juozas olekas

NATO gynybos ministrai sutarė, kad nedelsiant būtų steigiamos šešios vadavietės Rytų Europoje ir suformuotos 5000 karių itin greito reagavimo pajėgos, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje, pareiškė NATO Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį.

 Pirmadienį į Lietuvą atvežti belgų gamybos taikliojo šaulio ginklai FN SCAR-H PR, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Naujaisiais ginklais, kurių Lietuvos kariuomenė iki šiol neturėjo, bus aprūpinti Sausumos pajėgų vienetai. „Modernizuodami Lietuvos kariuomenę pagrindinį dėmesį skiriame kariui, o siekdami užtikrinti jo užduočių įvykdymą, norime jį tinkamai aprūpinti ir modernia ginkluote.

Rusijai savaitgalį surengus dideles pratybas Karaliaučiaus srityje ir prie Baltijos krantų, Lietuvos krašto apsaugos ministras sako, kad Vyriausybė stebi padėtį, tačiau pagrindo nerimauti nėra. „Mes matom jų pratybų nemažai, stebime, žiūrime, kas čia vyksta, esame visada pasiruošę (...). Neturiu šiandien informacijos, kad kiltų NATO lėktuvai (...). Judėjimas yra, bet nesakyčiau, kad jis intensyvesnis, nei kad pastaruoju metu matome“, - BNS šeštadienį sakė Juozas Olekas.

  Molėtuose pradėjo veikti naujai įsteigtas Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės ir komplektavimo poskyris. Naujai įsteigtas kariuomenės padalinys administruos Molėtų, Ukmergės, Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybėse gyvenančius karo prievolininkus, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Vadovauti poskyriui paskirta štabo seržantė Albina Murauskienė. „Ypatingą dėmesį skirsime kandidatams, pareiškusiems norą tarnauti profesinėje karo tarnyboje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) 48-ių Ukrainos karių reabilitacijai šiemet ketina skirti apie 100 tūkst. eurų. „Ukrainos karių reabilitacijai 2015 metais Krašto apsaugos ministerija planuoja skirti apie 100 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina išlaidos reabilitacijai, galimam gydymui, jei atsirastų komplikacijos, transportavimas Lietuvoje ir iš Ukrainos bei atgal“, - rašoma KAM Visuomenės informavimo skyriaus komentare BNS.

 Monika Petrulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas penktadienį ketina susitikti su gydytis į Druskininkus atvykusiais Ukrainos kariais. Sausio pradžioje Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartan“ iš Kijevo parskraidino septynis Rytų Ukrainoje sužeistus antiteroristinės operacijos dalyvius.

 Vizitą Kanadoje baigiantis Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia su šios šalies pareigūnais sutaręs dėl aktyvaus jų pajėgų dalyvavimo užtikrinant saugumą Lietuvoje. „Konkretūs dalykai būtų, kaip sakau, jų sugrįžimas į oro policijos budėjimą, kanadiečių laivo atplaukimas į Baltijos jūrą, dalyvavimas mūsų pratybose bendrose, pasilikimas sausumos pajėgų ilgesniam laikui, kanadiečių parama Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos brigados vystymui.

Nuo šių metų įsigaliojus paprastesnei priėmimo į Lietuvos kariuomenę tvarkai, šiemet bus papildomai priimta 450 profesionalių karių. Kandidatai bus priimami iš karto, net ir neįgiję pradinio karinio parengimo, tačiau atitinkantys kitus reikalavimus, tokius, kaip fizinis pasirengimas, sveikata, moralinės savybės. Pradinio parengimo neturintys kariai bus iš karto siunčiami į bazinius karinius mokymus.

Paskelbus karo ar ekstremalios situacijos padėtį, svarbiausias patarimas gyventojams - išlikti ramiems ir vadovautis specialistų nurodymais, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Tai ministras sakė pristatydamas visuomenei skirtą leidinį „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“. Jį ministerija parengė kartu su kariuomene bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) antradienį Vilniuje bus pristatytas leidinys, kaip elgtis ekstremalių situacijų ir karo metu. Visuomenei skirtą leidinį „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“ pristatys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir atsakingasis redaktorius, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Karolis Aleksa.

Lietuva perdavė Ukrainos kariuomenei ginkluotės elementų, kurių ši prašė, pirmadienį BNS patvirtino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Tai kariniai reikmenys, kaip gražiai įvardijo prezidentas Porošenka - ginkluotės elementai, tai yra tai, ko Ukrainos kariuomenei reikia“, - BNS sakė ministras. Detalizuoti suteiktos paramos jis sakė negalįs. „Remiame Ukrainą ir esame pasirengę paramą jai tęsti“, - teigė J.Olekas.

Lietuvoje veiklą pradeda Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuris rūpinsis valstybės informacinių sistemų ir joms skirtos infrastruktūros saugumu, tirs kibernetinius incidentus ir vertins jų grėsmes. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad kibernetinės apsaugos kokybę garantuos centre suderinti kariškių ir civilių pajėgumai.

NATO oro policijos misija turi didžiulę simbolinę vertę, Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Naudodamasis galimybe norėčiau pabrėžti, kad NATO oro policijos misija Baltijos šalyse nėra tik vienas geriausių pavyzdžių Aljanso įsipareigojimo kolektyvinei gynybai, bet taip pat puikus solidarumo tarp sąjungininkų įrodymas.

NATO grėsmę naujoje karinėje doktrinoje pabrėžianti Rusija bando pateisinti savo pačios agresiją, painiodama priežastis ir pasekmes. Tai pirmadienį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Gruodžio pabaigoje Lietuvos kariuomenę pasiekė pirmoji priešlėktuvinės gynybos sistemos GROM siunta, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Džiaugiamės, kad Lietuvos kariuomenės modernizacija vyksta sėkmingai. Priešlėktuvinė gynybos sistema GROM patenkins neatidėliotinus Lietuvos kariuomenės operacijų poreikius ir ypač sustiprins Lietuvos kariuomenės padalinių ir objektų apsaugą nuo orlaivių atakų.

 Latvijoje susitikę Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai sutarė dėl bendro atsako atgrasant Rusiją regione, penktadienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija. „Baltijos šalių gynybos ministrai patvirtino Baltijos šalių operacinių planų koordinavimo gaires. Bendrai kuriamas Baltijos šalių jungtinio štabo elementas turės parengti konkrečius planus dėl Baltijos šalių veiksmų galimos karinės krizės atveju“, - teigiama ministerijos pranešime spaudai.

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymą, kuriuo steigiamas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, įteisinama galimybė kilus įtarimams dėl neteisėtos veiklos vartotojams atjungti internetą. Už Kibernetinio saugumo įstatymą balsavo 78 Seimo nariai ir 10 susilaikė. Įstatymas įsigalios nuo sausio. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas yra sakęs, kad centrui jau ruošiamos patalpos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje. Jam įsteigti reikalingi 3 mln.

 Lietuvos kariuomenė perka amunicijos už beveik 50 mln. litų, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pagrindinę pirkimų dalį sudaro amunicija, skirta automatiniam šautuvui G36, 120 mm minosvaidžiui, prieštankiniam granatsvaidžiui „Carl-Gustaf“. „Vienas iš mūsų dabartinių prioritetų – tinkamai parengtas ir gerai aprūpintas karys.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt   Kariuomenės vadas generolas Jonas Vytautas Žukas įsitikinęs, kad, keičiant Valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, turi būti atsižvelgta ne tik į ginkluotės didinimą, bet ir į papildomą profesionalių karių rengimą. „Mums reikia kiek įmanoma daugiau žmonių paruošti naudotis ginklais.

 Pagalba Ukrainai bus tiekiama, atsižvelgiant į šios šalies poreikius, BNS antradienį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jo teigimu, pirmadienį Kijeve sutarta, kad daugiau Ukrainos karių atvyks į mokymus Lietuvoje, didesniam skaičiui sužeistųjų bus suteikta medicinos pagalba, reabilitacija, bus spartinamas trišalės karinės brigados su Lenkija kūrimas.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad minėdami Lietuvos kariuomenės 96-ąsias atkūrimo metines, vėl susiduriame su saugumo situacija, kuri įpareigoja mus stiprinti šalies gynybinę galią. „Lietuvos kariuomenė drauge su Lietuvos žmonėmis dramatiškiausiais mūsų istorijos laikotarpiais garbingai kovojo už mūsų valstybės ir tautos tautos išlikimą.

 Su Prancūzijos gynybos ministru šią savaitę susitikęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako išgirdęs, kad Paryžius ieško būdų, kaip išspręsti problemą dėl įsipareigojimo Rusijai parduoti „Mistral“ karo laivus. „Man teko kalbėtis su Prancūzijos gynybos ministru, kuris dar kartą sakė, kad ta problema tebesitęsia ir, be abejo, kad jie supranta jautrumą to klausimo, bet bando ieškoti visokių būdų, kaip tą problemą spręsti“, - žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė J.Olekas.

Stiprinant NATO sutartas atgrasymo priemones Baltijos regione bendroms pratyboms ir mokymams į Lietuvą atvyksta ir kariai iš Danijos. Apie 140 danų žvalgų kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalinių žvalgais dalyvaus bendrose pratybose. Į Lietuvą danų kariai atvyksta lapkričio 19 d. per Klaipėdos jūrų uostą, jie kartu atsigabena ir karinę techniką. Planuojama, kad Danijos kariai Lietuvoje treniruosis apie mėnesį.

Lietuva kartu su britais, latviais ir vengrais kuria fondą, kuriuo bus finansuojamas Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės šalių dalyvavimas karinėse misijose, pratybose ir mokymuose. Susitarimą dėl patikos fondo antradienį Briuselyje pasirašys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kartu su Jungtinės Karalystės, Latvijos ir Vengrijos gynybos ministrais.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pirmadienį Švedijoje dalyvaus konsultacijose dėl Europos Sąjungos Šiaurės šalių kovinės grupės pasirengimo budėti kitąmet. Konsultacijų metu planuojama aptarti sprendimų dėl kovinės grupės panaudojimo priėmimo procesą, grupės aktyvavimo sąlygas ir galimus panaudojimo scenarijus. Gynybos ministrų konsultacijos yra vienas iš Šiaurės šalių kovinės grupės pasirengimo budėti etapų.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) šiemet skirs didesnę paramą Ukrainai nei planavo, apie tai penktadienį pranešė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, telefonu bendravęs su naujuoju Ukrainos gynybos ministru generolu pulkininku Stepanu Poltoraku. Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešimo, šiemet Ukrainai paremti vien iš KAM biudžeto papildomai skirta apie 400 tūkst. litų.

Ketinamam įsteigti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui jau rengiamos patalpos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Patalpos dažomos, baldai tvarkomi. Pagrindinė centro dislokavimo vieta bus Karo akademijoje“, - antradienį Seime žurnalistams sakė ministras. Jis dalyvavo parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, kur svarstytas Kibernetinio saugumo įstatymo projektas.

LRT Radijo žinios, Janina Mateikienė, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Nacionalinis kibernetinio saugumo centras turėtų pradėti veikti nuo kitų metų, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šis centras bus kuriamas prie Krašto apsaugos ministerijos. Ministro teigimu, centrui įkurti reikalingos papildomos lėšos – apie 3 mln. litų – yra numatytos kitų metų biudžeto projekte. J. Olekas dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, kur aptartas centro steigimas.

Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje (Švenčionių r.) vyksta prieštankinių padalinių pratybos „Medžiotojas 2014“. Ketvirtadienį, svečių ir žiniasklaidos dieną, jungtinis Sausumos pajėgų prieštankinių padalinių vienetas, sustiprintas JAV karių prieštankiniu skyriumi ir remiamas artilerijos bei JAV sraigtasparnių AH-64 „Apache“ grupe, naikins šarvuotosios technikos ir pėstininkų taikinius.

 Azerbaidžane viešintis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pakvietė į Lietuvą šios šalies karius. Trečiadienį susitikęs su Azerbaidžano gynybos ministru generolu pulkininku Zakiru Hasanovu J.Olekas dėkojo už Azerbaidžano indėlį į NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) operaciją Afganistane ir pasidžiaugė Azerbaidžano sprendimu tęsti dalyvavimą operacijoje po 2014 metų, taip pat paragino Azerbaidžaną aktyviau dalyvauti Rytų partnerystės iniciatyvose ir bendrojoje ES saugumo ir ...

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siekia plačiau naudoti kariuomenę, kai šalyje oficialiai nevyksta karo veiksmai. Tai apibrėžiantį dokumento projektą ministerija pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovybei, penktadienį rašo „Lietuvos rytas“. KAM norėtų, kad jeigu šalyje pasirodytų žalieji žmogeliukai, kariuomenė galėtų iškart veikti nelaukdama jokių specialių procedūrų, kurias tokiais atvejais turi atlikti politikai.

„Laisvosios bangos“ eteryje paklaustas, kodėl Vilniuje nėra karinės įgulos, kuri priešo puolimo atveju gintų sostinę, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atsakė: „Vilnių gina visi kariai. Yra gynybos planai ir padaliniams yra aiškios užduotys, kokias pozicijas jie turėtų užimti kylant agresijai. Tiesa, kad neturime didesnių bazių, kur įsikūrę mūsų kariai, tokių kaip Rukla. Dar 2006 metais apvažiavome Vilnių ir apžiūrėjome keletą vietų, kur galėtume atkurti naują šiuolaikišką karinę bazę.

„Jei nutiktų taip, kad koks priešas mus pultų, didžioji dalis visuomenės turi dirbti savo darbus, o ginklus į rankas turi imti tie, kurie juos sugeba valdyti. Tai kariai, rezervistai, Šaulių sąjungos nariai. Ir jie tai žino“, - „Laisvosios bangos“ eteryje kalbėjo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Kiekvienas kariuomenėje tarnaujantis karys žino savo užduotis, vykdo pratybas. Ir mes vieni, ir su sąjungininkais atidirbame tuos elementus, kurie reikalingi mūsų šalies gynybai.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, Generalinė prokuratūra pranešė, kad Rusijos teisėsauga bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie po 1990-ųjų Kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės ar apskritai atsisakė joje tarnauti. Saugumo departamentas ragina šiuos žmones niekur nevykti, išskyrus NATO ir ES šalis.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas trečiadienį pasveikino Prancūzijos prezidento sprendimą neperduoti karo laivų „Mistral“ Rusijai. Paryžių taip pat pagyrė Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Latvijos pareigūnai. „Mes sveikiname tokį Prancūzijos sprendimą. Prancūzijos prezidento paskelbtas sprendimas atitinka Lietuvos interesus“, - BNS sakė J.Olekas telefonu iš Velso, į kurį jis atvyko dalyvauti NATO viršūnių susitikime.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad Lietuvoje turėtų rotacijos principu likti NATO sąjungininkų kariai, taip pat gali būti atvežta ir sunkesnės ginkluotės. Antradienį Seimo komiteto posėdyje krašto apsaugos ministras Juozas Olekas informavo apie pasirengimą Velse vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Praėjusią savaitę visą informacinę padangę nušvietė nelaukta naujiena – sužinojome, kad Lietuvos valdžia susirūpino mūsų šalies gynybiniais pajėgumais. Krašto apsaugos ministras nusprendė išleisti apie miljardą litų tanketėms pirkti. Suma tikrai stulbinanti, ypač keistą apie ją išgirsti po daugybę metų vykdytos mūsų kariuomenės naikinimo operacijos.

Valstybės gynimo taryba praėjusį pirmadienį pasiūlė Vyriausybei kitų metų valstybės biudžete didinti Krašto apsaugos ministerijai skiriamus asignavimus Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, kad kitų metų krašto apsaugos biudžetas turėtų augti maždaug 400 mln. litų:   „Esame susitarę su Seimo dauguma ir Vyriausybės nariais, ir prezidente, kad nuosekliai didinsime biudžetą. Mūsų tikslas 2020 metais turėti 2 procentus BVP.

Vyriausybė trečiadienį krašto apsaugai iš Privatizavimo fondo skirs 45 mln. litų. Finansų ministerijos parengtas nutarimo projektas bus svarstomas ministrų kabineto posėdyje. Liepos pradžioje Seimas nutarė, jog krašto apsaugai papildomai šiemet bus skirta iš viso 130 mln. litų: 85 mln. litų - iš valstybės biudžeto, o dar 45 mln.

 Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad generolų ir vyresniųjų karininkų skaičius per artimiausius penkerius metus bus didinamas tam, kad Lietuva turėtų tinkamų kandidatų svarbioms NATO pozicijoms užimti. Ministras trečiadienį atmetė opozicijos kritiką dėl kariuomenės struktūros, ir pabrėžė, kad pirmiausia - jau kitąmet - numatoma didinti eilinių karių skaičių.

Kitais metas Lietuvos gynybos biudžetas turėtų išaugti iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), trečiadienį pranešė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Pasak ministro, krašto apsaugai kitais metais turėtų būti skirta per 1 mlrd. 300 mln. litų. 2014 metais gynybos biudžetas yra 980 mln. litų ir sudaro 0,78 proc. BVP, tačiau kitą savaitę Seimas ketina patvirtinti papildomus 130 mln. litų šiems metams. „Kalbamės apie galimą kitų metų biudžetą.

Ketvirtadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus skyriui nesurinkus kvorumo, konferencijoje nepavyko nuspręsti, kas pakeis po nesėkmės rinkimuose iš skyriaus vadovo posto pasitraukusį Juozą Oleką. „Trūko apie 20 žmonių. Gal jie geru oru susiviliojo“, - BNS sakė Seimo narys, vienas iš skyriaus pirmininko pavaduotojų Juras Požėla. Jo teigė, jog dėl naujojo vadovo bus sprendžiama maždaug po dviejų savaičių.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Antradienį ir trečiadienį vyksiančiame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama papildomoms priemonėms saugumui Aljanso rytuose esančioms šalims užtikrinti. Taip pat bus aptariami NATO pajėgumų stiprinimo, Aljanso šalių gynybos finansavimo, NATO bendradarbiavimo su Ukraina ir Gruzija, NATO mokymo misijos Afganistane ir kiti klausimai.

 Nauja Rusijos prezidento Vladimiro Putino doktrina - ginti rusakalbių teises užsienyje - gali tapti pretekstu ir intervencijai į Baltijos šalis, įspėja Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Nauja V.Putino doktrina - Kremliaus pareiga ginti tautiečių teises užsienyje, kur jie bebūtų.

Premjerui prabilus apie naują Lietuvos ir NATO gynybos koncepciją informacinio karo Ukrainoje kontekste, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad vieningas Strateginės komunikacijos departamentas, kuris koordinuotų valstybės komunikaciją, kovą su propaganda, jau kuriamas.   „Kaip tik dabar vyksta darbai, kad Krašto apsaugos ministerijoje atsirastų Strateginės komunikacijos departamentas, kuris galbūt galėtų vienyti (komunikaciją – red.

Krašto apsaugos ministerija skubos tvarka, nepasitarus su Šaulių sąjungos valdyba, bando prastumti Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą, kuriame akivaizdžiai naikinamas visas Šaulių sąjungos gynybinis pajėgumas, teigia sąjungos narys, verslininkas Kristijonas Vizbaras. Krašto apsaugo ministras Juozas Olekas ramina Šaulių sąjungą – esą be jų žinios niekas nebus keičiama. Į Šaulių sąjungą K. Vizbarą pritraukė pilietiškumas ir patriotiškumas.

Generalinei prokuratūrai atsisakius tenkinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymą ir nepradedant tyrimo dėl „Viasat“, kuri nenutraukė uždraustų rusiškų programų transliacijos, veiksmų, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas mano, kad prokuratūra taip neatlieka savo pareigos.   „Tas tyrimas turėtų vykti ir prokuratūra turėtų atlikti savo pareigą. (...) Reikėtų galvoti apie tolimesnius žingsnius – tas prokuratūros nepriklausomumas leidžia tokiai betvarkei egzistuoti.

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija privertė sukrusti Lietuvos sąjungininkes NATO kariniame aljanse. Netrukus šalyje ketinama surengti karines pratybas, o Baltijos jūroje dislokuoti penkis laivus minininkus. Įvertintos grėsmės Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, jog toks sąjungininkų elgesys rodo, kad Lietuva niekada neliks viena ir visi įsipareigojimai vykdomi.

Net partijos naujokai, tačiau gerus darbus nuveikę, nepaliekami už borto – šią taisyklę patvirtino socialdemokratai, suorganizavę ne darbo vietą, bet visą bendrovę savo partiečiui Dainiui Budriui.