iranas

JAV prezidentas Obama pasirašė gynybos įstatymą, kuris gali dar labiau padidinti nesutarimus su Iranu, praneša BBC. Teigiama, kad bus dar labiau ribojamas socioekonominis bendradarbiavimas su Iranu. Pastaruoju metu Vakarų ir Irano nesutarimai stiprėja, Iranas galimai siekai pasigaminti branduolinį ginklą.

JAV prezidento Baracko Obamos administracija Izraeliui neoficialiai siunčia signalus, kad vykdys karinį smūgį Iranui, jeigu Teherano branduolinė programa ir toliau bus vystoma ta pačia linkme, praneša The Daily Beast, kurį cituoja Newsru. JAV siekia atkalbėti Izraelį nuo vienašališku veiksmų prieš Iraną.

JAV neleis sutrikdyti laivybos Ormūzo sąsiaurio rajone. Tai trečiadienį pareiškė Amerikos 5-ojo laivyno, kuris bazuojasi Bahreine, atstovai. Šis pareiškimas yra Vašingtono atsakymas į Teherano grasinimus uždaryti Ormūzo sąsiaurį, jeigu Vakarų šalys toliau taikys Iranui sankcijas. „Laisvas prekių ir paslaugų judėjimas per Ormūzo sąsiaurį yra gyvybiškai svarbus regioninei ir globaliai gerovei, – sakoma JAV 5-ojo laivyno pareiškime.

Uždaryti tanklaivių eismą per Ormūzo sąsiaurį Iranui būtų „lengviau nei išgerti stiklinę vandens“, jeigu Teheranas nuspręstų, kad toks žingsnis yra būtinas. Tai trečiadienį pareiškė Irano karinio jūrų laivyno vyriausiasis vadas. „Uždaryti Ormūzo sąsiaurį Irano ginkluotosioms pajėgoms iš tikrųjų būtų lengva.

Irano pirmasis viceprezidentas įspėjo, jog bus uždarytas Hormūzo sąsiauryje esantis pagrindinis Persijos įlankos naftos tranzito kelias, jeigu Vakarai įves sankcijas naftos eksportui, informavo šalies oficiali naujienų agentūra. „Jeigu jie (Vakarai) įves sankcijas Irano naftos eksportui, nė lašas neištekės iš Hormūzo sąsiaurio“, – remdamasi Mohammadu Reza Rahimiu skelbė IRNA.

Per naują išpuolį ketvirtadienį vakare Bagdade žuvo mažiausiai penki žmonės. Bendras aukų skaičius išaugo 68, praneša BBC. Ketvirtadienį Bagdade nugriaudėjo iš viso 16 sprogimų, buvo sužeisti mažiausiai 194 žmonės. Niekas neprisiėmė atsakomybės už išpuolius, bet analitikai teigia, kad taip kruopščiai suplanuotus išpuolius surengti galėjo tik „Al Qaeda“, kuri yra didžiausia sunitų sukilėlių grupuotė.

JAV paprašė Irano nedelsiant į laisvę paleisti JAV pareigūną, kurį Teheranas apibūdino kaip Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūną, praneša BBC. Iš Irano kilęs Amiras Mirzai'us Hekmatis per televizijos transliaciją prisipažino buvęs pasiųstas įsiskverbti į Irano žvalgybos tarnybas. JAV valstybės departamento atstovė sakė BBC, jog JAV prašė per Šveicarijos ambasadą, per kurią bendrauja abi šalys, susisiekti su A. M. Hekmatiu.

„Lietuvoje tokia situacija ir liks – komiksai jau nebetaps kultūros dalimi, o filmai pagal komiksus mums visuomet bus vertinami ne kaip meno reiškinys, o kaip geriau ar blogiau atpasakota istorija",– teigia Ernestas Parulskis.

Rusijos muitinės tarnyba penktadienį pranešė Maskvos tarptautiniame Šeremetjevo oro uoste į Iraną vykstančio keleivio lagamine radusi radioaktyviųjų metalų. Pasak tarnybos, tyrimai parodė, jog rastoji medžiaga – radioaktyvus izotopas, kuris gali būti išgautas tik „branduolinių reaktorių veiklos metu“. Remiantis pranešimais, oro uosto radiacijos kontrolės sistema užfiksavo šią medžiagą. Apžiūrėjus keleivio lagaminą buvo rasta 18 radioaktyvaus metalo gabalų.

Iranas, jeigu prireiks, perkels branduolines jėgaines į saugesnes vietas, remdamasi pareigūnais skelbia šalies žiniasklaida. Tai buvo pareikšta po pranešimų, jog Irano priešai gali atakuoti įmones. Irano žiniasklaidos pranešimuose nepateikta daugiau jokių detalių. Tačiau Iranas atliko paruošiamuosius darbus, kad galėtų perkelti urano sodrinimo veiklą į po žeme esančią įmonę netoli religinio šiitų centro Komo.

Irano policija suėmė keletą aukšto rango Islamo revoliucijos sargų pajėgų pareigūnų, praneša The Jerusalem Post. Suimtieji įtariami pasikesinimu į aukščiausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei gyvybę. Tarp suimtųjų yra ir Khamenei sūnus. Kol kas kitų suimtųjų vardai nėra viešinami. Šie pareigūnai įnirtingai siekė, kad Khamenei aplankytų karinę bazę Teherano priemestyje. Tą dieną joje įvyko galingas sprogimas, kurio metu žuvo 17 žmonių.

JAV politologas ir buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis pareiškė, kad galimo karo su Iranu pasekmės bus katastrofiškos Jungtinėms Valstijoms. Pasak jo, tokios pasekmės lauktų ne tik JAV, bet ir viso pasaulio. Brzezinskis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad JAV iš tiesų labai realiai gali atsidurti karo su Iranu situacijoje. Jis pažymėjo, kad dėl dabartinių JAV veiksmų karo galimybės tikimybė auga, praneša Lenta.ru.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas kartu su šalies kariuomenės atstovais atsisakė sugrąžinti Vašingtonui perimtą JAV bepilotį lėktuvą „RQ–170 Sentinel“. Jungtinės Valstijos puolė į neviltį, bijodamos, kad Iranas, ištyręs lėktuvą, įgaus žinių apie slaptąsias JAV technologijas. Tačiau didesnį nerimą turėtų kelti visai kitas šios situacijos aspektas: Teheranas vietoje bepiločio lėktuvo tyrimų gali jį paprasčiausiai atiduoti Rusijai arba Kinijai mainais už protekciją, praneša Newsru.

Iranas atmetė JAV prašymą grąžinti JAV bepilotį žvalgybos lėktuvą, kurį užgrobė Teherano kariuomenė, praneša BBC. Dabar lėktuvas yra Irano „nuosavybė“ ir Teheranui spręsti, ką su juo daryti, informavo gynybos ministras Ahmadas Vahidis. Teheranas šio mėnesio pradžioje rytinėje šalies dalyje užgrobė JAV bepilotį lėktuvą „RQ–170 Sentinel“. Iranas tvirtina numušęs lėktuvą, tačiau JAV teigia, jog lėktuvas nukrito dėl gedimo. „Amerikiečių žvalgybos bepilotis lėktuvas dabar yra Irano nuosavybė.

JAV prezidentas Barackas Obama pranešė, kad vyriausybė paprašė Teherano grąžinti bepilotį žvalgybos lėktuvą, kurį šį mėnesį užgrobė Irano kariuomenė, informuoja BBC. B. Omama sakė, kad nekomentuos slaptos žvalgybos informacijos, bet patvirtino, kad prašė Teherano grąžinti lėktuvą ir stebės Irano reakciją. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pripažino nemananti, kad Iranas grąžins lėktuvą.

Darbo neturintis vyras metė batus į Irano prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą, protestuodamas prieš tai, kad negauna bedarbio pašalpos. Tai pranešė konservatyvus Irano interneto portalas shafaf.ir. Pagal musulmonų papročius toks poelgis išreiškia ypatingą panieką. Tai gana retas Irano žiniasklaidoje atvejis, kai pranešama apie valstybės vadovo patirtą pažeminimą. Portalas shafaf.ir reiškia pažiūras, artimas M. Ahmadinejado oponentų nuomonei.

Irane bedarbis vyras į šalies prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą metė batą, protestuodamas prieš tai, kad nebuvo išmokėtos pašalpos bedarbiams, praneša The Indipendent. Apie incidentą pranešė konservatyvus Irano internetinis tinklalapis Shafaf.ir. Tai yra itin retas atvejis, kai Irano žiniasklaida praneša apie prezidento patirtą pažeminimą. Vis dėlto teigiama, kad šis portalas gali būti susijęs su M. Ahmadinejado politiniais oponentais.

Irano revoliucijos gvardijos vadovo pavaduotojas sekmadienį pareiškė, kad Iranas negrąžins JAV žvalgybinio nepilotuojamo lėktuvo, kurį užgrobė ginkluotosios pajėgos, informuoja naujienų agentūra AP. Generolas Hosseinas Salami per nacionalinę televiziją sakė, kad JAV pažeidė Irano oro erdvę ir kad tai buvo „priešiškas veiksmas“, bei perspėjo dėl rimtesnio atsako. Jis neatskleidė, ko Teheranas galėtų imtis.

Europos Sąjunga ketina imtis naujų sankcijų prieš Iraną, kadangi ši šalis toliau realizuoja savo branduolinę programą. Tokią išvadą leidžia daryti Briuselyje rengiama ES viršūnių susitikimo baigiamoji deklaracija. Kaip pažymima dokumente, vėliausiai sausį ES šalių diplomatijos vadovai turi patvirtinti, kokių naujų veiksmų bus imtasi prieš Iraną. Jau kuris laikas ES svarsto galimybę atsisakyti Irano naftos importo.

Pokyčiai naftos kainos rinkoje turi milžinišką įtaką pasaulinei ekonomikai. Nepaisant nedidelio paklausos svyravimo bendra tendencija yra aiški – naftos poreikis nuolatos auga, rašo CNBC. Dėl šios priežasties naftos kaina išlieka beprotiškai aukšta, o valstybės kontroliuojančios pasaulinius naftos išteklius gauna puikų pelną. Didžioji dalis pasaulinių naftos atsargų yra sutelkta vos keliuose regionuose Artimuosiuose Rytuose, Meksikos įlankoje ir dar keliose vietose.

Irano televizija transliavo pirmąjį vaizdo įrašą, kuriame, pasak Teherano, - prie Afganistano pasienio Irane numuštas JAV nepilotuojamas lėktuvas, praneša BBC. Įrašas pavadintas „RQ170 - pažangus JAV šnipinėjimo lėktuvas“. Vaizdo įraše nufilmuota, kaip Irano kariuomenės pareigūnai apžiūri lėktuvą, kuris atrodė beveik nesugadintas. JAV pareigūnai pripažino netekę nepilotuojamo lėktuvo.

Įsibėgėjant JAV prezidento rinkimų kampanijoms, Respublikonų kandidatai ragina organizuoti slaptas operacijas Irane ir Sirijoje, įskaitant sabotažus ir mokslininkų, dirbančių ties Irano branduoline programa, žudymus, praneša Lenta.ru. Apie tokių veiksmų būtinybę pareiškė vienas iš pagrindinių pretendentų į Respublikonų nominaciją Newtas Gingrichas. Anot jo, būtina suorganizuoti diversijas didžiausioje Irano naftos gamybos kompanijoje.

Jungtinės Valstijos antradienį atidarė virtualią Irano ambasadą internete, praneša agentūra AP. Praėjus daugiau nei 30 metų po diplomatinių santykių nutraukimo naujos technologijos padės gerinti abipusį supratimą tarp šalių, vaizdo pranešime pareiškė valstybės sekretorė Hillary Clinton. Informacija, kuri skirta Irano gyventojams, svetainėje pateikiama anglų ir persų kalbomis.

Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė dėl būtinybės uždrausti naftos importą iš Irano, antradienį pareiškė ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris. Atsakydamas į klausimą, ar pasiektas sutarimas, G. Oettingeris atsakė: „Manau, kad taip“, bet nepranešė, nuo kada gali būti paskelbtas embargas. „Manau, kad naftos importo draudimas – svarbus instrumentas, bet mes turime integruoti į šią politiką visas kitas stambias šalis – JAV, žinoma, Rusiją.

Irano karinės pajėgos gali gauti slaptųs duomenis apie JAV bepiločių lėktuvų technologijas po to, kai šalies teritorijoje buvo numuštas vienas iš tokių lėktuvų, praneša BBC. Po šios situacijos pasipiktinęs Iranas pradeda aktyviai ruoštis karui. Aukščiausiasis Irano lyderis Ayatollah Khamenei įsakė karinininkams užtikrinti, kad būtų paruoštos viso Irano teritorijos gynimo priemonės.

Jeigu Vakarai pamėgins sustabdyti naftos eksportą iš Irano, nafta pabrangs dvigubai, o tai pasaulio ekonomikai bus tikra katastrofa, pareiškė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Vos tik bus imta rimtai svarstyti šį klausimą, naftos kaina šoktelės virš 250 dolerių už barelį“, – laikraščiui „Sharq“ sakė Raminas Mehmanparastas.

Kokią grėsmę kelia Irano branduolinė ir balistinės programos? Koks Rusijos vaidmuo kuriamo ginklo atžvilgiu? Kodėl Lietuva liko mažumoje priešinantis Palestinos autonomijos priėmimui į UNESCO?Apie tai Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ pasakojo Izraelio ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas. Izraelis didžiausia grėsme civilizuotam pasauliui laiko Irano Islamo Respubliką.

JAV pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad situacija dėl Irano branduolinės programos kelia vis didesnį susirūpinimą, todėl būtina kuo skubiau priimti diplomatinį sprendimą. JAV ir Izraelis neatmetė karinių veiksmų galimybės, jeigu diplomatiniu keliu nebus rastas sprendimas dėl šalies branduolinės programos, kuria, kaip įtariama, siekiama sukurti branduolinius ginklus.

Irano kariškiai teigia rytinėje šalies provincijoje numušę nepilotuojamą JAV lėktuvą. „Irano kariai numušė besiveržiantį RQ-170 tipo JAV lėktuvą“, – valstybinė televizijos stotis „al-Alam“ sekmadienį citavo neįvardytą kariuomenės atstovą.

Irano žiniasklaida pranešė, kad grupė iš Didžiosios Britanijos išsiųstų diplomatų grįžo namo į Teheraną, informuoja BBC. 25 diplomatai iš Didžiosios Britanijos buvo išsiųsti po to, kai antradienį šimtai protestantų surengė išpuolė prieš britų ambasadą Teherane. Didžiosios Britanijos valdžios atstovai teigia, kad tikėtina, jog šią ataką tyliai palaimino Irano lyderiai.

Britanijos ambasadorius Irane pareiškė, kad šalies valdžia greičiausiai rėmė išpuolį prieš Britanijos ambasadą Teherane, skelbia BBC. Šimtai protestuotojų antradienį užpuolė Britanijos ambasadą Teherane. Po incidento Britanija iš šalies išsiuntė visus Irano ambasados darbuotojus, ir šie išvyko penktadienį.

27 Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį per susitikimą patvirtino naujų sankcijų Sirijai ir Iranui ciklą, remdamasi Vakarų žiniasklaida praneša „RIA Novosti“. Iš viso 12 Sirijos pareigūnų ir 11 kompanijų įtrauktos į dešimtą sankcijų Sirijai komplektą, kuriuo siekiama įtikinti prezidentą Bašarą al Asadą (Bashar al-Assad) nutraukti smurto kampaniją prieš protestuotojus.

RT praneša, kad Iranas gali prarasti visų Europos Sąjungos šalių ambasadorius savo šalyje. ES susitarė dėl koordinuoto bendro diplomatų iš Teherano atšaukimo. Kaip teigia Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe, toks sprendimas yra atsakymas į išpuolį prieš Didžiosios Britanijos ambasadą Teherane. Didžioji Britanija ir Prancūzija jau atšaukė savo ambasadorius ir diplomatus, uždarydamos atstovybes Teherane. Ambasadą Irane uždarė ir Norvegija.

Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas ketvirtadienį sakė, kad ataka prieš Iraną nėra neišvengiama, bet neatmetamas nė vienas būdas sustabdyti Irano bandymus sukurti branduolinį ginklą. „Šiuo metu neketiname imtis veiksmų, bet Izraelis tikrai nėra sukaustytas baimės, – Izraelio radijo stočiai sakė E. Barakas.

Manoma, kad pagrindinė ketvirtadienį vyksiančio Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo tema bus naujos priemonės prieš Iraną, informuoja BBC. Ministrai aptars šalių reakciją į Jungtinių Tautų Atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitą, kurioje teigiama, kad Iranas atliko su „branduolinio užtaiso kūrimu“ susijusius bandymus. Iranas tai neigia ir tvirtina, kad branduolinę programą vykdo taikiais tikslais.

Po to, kai protestuotojai įsiveržė į Didžiosios Britanijos ambasadą ir jos pastatų kompleksą Teherane, ministras pirmininkas Davidas Cameronas įspėjo Iraną apie „rimtas pasekmes“, skelbia BBC.   Irano užsienio ministerija atsiprašė už netinkamą protestuotojų elgesį ir pranešė, kad pareigūnai tiria šį įvykį.

Atrodo, kad sunaikinus Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį arabų šalių problemos nesibaigia. Įsidrąsinusios Vakarų valstybės imasi naujų sankcijų prieš Iraną ir Siriją. Šių musulmoniškų valstybių keliamas rūpestis skirtingas, todėl ir sankcijų poveikis šiems režimams gali būti įvairus.Stiprinama alavitų dinastija Sirijos lyderio Basharo al Assado režimas, kaip manoma Vakaruose, peržengė visas leistinas ribas.

Protestuotojai Irane įsilaužę į Didžiosios Britanijos ambasadą trumpam įkaitais paėmė šešis darbuotojus. Buvo pranešta, jog demonstrantai nusiaubė du ambasados pastatus, išdaužė langus, nuplėšė britų vėliavą, sudegino ją ir iškėlė Irano vėliavą. Didžioji Britanija pareiškė esanti pasipiktinusi dėl šio išpuolio. Ji kol kas nekomentavo fakto, jog įkaitais buvo paimti šeši ambasados darbuotojai, kuriuos vėliau policija išlaisvino iš gyvenamojo rajono Šiaurės Teherane.

Demonstrantai Irano sostinėje Teherane antradienį įsiveržė į Didžiosios Britanijos ambasados teritoriją, praneša agentūra AFP. Čia jie nuplėšė britų vėliavą, akmenimis daužė langų stiklus. Demonstrantai šaukė „Mirtis Anglijai“. Taip pat buvo iškelta Irano vėliava. Teigiama, kad demonstrantai yra studentai. Parlamentas Teherane dėl naujų Britanijos sankcijų branduoliniame ginče su Iranu nusprendė išsiųsti iš šalies britų ambasadorių.

Kol Europa vis dar susirūpinusi savo finansų krize, o pasaulis visą dėmesį yra nukreipęs į nesibaigiančias Senojo žemyno pastangas išgelbėti eurą (ir kartu visą globalią finansų sistemą), virš Irano ir vėl ėmė tvenktis karo debesys. Visi žino, jog Iranas jau ne pirmus metus mėgina įgyvendinti savo branduolinę programą ir susikurti tolimojo nuotolio raketas.

Iranas neatmeta galimybės pulti Turkiją, jei kaimyninėje šalyje iš tikrųjų bus dislokuota NATO priešraketinės gynybos sistema. „Mes pasirengę atakuoti NATO priešraketinį skydą Turkijoje, jei mums kils grėsmė“, – sakė Amiras Ali Hadjisadehas, kuris Irano ginkluotose pajėgose yra atsakingas už karinę aviaciją. Turkija rugsėjį pritarė, kad jos teritorijoje būtų įkurdinti NATO priešraketinės gynybos skydo elementai. Teheranas tai vadina JAV manevru.

Irano futbolo federacija suspendavo du žaidėjus už tai, kad šie „amoraliai“ šventė įmuštą įvartį rungtynėse, kurias milijonams žiūrovų transliavo valstybinė televizija. „Persepolis“ gynėjas Mohammadas Nosrati negalės rungtyniauti dešimt mėnesių, o jo komandos draugas Sheysas Rezaei - dvigubai ilgesnį laiką.

Reaguodamas į naujas britų sankcijas prieš Irano energetikos ir bankų sektorių, parlamentas Teherane sekmadienį nusprendė apriboti diplomatinius santykius su Londonu.

Buvęs Anglijos rinktinės treneris Svenas Goranas Erikssonas karjerą veikiausiai tęs Irane. 63 metų specialistas derasi su aštuoniskart šalies čempionate triumfavuso Teherano „Persepolis“ klubo vadovais. Spalio mėnesį Erikssonas buvo atleistas iš Anglijos antrosios lygos „Leicester“ komandos, o į egzotiškąjį Iraną jį suviliojo 1,15 milijono eurų pasiūlymas.

Iranas ketina skelbti sankcijas Didžiajai Britanijai. Šalies parlamentas ateinantį sekmadienį svarstys atitinkamo įstatymo projektą, pranešė Irano žiniasklaida, kuria remiasi agentūra „RIA Novosti“. Projekte numatoma diplomatinius santykius su Didžiąja Britanija tęsti reikalų patikėtinių lygiu, taip pat apriboti bendradarbiavimą su Londonu prekybos, ekonomikos ir kultūros srityse, trečiadienį pareiškė parlamento Užsienio politikos ir nacionalinio saugumo komiteto vadovas Alaeddinas Burudjerdi.

Nepaisant naujų šią savaitę Vakarų paskelbtų sankcijų, Iranas neatsisakys savo branduolinių ambicijų, per televiziją transliuotoje kalboje trečiadienį pareiškė prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. „Irano valstybė nė trupučio neatsitrauks ir neleis mažiausiam žingsniui kėsintis į šalies teises“, – susirinkusiems žmonėms kalbėjo jis.

Kinijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė prieštaraujanti sankcijoms Iranui, praėjus kelioms dienoms po to, kai kelios Vakarų šalys paskelbė apie naujas priemones, padėsiančias užkirsti kelią Teherano branduolinei programai. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada pirmadienį paskelbė apie naujas priemones Irano energetikos ir finansų sektoriams, o Prancūzija pasiūlė naujas „beprecedentes“ sankcijas, tarp jų Irano centrinio banko lėšų įšaldymą ir naftos pirkimo nutraukimą.

Irano vyriausybės nesujaudino naujos Vakarų sankcijos. Šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas Raminas  Mehmanparastas pabrėžė, kad paskelbtos baudžiamosios priemonės nebus veiksmingos. Tai esą tik „propaganda ir psichologinis karas“, praneša agentūra AFP. Sankcijos neturės „jokio poveikio Irano ryžtui tęsti savo branduolinę programą“, sakė ir parlamento pirmininkas Ali Laridjani. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada pirmadienį sugriežtino sankcijas Iranui.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė, kad dėl branduolinės programos Iranui taikomos sankcijos peržengė Vakarų deklaruojamus tikslus kovoti su branduolinio ginklo plitimu, praneša „RIA Novosti“. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada pirmadienį paskelbė naujas sankcijas, nukreiptas prieš Irano bankus ir naftos pramonę. Sankcijos paskelbtos po Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pranešimo, kad Iranas tikriausiai kuria branduolinius ginklus.