juozas olekas

 Birželio 6 d. Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir jį lydinti Lietuvos atstovų delegacija atvyko į Afganistaną, kur aplankys NATO ir partnerių saugumo ir stabilumo Afganistane užtikrinimo misijoje „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support Mission, RSM) Afganistane tarnaujančius Lietuvos karius, susitiks su laikinuoju Afganistano gynybos ministru, NATO misijos „Tvirta parama“ vadovybe.

Prezidentu išrinktas Latvijos gynybos ministras Raimondas Vejuonis turėtų sutvirtinti „baltišką brolystę“ su Lietuva tiek gynybos ir saugumo, tiek kitose srityse, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „R.Vėjuonis yra patyręs politikas, galintis vadovauti šaliai ir vesti ją į priekį. Prezidentas R.Vėjuonis yra tikras Lietuvos draugas - tiek, kiek mes bendravome gynybos klausimais, visada rasdavome bendrą kalbą.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį pareiškė, kad krašto apsaugos ministro Juozo Oleko vietoje būtų atsistatydinusi iš pareigų. „Aš jau būčiau atsistatydinusi“, - interviu Žinių radijui sakė Darbo partijos politikė. Opozicija teigia, kad socialdemokratas J.Olekas netinkamai reagavo į Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo nelaimę ir inicijavo jam interpeliaciją. Krašto apsaugos ministras kol kas trauktis neketina ir ragina palaukti tyrimų išvadų.

Pasikalbėjo politikai su lėktuvą „An-2“ gelbėjusiais pareigūnais, ir nutilo triukšmas – nei vienos galvos nebereikalaujama. O prieš savaitę lyg dalgiais švaistėsi, net Juozas Olekas, ir tas turėjo būti paaukotas, nes pats asmeniškai nesėdo į valtį ir neplaukė ieškoti pradingusių Baltijoje. Tai kas čia nutiko, ar varnas varnui akies nekerta, ar, pasikalbėję su gelbėtojais, suprato, kad viskas buvo kitaip, nei jiems atrodė stebint nuo minkštų sofų.

 Seimo Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos inicijuoja interpeliaciją krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui. Interpeliacija rengiama dėl netinkamai Baltijos jūroje vykdytos ir koordinuotos orlaivio „An-2“ pilotų paieškos ir gelbėjimo operacijos. Interpeliaciją parašais iš viso parėmė 33 Seimo nariai iš Liberalų sąjūdžio ir TS-LKD frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės.

 Partijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Seime Petras Gražulis šeštadienį į suvažiavimą susirinkusius „darbiečius“ ragino savo lyderiu rinkti buvusį jo partijos kolegą europarlamentarą Valentiną Mazuronį. P.Gražulis prisipažino esąs asmeniškai suinteresuotas, kad V.Mazuronis taptų Darbo partijos pirmininku ir atsisakytų Europos Parlamento nario mandato. „Jei Valentinas Mazuronis bus išrinktas pirmininku, aš išvažiuosiu į Europos Parlamentą atstovauti Lietuvai“, - teigė P.Gražulis.

Šiuo metu Lietuvos specialistai aiškinasi, kas galėtų iš Baltijos jūros dugno iškelti „Klaipėdos avialinijų“ orlaivį „An-2“. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dėl pagalbos kreipėsi į Švediją. „Vakar parašiau savo kolegai Švedijos gynybos ministrui dėl galimos jų pagalbos (iškelti lėktuvą - BNS), galbūt per kariškius, galbūt perduodant kontaktus tų kompanijų, kurios yra tuos darbus darę ir turi praktikos“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministras.

Tolimesni sprendimai pilotų paieškos operacijoje bus priimami išanalizavus naujausią laive „Kuršis“ surinktą medžiagą, tai tikimasi padaryti per kelias valandas, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Šiuo metu mes laukiame, kol bus pargabenta medžiaga iš „Kuršio“ laivo, kuriame vyko nuleidimas ir dar kartą tyrimas matomo orlaivio. Tada, kai gausime tą medžiagą, išanalizuosime, tada bus priiminėjami tolimesni sprendimai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Vengrijoje viešintis Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasiūlė ateityje dislokuoti Vengrijos karius Lietuvoje ir dalyvauti mūsų šalies organizuojamose tarptautinėse NATO pratybose. „Esame dėkingi Vengrijai už rodomą dėmesį mūsų regionui ir stengsimės sudaryti kuo geresnes sąlygas vengrų kariams treniruotis Lietuvoje. Vengrijos parama yra labai svarbus mūsų saugumo užtikrinimo faktorius“, – per susitikimą su Vengrijos gynybos ministru Csaba Hende (Čaba Hende) sakė J.Olekas.

Ukrainoje viešintis Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ragina Europos valstybes pripažinti Rusiją „agresore“, o NATO - vystyti „atgrasančius ir gynybinius“ pajėgumus. „Daugiau nei metus Ukraina yra agresijos taikiniu ir ši šalis ne tik kovoja už savo laisvę ir nepriklausomybę, bet taip pat ir už visos Europos saugumą. (...) Esi įsitikinęs, kad mes turime pakeisti savo veikimo būdą bendraudami su Rusijos Federacija - ji turėtų būti suprantama kaip agresorius.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas su delegacijomis kitą savaitę vyksta oficialaus vizito į Ukrainą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). J.Olekas pirmadienį Kijeve susitiks su Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininku Oleksandru Turčynovu ir Ukrainos saugumo tarybos viršininku Valentynu Nalivaičenko.

Šiaurės Europos šalių gynybos ministrai paskelbė deklaraciją, kurioje nurodoma apie gynybinių ryšių su Baltijos šalimis plėtrą dėl saugumo regione stiprinimo, ir į šias šalis nukreiptos Rusijos agresijos stabdymą. Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją dėl karinių ryšių su Baltijos valstybėmis stiprinimo.

  Seimas dar žingsniu pasistūmėjo įtvirtindamas papildomas garantijas, taip pat ir reikalavimus šauktiniams.   Ketvirtadienį po svarstymo 72 parlamentarams balsavus už ir dviem susilaikius pritarta atitinkamoms Karo prievolės įstatymo pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo. Pagal Karo prievolės įstatymo pataisų projektą, į privalomąją karo tarnybą bus šaukiami vyrai nuo 19 iki 26 metų. Savanoriškai ateiti tarnauti galės 18-38 metų asmenys.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikina, kad dėl to, jog jo siūlomose Karo prievolės įstatymo pataisose numatoma galimybė jaunuoliui šaukimą atvykti į karo prievolę administruojančią instituciją įteikti ne tik asmeniškai, bet perduoti jį kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, nenumatyta imtis kokių nors sankcijų prieš tėvus, kurie nuspręs apie gautą šaukimą nutylėti. Tokios nuostatos tikslingumu suabejojo konservatorius Vytautas Juozapaitis.

 Per dešimt dienų sulaukta daug kaip 100 savanorių, pasiryžusių atlikti privalomąją karo tarnybą, antradienį pranešė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seime pristatydamas siūlomas naujas garantijas ir privilegijas šauktiniams. „Praėjo dešimt dienų, kai paskelbiau, kad jau galima užsirašyti, ir jau turime per 100 savanorių“, - sakė ministras. Anot jo, atlikti privalomąją karo tarnybą bus pakviesti tik apie 2 proc. šaukiamojo amžiaus jaunuolių.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas nori ilginti profesionalių karių tarnybos laiką, rašo „Lietuvos žinios“. Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo, kad ministrui būtų sudaryta galimybė pratęsti karių tarnybą suėjus išleidimo į atsargą amžiui. Kareiviams (jūreiviams) ir jaunesniesiems karininkams siūloma pratęsti ne ilgiau kaip 10 metų, arba dukart po penkerius metus, o puskarininkiams ir vyresniesiems karininkams - ne ilgiau kaip ketverius metus, arba dukart po dvejus metus.

Pasaulio žiniasklaidos dėmesys vis labiau krypsta į Kaliningrado sritį, kurioje nuolat telkiama nauja ginkluotė. Pranešama, kad Rusija artimiausiu metu čia ketina sutelkti ir vidutinio nuotolio raketų „Iskander“, taip pat didinti ir visų kitų karinių vienetų skaičių.

Šaukimą atlikti privalomąją karo tarnybą būtų galima įteikti prievolininko tėvams, žmonai, darbdaviams, jie būtų įpareigoti perduoti šaukimą, siūlo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šį ir kitus pasiūlymus ministras trečiadienį pristatė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams. J.Oleko teigimu, minėta naujove norima palengvinti šaukimo teikimą, nes patį asmenį gali būti sudėtinga rasti.

Penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Antrasis Lietuvos narystės NATO dešimtmetis: kas lems sėkmingos mūsų istorijos tęsinį?“ Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad Rusija padarytų didžiulę klaidą bandydama peržengti NATO sienas. „Kodėl galime teigti, kad NATO yra mūsų saugumo pagrindas? Visų pirma, principas „vienas už visus, ir visi už vieną“ yra svarbus kaip niekada, ir tai išlieka NATO pagrindu.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad Rusijos naikintuvai, skraidantys virš Baltijos jūros, elgiasi agresyviai, tačiau pastaruoju metu nė vienam šios šalies kariniam lėktuvui nepavyko įskristi į Lietuvos oro erdvę. ,,Mes stebim. Ir keliam atitinkamai oro policijos pajėgas, palydim. Turiu pasakyti, kad nė vienas Rusijos naikintuvas neįskrido į mūsų oro erdvę. Mūsų oro erdvė yra stebima, saugoma,ir nors jie agresyviai skraido, dažnai skraido“, - sakė žurnalistams J. Olekas.

Premjerui pasiūlius būsimiems šauktiniams mokėti ne 38 eurus, o 238 eurus per mėnesį, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikina, kad kol kas tokių galimybių ministerija neturi. „Šiuo metu numatyta 38 eurai – tai gal mažoka suma. Ar ji bus 238 – man atrodo, su šitomis finansinėmis galimybėmis dar šį rudenį negalėsime (tiek mokėti), o kaip bus ateityje – dar pažiūrėsime“, - Žinių radijui sakė ketvirtadienio pavakarę sakė J.Olekas.

Seimas ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka priėmė sprendimą, kad Lietuvoje būtų grąžinta privalomoji pradinė karo tarnyba. Pirmasis šaukimas, krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, turėtų būti vykdomas rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Už principinės kariuomenės struktūros ir krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių 2015 metais pakeitimą balsavo 112 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė penki.

 Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) žada skųstis dėl merų rinkimų rezultatų Širvintų savivaldybėje. Socialdemokratai neatmeta galimybės, kad rinkimai čia turėtų būti rengiami iš naujo. „Tikrai mes skųsime šituos rezultatus ir tai, kas įvyko.

  Į Gaižiūnų geležinkelio stotį sekmadienį atgabenta pirmoji dalis sunkiosios Jungtinių Valstijų karių technikos, kuri bus naudojama bendroms pratyboms su Lietuvos kariais.   „Technika jau atvyko, šiuo metu ji iškrauna ir rengiama vykti į nuolatinę dislokacijos vietą“, - BNS sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabo viešųjų ryšių karininkas vyr. ltn. Andrius Dilda.

 Antradienį Pabradėje per pratybas aptiktas negyvas jaunesnysis eilinis M. V. Tai pranešė Krašto apsaugos ministerija. Jo kūnas Silvestro Žukausko poligone Pabradėje po nakvynės lauko stovykloje be gyvybės ženklų rastas apie 7 valandą. Į nelaimės vietą buvo iškviesti karo medikai ir greitoji medicinos pagalba iš Pabradės. Atvykę medikai intensyviai gaivino karį, tačiau jo gyvybės išgelbėti nepavyko. „Reiškiu gilią užuojautą kario šeimai, artimiesiems ir draugams.

NATO labiau vertina profesionalų kariuomenę, kuri moka naudotis sudėtinga gynybine įranga, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Todėl, pasak jo, Lietuva ateityje turės atsisakyti šauktinių. „NATO masiškai perėjo prie profesionalios kariuomenės. [...] Kadangi sudėtingėja technika, mes labiau vertiname žmogų, kuris tarnavo kariuomenėje, kad jis galėtų apsaugoti save ir draugą. Tam reikia profesionalų. Dabar iš 28 NATO valstybių tik penkiose yra likę šauktinių“, – dėsto J. Olekas.

 Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė, kad kariuomenė jau pradėjo pirmuosius pasiruošimo galimam privalomosios karinės tarnybos grąžinimui darbus. „Jeigu Seimas pritars Valstybės gynimo tarybos rekomendacijai dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo, kad galėtume praktiškai vykdyti šaukimą, tam reikia pasiruošti. Anksčiau mes turėjome specialią sistemą – Karo prievolės administravimo tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos.

Į kariuomenę pašauktiems jaunuoliams bankai žada atidėti paskolų mokėjimą . Jų atstovai teigia turintys patirties, kaip elgtis su šauktinių paskolomis. Jei Lietuvoje bus grąžinta šauktinių kariuomenė, bankai kiekvienu atveju situaciją vertins individualiai. Ir dabar, jei žmogus suserga ar netenka darbo, jis turi galimybę atidėti paskolos mokėjimą metams. Bankai, pasak jų atstovų, jau turi patirties, kaip elgtis su šauktinių paskolomis.

Žinių radijas Krašto apsaugos ministerijai parengus įstatymo projektą, kuriuo siekiama dar šiemet pakviesti kariuomenės šauktinius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad apribojimų, renkant šaukinius, galėtų likti tik keli, o kai kurių apribojimų reikėtų atsisakyti.   „Yra tokių apribojimų kaip Seimo ar savivaldybių tarybų narys, kur vargu bau iš 200 tūkst.

 Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad kol kas negavo iš Vokietijos žinių dėl galimybės Lietuvai įsigyti savaeigių haubicų. Tai, pasak jo, yra derinama ekspertų lygiu ir jis žinių laukia artimiausiu metu. „Mes esame kalbėję su vokiečių parlamentiniu sekretoriumi ir mes pageidaujame įsigyti (haubicų - BNS), esame pateikę pirminį kreipimąsį raštu bei pavedėme ginkluotės direktoriams, kad jie suderintų detales, apsitartų, tai dabar laukiam atsakymo“, - BNS sakė J.Olekas.

 „9 mėnesiai – tai vos vienas futbolo sezonas. Tikiuosi, kad Lietuvos jaunuoliai noriai aukos savo asmeninį laiką ir atliks pareigą Tėvynei“, – patriotiniais būsimų šauktinių jausmais neabejoja Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Apie vėl grąžinamą privalomą šaukimą į kariuomenę – pokalbis su generolu ir krašto apsaugos ministru Juozu Oleku. – Generole, praėjo septyneri metai, ir vėl bus pradėtas šauktinių kvietimas.

Žinių radijas Valstybės gynimo tarybai antradienį nutarus grąžinti privalomąją karo tarnybą, ką dar turės patvirtinti Seimas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „Žinių radijui“ sakė, kad tai buvo priverstinis ir būtinas sprendimas. Pasak jo, pašaukti galės būti jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų, o atrinkti jie būtų loterijos būdu.

 Šiuo metu Ukrainai svarbiausia padėti karinėmis priemonėmis, o ginkluotės tiekimas iš Jungtinių Amerikos Valstijų nejuokais išgąsdintų Rusiją, teigia „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių daug rimčiau svarsto galimybes Ukrainai tiekti ginklus. „Lietuvos pozicija visada buvo, kad Ukrainą reikią remti visose srityse, įskaitant ir ginkluotę.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė susitarimą, reglamentuojantį NATO vadaviečių Lietuvoje teisinį statusą, pirmadienį pranešė ministerija. Susitarimas sudaromas su Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiąja vadaviete (SHAPE) ir Sąjungininkų pajėgų transformacijos vado vyriausiąja vadaviete (ACT). Dokumentas reglamentuoja NATO vadaviečių Lietuvoje teisinį statusą.

Sekmadienį Vokietijos žiniasklaidos paskelbta informacija apie tai, jog Vokietija neparduos Lietuvai šarvuotų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, gali būtų provokacija siekiant sumenkinti gerus Vokietijos ir Lietuvos santykius, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Galima manyti, kad čia paslėpta tam tikra provokacija. (...) Pirmas jausmas, kuris ateina sužinojus tokią žinią - kad kažkas yra negerai santykiuose tarp Lietuvos ir Vokietijos“, - LRT radijui sakė ministras.

 Vokietijos įmonei „Krauss-Maffei Wegmann“ oficialiai atsiėmus pasiūlymą parduoti Lietuvai šarvuotas pėstininkų kovos mašinas, bus renkamasi iš dar devynių turimų pasiūlymų, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Vokietijos žiniasklaidai sekmadienį paskelbus, jog Vokietija atsisako parduoti Lietuvai šarvuočius „Boxer“, J.Olekas BNS sakė, kad ministerija kol kas neturi oficialios informacijos apie tokį bendrovės atsisakymą parduoti ginkluotę.

Institucijų vertinimas Lietuvoje ne tik nepablogėjo, bet atvirkščiai – žmonės vis labiau jomis pasitiki, sako visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidtys. Sociologo teigimu, „Sodra“ pasiekė pastarųjų metų pasitikėjimo rekordą ir užima antrą vietą po ugniagesių gelbėtojų. „Tai – geras rezultatas, ypač turint galvoje, kad „Sodrai“ šiemet – 25 metai. Ji buvo susidūrusi su dviem kriziniais taškais – 2001 m. ir paskui – po pastarosios ekonominės krizės.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė įstatymą, kuriuo ratifikuojamas susitarimas įkurti bendrą Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos karinę brigadą, penktadienį pranešė prezidentūra. Pranešime nurodoma, kad pagal tą susitarimą planuojama įkurti bendrą Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos brigados lygio karinį dalinį, taip pat nustatoma jo bendroji paskirtis, veiklos principai, sprendimų priėmimo tvarka, saugumo užtikrinimo ir kitos organizacinės priemonės, susijusios su šio dalinio veikla.

 Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vasario 18–19 dienomis Rygoje (Latvija) dalyvavo Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė ES saugumo ir gynybos prioritetus. Susitikimo metu ministrai didžiausią dėmesį skyrė Europos Vadovų Tarybos, vyksiančios šių metų birželio mėnesį, darbotvarkei.

Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Radviliškio rajone, Minaičiuose, iškilmingai paminėtos 66-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos metinės. Kartu su Lietuvos kariais prie memorialo išsirikiavo ir Baltijos šalių oro erdvę saugantys Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos bei Lenkijos kariai.

 Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai trečiadienį Vilniuje aptars saugumo situaciją regione ir kuriamą bendrą karinę brigadą su Ukraina. Aptardami praėjusių metų Velso susitikime priimtus NATO sprendimus Lietuvos ir Lenkijos ministrai Juozas Olekas bei Tomaszas Siemoniakas pasidalys informacija apie jų valstybėse steigiamus NATO pajėgų štabus, taip pat bus kalbama apie NATO sąjungininkių buvimą mūsų regione ir apie kitas Aljanso sutartas atgrasymo priemones.

 Lietuvos kariuomenė kasmet didės po 450 karių, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras, pristatydamas šešerių metų veiklos gaires. „Mes norėtume bent 450 karių kasmet padidinti tarnaujančių skaičių“, - žurnalistams sakė Juozas Olekas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių. Pasak ministro, toks augimas leistų pasiekti 70-90 proc. dalinių sukomplektavimą iki 2020 metų.

Pirmą kartą oro policijos misiją iš Šiaulių vykdanti Italija savo naikintuvus Lietuvoje paliks ilgiau nei planavo iš pradžių, o Belgija ir Portugalija šiemet atsiųs karių pratyboms. Apie tai pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, šiuos klausimus aptaręs su kolegomis NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje. Paprastai Baltijos šalių oro policijos misijoje sąjungininkai budi po vieną keturių mėnesių rotaciją. Pasak J.Oleko, Italija iš viso liks dviem rotacijoms.

Europos gynybos ministrai ketvirtadienį pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainos pajėgoms, o ši pozicija gali pakurstyti transatlantinius nesutarimus, jeigu Vašingtonas apsispręstų siųsti ginkluotę Kijevui. Jungtinės Valstijos tebesvarsto galimybę skirti letalinę karinę pagalbą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais, tačiau kol kas joks sprendimas nebuvo priimtas, pirmadienį sakė aukšto rango JAV administracijos pareigūnai.

NATO gynybos ministrai sutarė, kad nedelsiant būtų steigiamos šešios vadavietės Rytų Europoje ir suformuotos 5000 karių itin greito reagavimo pajėgos, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje, pareiškė NATO Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį.

 Pirmadienį į Lietuvą atvežti belgų gamybos taikliojo šaulio ginklai FN SCAR-H PR, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Naujaisiais ginklais, kurių Lietuvos kariuomenė iki šiol neturėjo, bus aprūpinti Sausumos pajėgų vienetai. „Modernizuodami Lietuvos kariuomenę pagrindinį dėmesį skiriame kariui, o siekdami užtikrinti jo užduočių įvykdymą, norime jį tinkamai aprūpinti ir modernia ginkluote.

Rusijai savaitgalį surengus dideles pratybas Karaliaučiaus srityje ir prie Baltijos krantų, Lietuvos krašto apsaugos ministras sako, kad Vyriausybė stebi padėtį, tačiau pagrindo nerimauti nėra. „Mes matom jų pratybų nemažai, stebime, žiūrime, kas čia vyksta, esame visada pasiruošę (...). Neturiu šiandien informacijos, kad kiltų NATO lėktuvai (...). Judėjimas yra, bet nesakyčiau, kad jis intensyvesnis, nei kad pastaruoju metu matome“, - BNS šeštadienį sakė Juozas Olekas.

  Molėtuose pradėjo veikti naujai įsteigtas Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės ir komplektavimo poskyris. Naujai įsteigtas kariuomenės padalinys administruos Molėtų, Ukmergės, Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybėse gyvenančius karo prievolininkus, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Vadovauti poskyriui paskirta štabo seržantė Albina Murauskienė. „Ypatingą dėmesį skirsime kandidatams, pareiškusiems norą tarnauti profesinėje karo tarnyboje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) 48-ių Ukrainos karių reabilitacijai šiemet ketina skirti apie 100 tūkst. eurų. „Ukrainos karių reabilitacijai 2015 metais Krašto apsaugos ministerija planuoja skirti apie 100 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina išlaidos reabilitacijai, galimam gydymui, jei atsirastų komplikacijos, transportavimas Lietuvoje ir iš Ukrainos bei atgal“, - rašoma KAM Visuomenės informavimo skyriaus komentare BNS.