kainų augimas

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad kovo mėnesį kainos Lietuvoje padidėjo 0,4 proc. Pasak ekonomistės, tai lėmė sezoniniai veiksniai. Štai vasarį buvo fiksuota 0,1 proc. kainų mažėjimas. „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė tv3.lt komentuoja, kad tam įtaką turėjo žiemos sezono avalynės bei aprangos išpardavimas. Būtent mėnesinę infliaciją paprastai ir lemia sezoniniai veiksniai.

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią nerimą lietuviams keliantis veiksnys yra... kainų augimas. Kiek pagrįsta yra tokia mūsų šalies gyventojų baimė? Šioje apklausoje tarp galimų atsakymo variantų yra ne tik augančios kainos, bet daug kitų potencialių nerimo priežasčių.

Socialiniame tinkle aktyviai plinta raginimas, kai kuriomis vasario dienomis ir vėl nesilankyti didžiuosiuose prekybos centruose. Tokiu būdu prie akcijos prisijungę žmonės siekia atkreipti dėmesį į dideles prekių kainas. Prekybos įmonių atstovai sako, jog tokios priemonės norimų rezultatų nepadės pasiekti. Juolab, jog pastebima, kad prekybos centrų boikotų metu pirkėjų skaičius sumažėja neženkliai. Finansiškai įmonės taip pat nenukenčia.

Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais.  Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus siekė 3,7 proc., lėmė tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek vartotojams nepalankios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose. Per metus infliaciją labiausiai padidino maisto produktų ir gėrimų (iš jų – alaus, pieno, aliejaus ir riebalų), degalų bei paslaugų kainos.

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal metinės infliacijos tempus Lietuva ir toliau karaliauja Europos Sąjungos (toliau - ES) šalių rikiuotės viršūnėje. Šio rodiklio atžvilgiu nežymiai lenkiame kaimynines šalis, o visos ES vidurkį viršijame net 2,7 karto.

Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje. Tačiau čia galima prisiminti posakį, kad statistika yra kaip bikinis – tai, ką ji atskleidžia, sudomina ir intriguoja, tačiau tai, ką ji slepia, yra esmė.

Suderinta metinė infliacija rugpjūčio mėnesį Lietuvoje buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje rugpjūtį infliacija siekė 4,6 proc., Estijoje - 4,2 proc., o Latvijoje - 3,2 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Metinis kainų augimas rugpjūtį fiksuotas visose ES valstybėse, tačiau trijų Baltijos šalių rodikliai buvo didžiausi visoje ES. Po Latvijos sekė Didžioji Britanija - 2,9 proc, Vengrija - 2,7 proc.

Prastas obuolių derlius Vokietijoje bei apelsinų derlius Pietų Afrikoje sukels kainų augimą pasaulyje, rašo „Deutsche Welle“. Ekspertai skaičiuoja, kad šį sezoną Vokietijoje obuolių derlius geriausiu atveju sudarys 555 tūkst. tonų, o tai yra perpus mažiau nei prieš metus. Derlius bus blogiausias nuo 1991 metų. „Esama ūkių, kuriuose derlius sudarys tik dešimtadalį įprasto kiekio“, - pažymėjo Vokietijos ūkininkų sąjungos DBV prezidentas Joackimas Rukwiedas.

Pasaulio finansų rinkose pradėjusios kilti žaliavų kainos byloja apie pasibaigusį defliacijos laikotarpį, sako vieno didžiausių komercinių bankų DNB analitikai. Anot jų, pasaulinės tendencijos persikelia ir į Lietuvą, kur pagrindiniu infliacijos varikliu šiemet išliks brangstančios paslaugos. „Pasaulio finansų rinkose defliacijos etapas jau praėjo ir kainos atsispyrė nuo dugno - reikšmingai atsitiesė energetikos kainos, industrinių metalų kainos ir maisto kainos.

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.

Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.

Suderinta metinė infliacija rugsėjį Lietuvoje buvo didesnė nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje bei euro zonoje, skelbia Eurostatas. Rugsėjį Lietuvoje buvo 0,6 proc. infliacija, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje buvo 0,5 proc. defliacija, Estijoje - 1,7 proc. infliacija. Europos Sąjungoje ir tik euro zonoje fiksuota 0,4 proc. infliacija. Didžiausia metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo Belgijoje (1,8 proc.), didžiausia defliacija - Bulgarijoje (1,1 proc.

Šiandien paskelbti Eurostato duomenys parodo, kad suderinta metinė infliacija balandį Lietuvoje buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių. Mus pralenkė tik Švedija ir Belgija. Tačiau pasak ekonomisto, padidėjus infliacija nebūtinai reiškia blogesnę situaciją. Eurostato duomenimis, balandį Lietuvoje buvo 0,8 proc. infliacija. Labiau kainos augo tik Švedijoje (1 proc.) ir Belgijoje (1,5 proc.

Parlamente premjeras Algirdas Butkevičius sulaukė ne vieno klausimo apie vadinamąjį kalafioro skandalą. Politikai ne tik klausinėjo, ar valdantieji ketina imtis kažkokių veiksmų, matydami kaip kyla kai kurių produktų kainos, bet ir klausė, ar ministras pirmininkas neturėtų prisiimti asmeninės atsakomybės dėl susidariusios situacijos.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

„Labai nelaukiu euro įvedimo, nes bijau prekių ir paslaugų kainų kilimo. Taip, visi žurnalistai kalba, kad verslininkai pasirašė ten kažkokį euro memorandumą ir pasižadėjo nekelti kainų, tačiau ar tikrai visos tos institucijos sužiūrės verslininkus ir apsaugos mus, paprastus žmones? Kas užtikrins, kad verslininkai piktybiškai nekels kainų? Manau, kad niekas“, – savo nuomonę apie artėjantį euro įvedimą ir Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą išsakė senjorė Jadvyga.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūva už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim, prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdėti vis dažniau.

Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūna už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdisi vis dažniau.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“ Pramonininkai prognozuoja: nors dėl išaugusios minimalios algos šiemet uždirbsime daugiau, mažės ir nedarbas, tačiau vidaus vartojimas nedidės. Tokias išvadas analitikai pateikia apibendrinę metų pradžios Lietuvos gamintojų lūkesčius. Jų analizė rodo, kad šalies ekonomika ir eksportas augs, bet vidaus vartojimą stabdys augančios kainos. Pramonininkų prognozėmis, Lietuvai šiemet bus sunku išlaikyti euro įvedimui būtiną infliacijos lygį.

Prasidėjus rudeniniam sandorių skaičiaus suaktyvėjimui nekilnojamojo turto (NT) rinkoje specialistai atkreipia dėmesį, kad sujudimas rinkoje – gerokai didesnis nei įprasta. O tai ateityje gali lemti ir kilsiančias kainas, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pasak „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, stebint NT kainų vidurkius Lietuvos miestuose netolimoje ateityje realiausia yra sulaukti stabilaus periodo.

Rugpjūtį per mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departa-mentas. Birželio mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuota 0,1 proc. defliacija, o liepą infliacija Lietuvoje buvo lygi nuliui.

Maisto kainos pasaulyje šių metų liepą, lyginant su 2011 m. tuo pačiu mėnesiu, šoktelėjo 10 proc., informuoja BBC remdamasi Pasaulio banku (PB). Tam didžiausios įtakos turėjo sausra Jungtinėse Valstijose ir Rytų Europoje. Organizacijos duomenimis, kukurūzai ir kviečiai pabrango 25 proc., sojos pupelės – 17 proc., o cukrus – 12 proc. Nepadidėjo tik ryžių kainos, kurios, lyginant su praėjusių metų liepa, nukrito 4 proc.

Kakavos kainos pasaulio rinkose šoktelėjo iki aukščiausio lygio per dešimt mėnesių po pranešimų apie tai, kad Vakarų Afrikos šalys nebeįstengia aprūpinti šia preke rinkos, rašo laikraštis „The Financial Times“. Vien per šią savaitę kakavos pupelių kaina Londono prekyboje ūgtelėjo 8 procentais. Trečiadienį prekybos pabaigoje kakavos ateities sandorių kaina siekė 1,715 tūkst. svarų sterlingų už toną, – pirmą kartą nuo 2011 m. lapkričio.

Nuo liepos 1 d. stulbinamai pabrango dujos. Suvartojantiems iki 500 kubinių metrų per metus vienas kubas brango nuo 2,33 iki 2,79 lito (abonentinis mokestis – 1,95 lito), suvartojantiems nuo 5 iki 20 tūkst. kubų – nuo 1,75 iki 2,17 lito, sunaudojantiems dar daugiau – nuo 1,74 iki 2,16 lito. Pastarosioms dviem kategorijoms abonentinis mėnesio mokestis – 13,81 lito.

Estijos vyriausybė žadėjo, kad įsivedus eurą kainos nekils, nes parduotuvių savininkai bus griežtai kontroliuojami. Tačiau maistas brangsta. Maža to: dienraščio „Ohtuleht” atlikta sociologinė apklausa parodė, jog estai įsitikinę, kad pagrindinių produktų kainos pakilo gerokai daugiau, nei skelbia statistikai. Esą bulvės, burokėliai, agurkai, pomidorai ar salotos pabrango 50–100 proc., o mineralinis vanduo ir bulvių traškučiai – 30–40 procentų.

Sostinėje nuo ateinančio trečiadienio ketvirtadaliu brangstant vienkartiniams bilietams, pigesnių popierinių, kurie galios iki Naujųjų metų, keleiviai įsigyti didesnio kiekio neskuba. Nors iki termino, kada Vilniuje nebebus galima įsigyti vienkartinių popierinių bilietėlių liko vos kelios dienos, pardavėjai sako, kasdien jų parduoda žymiai daugiau nei anksčiau: vienam pirkėjui po 20–30 vienetų, tačiau žymiai mažiau nei prognozavo jų tiekėjai, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba.

Lietuvoje laukiama rekordinio grūdų derliaus, tačiau didžiulė pasaulinė paklausa kelia supirkimo kainas. Kai kurie miltų ir miltinių produktų tiekėjai parduotuvėms jau pranešė, kad ruošiasi branginti produkciją. Gelbėsim pasaulį Prasidėjusios javapjūtės pradžia ūkininkus džiugina. Atrodo, derlius geras ir jo bus daug. Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad ūkininkai šiemet turėtų prikulti rekordinį grūdų derlių – apie 4 mln. tonų.

Derlius dar laukuose, o kova dėl jo – pačiame įkarštyje: supirkėjai ragina ūkininkus pasirašyti sutartis, o šie neskuba, nes tikisi kainų augimo. Ankstyvą pavasarį netrūko raginimų išankstiniais sandoriais užfiksuoti 600–620 Lt už toną grūdų supirkimo kainą. Po pernykščio sezono staigmenų kai kurie ūkininkai prarado kantrybę ir pasirašė sutartis.

Australijoje įsigaliojo kontroversiškas įstatymas, pagal kurį iš labiausiai aplinką teršiančių kompanijų bus imamas mokestis už anglies dvideginio išmetimą. Šis mokestis – Australijos premjerės pergalė, tačiau už tai jai gali tekti sumokėti savo postu – australai pasipiktinę. Australija – viena pirmaujančių pasaulyje pagal anglies dvideginio išmetimą, nes kliaunasi anglimi varomomis elektrinėmis. Bet nuo šiandien, pasak Australijos premjerės, viskas turėtų pasikeisti.

Šalies miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra gamtinės dujos, nuo liepos 1 dienos kils šilumos kainos. Šiluma gyventojams vidutiniškai brangs apie 1,3 ct/kWh ir kainuos nuo 31 iki 36,7 ct/kWh. Tarp šių miestų – Prienai, Joniškis, Trakai, Druskininkai, Anykščiai, Šalčininkai, Kaunas, Šiauliai, Vilnius, Jonava, Klaipėda, Alytus. Šilumos tarifų augimą lėmė gegužės mėnesį 5,6 procento pabrangusios gamtinės dujos šalies šilumos tiekimo įmonėms.

Per artimiausią dešimtmetį pasaulinės naftos kanos gali išaugti dvigubai, o tai turėtų pragaištingų pasekmių pasaulio ekonomikai. Pasaulinės naftos kainos šiuo metu svyruoja ties istoriškai aukštu lygiu – 110 dolerių už barelį, tačiau auganti paklausa ir ribota pasiūla gali turėti rimtų padarinių pasaulio ekonomikai, praneša „The Telegraph“, remdamasis Tarptautinio valiutos fondo ataskaita.

Beveik porą metų veikiantis interneto puslapis, kuriame skelbiamos produktų kainos, rinkos atstovų teigimu, neatlieka tos misijos, dėl kurios ir buvo sukurtas – viešumu kovoti su maisto brangimu. Jame nėra nei analizės, nei kaip kitaip patrauklus vartotojams. Puslapio tvarkytojas žada, kad netrukus portalą papildys ne tik didmiesčių prekybos centruose surenkama informacija, bet ir kainos iš turgaviečių bei kaimo parduotuvių.

Latvijos valstybinės įdarbinimo agentūros duomenimis, kovo pabaigoje registruotas nedarbas šalyje, palyginti su vasariu, sumažėjo 0,1 proc. ir siekė 11,7 proc. Kovo pradžioje Latvijoje buvo užregistruota 133 tūkst. 413 bedarbių, o mėnesio pabaigoje – 132 tūkst. 158 bedarbiai. Šį mėnesį įsidarbino 5 tūkst. 187 bedarbiai. Palyginus su vasariu, nedarbo lygis sumažėjo visuose regionuose, tačiau nežymiai padidėjo Jūrmaloje, Rėzeknėje, teigia agentūros atstovai.

Nuo dyzelino vagių kentėjusi bendrovė „Orlen Lietuva“ beveik 90 km ilgio produktotiekį apsaugo geriau nei mūsų valstybė sieną nuo nelegalaus degalų importo. Degalų kaina proporcinga iš užsienio jų atgabenančių lietuvių išradingumui: kuo labiau brangsta degalai degalinėse, tuo labiau tobulėja „namudiniai“ jų įvežimo metodai. Norėdami apgauti muitininkus, kai kurie degalų bake į užsienį vežioja... vandenį ar degalai į variklį tiekiami iš langų plovik liui skirto rezervuaro.

Pastarąjį mėnesį kiaušinių kainos kyla it ant mielių. Pirkėjus jau sunku nustebinti maisto produktų brangimu, tačiau kartais į aukštumas šovusios kainos priverčia visus žioptelėti. Šįsyk eilė atėjo kiaušiniams – jie per keletą savaičių pabrango penktadaliu ir prognozuojama, kad greitai už jų dešimtį mokėsime septynis litus.

Konkurencijos taryba pateikė atsakymą į Seimo nario Jurgio Razmos kreipimąsi dėl išaugusių degalų (benzino, dyzelino) kainų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas prašė išsiaiškinti, ar dabartinis degalų kainų šuolis Lietuvoje atitinka degalų kainų pokyčius kitose Europos šalyse ir ar tai nėra kartelinių susitarimų ar dominavimo atitinkamoje rinkoje išraiška. Vasario pabaigoje degalų  kainos Lietuvoje buvo pasiekusios bene aukščiausią lygį.

Prieš po­rą me­tų įvai­rūs ana­li­ti­kai sa­ky­da­vo, kad vai­ruo­to­jai ne­be­pirks ben­zi­no, kai jo kai­na pa­sieks 4,5 li­to už lit­rą, ta­čiau da­bar šią ri­bą nu­kė­lė iki 5 li­tų. Kol kas ku­ro kai­na – tar­si šil­ta antk­lo­dė, ku­rią vie­nas nuo ki­to trau­kia valstybė, naf­tos per­dir­bė­jai ir ku­ro par­da­vė­jai. Pap­ras­tam var­to­to­jui džiu­gių nau­jie­nų nė­ra ir ne­bus.

Prekybininkai vėl sumanė apmauti pirkėjus, kad priverstų juos masiškai pirkti gana greitai gendančius maisto produktus. Kai kainos auga lyg ant mielių, bet koks pranešimas apie dar labiau brangsiantį maistą verčia pirkinių krepšį prikrauti kuo gausiau.

Šį sezoną rekordiškai pigios daržovės pirkėjų jau ilgai nebelepins. Dėl sausio mėnesio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose, auga lietuviškų daržovių paklausa. Tuštėjant ūkininkų sandėliams, kyla daržovių kainos. Prekybininkai  prognozuoja, kad daržovių kainos artimiausiu metu gali kilti 10–30 proc.

Nuo balandžio brangsta mėgėjiškos žūklės leidimai. Žvejai dėl to nesijaudina ir tikisi, kad už didesnius surinktus mokesčius bus įveista daugiau žuvies. Dzūkijos didieji Metelio ir Dusios ežerai, užšąlantys vėliausiai, traukia poledinės žūklės mėgėjus. Ledo storis siekia dvidešimt centimetrų. Žvejai, nesibijantys speigo, sako žvejojantys bet kokiu oru. Jie nesibaimina ir nuo kovo pabaigos brangstančių mėgėjiškos žūklės leidimų. Nuo trylikos litų už metus jie pabrangs keturis kartus.

Nuo vasario dar pabrangs karštas vanduo ir šildymas – labiausiai Panevėžyje, mažiausiai – Šiauliuose. Šilumininkai aiškina, kad kainų didėjimą lemia tik brangstantis kuras. Vilniuje šiluma ir karštas vanduo brangs 1 procentu, Kaune vanduo brangs 2, šiluma – 3 procentais. Klaipėdoje atitinkamai 3 ir 4 proc. LTV „Panoramos“ teigimu, Panevėžyje šiluma brangs 11, o karštas vanduo – 8 procentais, Šiauliuose 0,4 – 0,6 proc.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius žada, kad šalies gyventojams tiekiamų gamtinių dujų kainos nebus didinamos. Tai sakoma penktadienį paskelbtame valstybės vadovo spaudos tarnybos pranešime. „2009 metų dujų tiekimo sutarties trūkumų mes neturime užkrauti ant piliečių pečių. Mes palaikysime tokio lygio kainas, kokio jos yra dabar. Mes neturime teisės didinti jų gyventojams“, – sakė jis per susitikimą su kandidatais į rajonų valstybinių administracijų pirmininkų postus.

2016 m. visose Lietuvos degalinėse bus draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tokiam Sveikatos reikalų komiteto įstatymo projektui pritarė Seimas. Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius šį sprendimą vertino kaip kompromisinį ir džiaugėsi, kad nebuvo pritarta kur kas griežtesniam pirminiam siūlymui iš degalinių išvyti alkoholio prekybą jau nuo 2012 m. sausio.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė 2011 m. gruodžio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Palyginti su 2010 m. gruodžiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 0,6%. Paskutinįjį 2011 mėnesį teigiami pokyčiai užfiksuoti tik Klaipėdoje, kur butų kainos ūgtelėjo 0,1%. Kaune butų kainos išliko stabilios, o kituose Lietuvos didmiesčiuose- nežymia...

Sausį brangs mėsa ir jos produktai — 10 ar net 15 procentų. Tai aiškinama mėsos trūkumu visoje Europoje, nes vis daugiau mėsos suvalgoma Kinijoje. Su mėsos gamintojais aiškinomės, ar tai vienintelė priežastis kainoms kilti. „Tokių Kalėdų dar nebuvo“ Šeduvoje (Radviliškio rajonas) mėsą perdirbančios bendrovės „Ropokalnis“ direktorius Klemensas Račkauskas sakė, kad nuo gruodžio pradžios iki šiol kiaulienos gyvojo svorio kilogramas pabrango nuo 4,25 lito iki 4,6 lito.

Seimas trečiadienį neeiliniame posėdyje pritarė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisoms. Šiuo įstatymu numatyta papildomai apmokestinti įvairaus tipo įrangą ir tuščias laikmenas. Už pataisas, kuriomis siūloma autoriams mokamą kompensaciją rinkti ne tik už parduodamas tuščias laikmenas, tačiau ir už televizorius, mobiliuosius telefonus, asmeninius kompiuterius, balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 3, o susilaikė 12 parlamentarų. Jos įsigalios nuo kitų metų kovo.

Autorių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos kelia daug nerimo kompiuterinių verslų atstovams, praneša LTV „Panorama“. Seimui planuojant autorių mokesčiu apmokestinti visas Lietuvoje parduodamas skaitmenines laikmenas ir techniką, galinčią kaupti bei atgaminti garso ir vaizdo kūrinius, šio verslo atstovai baiminasi, kad pataisa sumažins pardavimus, o surinkti pinigai kūrėjų kišenių gali ir nepasiekti.