juozas olekas

Kovo 17 d. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas su Slovėnijos Respublikos ambasadoriumi Robertu Krmelju aptarė migrantų krizę Europoje, artėjantį NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje, Rytų partnerystės saugumo politikos klausimus bei dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.

Šauktinių grąžinimas nebe penkeriems metams, o visam laikui Seime turėtų būti patvirtintas ganėtinai vieningai, prognozuoja Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė. „Aš tikiuosi, kad (Seimas) pritars, galbūt čia daugiau buvo kitokių nuomonių iš socialdemokratų frakcijos, bet dabar ir premjeras, ir kašto apsaugos ministras pasirašė tokį sprendimą, todėl manau, kad ganėtinai vieningai Seime turėtų būti priimtas šis sprendimas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.

Privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turi būti grąžinta visam laikui, o ne penkeriems metams, pirmadienį nutarė Valstybės gynimo taryba (VGT).  „Valstybės gynimo taryba nusprendė, jog įgyvendinant iš Konstitucijos kylantį reikalavimą turėti gerai organizuotą kariuomenę bei užtikrinant šalies visuotinės ir besąlyginės gynybos principą šaukimą į nuolatinę privalomąją karo tarnybą vykdyti ne laikinai, o nuolat, tai yra kiekvienais kalendoriniais metais“, – po posėdžio žurnalistams sakė prezident...

Komisijos man skirtosios „Patriotų“ premijos nepatvirtinęs ministras Juozas Olekas pasisakymuose argumentavo, kad knyga „Nugenėta pušis“ nėra patriotinė. Televizijos laidoje šią mintį išskleidė plačiausiai. Kalbėti apie sovietinę ateizaciją ir žmonių prisitaikymą ateizuojant(is) nesą susiję su patriotizmu. Ministras net pateikė savotišką rekomendaciją, ką laikytų patriotizmu. Patriotizmas būtų tuomet, jei knygoje būtų kalbama apie pasipriešinimą ateizacijai.

Leidinio „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ autorių kolektyvas šeštadienį pranešė atsisakantys Patriotų premijos, po to kai krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atsisakė ją skirti filosofei Nerijai Putainaitei.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas patvirtino nutaręs neskirti Patriotų premijos filosofės Nerijos Putinaitės knygai „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atsiųstame ministro komentare teigiama, kad taip J.Olekas pasielgė dėl knygoje išdėstyto požiūrio į poetą Justiną Marcinkevičių.

NATO planuoja dislokuoti batalionus iki 1000 karių Baltijos ir kitose Rytų Europos šalyse siekiant sulaikyti Rusiją, rašoma britų žiniasklaidoje. Tikslas – pademonstruoti, kad „intervencija Ukrainos stiliumi“ nesuveiks. Šią informaciją patvirtino ir Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Keletą pastarųjų metų Lietuva perka naują ginkluotę, tačiau šaudmenų rezervais, išsekusiais per krizę, rūpinasi iš lėto, rašo žiniasklaida. Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas pripažino, kad nėra balanso tarp ginklų ir amunicijos, tačiau disproporcija, jo teigimu, mažėja. „Dabar dar daug ko trūksta. Pastaruosius porą metų balansas pamažu atkuriamas, ir iki 2020-2021 metų ginklų ir amunicijos balansas bus atkurtas", - nurodė J. Olekas.

Analitikų skelbiami duomenys, jog NATO būtina sustiprinti Baltijos šalių karinį saugumą, yra „geras įspėjimas sąjungininkams“, mano krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Labai gerai, kad tokios simuliacijos vyksta, kad tokie faktai yra pateikiami - jie stiprina ir mūsų, čia gyvenančių ir besiruošiančių apsiginti, darbus ir tai yra geras įspėjimas mūsų sąjungininkams“, - BNS ketvirtadienį sakė J.Olekas.

 Bendra Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos brigada - dar vienas žingsnis, padėsiantis Ukrainai reformuoti savo kariuomenę artinant ją prie NATO standartų ir tuo pačiu - efektyviau stabdyti agresiją šalies pietryčiuose, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Nesinori ilgai vynioti šio reikalo į vatą ir norisi sakyti tiesiai šviesiai. Kartais pagalvoju, kodėl taip galima ir kiek Lietuvos tauta gali kęsti tokį politikų elgesį? Kaip ir šiuo konkrečiu atveju, kurį noriu pateikti Jums, skaitytojai, Kariai, karių artimieji, situacija yra aiški ir deja negera.

Sekmadienį Vilniuje paminėtas Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 25-osios metinės. Kreipdamasi į savanorius minėjime prie Seimo, prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino juos svarbia grandimi tarp visuomenės ir kariuomenės, ir pabrėžė indėlį pritraukiant jaunuolius į kariuomenę, atnaujinus šauktinų kvietimą. „Šiandien Lietuvai savanoriai reikalingi kaip niekada“, - kalbėjo prezidentė. Vėliau iškilmingas minėjimas persikėlė į Seimą.

Nevyriausybinės patriotinės organizacijos trečiadienį Vilniuje pirmajam Lietuvos vadovui po nepriklausomybės atkūrimo Vytautui Landsbergiui už nuopelnus laisvei įteikė Laisvės ženklą. „Šiandien yra didžiosios pergalės, aplaistytos krauju ir ašaromis, bet vis dėl to pergalės prieš baisų priešą diena“, - atsiimdamas apdovanojimą sakė V.Landsbergis. Atminimo ženklą V.Landsbergiui įteikė Medininkų tragedijos liudininkas pastorius Tomas Šernas.

Pirmadienį Krašto apsaugos ministerija paskelbė šių metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašus - pagal juos šaukimo nurodymai bus išsiųsti 30 228 karo prievolininkams, tačiau tarnybą atliks 3 tūkst. šauktinių. Sąrašai yra paskelbti interneto svetainėje http://sauktiniai.kam.lt. Kaip ir pernai, šeši sąrašai pagal regionus sausio 7 dieną buvo sudaryti naudojant kompiuterių programą, o procesą stebėjo dešimt visuomeninių organizacijų atstovų.

Karo prievolės komplektavimo specialistams pastebėjus nedidelę techninę klaidą, susijusią su 2016 m. šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybos sąrašų sudarymu, sausio 11 d. Krašto apsaugos ministerijoje skubiai sušauktas 2016 m. šaukimo organizavimo komisijos ir visuomenės stebėtojų, dalyvavusių sausio 7 d. sudarant sąrašus, posėdis. Į posėdį Krašto apsaugos ministerijoje susirinkusiems dalyviams buvo pristatyta pastebėta klaida.

Pirmadienį Krašto apsaugos ministerija paskelbs šių metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašus - pagal juos šaukimo nurodymai bus išsiųsti 30 228 karo prievolininkams, tačiau tarnybą atliks 3 tūkst. šauktinių. Sąrašai bus paskelbti interneto svetainėje http://sauktiniai.kam.lt. Kaip ir pernai, šeši sąrašai pagal regionus sausio 7 dieną buvo sudaryti naudojant kompiuterių programą, o procesą stebėjo dešimt visuomeninių organizacijų atstovų.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad šeštadienį 25-ąjį kartą vykęs bėgęs „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems 1991 metų Lietuvos laisvės gynėjams atminti, buvo dar vienas įrodymas, kad Lietuva atsimena žmones, kurie padėjo savo gyvybes ant laisvės aukuro. „Aš manau, kad šiandien buvo dar vienas įrodymas, kad atsimenam.

Lietuva už amerikietiškas prieštankines raketas „Javelin“ mokėjo brangiau nei Estija. Valdžios atstovai ir ekspertai tai aiškina modernesne įranga ir galimais neviešais papildomais susitarimais. Dienraštis „Lietuvos žinios“ ketvirtadienį rašo, kad Lietuva už 55 mln. JAV dolerių ketina pirkti 220 raketų ir 74 valdymo ir paleidimo įrenginius, o Estija už tokią pačią sumą - 350 raketų ir 120 paleidiklių. „Jie (Estija) įsigijo raketas, kuriomis mes apsirūpinome dar 2001 metais.

Prisiglaudusi po NATO sparnu Lietuva pastaruosius keletą jautėsi saugiai net ir nesirūpindama iš kur gauti daugiau pinigų kariuomenei, ar kaip ją modernizuoti. Tačiau Gruzijos ir Ukrainos pavyzdžiai Baltijos šalis pabudino iš letargo miego ir privertė ieškoti išeičių kaip stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas.  Pirmieji susipratimo ženklai - šauktinių grąžinimas. Lietuva vėl turės nuolat rengiamą karinį rezervą, kuris karinės agresijos atveju galėtų stoti į kovą su okupantu.

 Minint Lietuvos vėliavos dieną penktadienį bus pakeista Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, plevėsuojanti trispalvė. 2015 metais bokšte plevėsavusi vėliava bus perduota saugoti Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto gimnazijai, kuri, anot Švietimo ir mokslo ministerijos, išugdė daugiausiai savanorių, kurie patys pasirinko atlikti privalomąją karo tarnybą.

Rusijai kaltinant Jungtines Valstijas pažeidžiant saugumo susitarimus dislokavus sunkiąją techniką Vidurio ir Rytų Europoje, Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad susitarimus pirmiausiai pažeidė pati Rusija, o į tai reaguodami sąjungininkai vykdo įsipareigojimus. „Aš manau, kad pirmiausiai turėtų Rusija suprasti, kad mes esame NATO narės ir savo apginamumui mes turime turėti ir atitinkamą pasirengimą ir ginkluotę, - BNS pirmadienį sakė ministras.

 Lietuva į Afganistaną papildomai siųs keliolika karo policininkų, sako J.Olekas Lietuva į Afganistaną papildomai tikriausiai siųs keliolika karo policininkų, NATO šioje šalyje vykdant misiją „Tvirta parama“, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Kitais metais, tiksliai datos pasakyti negaliu, bet poreikis yra karo policininkų grupė, kuri gali vykdyti funkcijas bazėse“, – BNS šią savaitę sakė ministras. „Siųstume iki 20-ies karių.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė projektams, pagal kurį šaukimas į šalies ginkluotąsias pajėgas vyktų ir 2020-2021 metais. Už vieną tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko „darbiečio“ Artūro Paulausko inicijuotą projektą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė 15 parlamentarų. Vienas iš trijų balsavusiųjų prieš projektą – krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.

Ketvirtadienį Seimui rengiantis diskusijai dėl šaukimo į kariuomenę ateities, socialdemokratai premjeras Algirdas Butkevičius ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ragina jos neskubinti. Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kariuomenės vadas Jonas Žukas teigia, jog šaukimą į kariuomenę būtina išlaikyti ir toliau, pratęsiant jį ir po penkerių metų.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pritaria Europos Komisijos (EK) iniciatyvai griežtinti ginklų įsigijimą, tačiau Seime ne visi linkę pritarti tokioms kovos su terorizmu priemonėmis - registruotas projektas, kuris šauliams ir savanoriams leistų įsigyti ir laikyti pusiau automatinius ginklus. Būtent pusiau automatinius ginklus uždrausti įsigyti civiliams gyventojams siūlo Europos Komisija, reaguodama į teroro išpuolius Paryžiuje.

Sprendimas, kurias pėstininkų kovos mašinas Lietuvos kariuomenė pirks, gali būti priimtas iki gruodžio vidurio, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Baigsis analizė gruodžio pradžioje. Matyt, kad pirmoje pusėje turėsime Valstybės gynimo tarybą ir priimsime galutinius sprendimus, su kuo pradedame derybas. Galvoju, kad derybos ilgai neužtruks“, - trečiadienį Seime žurnalistams sakė ministras.

Turkija ne kartą buvo perspėjusi Rusiją dėl oro erdvės pažeidimų, tad incidentui dėl numušto rusų naikintuvo „buvo tam tikros prielaidos“, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Aš tai vertinu kaip labai rimtą incidentą, bet tokiam incidentui buvo tam tikros prielaidos. Turkija ne kartą buvo perspėjusi Rusiją, kad gins savo erdvę, buvo daugiau pažeidimų, Turkija anksčiau yra numušusi nepilotuojamą orlaivį“, - antradienį Seime žurnalistams sakė J.Olekas.

Jungtinėse Valstijose viešintis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako sulaukęs Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vado pažado apmokyti Lietuvos karius naudotis pėstininkų gabenimo mašinomis „Stryker“, jei Lietuva nuspręstų jų įsigyti.

Pėstininkų kovos mašinų konkursui einant į pabaigą, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „vienais rimčiausių“ pasiūlymų šiame konkurse vadina vokiečių „Boxer“, amerikiečių „Stryker“ ir šveicarų „Piranha V“ mašinas. „Šitas trejetas, galima sakyti, yra vienas rimčiausių“, - BNS telefonu iš Vašingtono trečiadienio naktį sakė ministras.

Lietuvą pasiekę atnaujinti pasiūlymai dėl pėstininkų kovos mašinų pardavimo labiau atitinka šalies poreikius ir tai suteikia didesnes galimybes ieškoti geriausio kokybės ir kainos santykio, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Atnaujinti pasiūlymai, kurie mus pastaruoju metu pasiekė, labiau atitinka mūsų poreikius, tai leidžia mums turėti didesnių galimybių ieškoti geriausio kokybės ir kainos santykio“, - antradienį paskelbtame interviu „Verslo žinioms“ sakė ministras.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dėl gripo komplikacijų gydomas Santariškių klinikose, BNS pirmadienį patvirtino jo atstovas spaudai Vaidotas Linkus. Anot atstovo, preliminariai numatoma, kad ministras nedarbingumo lapelį turės iki penktadienio.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad rudens sesijoje Seimas turėtų apsispręsti, ar šaukimas į Lietuvos kariuomenę reikalingas ir po penkerių metų. Anot valdančiųjų socialdemokratų pirmininko, priimant sprendimą būtina atsižvelgti į šalies galimybes ir tam reikia „bendro politinių partijų sutarimo“. „Rudens sesijoje Seimas turėtų sugrįžti prie šio įstatymo ir galutinai nuspręsti dėl 2021 metų – o tiksliau, ar išlaikysim šauktinius, ar atsisakysime“, - BNS sakė premjero atstovė spaudai.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad Didžiosios Britanijos sprendimas į Baltijos šalis ir Lenkiją atsiųsti kuopą karių yra reakcija į Rusijos manevrus kaimynystėje, todėl Maskvos pareiškimai apie atsakomuosius žingsnius yra klaidinantys.

Lietuvai rengiantis pirkti apie 100 pėstininkų kovos mašinų, visos procedūros vyksta laikantis įstatymų ir skaidriai, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas. „Visa procedūra vyksta pakankamai tvarkingai, pagal įstatymus ir skaidriai“, - žurnalistams Krašto apsaugos ministerijoje trečiadienį po išvažiuojamojo NSGK posėdžio sakė A.Paulauskas. Pasak jo, būsimo sandorio vertė sieks apie 300 mln. eurų.

„...Be išlygų prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti Lietuvos Republikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus, saugoti visas man patikėtas paslaptis; pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje rugsėjo 1 d. vyks akademijos vėliavos perdavimo ceremonija ir Mokslo ir žinių dienos minėjimas. Pagal Lietuvos kariuomenės tradicijas krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dalinio vėliavą perduos Lietuvos karo akademijai vadovaujančiam plk. Raimundui Matuliui. Renginyje dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn.

 Lietuvoje pradedama atnaujinta devynių mėnesių nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba. Pirmadienį ją pirmieji pradeda 495 jaunuoliai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje. Tarnybą batalione pradės 476 vaikinai ir 19 merginų. 20-30 metų amžiaus jaunuoliai prašymus pateikė savanoriškai, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje apsilankęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tinkamai įvertino bataliono pasirengimą priimti pirmuosius nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius. Ministras su Dragūnų bataliono vadu majoru Viktoru Bagdonu apžiūrėjo atnaujintą bataliono infrastruktūrą ir aptarė dalinio pasirengimą priimti šauktinius.

 Pasirengimą priimti šauktinius Klaipėdoje antradienį įvertinęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad pasiruošimas vyksta sklandžiai, o didžiausias iššūkis teks instruktoriams. „Padarytas didelis darbas - atnaujintos gyvenamosios patalpos, mokomoji bazė, kariams bus sudarytos normalios tarnybos sąlygos“, - BNS sakė ministras po apsilankymo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione.

 Karo laivų flotilėje Klaipėdoje pirmadienį vyks iškilminga Karinių jūrų pajėgų vado pasikeitimo ceremonija. Flotilės admirolą Kęstutį Macijauską pareigose keičia jūrų kapitonas Arūnas Mockus. K.Macijauskas pajėgoms vadovavo 1999-2008 metais ir 2010-2015 metais. „K.Macijauskas puikiai tarnavo Lietuvai.

Keičiasi Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas - šiose pareigose flotilės admirolą Kęstutį Macijauską keičia jūrų kapitonas Arūnas Mockus. Iškilminga pasikeitimo ceremonija numatoma pirmadienį karo laivų flotilėje Klaipėdoje. K.Macijauskas pajėgoms vadovavo 1999-2008 metais ir 2010-2015 metais. „K.Macijauskas puikiai tarnavo Lietuvai.

Liepos 18 d., minint 605–ąsias Žalgirio mūšio metines, gausi Lietuvos delegacija dalyvavo Žalgirio mūšio minėjime-inscenizacijoje istorinėje mūšio vietoje, Griunvalde (Lenkija). Aštuntąjį kartą renginyje dalyvaujančius Lietuvos karius ir Viduramžių rekonstruktorius aplankė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Mūsų tautas vienyja šimtmečius skaičiuojanti bendra istorija. Ilgus amžius kovojome prieš bendrus priešus.

Naujasis Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas pulkininkas leitenantas Arturas Jasinskas žada siekti papildomai pritraukti tris tūkstančius karių savanorių. Interviu BNS karininkas teigė, kad kariai savanoriai, kurie pirmiausia rengiami partizaniniam karui, taip pat gali būti naudingi sustiprinant kariuomenės reguliariuosius vienetus. A.Jasinskas taip pat išsakė asmeninę poziciją, kad kariams savanoriams turi būti leista laikyti jiems priskirtą ginklą namuose.

 Šių metų pirmąjį pusmetį Vyriausybės nariai reprezentacijos reikmėms išleido per 12 tūkst eurų, daugiausiai - krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas ir kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, kiekvienos ministerijos vadovas atstovavimo reikmėms pirmąjį šių metų pusmetį galėjo išleisti per 4,2 tūkst. eurų. Nepanaudotos lėšos grąžintos į valstybės biudžetą. J.Olekas panaudojo daugiau kaip pusę reprezentacinio fondo lėšų -per 2,4 tūkst.

Po aštuonerių metų derybų liepos mėnesį Kijeve bus pasirašyti galutiniai susitarimai dėl bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados sukūrimo. „Vakar susitikę su Ukrainos gynybos ministru ir Lenkijos gynybos ministru sutarėme, kad paskutiniai patikslinimai mūsų techniniam susitarime dėl Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos brigados bus pasirašyta liepos mėnesį, - Lietuvos žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Amerikiečių dislokuojamos karinės technikos skaičius Lietuvoje bus nepastovus, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jo teigimu, technikos skaičius kis priklausomai nuo Rytų Europoje vykdomų pratybų. „Mes esame taip sutarę, kad kiekvienoje iš valstybių bus tam tikra ginkluotė, kuri galės būti panaudojama ir kitose valstybėse, jeigu jose vyks pratybos“, - Lietuvos žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė J.Olekas.

Tik Rusija gali sustabdyti bręstančias ginklavimosi varžybas su NATO, nes būtent ji vykdo agresyvią politiką, didina karinį biudžetą ir militarizuoja ekonomiką, teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Kamuolys yra Rusijos pusėje, - BNS Briuselyje sakė jis vėlų trečiadienio vakarą.

Pirmoji sunkioji JAV ginkluotė Baltijos šalis turėtų pasiekti kitų metų pradžioje, pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM). Kiekvienoje iš Baltijos šalių bus sunkiosios ginkluotės elementų, įskaitant tankus, pėstininkų kovos mašinas ir artileriją, tai Baltijos valstybių gynybos ministrams Taline pranešė JAV gynybos sekretorius Ashtonas B.Carteris. Anot KAM pranešimo, sekretorius patikino, kad JAV yra tvirtai įsipareigojusi Estijos, Latvijos ir Lietuvos saugumui.

Seimas antradienį pritarė krašto apsaugos ministro Juozo Oleko atsakymams į interpeliacijos klausimus dėl lėktuvo „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacijos - ministras išlaikė savo postą. Už tai, kad būtų pritarta ministro atsakymams į opozicijos inicijuotą interpeliaciją, balsavo 71 parlamentaras, prieš buvo 31, devyni Seimo nariai susilaikė.