kainų augimas

Lietuvoje kainos auga vis lėčiau. Išankstiniais duomenimis, spalį metinė prekių ir paslaugų infliacija nukrito iki trijų procentų. Pasak ekonomistų, tai lėmė ne tik atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, bet ir mažėjantis žmonių apetitas. Mat Lietuvos gyventojai perka mažiau: mažmeninės prekybos apyvarta nukrito daugiau nei 2 procentais. Naujausi išankstinės infliacijos duomenys rodo, kad kainos spalio mėnesį kilo.

Lietuvių algos toliau didėja ir jau pasiekė apvalią sumą – 2000 eurų. Tačiau atskaičius mokesčius, ši alga yra trečdaliu mažesnė, tad gyventojų neguodžia. Didesnėmis algomis lietuviams neleidžia pasidžiaugti ir infliacija, o perkamoji galia, anot ekonomistų, į prieškrizinį lygį sugrįš tik kitais metais. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiemet auga kas mėnesį vidutiniškai po procentą ir vasaros viduryje pasiekė 2000 eurų. Tai skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Infliacija lietuvius nuskriaudė kone labiausiai ne tik tarp Europos, bet ir dalies pasaulio valstybių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skelbia, kad kainų augimas mūsų šalyje taip suvalgė algų augimą, kad sąraše atsidūrėme antri nuo galo. Realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, Lietuvoje traukėsi kone 10 procentų.  Avalynę Šiauliuose taisantis Dainius, kaip ir kone visi verslai, pastaruoju metu didino kainas.

Maisto prekių krepšeliui vis brangstant, gyventojai laukia, kada kainos ims mažėti. Tiek prekybininkai, tiek ekonomistai žada, kad maisto prekės atpigs rudenį. Tačiau įspėja, kad sumažės ne visų produktų kainos. Anot specialistų kainų mažėjimas priklausys nuo artėjančio derliaus. Tikėtina, kad greičiausiai atpigs daržovės, o, pavyzdžiui, mėsos ir jos produktų kainų mažėjimo teks palaukti.

Teigiama mėnesio infliacija Lietuvoje išlieka dėl brangstančių paslaugų ir vis dar brangių maisto prekių, o defliacijos galima tikėtis nebent vasarą, sako ekonomistai.  Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, jog vasarį kainų augimą lėmė pabrangusios paslaugos, tuo metu būtiniausios prekės jau pinga.

Metinė infliacija lapkritį (palyginti su 2021 metų lapkričiu) siekė 22,9 proc., o vidutinė metinė – 18,8 proc., ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas.  Metinė infliacija mažėjo jau antrą mėnesį iš eilės: rugsėjį ji buvo pasiekusi piką – 24,1 proc., spalį smuktelėjo iki 23,6 procento. Išankstiniu vertinimu, metinė infliacija lapkritį siekė 21,4 procento.  Mėnesio infliacija lapkritį (palyginti su spaliu) siekė 0,4 procento.

Maisto produktų kainos nesustoja augti. Vartotojai dažnai pastebi atvejus, kuomet viena ar kita prekė Lietuvoje du, tris, o kartais net keturis kartus brangesnė nei, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje. Pastebi ir bendroves, kurios nuolat kalba apie sunkmetį ir esą dėl energetinių išteklių brangimo kelia paslaugų kainas, tačiau tuo pat metu skaičiuoja ir rekordinius pelnus.

Ekonomistai prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų, taip pat ir Lietuvos, augimo perspektyvas. Visose euro zonos valstybėse artimiausiu metu tikėtinas ekonomikos nuosmukis. O sugrįžimas prie įprastesnio ir sveikesnio infliacijos lygio numatomas tik 2024 metais. „Swedbank“ sumažino kitų metų pasaulio BVP prognozę iki 1,8 procento. Prognozuojama, kad 2023 m. Vokietijos ekonomika susitrauks 0,8 procento, Švedijos ir JK – 1,1 procento.

Šią savaitę Vilnius ir Kaunas pradėjo šildymo sezoną. Rekordinių šildymo sąskaitų laukiantys gyventojai jau nerimauja ir planuoja veržtis diržus, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas ragina „nedaryti tragedijos“, nes išgyventi padės kylančios algos ir kompensacijos.

Lietuvos ekonomiką krečia rekordinė infliacija – net 22,5 procentai. Tiesa, tai lemia ne tik aukštos šilumos ir elektros, bet ir maisto kainos. Ekonomistas Žygimantas Mauricas ypač stebisi maisto kainų augimu ir įtaria, kad tai gali būti prekybininkų bandymas atlyginti išaugusius kaštus vartotojų sąskaita. Žurnalistės Eglės Šepetytės pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Liepą jūs netgi lažinotės, kad kitąmet metinė infliacija bus mažesnė negu 5 procentai.

Gyventojai skaičiuoja išaugusias elektros sąskaitas ir su nerimu laukia šildymo sezono. Tad jų atstovė net neabejoja, kad kitais metais būtina kelti mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA). Tuo metu verslo atstovai irgi sutinka, kad MMA turi didėti, tačiau ją siūlo didinti pamažu. Taip pat siūlo, kad didėtų ne tik MMA, bet ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tokiu būdu į rankas gyventojai gaus didesnes algas.

Kylant vis didesniam nerimui dėl infliacijos JAV vietiniai valstijų politikai verčiasi per galvą, kad tik galėtų piliečiams skirti pinigų. Iki šiol bent 20 valstijų buvo priimti teisės aktai, pagal kuriuos gyventojams bus pervesti pinigai, rašo „Yahoo Finance“. Tokie sprendimai tapo įmanomi dėl to, kad šiuo metu valstijų biudžetai gauna nemažai papildomų lėšų. Jie motyvuojami tuo, kad reikia padėti žmonėms dėl didžiausio per pastaruosius 40 metų kainų augimo šalyje.

Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainų augimo piką pamatysime vasaros viduryje, kai išaugs elektros ir dujų kainos. Nors šiuo metu visos šalys pildo dujų saugyklas, iki žiemos jos nespės to padaryti, tad teks gyventi šaltesniuose pastatuose.   Ekonomistai taip pat pastebi, kad infliaciją sukėlė vis didinami atlyginimai ir centrinių bankų pinigai, kuriuos pandemijos metu jie spausdino ir liejo į ekonomikas.

Kainoms sparčiai augant centriniai bankai ieško būdų, kaip stabdyti infliaciją. Vienas jų – palūkanų normų didinimas. Užsienio gyventojų entuziazmas šiuo metu pirkti būstą mažėja. Tad ekonomistas siūlo ir lietuviams mažinti lūkesčius ir nepūsti nekilnojamo turto (NT) burbulų.

Infliacija Lietuvoje ir pasaulyje toliau auga. Prognozuojama, kad ekonominiai rodikliai ilguoju laikotarpiu tik prastės dėl Rusijos karo Ukrainoje. To pasekmė: kainų augimas, kuris, pasak profesoriaus, ekonomisto Rimanto Rudzkio, bus matomas beveik visose srityse. Praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo palankūs: eksporto rodikliai buvo geri, atlyginimai augo, į biudžetą surinkta 11 proc.

Bankuose ir kitose įstaigose laikomi gyventojų indėliai šiemet ėmė mažėti. Anot ekonomistų, tą lėmė ne tik karo baimė, kai gyventojai suskubo gryninti pinigus iš bankomatų, bet ir augančios kainos. Žmonės daugiau pinigų išleidžia prekėms ir paslaugoms, kelionėms, tad mažiau jų lieka taupymui. Ekonomistai pažymi, kad rekordinio indėlių augimo, kokį turėjome pandemijos laikotarpiu, nebebus.

Dėl pradėto karo Rusijai įvestos sankcijos jos ekonomiką smukdo, tačiau ne taip greitai, kaip daugelis tikėjosi. Ekonomistai pažymi, kad ne visos šalys yra pasiruošusios atsisakyti Rusijos dujų ir naftos. Todėl Rusija iš jų vis dar gauna pajamų. Tačiau ilguoju laikotarpiu prognozuojama, kad Europa privalės atsisakyti rusiškų energetinių išteklių, tad Kremliaus valdomos ekonomikos augimas susitrauks.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Liūdniausios praėjusių metų ekonomistų prognozės 2022-iesiems, regis, nebuvo jau tokios pesimistinės – realybėje vaizdas kur kas pilkesnis. Vasario mėnesį Lietuvoje metinė infliacija sumušė rekordą – ji siekė 14,2 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Ekspertų teigimu, kovojant su šia problema labai svarbu akcentuoti ne tik pažeidžiamiausias visuomenės grupes, bet ir gaunančius didesnes pajamas.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, ekonominius ryšius su ja nutraukia vis daugiau valstybių. Dėl to smarkiai brangsta žaliavos ir nafta, kyla ir maisto kainos. Tačiau kai kurie ekspertai ramina ir sako, kad šiokie tokie ekonominiai sunkumai Lietuvai išeis į naudą, nes šalis turės puikią progą galutinai atsijungti nuo Rusijos energetinių resursų.

Prezidentas Gitanas Nausėda piktinasi Vyriausybe – esą ši abejinga kainų augimui ir kokius praradimus tai sukelia žmonių piniginėms. Šalies vadovas kritikuoja, kad atmetusi jo siūlymą mokėti vienkartines išmokas, Vyriausybė nesiima jokių kitų sprendimų. Nors kone visos kitos ES šalys ėmėsi kompensacijų, ir net ne vieno paketo. Ingrida Šimonytė skėlė pašaipų atsakymą – esą prezidentas pavargo nuo užsienio politikos ir vėl grįžo prie Vyriausybės kritikos.

Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad institucijų veiksmai kovojant su kainų augimu yra nepakankami, rodo Prezidentūros užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa.  Ją BNS trečiadienį perdavė prezidento Gitano Nausėdos Komunikacijos grupė. 53 proc. respondentų nurodė, kad dabartiniai valstybės institucijų veiksmai kovojant su kainų augimu yra visiškai nepakankami. Dar 37 proc. apklaustųjų teigė, jog veiksmai yra greičiau nepakankami.

Karo Ukrainoje ekonomines pasekmes gyventojai jaučia ir Lietuvoje – auga kainos, įmonėms dirbusioms su Rusija tenka ieškoti naujų rinkų. Anot darbdavių, tai sustabdys atlyginimų augimą. Įmonės tam nebeturės pinigų. Tuo metu darbuotojų atstovė teigia, kad darbdaviai visada randa pasiteisinimų – nedidinti algų. O ekonomistai skaičiuoja, kad algos kils, tačiau lėčiau nei auga kainos.

Karas Ukrainoje turės neigiamų ekonominių padarinių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, sako ekonomistai. Anot jų, augs žaliavų ir prekių kainos, užtat tikimasi, kad bus atidėtas palūkanų normų kilimas, tad paskolos nebrangs. Be to, pasibaigus karui, ekonomistai žada ekonominį pakilimą.  Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad šiuo metu reikėtų visą dėmesį skirti kovai su agresoriumi, kuris užpuolė Ukrainą ir vėliau kalbėti, kaip tai paveiks ekonomiką.

Karinis konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos kelia nemažai sumaišties ir Lietuvoje. Ekonomistai pažymi, kad dalį šio konflikto padarinių pajusime iš karto – dar labiau augs kainos. Anot jų, Rusijai turi būti skiriamos griežtesnės ekonominės sankcijos. Kitu atveju ne tik prarasime Ukrainos eksporto rinką, bet ir dau daugiau mokėsime už šildymą kitąmet.

Lietuvos gyventojų vidutinės darbo pajamos toliau auga ir jau siekia 1034 eurus į rankas, skaičiuoja „Sodra“. Tačiau pastaruoju metu pajamų augimą sunku pajusti dėl augančių kainų. Anot „Sodros“ atstovų, moterų padėtis šalies darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų – vėliau tai atsispindi ir jų pensijose.

Trečiadienį susitikime su profesinių sąjungų atstovais Gitanas Nausėda aptarė savo siūlomas priemones infliacijos pasekmėms švelninti. Darbuotojų organizacijų atstovai juos vertina teigiama ir darbdavių manipuliacijomis vadina svarstymus, kad įgyvendinus priemones kainos tik dar padidės. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo kai kurioms gyventojų grupėms skirti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas.

Ko gero, pastaruoju metu nėra prekių ar paslaugų, kurios nebrangtų. Daugiau tenka mokėti, tiek už maisto produktus, tiek už elektrą ar šildymą. Prezidentas siūlo priemones didinti gyventojų pajamas, o viena jų – neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas. Darbdaviai tam pritaria, o ekonomistai įspėja, kad NPD kainų nesumažins, priešingai – vėliau lems didesnius mokesčius.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Ekspertai teigia, kad brangimas nesustos ir iki metų pabaigos.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sakė, kad kainos nukris tik pradėjus šilti orams.

Lietuvoje brangsta ir pienas. Vien per spalį parduotuvėse dalis iš pieno gaminamų produktų brango dešimtadaliu, ir tai tik pradžia. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes ir įspėja gyventojus. Esą per artimiausius mėnesius kainos toliau tik kils. Pienas ir iš jo gaminama grietinė, varškė, sūris, sviestas ir kiti produktai gali brangti ir dešimtimis procentų. Jonavos rajone įsikūrusi Pauliukų žemės ūkio bendrovė turi 2 tūkst.

Lietuvoje kas mėnesį auga prekių ir paslaugų kainos. Auga ir atlyginimai, tačiau, anot darbdavių, gyventojai vietoje jų renkasi nedarbo išmokas ir dirbti nenori. Vis dėlto sociologai ir ekonomistai su tuo nesutinka. Pasak jų, nedarbo išmokos Lietuvoje yra per mažos. Tačiau jų mokėjimo tvarką esą keisti reikėtų.

Lietuvos gyventojai pastebi, kad šiuo metu sparčiai brangsta daugelis prekių ir paslaugų. Oficialūs duomenys rodo, kad iš visų trijų Baltijos šalių Lietuvoje kainos auga sparčiausiai. Ekonomistai pastebi, kad tą lėmė spartus Lietuvos atsigavimas pandemijos metu ir augantys atlyginimai. Tačiau įspėja, kad jei kainų augimas aplenks atlyginimų augimą, išpūsime kainų burbulą. „Eurostat“ duomenimis, spalį prognozuojamas kainų augimas Lietuvoje sudarė 8,2 proc.

Daugiau nei pusantrų metų su pandemija atsiliepė įvairių prekių ir paslaugų kainoms Lietuvoje. Valstybės kontrolė fiksuoja, kad kai kurių paslaugų kainos Lietuvoje per pandemiją 2020–2021 metais augo dešimtimis procentų. „Kalbant apie infliaciją, išskyrėme sritis, kuriose fiksavome didžiausią prekių ir produktų kainų augimą vienais ar kitais metais.

Dantis šiepianti infliacija gąsdina tautiečius – kai kurios paslaugos brangsta ne keliais, o keliolika ar keliasdešimt eurų.  Brangiau jau tenka pakloti apsilankius kirpyklose, batsiuvių dirbtuvėse, galanterijos salonuose.  Kai kurios įmonės neslepia, kad kainos ką tik pakėlę jas tuoj vėl didins.  Grožio specialistai nevynioja žodžių į vatą ir tikina, kad brangstantys energijos ištekliai, degalai, žaliavos, stringantis tiekimas atsiliepia ir kliento piniginei.

Brangstant degalams, vyriausybė nesvarsto, kaip juos gyventojams atpiginti, o atvirkščiai, jau parengė planą, kaip užkrauti papildomų mokesčių. Dėl siūlomų didesnių akcizų ir taršos mokesčių, degalai dar labiau pabrangs, o dyzelino kaina šoktelės net 30–40 centų. Šiaulietis Stasys jau ketvirtį amžiaus važinėja tik dyzeliniais automobiliais ir neketina šios tradicijos keisti. Sako, vairuoti tokią mašiną labiausiai apsimoka – už kokius 5 tūkst.

Pastaruoju metu visame pasaulyje itin išaugo žaliavų ir energetinių išteklių kainos. Todėl daugelis pramonės įmonių – taip pat ir Lietuvos – skaičiuoja išaugusius gamybos kaštus ir dalį jų perkelia ant vartotojų pečių. Todėl daugelis prekių brangsta pirkėjams. Ekonomistai pažymi, kad kainų augimą sustabdytų tik sumažėjusi paklausa.

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai brango ne tik kai kurios prekės ar paslaugos, bet ir dujos, elektra, už namų šildymą atėjus sezonui taip pat turėsime mokėti gerokai daugiau. Nors augo ir atlyginimai, tačiau toli gražu ne visi spėja prisitaikyti ir padengti visas išaugusias išlaidas. Visgi panašu, kad rudenį atsipalaiduoti dar nebus kada – kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainos kils iki pat kitų metų pavasario.

Dujų ir elektros kainų augimas kai kuriose Europos šalyse muša pastarųjų metų rekordus, ypač tai juntama po pandemijos atsigaunant verslams ir darbuotojams grįžtant į savo darbo vieta, pažymima „Bloomberg“. Vokietijoje didmeninės elektros energijos kainos vien šiais metais išaugo daugiau nei 60 proc. Elektros energijos kainos visame pasaulyje kyla pasaulinei ekonomikai atsispiriant iš pandemijos nuosmukio, o tai kelia rūpesčių dėl infliacijos.

Jungtinėje Karalystėje (JK) nekilnojamo turto kainos per metus išsaugo 13,4 proc. Toks didėjimas yra sparčiausias nuo 2004 m. lapkričio mėnesio, teigia „Nationwide“. „Nationwide“ duomenimis, vidutinė namo kaina išaugo nuo 216 403 svarų (apie 252 400 eurų) 2020 m. birželį, iki 245 432 svarų (apie 286 260 eurų) šiemet. „Nationwide“ vyriausiasis ekonomistas Robertas Gardneris sakė, kad kainos, lyginant su vidutinėmis pajamomis: „Jau artėja prie rekordo.

Ekonomistai įspėja, kad kainų augimo piko dar nepasiekėme. Iki pat šių metų pabaigos ar kitų metų pradžios kainos augs. Tad kas brangs sparčiausiai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Žygimantu Mauricu. Naujienų portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad kainos labiausiai turėtų augti nekilnojamo turto (NT), statybų ar paslaugų sektoriuose ir jau dabar dalis pirkėjų susiduria su prekių trūkumu.

Lietuvoje balandį, palyginti su kovu, buvo 0,9 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (balandį, palyginti su 2020 metų balandžio mėnesiu) siekė 2,5 proc., o vidutinė metinė infliacija – 0,9 proc. (kovą – atitinkamai 1,6 proc. ir 0,8 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo didžiausias Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, būstas Lietuvoje pabrango 6,4 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 2,1 proc., Estijoje – 3,9 procento. Per ketvirtį – trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, būsto kainos Lietuvoje išaugo 0,4 proc., Latvijoje – 3,7 proc.

Lietuvoje gruodį, palyginti su lapkričiu, apskaičiuotas artimas nuliui vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis, pranešė Statistikos departamentas. Lapkritį šalyje buvo fiksuota mėnesio defliacija, o prieš tai du mėnesius vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija (gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžio mėnesiu) siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1,2 proc. (lapkritį – atitinkamai 0,6 proc. ir 1,4 proc.

Per penkerius metus, Lietuvai įsivedus eurą, vieni labiausiai pajuto kainų augimą, kitiems labiau nei kainos augo atlyginimai. Visgi kam per šį laikotarpį algos padidėjo labiausiai? Pasak ekspertų, sparčiausiai kilo aukštųjų, informacinių technologijų specialistų uždarbiai, taip pat bankininkystės ir finansų sektoriaus atlyginimai. Maža to, kai kurios įmonės buvo priverstos didesniais pinigais vilioti auštųjų technologijų specialistus, mat jų rinkoje jaučiamas didžiulis stygius.

Lietuvoje prasidėjo mėlynių sezonas, tačiau uogautojų ar mėgstančių valgyti šias uogas tai nelabai džiugina. Dėl sudėtingo pavasario ir itin kaitrios vasaros pradžios mėlynės menkos, o jų surasti gali būti sudėtinga. Dėl šios priežasties uogų kainos gerokai išaugo, kai kur už litrą mėlynių prašoma net 8 eurų. Netoli Marijampolės gyvenantis Valentinas į Kazlų Rūdos miškus atvažiuoja grybų ir uogų – šiuo metu sirpsta mėlynės ir turėtų dygti voveraitės.

Eurostat duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,3 proc. – daug kukliau, nei prieš pusmetį. Europos Sąjungos šalių kontekste pagal šį rodiklį Lietuvą iš lyderių pozicijos jau kurį laiką yra išstūmusios Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Estija. O liepos mėnesį ES rikiuotėje nukritome dar žemiau ir tik 0,1 proc. punkto viršijome ES vidurkį (2,2 proc.). Kad infliacija šiandien lietuvių nebaugina, rodo ir operatyvieji vartojimo duomenys.

Anksčiau figūravusi trejetuke, Lietuva krenta į šeštą vietą pagal metinį kainų augimą balandžio mėnesį Europos Sąjungoje (ES). Eurostato duomenimis,Lietuvoje infliacija balandį siekė 2,2 proc. Labiau kainos augo Vengrijoje (2,4 proc.), Didžiojoje Britanijoje (2,5 proc.), Estijoje (2,9 proc.), Slovakijoje (3 proc.), Rumunijoje (4,3 proc.). Latvija rikiuojasi iš karto po Lietuvos su  2,1 proc. infliacija.

Lietuvoje pastaruoju metų kainų augimo tempas slopsta, tačiau pasaulinėje rinkoje augančios naftos kainos vėl gali kilstelti infliaciją šalyje, sako „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė. „Mes prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 3 proc. ir bus gerokai žemesnė nei pernai. Tačiau situaciją gali pakoreguoti išaugusios naftos kainos. Nors tai beveik neatsispindėjo balandžio mėnesio infliacijoje, bet jau balandžio mėnesį matėme, kad ji euras buvo maždaug 30 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje kovą buvo viena didžiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija kovą siekė 2,5 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 2,3 proc., o Estijoje – 2,9 procento. Didžiausia suderinta metinė infliacija kovą buvo Rumunijoje – 4 procentai.