istorija

Vienoje kėdainiečių socialinio tinklo grupėje paskutinę lapkričio dieną buvo pasidalinta skaudžia istorija apie motinos apleistus vaikus, kurių gelbėti, lipdama per langą, skubėjo vaikų močiutė. Viską aprašiusi vaikų teta negailėjo kritikos vaikus apleidusiai mamai, o į žinutę sureagavo šimtai žmonių, net ir politikai. Galiausiai taškas istorijoje nėra padėtas iki šiol, o kiekviena pusė turi savo istorijos versiją. Viešai apkaltinta vaikų mama dėl visko net parašė pareiškimą policijai.

Šio ketvirtadienio rytą vienoje uostamiesčio ligoninėje medikai gyvai aptarinėjo išvakarėse įvykusį incidentą, per kurį sumušta slaugytoja. Prieš gerokai jaunesnę moterį fizinį smurtą panaudojo jos artimos draugystės bergždžiai siekęs ligoninėje gydomas pensininkas. Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai aiškinasi antradienio (gruodžio 13 d.) vakarą vienoje uostamiesčio gydymo įstaigoje įvykdytą smurtinį nusikaltimą.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniam archyvui grąžino Vasario 16-osios Aktą. Tarnyba pranešė gruodžio pradžioje įvykdžiusi 2017 metų spalio 5 dieną Vokietijos užsienio reikalų ministro Sigmaro Gabrielio ir tuomečio Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pasirašytos sutarties sąlygas.

Putinas, kaip ir nuverstas, ir nužudytas paskutinysis Rusijos caras Nikolajus II, nepalieka vietos demokratiniam politiniam gyvenimui, išskyrus savo biurokratinę sistemą, todėl revoliucija yra neišvengiama, rašo „The Insider“.  Jei sultonas būtų nusprendęs įkurti Žmogaus teisių tarybą XVII a. Sublime Porte, būtų aišku, kieno žmogaus teises jis turėjo omenyje. Taryba būtų sudaryta iš janisarų. Laikai ir papročiai buvo paprasti ir aiškūs, be veidmainystės.

Kai Ukrainos vyriausybė paprašė Jeilio universiteto istoriko Timothy Snyderio padėti surinkti lėšų karinėms reikmėms, jis pagalvojo apie Černihivo bibliotekos atstatymą.

Žemaitijos turizmo informacijas centras penktadienį antrą kartą organizuoja Žemaičių egzaminą. Pasak organizatorių, „Žemaičių egzaminas“, arba „Žemaitiu egzamėns“ – tai žinių apie Žemaitiją ir jos išskirtinumą Lietuvoje, Europoje bei pasaulyje patikrinimas.

Ketvirtadienį apskriejo žinia, kad iš meno pareigų Lietuvos nacionaliniame dramos teatre atleistas Oskaras Koršunovas. Kaip teigiama pranešime spaudai, O.Koršunovas nevykdė savo pareigų, o teatras nebegalėjo daugiau su tuo taiksytis.  Naujienų portalui tv3.lt pats Oskaras Koršunovas atskleidė daugiau detalių apie tai, kas dėjosi jo darbovietėje.

Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmadienį pristatytas Lietuvos užsienio politikos dokumentų I tomas, apimantis 1917-1920 metus. Šis pirmasis tokio pobūdžio užsienio politikos dokumentų leidinys, pasak Užsienio reikalų ministerijos, yra svarbus Lietuvos diplomatijos istorijos ir atminties politikos šaltinis.

Kadaise stipriausius berniuku pasaulyje tituluotas  Richard‘as Sandrak‘as nuėjo ilgą ir sunkų kelią, kad būdamas vos 11-likos galėtų demonstruoti savo raumenis ir jėgą. Tačiau šiandien jis – neatpažįstamai pasikeitęs. Mažasis kultūristas, visame pasaulyje išgarsėjęs kaip „Mažasis Heraklis“, sako, kad tobulinti kūną pasidarė nuobodu, rašo dailystar.co.uk. 30-metis Richard‘as Sandrak‘as 2005 m. išgarsėjo tarptautiniu mastu.

Devintojo dešimtmečio pradžioje demokratijos tyrinėtojas Robertas Dahlas pastebėjo, kad „didžiojoje pasaulio dalyje demokratijos vystymuisi ir palaikymui palankių sąlygų nėra arba geriausiu atveju jos silpnos“. Vos Dahlas parašė šiuos pesimistinius žodžius, kai tapo aišku, kad demokratija atsidūrė ant didžiausio istorinio klestėjimo slenksčio.

Beveik pusantrų metukų Nojus visus sužavi savo šypsena ir komunikabilumu, skleisti pozityvumą nesutrukdo ir visą gyvenimą jį lydinčios sveikatos problemos. Kol kas šeimai daugiausiai džiaugsmo teikia tai, kad jis kuo puikiausiai ropoja, nes savarankiškai vaikščioti dar negali. Tačiau mažasis šių metų „Išsipildymo akcijos“ herojus ir jo šeima nenuleidžia rankų – yra daug vilties, kad jis vaikščios. Bet tam reikia laiko ir pastovaus darbo su specialistais.

Gintaro kelias – nuo Baltijos pakrančių iki pačios Romos imperijos. Lietuvos nacionalinis muziejus iš kone dešimties užsienio muziejų atsigabeno iki šiol nematytų romėnų gintaro dirbinių, kurių vertė – daugiau nei milijonas eurų. Gintaro itin geidė romėnų kilmingieji – juo puošdavosi, dabindavo net gladiatorių ginklus. O mūsų kraštams prekybinis Gintaro kelias tapo ir keliu į civilizaciją.

Charizmatiška, elegantiška ir labai jautri. Būtent tokiais žodžiais apie scenos karalienę Nelę Paltinienę atsiliepia dainininkė, jos ilgametė bičiulė ir gera draugė Liveta Kazlauskienė. 2020 anapilin iškeliavusi ilgametė atlikėja N.Paltinienė nepaliko abejingų širdžių – jos šypsena, mokėjimas bendrauti ir geranoriškumas pavergė kiekvieną, kuris su ja bent kiek bendravo.

Kremlius stengėsi suvaldyti savo invazijos į Ukrainą pasekmes. Jis neįsivaizdavo, kad jo karas įkvėps Vakarų šalių vienybę, kad Ukrainos kariuomenė taip gerai priešinsis, nei kad jai reikės iš dalies mobilizuoti Rusijos gyventojus – tai drastiška priemonė, galinti turėti pražūtingų padarinių šalies viduje. Karas, skirtas atkurti Rusijos jėgą, padarė šalį silpnesnę, rašo Foreign Affairs.

Iš nedidelio miestelio, pavadinimu Jūžintai, kilęs Augustas Vladarskis – jau rytoj naujos kartos televizijoje Go3 pasirodysiančio projekto dalyvis. „Bokso akademijoje“ 21-erių vaikinas bandys įrodyti, ką sugeba ir susikaus su pačiu Sergejumi Moslobojevu. Naujienų portalui tv3.lt Augustas prasitaria seniai svajojęs sudalyvauti kokiame nors TV projekte. Svajojo sudalyvauti laidoje „Draugai mane vadina Guga. Esu kilęs iš Jūžintų – šis miestelis yra Rokiškio rajoje.

Trejose iš ketverių slalomo rungties lenktynėse finišo liniją trečioje vietoje kirtęs lietuvis Rytis Jasiūnas pasaulio čempionate pakilo į 11 vietą bendroje įskaitoje vietą ir šiandien turi realias galimybes įsiveržti į geriausiųjų dešimtuką olimpinės burlentės IQFOIL planetos pirmenybėse, kurose varžosi net 164 atletai.

Lietuvą sukrėtusi žinia apie ligoninėje mirusį vos kelių mėnesių kūdikį nepaliko abejingų. Nors medikai tvirtino, kad vaikas mirė po patirtos traumos, vis tik kūdikio mama ryžosi viešai mesti kaltinimus medikams sakydama, kad būtent jie pražiūrėjo vaiko ligą. Savo ruožtu Santaros klinikos kol kas neteikia jokių komentarų, nes teigia negavusi oficialaus sutikimo iš kūdikio netekusios mamos.

Antradienio vakarą „Žalgirio“ arenoje susirinksiančių krepšinio gerbėjų laukia neeilinis Eurolygos rungtynių vakaras. Žalgiriečiai ne tik sužais pirmąjį namų susitikimą, bet ir jo didžiosios pertraukos metu į arenos palubes bus iškelti ilgamečio komandos kapitono Pauliaus Jankūno marškinėliai. Prieš ypatingą P.Jankūno pagerbimo ceremoniją mintimis apie buvusį komandos draugą bei auklėtinį dalijosi buvę žalgiriečiai – Šarūnas Jasikevičius, Rokas Jokubaitis, Thomasas Walkupas ir Marius Grigonis.

Ronis O‘Salivanas, dar žinomas kaip „Magas“ ar „Raketa“ – vienu geriausių visų laikų snukerio žaidėjų laikomas anglas, sukėlęs tikrą revoliuciją šiame sporte. Trisdešimtmetį trunkanti, amerikietiškus kalnelius primenanti karjera, septyni pasaulio čempiono titulai ir įrašas Gineso rekordų knygoje – tik keli iš begalės įdomių faktų apie šio snukerio meistro gyvenimą. Dar daugiau paslapčių apie savo karjerą dokumentiniame filme „Septintas dangus“ atskleis pats R. O‘Salivanas.

Po pusmetį trukusių darbų baigti restauruoti Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės GU rajono dokumentai, po žeme išbuvę daugiau kaip 70 metų, pirmadienį pranešė Lietuvos ypatingasis archyvas. Šiuos partizanų dokumentus praėjusių metų gegužės mėnesį rado „Kultūros vertybių globos tarnybos“ paieškos grupės narys Giedrius Nedzinskas, vykdęs Vokietijos karių kapaviečių paiešką.

Jei jums kas nors pasiūlytų plaukti į ežerą rinkti riešutų, tikriausiai nustebtumėte. Bet tai įmanoma, jei savo vandens telkinyje auginate prieš kelis šimtus metų išnykusį, Lietuvos didikų labai mėgtą ir vertintą vandens riešutą. Kaip tik tokį augalą savo ežere užveisė vienas vilnietis ir pagaliau sulaukė gausaus vandens riešutų derliaus. „Kodėl dingo, niekas nežino netgi mokslininkai. Kažkada Radvilų didikai augino prie Biržų Kilučių, Veprių ir Švėnos ežeruose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prarado ryšį su realybe. Jis paskelbė dalinę mobilizaciją, kad sumažintų savo pralaimėjimus Ukrainoje, bet tuo tik dar atviriau parodė savo neviltį. Atrodo, kad karas vis ilgėja, o Rusija vis labiau izoliuojasi nuo likusio pasaulio, rašo „Foreign Affairs“. Visgi Rusijos nesugebėjimas užimti Kijevo ir pastarojo meto pokyčiai Charkivo regione privertė net proputiniškus apžvalgininkus suabejoti jo sprendimais.

Tikriausiai visi vilniečiai žino ir ne kartą yra apsilankę Kalvarijų ar Halės turguose. Dabar šiuose vietose pirkėjai žvalgosi ūkiuose užaugintų maisto produktų, rūbų ir kitų dalykų. Tačiau kaip ir kada atsirado didžiausi Vilniaus turgūs? Istorijos tyrinėtojas ir rašytojas Darius Pocevičius papasakojo senųjų Vilniaus turgų istoriją.

Nauja Anglijos karalienė konsortė Camilla iš pirmosios savo santuokos turi du vaikus – dukrą Laurą ir sūnų Tomą. Nedaugelis tai žino, tačiau Tomui gyvenime teko išlieti ne vieną ašarą dėl meilės. Išsiskyręs su pirmąja savo žmona vyras džiaugėsi pagaliau atradęs ramybę mylimos žurnalistės glėbyje. Deja, sulaukusi vos 42-ejų Tomo mylimoji mirė nuo vėžio.

Opijų žmonės galėjo vartoti jau daugiau nei prieš 3 tūkstančius metų – tokią išvadą padarė Izraelio mokslininkai. Mat žmonių kapuose jie rado indus su šio narkotiko pėdsakais. Manoma, kad jį dvasininkai gerdavo prie žmogaus kapo tam, kad patirtų ekstazės būseną. Izraelio archeologė demonstruoja antikinius ąsotėlius ir dubenėlius. Nors iš pirmo žvilgsnio jie atrodo kaip tiesiog seni indai, iš tiesų, radiniai slepia itin įdomią istoriją, siekiančią net XIV amžių prieš Kristų.

Nors Lietuvos rinktinė antrajame iš eilės Europos čempionate nesugeba perlipti aštuntfinalio barjero, istoriniame medalių reitinge mūsų šalis vis dar kotiruojasi tarp pajėgiausių Senojo žemyno ekipų. 15 Europos čempionatų, 7 medaliai ir 2 vieta Senajame žemyne – tokia šiuo metu yra Lietuvos statistika mūsų kontinento krepšinio istorijoje. Žinant, kad Lietuva dėl rusų okupacijos buvo priversta praleisti net 24 pirmenybes, lietuvių iškovotų medalių kolekcija atrodo dar įspūdingiau.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) prašo visus krepšinio gerbėjus pasidalinti bet kokiais turimais vaizdo įrašais apie krepšinį. Lietuvos krepšinio šimtmečio proga LKF siekia surinkti krepšinio video archyvą, o svarbiausia – į skaitmeninį formatą pakeisti visus vaizdo juostose, kompaktiniuose diskuose ar kitose pasenusiose laikmenose įamžintus krepšinio momentus. „Dėkojame Giedriui Šlikui už puikią iniciatyvą, kuriai pritariame ir kurią palaikome.

Anglė Laura Hoyle nuo 2021 m. kovo gaus 10 000 svarų sterlingų (apie 11 585,25 eur.) per mėnesį 30 metų į priekį, bet prieš porą mėnesių ji išsiskyrė su Kirku Stevensu ir dabar jis bijo prarasti savo mylimus kokerspanielių veislės šunis. Vyras, kurį paliko jo mergina, kai ji laimėjo loteriją „Set For Life”, baiminasi, kad ji pasiims  šunis.

1985 m. balandžio 23 d. Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro komitetas surengė plenarinį posėdį, kuris dabar laikomas Perestroikos pradžia. Ši transformacija buvo tiesiogiai susijusi su Michailu Gorbačiovu, populiariu naujuoju partijos generaliniu sekretoriumi.

Prieš kelias dienas miręs paskutinysis sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas buvo vertinamas Vakaruose ir nekenčiamas Rusijoje. Na, o Baltijos šalys, Sakartvelas ar Azerbaidžano gyventojai šiam žmogui jautė „ypatingus“ jausmus. Tokius, kurių nesuprato nei Vakarai, nei Rusija. Nors M. Gorbačiovas savo laiku gavo Nobelio taikos premiją, taikiu lyderiu lietuviai, sakartvelai ar „juodojo šeštadienio“ aukų artimieji Baku, jo nelaikė.

Pasitikdami rugsėjį ir prasidėjusius mokslo metus, tv3.lt tinklalaidė apie kiną „Ekrano vergai“ nusprendė apsišviesti ir pasikvietė į svečius istorikę, muziejininkę ir tiktokerę Kristiną Petrauskę, kuri apšvietė apie didžiausias istorinių filmų klaidas.

Krymas nesantaikos obuoliu buvo daugelį amžių, dėl jo kovėsi Osmanų imperija, rusai, britai ir net prancūzai, o pusiasalyje nuo seno gyvenę Krymo totoriai patyrė ne vieną tremtį ir persekiojimus. Štai ir dabar Kryme jo gyventojams totoriams jau nebelieka vietos, o ukrainiečiai ir rusai susirėmė dėl pusiasalio.

1939 metais SSRS pradėjo karą su Suomija, kurio scenarijus stebėtinai tiksliai atkartoja dabartinę invaziją į Ukrainą: tai taip pat turėjo būti greitas karas, kurio sėkmę užtikrino didžiulis jėgų pranašumas, jis taip pat buvo pateiktas kaip gynyba ir atsakas į provokacijas. To meto propaganda taip pat kalbėjo apie invazijos naudą civiliams gyventojams, Suomijoje taip pat planuota įrengti marionetinę vyriausybę, rašo The Insider.

Ukrainos sėkmė kovojant su daug didesne Rusijos kariuomene kyla iš šalies susivienijimo, tokio, kokio nebuvo kelis šimtmečius. Ir ta vienybė skatina partizaninio karo plitimą okupantų kontroliuojamose teritorijose. Apie tai, kaip kovojo partizanai Antrojo pasaulinio karo metais skirtingose šalys išleista nauja knyga. Halik Kochanski „Pasipriešinimas“ skaitomas ne kaip istorijos kūrinys, o labiau kaip istorinė kronika, rašo Project Syndicate.

Minint Juodojo kaspino dieną ir 33-ąsias Baltijos kelio metines, premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, jog vienintelė veiksminga šiandien pasaulyje tebeišliekančio imperializmo prevencija – aiškiomis vertybėmis grindžiami tarptautiniai santykiai.

Įspūdingų radinių archeologams pažėrė kasinėjimai senosios Varnių katedros vietoje. Atkastos ne tik katedros pamatų liekanos – rasti keturi ilgi koviniai peiliai, kurių Lietuvoje atkasama itin retai. Bet svarbiausias radinys – maždaug metro 80-ies ūgio – labai aukšto tiems laikams, žmogaus palaikai. Archeologai spėja, kad tai galėtų būti kažkuris žemaičių seniūnas.  Archeologas Mindaugas rodo žemaičių didiko kapo įkapes. „Be abejo, čia nėra nei vardo nei pavardės.

Kovo pradžioje Rusijoje buvo priimtas vadinamasis „klastočių įstatymas“. Už neva melagingos informacijos apie Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų paskleidimą gresia iki 15 metų nelaisvės. Rusijoje gana oficialiai įvesta karinė cenzūra. Istoriškai karinių paslapčių saugojimo pretekstu cenzūra atlieka propagandines užduotis – draudžia nuomonių įvairovę. Rusijoje ji pirmą kartą buvo įvesta 1807 m., per karą su Napoleono Prancūzija, rašo The Insider.

Suomijos ambasadorius Vašingtone Mikko Hautala su Rusijos prezidentu yra susitikęs daugiau nei tuziną kartų. Kartą jie netgi kartu kaitinosi pirtyje, rašo „Foreign Policy“. M. Hautala jau daugiau nei du dešimtmečius atstovauja Suomijai užsienyje – per šį laiką jis tapo tikru ekspertu Rusijos klausimais. Vienas vyresnysis Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatas netgi jį pavadino Vašingtono „Rusijos užkalbėtoju“. Mažai kas Rusiją supranta taip gerai, kaip jos kaimynai suomiai.

Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tomas Čelkis sako, kad senosios sienos ir teritorijos, kurios dabar vėl atgyja politiniuose debatuose ir karo lauke, anuomet buvo kur kas mažiau apibrėžtos, o teritorijų vertę lėmė ne žemė, o žmonės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) Vytauto laikais buvo nuo jūros iki jūros, bet suvokti valstybės mastą bei jos valdymo modelį nebuvo lengva net pačiam didžiajam kunigaikščiui.

Dar viena tikra istorija. Iki skausmo autentiška, mėginanti pagriebti kiekvieną gyvybės akimirką. Renatai Laqueur buvo 24-eri, kai Vokietijos šiaurės vakaruose įkurdintoje Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje ji aprašinėjo savo dienas. Rašė nežinodama, ar išgyvens, ne visada tikėdama, kad kas nors jos dienoraštį perskaitys.

Europos Sąjungą pagaliau susitarė dėl dalinio naftos ir naftos produktų embargo iš Rusijos. Europoje jie ketina nedelsiant atsisakyti 75 proc. importo ir iki 2023 m. pradžios šį skaičių padidinti iki 90 proc. Tai ne pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai įvedamas naftos embargas, tačiau jo taikymo patirtis išlieka, švelniai tariant, prieštaringa, rašo The Insider.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su keturių valstybių lyderiais laišku kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas dėl istorinės atminties išsaugojimo, penktadienį pranešė Prezidentūra.

Istorikai, kalbėdami apie Rusiją sutaria, kad tai – kitokia šalis, civilizacija, kuriai nepriklauso ir kurios nesupranta ukrainiečiai ar kitų tautų žmonės. Tiesa, patys rusai, jų istorikai savo šalį mato tik kaip didžią imperiją, istoriją interpretuoja taip, kaip jiems patogu, o istorinius naratyvus – vagia ir perdirba.

Vasario 27 d., praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Rusijos pajėgos pradėjo operaciją, siekdamos užgrobti Čornobajevkos oro uostą netoli Chersono Juodosios jūros pakrantėje, rašo „Foreign Affairs“.  Chersonas buvo pirmasis Ukrainos miestas, kurį rusams pavyko užimti, jis yra netoli Krymo, todėl Černobajevkos aerodromas buvo svarbus kitam puolimo etapui. Tačiau viskas klostėsi ne pagal planą.

Kaliningrado pavadinimas šiomis dienomis kaitina ne vieną diskusiją. Rusija skundžiasi ir meluoja, o pasaulis atsargiai vaikšto aplink. Regionas, regis, Rusijai labai svarbus, nors šias vokiškas žemės rusai valdo vos daugiau nei 60 metų. Istorikai sako, krašto istorija skaudi ir sunki, ir dabar ten yra likęs tik šešėlis to, kas anksčiau buvo klestintis regionas.

„Tikrasis įgūdis yra iš anksto pastebėti ženklus ir įsitikinti, kad neverčiate savo vyrų daryti ko nors pavojingo. Jis stabtelėjo. „Pavojingo jums“. Iš Ukrainos sklindant vis daugiau pasakojimų apie rusų karius, kurie daro nusikaltimus, atsisako vykdyti įsakymus ir net perbėga į kitą pusę, prisiminiau tą afganą, Sovietų Sąjungos bjauraus karo Afganistane veteraną ir tai, kaip su juo kalbėjausi, rašo knygų apie Rusiją ir jos režimą autorius Markas Galeotti.

Viena iš Hoholivo gatvių – mieste, esančiame į rytus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo – pavadinta XIX amžiaus rusų poeto Michailo Lermontovo vardu. Lermontovas niekada nesilankė Ukrainoje, ir tik keli jo eilėraščiai liečia ukrainietiškas temas.

Po šimtmečių pertraukos į Lietuvą grįžo reikšminga relikvija – didžiojo kanclerio Alberto Goštauto maldynas. Jo amžius – beveik penki šimtai metų. Tačiau maldynu džiaugtis teks neilgai, mat jau kelis šimtmečius jis yra saugomas Vokietijoje ir rugpjūtį turės grįžti į Miuncheno biblioteką. Miuncheno universiteto bibliotekos istorinių kolekcijų vadovas Svenas Kuttneris iš lagaminėlio ištraukia mažą dėžutę. O joje – raudona knygelė.

Pastaruoju metu Kaliningrado srities klausimai kelia dideles audras ne tik tarp valdžios atstovų, bet ir visuomenės. Rusija piktinasi dėl Vakarų veiklos Kaliningrade, tačiau jis niekada nepriklausė Rusijai, teigė Valdas Rakutis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ istorikas aiškino, kad tai eilinis Rusijos propagandos naratyvas.  Pone Rakuti, ar Kaliningrado sritis kada nors turėjo išskirtinį statusą Rusijoje? Tokia Kaliningrado iš viso nebuvo, jis atsirado 1946–1947 metais.