istorija

Įtampa tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos, regis, pasiekė aukščiausią tašką. Bet tai – ne naujiena nei NATO, nei rusams. Ilga ir gana nedraugiška abiejų pusių istorija rodo, kad ginklais žvanginta ne kartą, o ir branduoliniu vėzdu mojuota dažniau nei norėtųsi. Buvo laikas, kai NATO sąjungininkai nė akimirkos neabejojo, kad sovietų grasinimai rimti, todėl greta sienos laikė įspūdingas karines pajėgas.

Birželio 24 d., vykstant trumpam samdinių vado Jevgenijaus Prigožino maištui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „Wagnerio“ grupės lyderio „išdavystę“ palygino su 1917 m. revoliucine suirute, „kuri privedė prie didžiulės nelaimės, kariuomenės sunaikinimo, valstybės žlugimo, milžiniškų teritorijų praradimo ir galiausiai pilietinio karo tragedijos“, – per televiziją sakė Putinas, bet istorikai mano, kad Putinas klydo.

Kultūros ministras Simonas Kairys valstybės saugomais objektais paskelbė Dirmiškių piliakalnį su gyvenviete Alytaus rajone. Jiems suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo. Pagal ministro įsakymą, piliakalnis ir gyvenvietė saugomi moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui, jo vertingąsias savybes sudaro archeologinis, kraštovaizdžio ir mitologinis pobūdis. Dirmiškių piliakalnis yra bevardžio upelio kairiajame krante, aukštesnėje vietoje. Jis datuojamas I tūkst.

2022 m. vasario 24 d. didysis ukrainiečių romanistas Andrejus Kurkovas ir jo žmona savo namuose Kyjive buvo pažadinti Rusijos raketų garsų. Iš pradžių jis negalėjo patikėti tuo, kas vyksta. „Jūs turite psichologiškai priprasti prie minties, kad karas prasidėjo“, – rašė jis.

Pasaulis žinojo, kad 1985 m. Robertas Ballardas skyrė labai daug dėmesio tiksliai nustatyti „Titaniko“, kuris prieš kelis dešimtmečius dingo Atlanto vandenyno gelmėse, nusinešęs daugiau nei 1500 žmonių, buvimo vietą. Bet visa tiesa apie paieškas paaiškėjo tik po daugelio metų, rašo „The Washington Post“.  Patyręs okeanografas Ballardas atrado „Titaniko“ skendimo vietą itin slapto JAV karinio jūrų laivyno tyrimo dėl dviejų nuskendusių branduolinių povandeninių laivų, metu.

Pirmadienį abiturientai laikys istorijos valstybinį brandos egzaminą. Jį pasirinko apie 7,7 tūkst. kandidatų. „Istorijos valstybinis brandos egzaminas skirtas patikrinti mokinių istorinio mąstymo gebėjimus, kai Lietuvos bei pasaulio istorinės raidos reiškiniai ir procesai analizuojami, interpretuojami bei vertinami“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Naujienų portale tv3.lt – nauja tinklalaidė „Karjeros laiptais“ su Laura Šukiene. Kūno kalbos ir žmonių tipologijos, veidotyros specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė, konsultuoja jaunimą bei žmones, norinčius keisti karjeros kryptį. Antroje tinklalaidėje „Karjeros laiptais“ vieši viena žinomiausia Lietuvos odontologė Valentina Kvaraciejienė, socialiniame tinkle „Instagram“ turinti daugiau nei 71 tūkstantį sekėjų.

30-metį mininčios TV3 televizijos organizuojamas Karaliaus Mindaugo iššūkis, kuriame šalies gyventojai kviečiami dalyvauti liepos 6-ąją, bus kupinas šventiškos nuotaikos ir pramogų. Valstybės dienos proga siūloma ne tik išbandyti save rekordiniame plaukime nuo Vilniaus iki Kernavės, bet ir pasiekus paskutinį tašką stebėti linksmuosius istorinius apdovanojimus.

Tarptautinės Europos atminties ir sąžinės platformos atstovė, istorikė Monika Rogers apgailestauja, kad Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste trėmimai ir kiti nusikaltimai žmoniškumui vis dar nėra tik istorijos mokslo objektas. „Itin skaudu, kad nei trėmimai, nei kiti nusikaltimai žmoniškumui vis dar nėra tik istorijos objektas.

Iš „Tėvai paprastai“ studijos tėtis Simonas sveikinasi 39-ąjį kartą. „Tėvų darželio“ ir tv3.lt kartu rengiamoje tinklalaidėje kalbame įvairiausiomis temomis, ir visas šias temas galite rasti mūsų „Youtube“ kanale. Šį kartą vedėjas – tėtis Simonas – ir vėl ne vienas: studijoje jau greitai mamyte tapsianti atlikėja ir muzikos mokytoja Donata Virbilaitė bei klinikos „Sveikata Jums“ gydytojas akušeris ginekologas Mindaugas Balnys. Šį kartą – išsamiai ir paprastai apie nėštumą, mitus ir faktus.

Ar depresija gali būti nuosprendis ir kaip suprasti, kad žmogui ne šiaip liūdna, o jį vargina itin sunki liga? Neretai visuomenėje emocinė sveikata atsiduria paraštėse, tačiau itin svarbu prisiminti, kad depresija, nerimo sutrikimai arba panikos atakos gali paliesti kiekvieną iš mūsų tada, kai mažiausiai to tikimės. Apie tai, kaip įveikti depresiją ir koks šios ligos gydymo kelias, „Sveikatos DNR“ kalbamės su vilniete, dviejų vaikų mama Egle Juozaitiene bei vaistininke Rūta Trakšlele.

Kaunietė Vaiva Lukošienė itin iš arti susidūrė su alergija. Ji sako, kad iš pradžių atrodė, jog ją ištiko priešinsultinė būsena, vėliau svarstė, jog užklupo panikos atakos, kol galiausiai suprato, kad dėl visko kaltas – tam tikrų maisto produktų netoleravimas.

Turint omenyje psichinę kančią ir kai kuriais atvejais žiaurias represijas, kurias patyrė daugybė tūkstančių rusų, kurie priešinasi Putinui ir Rusijos karui su Ukraina, visi nori žinoti, kodėl Rusijos opozicija nesugebėjo jo sustabdyti. Viena teorija teigia, kad ji turi kažką bendro su įgimtu Rusijos nacionaliniu charakteriu, ogi paklusnumu, rašo „Meduza.

Kai du bepiločiai orlaiviai rėžėsi į Kremliaus stogą gegužės pradžioje, Rusijos prezidento atstovui Dmitrijui Peskovui nereikėjo laukti tyrimo pabaigos, kad būtų nustatytas kaltininkas. Jis užtikrintai pareiškė, kad ataką surengė JAV, o ne Ukraina. „Kijevas daro tik tai, kas jam liepta“, – paaiškino jis.

„Mažai Lietuvos istorikams ir visuomenei žinomas faktas yra tai, kad Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) gretose buvo ir lietuvių. Ukrainos istorikas ir žurnalistas Olegas Stecišinas 2015 m. Lvove ukrainiečių kalba išleido knygą „Banderivskij Internacional (Banderininkų internacionalas)“, kurioje aprašė 28 tautybių 359 asmenų, kovojusių UPA gretose biografijas. Šioje knygoje yra ir lietuviams skirtas poskyris“, – konferencijoje, pavadintoje „Ukrainos pasipriešinimas sovietų okupacijai.

Pastaruoju metu daugelis tėvų neslepia pykčio dėl antibiotikų trūkumo. Šią problemą pripažįsta ir Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau, deja, situacija negerėja. Tėvai, norėdami padėti savo vaikams, nebežino ko griebtis – vieni antibiotikų ieško po visos šalies vaistines, o kiti ryžtasi viešai prašyti svetimų žmonių, kurie galėtų padėti gauti antibiotikų.

Lietuvoje krepšinio sezonai ilgėja. Palyginimui, debiutinis 1993–1994 m. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas finišavo gegužės 6 d. Tolimųjų 1994 m. pavasarį Kauno „Žalgiris“ finalo serijoje 3:1 įveikė Kauno „Atletą“ ir pasidabino čempionų žiedais. Prabėgus 29 metams, 2023 m. gegužės 6 d., titulą ginantis Vilniaus „Rytas“ namų arenoje 91:65 sutriuškino „Gargždus“, o iki LKL atkrintamųjų starto buvo likusios 6 dienos.

Istorija mėgsta nenumatytas pasekmes. Naujausias pavyzdys ypač ironiškas: Rusijos prezidento Vladimiro Putino bandymas atkurti Rusijos imperiją kolonizuojant Ukrainą atvėrė duris į postimperinę Europą. Europa, kurioje nebėra imperijų, kuriose dominuotų viena tauta. Paradoksalu, tačiau norėdama užsitikrinti šią postimperinę ateitį ir atsispirti Rusijos agresijai, ES pati turi įgyti kai kurių imperijos bruožų.

Sasnavoje gyvenančio Irmanto Kvietkausko veidą šypsena palieka labai retai, jis – tikras pozityvo užtaisas, jo nestabdo ir tai, kad nuo juosmens žemyn jo kūnas paralyžiuotas. Tai kasdien primena kraupią avariją, į kurią jis pateko būdamas vos 11-ikos. Balandžio 14-ąją suėjo 33 metai po avarijos, kurios metu jį kartu su broliu, važiavusius motoriniu dviračiu, nubloškė lengvasis automobilis. Tą dieną jis puikiai prisimena iki šiandien.

Masiniai moterų ir vaikų žudymai, LSD bandymai su homoseksualiais asmenimis ir priverstinė mažumų sterilizacija – dalis pasaulio blogybių teršia Šiaurės šalių sąžinę. Šiaurės šalių gyventojai pasisako už tokias vertybes kaip humanizmas, žmogaus teisės ir įtrauktis, tačiau atidžiau pažvelgus į pastarųjų 100 metų istoriją, kiekvienos Šiaurės šalies spintoje rastume po skeletą. Mažumos ir visuomenės normų neatitinkančios grupuotės buvo puolamos, kalinamos, prieš jas buvo taikoma prievarta.

Deimantu Europos meno rinkinių kontekste vadinami Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gobelenai atkeliavo į Vilniaus Valdovų rūmus. Juos Lietuvai paskolino Krokuvos Vavelio karališkoji pilis. Tokį įvykį ekspertai vadina tikru stebuklu. Mat iš šilkinių, paauksuotų ir sidabrinių gijų nuaustus Žygimanto Augusto gobelenus buvo ne tik sunku atgabenti – jų istorinė vertė, pasak specialistų, yra neįkainojama.

Rusija šiandien kariauja taip pat, kaip ir Antrajame pasauliniame kare, nes mano, kad toks kariavimo būdas – pats geriausias. Dešimtmečius nesikeičianti Rusijos karo taktika leido numanyti, kaip jie veršis į Ukrainą, ką ir kada naudos, ko sieks. Tiesa, Ukraina taip pat kariauja „sovietinio stiliaus“ karą, todėl šiandien mūšio laukuose matome besigrumiančias dvi sovietinio paveldo armijas.

Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio santykių krizė nerimsta. Pastaruoju metu į ją įsivelia vis daugiau žmonių – neseniai santykius aptarė komunikacijos ekspertas, marketingo specialistai ir net teisininkai. Netylant kalboms apie tai, kas šeimoje galėjo inicijuoti skyrybas ir turto dalybas, viešai apie konfliktus šeimoje bei Lauryno ir Viktorijos santykius prakalbo ir asmeninė Viktorijos Siegel asistentė, jos bičiulė Izabelė.

Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio santykių krizė nerimsta. Pastaruoju metu į ją įsivelia vis daugiau žmonių – neseniai santykius aptarė komunikacijos ekspertas, marketingo specialistai ir net teisininkai. Netylant kalboms apie tai, kas šeimoje galėjo inicijuoti skyrybas ir turto dalybas, viešai apie konfliktus šeimoje bei Lauryno ir Viktorijos santykius prakalbo ir asmeninė Viktorijos Siegel asistentė, jos bičiulė Izabelė.

Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną, tačiau ginkluotas konfliktas prasidėjo aštuoneriais metais anksčiau, kai prorusiški separatistai Donbase bandė atsiskirti nuo likusios šalies dalies. Tačiau pagrindas 2014-ųjų separatistiniam judėjimui ir Donbaso „apsisprendimui“ iš tikrųjų buvo padėtas prieš kelis dešimtmečius, tada, kai žlugo Sovietų Sąjunga, rašo Meduza.

Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio santuokos drama ir toliau viešai aptarinėja tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje. Kol pora kasdien pažeria naujų detalių apie gyvenimo peripetijas bei viešai dalijasi turtus bei aiškinasi, kam kas priklauso, teisininkė Rasa Vaičekauskytė tv3.lt sako, kad toks scenarijus – labai dažnas, o ši byla itin tipinė ir mažai kuo išsiskirianti iš kitų, su kuriomis ji dirba eilę metų.

Vos už kelių metrų nuo judrios traukinių stoties, pačioje Paryžiaus širdyje esančiame senoviniame nekropolyje mokslininkai atkasė 50 kapų, kurie suteikia retą galimybę pažvelgti į Liutecijos, kuri egzistavo šiuolaikinės Prancūzijos sostinės vietoje, gyvenimą prieš beveik 2000 metų. Per daugelį metų vykdant kelių tiesimo darbus ir net XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje statant „Port-Royal“ stotį istoriniame kairiajame Senos krante, kažkokiu būdu nepavyko aptikti senovinio nekropolio.

Nuo balandžio 17 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro pareigas pradėjo eiti dr. Inga Zakšauskienė, praneša Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba. Inga Zakšauskienė 2015 m. Vilniaus universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Vakarų radijo transliacijos į sovietų Lietuvą“. Mokslinė dr. I. Zakšauskienės veikla apima Šaltojo karo, medijų istorijos, informacijos poveikio uždarose visuomenėse, informacinių karų temas.

Kaliningrado sritis, besiribojanti su Lenkija, Lietuva ir Baltijos jūra, neturi sausumos ryšių su likusia Rusijos Federacijos dalimi. Ir iki Antrojo pasaulinio karo ji visai nebuvo Rusijos dalis. Teritorija pakeitė savininkus pasibaigus karui. Sovietų valdžia atėmė iš regione gyvenusių vokiečių viską, kas dar buvo likę ir pakeitė šios žemės pavadinimą iš Karaliaučiaus į Kaliningradą. Šimtmečius gyvavęs uostamiestis buvo paverstas apribota karine zona.

Prieš 92 metus, balandžio 14–15 dienomis, Kauną užliejo didžiausias potvynis XX amžiuje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) dalijasi istoriniais kadrais ir įdomiausias faktais apie tuometį reiškinį.

Kamilės Juodvalkytės vardas gerai žinomas visiems, kurie stebėjo mergaitės ligos istoriją. Visiškai sveiką mergaitę pakirto kepenų liga, o netrukus, būklei blogėjant, prireikė net kepenų transplantacijos. Tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ viešėjusi Kamilė sako, kad išgyveno itin sunkų periodą, tačiau dabar, praėjus pusmečiui po operacijos, jaučiasi rami ir laiminga.

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

Septyniems sostinės istoriją tirsiantiems mokslininkams Vilniaus savivaldybė penktadienį skyrė 35 tūkst. eurų. Šeštą kartą organizuojamam konkursui pateikta 13 paraiškų. Šiais metais mokslininkams ir tyrėjams siūlyta rinktis iš dešimties temų. „Vilnių kūrė istorinės asmenybės, tačiau dar nedidelė dalis neišsenkančių sostinės praeities klodų jau atskleista miestiečiams ir visos šalies gyventojams.

Lietuvos vyriausiąja archyvare siūloma siūloma skirti istorikę Ingą Zakšauskienę. Ji laimėjo Vyriausybės skelbtą konkursą į šias pareigas. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, I. Zakšauskienė į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vadovo-Lietuvos vyriausiojo archyvaro pareigas penkerių metų kadencijai būtų priimta nuo balandžio 17 dienos.

Jonavos „Cbet“ treneris Virginijus Šeškus po 74:85 pralaimėtų LKL čempionato rungtynių Alytaus „Wolves“ ekipai atsisakė komentuoti trenerių rokiruotes varžovų stovykloje, tačiau atskleidė beveik dešimtmečio senumo istoriją, nutikusią 2014–2015 m. sezone.   Tą sezoną V. Šeškus pradėjo kaip Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris, pateko į kitą Europos taurės etapą, tačiau vasarį buvo atleistas, o regalijas iš jo perėmė Marcelo Nicola.

Prieš devynerius metus po okupuotame Kryme surengto „referendumo“, Rusija neteisėtai „aneksavo“ pusiasalį. Ilgą laiką „Krymo klausimas“ priklausė įšaldytų konfliktų kategorijai ir atrodė, kad niekas negalėjo sutrukdyti Rusijai de facto kontroliuoti šios teritorijos. Tačiau po karo su Ukraina pradžios situacija pasikeitė.

Prieš kelias savaites Putinui užsiminus, kad karas Ukrainoje yra toks svarbus Rusijos išlikimui, kad jį pralaimėjus gali subyrėti visa šalis, Vakarų komentatoriai tai pavadino propaganda. Niekas netiki, kad Putinas rusams sako tiesą ar, kad pats tiki tuo, ką viešai kalba.  Manoma, kad Rusijai pralaimėjus karą Ukrainoje jos subyrėjimo šansas yra mažas, o Putinas, sakydamas kitaip, tiesiog baugina rusus ir bando juos patraukti į karą, rašo Jamestown Foundation analitikai.

Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinių proga kyla klausimas: ar šis karas negali baigtis taip, kaip baigėsi 2014 m. Rusijos įvykdyta dalies Ukrainos okupacija? Vakarai tada pademonstravo susirūpinimą, bet prisitaikė prie to, kas įvyko, nors tarptautinė teisė buvo sutrypta.  Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.

Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas, kuris tęsėsi net iki 1953 m. Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie 100 tūkst. šalies gyventojų, o apie 20 tūkst. iš jų žuvo. Tokio masto organizuotas ginkluotas pasipriešinimas okupacijai Lietuvoje turi ypatingą reikšmę naujausių laikų istorijoje.

Likus kelioms valandoms iki karo pradžios ėmė pildytis visi jo perspėjimai apie galimą Rusijos invaziją. Ukrainos karinės žvalgybos viršininkas, generolas majoras Kyrylo Budanovas tą vakarą atsivežė žmoną į savo darbo kabinetą, jis bijojo, kad gali išsipildyti blogiausios jo prognozės.

Šį penktadienį, vasario 10 dieną, į Lietuvos kino teatrus atkeliaujantis veiksmo trileris „Avarinis nusileidimas“ aktoriui Gerardui Butleriui galėjo būti paskutinis. Filmuojant juostą vos neįvyko tragedija – žvaigždės veidas nukentėjo nuo fosforo rūgšties.  „Jausmas buvo toks, lyg degčiau gyvas“, – prisimena garsus vyras. Neseniai duotame interviu prieš premjerą aktorius papasakojo, jog filmavimo aikštelėje bandė remontuoti sugedusį lėktuvą.

Netrukus po išėjimo į pensiją, kreiptasi į buvusią velionės karalienės auklę, kad būtų galima aiškiau suprasti, ką reiškia dirbti karališkajai šeimai, tačiau jai prabilus kilo didžiulis skandalas. Karališkoji šeima nebėra tokia paslaptinga, kaip anksčiau, dėl daugybės buvusių karališkųjų darbuotojų pasakojimų apie tai, kas vyksta už rūmų sienų, rašo mirror.co.uk.

Vokietijos nenoras perduoti tankus Ukrainai kyla ne tik iš politinių sumetimų, bet ir iš gilios ir skausmingos istorijos. Vokiečiai vis dar jaučia kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo ir krūpčioja pagalvoję, kad jų tankai važinės ten, kur jau kartą buvo.

XX amžiuje valstybių lyderiai mėgo rūpintis savo saugumu ir turėti rezervinius bunkerius, jei išaugtų grėsmė jų gyvybei. Viename tokių apsilankė ir TV6 laidos „Praeities žvalgas“ laidos vedėjas.  Būdamas buvusios Rytų Vokietijos teritorijoje Šarūnas Jasiukevičius lankėsi buvusio Rytų Vokietijos lyderio Eriko Honekerio rezerviniame bunkeryje.

Nors dabar krepšinis Lietuvoje vadinamas antrąja religija, tik nedaugelis žino, kas buvo šio sporto pradininkas šalyje. Atsakymas į šį klausimą daugelį nustebina dar labiau, kai paaiškėja, kad tai buvo moteris. 1900 m. Rokiškio rajone gimusi Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskaitė buvo pirmoji, kuri į lietuvių kalbą išvertė krepšinio taisykles ir subūrusi pirmąją Lietuvos moterų krepšinio komandą dalyvavo draugiškose rungtynėse.

Šiemet Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų, todėl kyla noras pažvelgti į jo praeitį. Nors šiandien sostinės gyvenimo ritmas greitas ir nepastovus, ankščiau eilinis vilnietis tokią dieną ieškotų šviesos, teigė istorikas Alfredas Bumblauskas. TV3 žinių „Dienos komentare“ istorikas atsakė, kuris yra tikrasis Vilniaus aukso amžius ir ko dar turėtume siekti.

Domantas Sabonis praėjusią naktį dar ryškiau įsirašė į NBA metraščius. Lietuvis tapo vos trečiuoju vidurio puolėju stipriausios pasaulio krepšinio lygos istorijoje, kuriam pavyko per rungtynes pelnyti bent 15 taškų, atkovoti 15 kamuolių ir atlikti 15 rezultatyvių perdavimų. Iki tol per 77 NBA gyvavimo metus buvo pavykę tik legendiniam Wiltui Chamberlainui ir lygos MVP statulėlę pastaraisiais metais laimėjusiam Nikola Jokičiui.

Kauniečiai siekia padėti vienai šeimai, kuri yra priversta gyventi gatvėje. Moteris turi neįgalumą, o gyvenimo draugas, nors ir dirba, tačiau pinigų neužtenka kambariui išsinuomoti. Moteris kreipėsi į savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo, bet eilėje laukia jau 10 metų. Viena kaunietė nutarė šeimai padėti, pasidalindama jų istorija socialiniame tinkle. „Taip gyvena Jolita. Ar šalta ar šilta. Pikti komentatoriai galit neskaityti. Nesmerkim žmonių, nes nežinom jų istorijos.

Ukrainai 2022-ieji buvo ir tragedijų, ir istorinių laimėjimų metai. Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą su beveik 190 000 karių, naikindama ir žudydama dešimtis tūkstančių žmonių. Tačiau per kelias savaites Ukrainos kariškiams pavyko sustabdyti puolimą. Tada ji ėmė stumti rusus atgal. Nuo rugpjūčio mėnesio Ukrainos kariai atkovojo daugiau nei pusę Rusijos užgrobtos teritorijos ir sugriovė Maskvos sėkmės viltis.