iranas

JAV pareiškė padidinsiančios tarptautinį spaudimą Iranui, kuris, kaip įtariama, rezgė planą nužudyti Saudo Arabijos ambasadorių Vašingtone, praneša BBC. Du iraniečiai yra kaltinami dėl konspiracijos. Pasak JAV pareigūnų, tai buvo planas, kurį sugalvojo ir kuriam vadovavo Irano revoliucijos gvardijos pajėgos. Iranas atmetė įtarimus, tvirtindamas, jog jie neteisingi ir nepagrįsti.

JAV pareiškė kaltinimus dviems išeiviams iš Irano, kurie, kaip įtariama, planavo nužudyti Saudo Arabijos ambasadorių Jungtinėse Valstijose. Du vyrai iš Irano, kurių vienas JAV pilietis, buvo apkaltinti sąmokslo rengimu, – pasakoja JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis. Įtariami teroristai Manssoras Arbabsiaras ir Gholamas Shakuri planavo  įvairius teroro aktus, taip pat įtariama, kad jie siekė susprogdinti Saudo Arabijos ir Izraelio ambasadas Vašingtone, rašo bbc.com.

Antivyriausybinių protestų Irane dalyviai persikėlė protestuoti į futbolo stadionus – saugesnę vietą nei gatvės, nes čia policija negali vykdyti masinių suėmimų. Persivadinęs Nasanino Bahonaro vardu, tikrąją savo tapatybę saugumo sumetimais norintis išlaikyti paslaptyje 29-erių metų sporto žurnalistas tiesiogiai iš protesto, rengiamo stadione, vokiečių savaitraščiui pasakoja, kaip vyriausybės kritikai sumaniai panaudoja futbolo stadionus protestams rengti.

JAV Federalinio tyrimo biuro (FTB) direktorius Robertas Muelleris, pareiškė, kad viena iš prioritetinių jo agentūros veiklos krypčių ateinančiais metais yra kova su kibernetiniais šnipais, praneša Agence France-Presse. Didžiausią grėsmę JAV, anot R. Muellerio, kelia šnipai, kurie vykdo įvairią žvalgybą, tarp jų ir ekonominę. Šios žvalgybą prieš JAV vykdo Kinija. Nuo 2006 FTB agentai tyrė keletą dešimčių Kinijos šnipų bylų.

Mažai tikėtina, jog Iranas galėtų pagaminti atominių bombų iki 2013 metų, pareiškė buvęs Jungtinių Tautų (JT) vyresnysis branduolinių reikalų kontrolierius, paneigdamas įtarimus, jog tai galėtų įvykti per kelis mėnesius, jeigu Teheranas nuspręstų vykdyti branduolinių ginklų programą. Ollis Heinonenas, remdamasis turima informacija apie Irano veiklą, teigė, jog šaliai reikėtų kelerių metų siekiant išplėtoti branduolinių raketų gamybą. „Tada dar reikėtų jas dislokuoti, o tai užimtų laiko.

Irano planai į kosmosą pasiųsti gyvą beždžionę atidėti neribotam laikui, pranešė aukštas šalies kosmoso pareigūnas. „Negalime pasakyti konkrečios šio projekto datos. Kai tik mūsų šalies mokslininkai praneš, kad yra pasirengę, tai bus paskelbta“, – teigė Irano kosmoso organizacijos vadovas Hamidas Fazeli.

Baltarusijos vyriausybė ketina imti 400 mln. dolerių paskolą iš Irano. Apie tai, kaip praneša „Interfax“, pareiškė šalies Nacionalinio banko valdybos pirmininkė Nadežda Jermakova. Pasak jos, Irane jau faktiškai pritarta šiai iniciatyvai. Kada ir kokiomis sąlygomis bus pasirašyta paskolos sutartis su Iranu, N. Jermakova nepatikslino. Ji, kaip praneša „RIA Novosti“, tik pridūrė, kad lėšos bus skirtos papildyti šalies valiutos rezervus. Pasak N. Jermakovos, dar 440 mln.

„Al Qaeda“ kaltina Irano prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą konspiracijos teorijų dėl rugsėjo 11–osios išpuolių 2001–aisiais skleidimu, praneša BBC. Su „Al Qaeda“ susijęs internetinis žurnalas „Inspire“ M. Ahmadinejado kalbą, kurią jis praėjusią savaitę sakė Jungtinėse Tautose (JT), pavadino absurdiška.

Prancūzijos pasiuntinys Jungtinių Tautų organizacijoje Gerardas Araudas pareiškė, kad Iranas gali tapti karinės operacijos objektu, jeigu Teheranas nesustabdys savo branduolinės programos, praneša Agence France–Presse. „Jeigu mes šiandien nepasieksime susitarimo su Iranu, iškils didelė karinės operacijos pradžios grėsmė“, – pasakė Araudas. Jis taip pat pridūrė, kad smūgiai Iranui bus labai sudėtinga užduotis, kuri gali turėti katastrofiškų pasekmių visam regionui.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, jog, turėdamas inžinieriaus patirties, jis mano, kad vien lėktuvai negalėjo sugriauti Pasaulio prekybos centro pastatų, praneša BBC. Interviu metu po savo kalbos Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, kai posėdžio dalyviai protestuodami išėjo, M. Ahmadinedžadas naujienų agentūrai AP sakė, kad turėjo įvykti kažkoks sprogimas.

Iranas su Rusija diskutuoja apie naujų atominių elektrinių statymą, pareiškė Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. „Mes su Rusija aptariame naujų atominių elektrinių statymą“, – M. Ahmadinejadas sakė Rusijos televizijai RT. Iranas gali priimti tokį pasiūlymą iš bet kokios kitos bendradarbiauti norinčios šalies. Prieš dvi savaites Irane buvo baigti pirmosios šalyje Bušero branduolinės jėgainės statymo darbai.

Du amerikiečiai, kuriuos Iranas nuteisė aštuonerius metus kalėti už šnipinėjimą, jau paleisti už užstatą, praneša BBC. Shane Bauer ir Josh Fattal perduoti Šveicarijos pareigūnams, kurie atstovauja JAV interesams Irane. Pranešama, kad už juos sumokėtas 400 tūkst. JAV dolerių užstatas. „Aš turiu reikalingus teismo pareigūnų parašus dėl jų paleidimo už užstatą (...), tikimasi, kad šiandien jie bus paleisti į laisvę“, - teigė advokatas Masoud Shafiei.

Irane pakarti 22 žmonės, nuteisti už narkotikų prekybą. Tai pirmadienį pranešė šalies žiniasklaida. Egzekucijos buvo įvykdytos sekmadienį dviejuose kalėjimuose: Teherane ir Irano sostinės priemiestyje. Pasak žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“, Iranas užima antrą vietą po Kinijos pagal egzekucijų skaičių. Irane mirties bausmė skiriama už nužudymą, išžaginimą, ginkluotą apiplėšimą, narkotikų prekybą ir santuokinę neištikimybę.

Susitarimas dėl dviejų šnipinėjimu kaltinamų Irane įkalintų amerikiečių sekmadienį įstrigo, nes paleidimo dokumentus turintis pasirašyti tesėjas atostogauja, praneša „Associated Press“. Teisėjas Masudas Šafjėjus (Masoud Shafiei) pareiškė, kad nesutvarkys dokumentų dėl amerikiečių paleidimo už milijono dolerių užstatą, nes antras teisėjas, kuris privalo pasirašyti dokumentus, iki antradienio atostogauja. Vienas teisėjas šeštadienį jau pasirašė dokumentus.

Baltarusija yra naujausia Vakarų įtariamoji, kuri galbūt padeda Iranui apeiti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas, kuriomis norima sustabdyti šalies balistinių raketų ir branduolinės programos plėtrą. Jei įtarimai pasitvirtins, Baltarusija prisijungs prie Kinijos, Rusijos, Sirijos, Šiaurės Korėjos, Turkijos ir kitų valstybių, kurias Vakarų šalys įtaria padėjus Teheranui apeiti JT sankcijas nuo 2006-ųjų pabaigos, kai Saugumo Taryba priėmė pirmąsias sankcijas Iranui.

Per ateinančias dvi dienas į laisvę bus paleisti du šnipinėjimu Irane kaltinami amerikiečiai, Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas sakė JAV žiniasklaidai, pranešė BBC. Praėjusį mėnesį suėjo aštuoneri metai nuo Shane Bauer ir Josh Fattal sulaikymo. Kaltinamieji, kurie kalinami nuo 2009 metų liepos mėnesio, tvirtina, kad Irako kalnuose per klaidą peržengė nepažymėtą Irano sieną. Irano teisėjas sakė BBC, kad kaltinamieji bus paleisti už kiekvienam skirtą po 500 tūkst. JAV dolerių užstatą.

Irane paleista Bušero atominė elektrinė, pirmoji atominė elektrinė šalyje ir visuose Artimuosiuose Rytuose. Per iškilmingą pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimo ceremoniją dalyvavo Rusijos energetikos ministras Sergejus Šmatka, „Rosatom“ korporacijos vadovas Sergejus Kirijenka, Irano atominės organizacijos vadovas Fereydounas Abbasis–Davanis ir kiti aukšti rango pareigūnai. Šiuo metu atominės elektrinės blokas dirba 35–40 proc.

Kai klientų daug, o rankos tik dvi, reikia pasitelkti išradingumą.  Šis vaizdelis nufilmuotas vienoje Irano arbatinėje....

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas savaip paminėjo rugsėjo 11–osios dešimtąsias metines. M. Ahmadinejadas pasakė, kad rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai buvo „sudėtingas, iš anksto suplanuotas žaidimas“, kurio  tikslas buvo gauti priežastį pradėti karą prieš Afganistaną ir Iraką. Irano prezidentas taip pat pareiškė, kad JAV minėti karai buvo būtini „savo ekonominėms problemoms išspręsti“. Šiuos pasisakymus paskelbė Irano valstybinė televizija, praneša politlist.

Minint Rugsėjo 11–osios išpuolių metines, buvęs britų premjeras Tony Blairas pripažįsta klaidas kovoje su terorizmu. Jis neįvertino užduoties mastų, kai Vakarai su JAV ir Didžiąja Britanija priešakyje Irake ir Afganistane pradėjo karą prieš Saddamą Husseiną ir Talibaną, interviu britų laikraščiui „Times“ prisipažino T.Blairas. Iki šios dienos sąjungininkams abiejose šalyse nepavyko pasiekti ilgalaikės taikos. Afganistane ir Irake vis dar pasitaiko išpuolių.

Irano gynybos ministras antradienį kritikavo būsimą NATO radarų sistemą Turkijoje ir sakė, kad Teheranas nepakęs jokios agresijos prieš šalies nacionalinius interesus. Turkijos ir JAV vyriausybės penktadienį sakė, kad radarų sistema padės pastebėti raketas iš Europos ir potencialiai taip pat iš Irano. JAV kuriama sistema turėtų pradėti veikti jau šiais metais.

Irano branduolinės energetikos vadovas Fereydounas Abbasis interviu ISNA naujienų agentūrai sakė, kad Iranas pasirengęs leisti Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) penkerius metus be suvaržymų prižiūrėti šalies branduolinę veiklą, jei bus panaikintos Teheranui taikomos sankcijos, skelbia „RIA Novosti“. Irano valstybinis naujienų tinklalapis „Press TV“ pranešė, kad F. Abbasis, kuris vadovauja Irano atominės energetikos organizacijai, interviu sakė, kad šį pasiūlymą pateikė TATEN...

Irano kariuomenė peržengė Irako sieną ir bazuojasi Šiaurės Irake, kur ruošiasi karinėms operacijoms prieš kurdų kovotojus iš Kurdų Darbininkų Partijos (KDP). Kaip praneša laikraštis Milliyet, Iranas permetė prie sienos su Iranu daugiau nei tūkstantį karių. Koordinuodamas savo veiksmus su Turkija, Iranas ruošia apkasų tinklą strateginiuose pasienio punktuose. Teigiama, kad šiandien, rugsėjo 5–ąją Iranas pereis prie operacijų vykdymo.

Spaudžiamos Jungtinių Valstijų Latvijos valstybinės oro linijos „airBaltic“ pernai atšaukė planuojamus skrydžius iš Rygos į Irano sostinę Teheraną, teigia „Wikileaks“, paviešinęs slaptus JAV diplomatų dokumentus. Teigiama, kad „airBaltic“ prezidentas Bertoltas Flickas susitiko su JAV ambasadore Judith Garber ir pasiskundė jai dėl JAV oro linijoms daromo spaudimo. Nepaisant to, jis patvirtino ambasadorei, kad oro linijų bendrovė atšauks savo planus pradėti skraidyti į Iraną.

Pirmoji Irano atominė jėgainė pradėjo tiekti elektrą šaliai, sekmadienį pranešė ISNA naujienų agentūra. „Bušyro atominė jėgainė buvo prijungta prie šalies elektros tinklo vėlų šeštadienio vakarą (vietos laiku)“, – pranešė ISNA. Šalies tinklui jėgainė tiekia 60 megavatų elektros. Jėgainės galia siekia 1 tūkst. megavatų.

Irano žiniasklaidai skelbia, kad Teherano teismas du turistus iš JAV, apkaltintus šnipinėjimu ir neteisėtu sienos kirtimu, nuteisė kalėti aštuonerius metus, informuoja BBC. Irano valstybinės televizijos interneto svetainėje teigiama, kad Teherano teismas skyrė turistams iš JAV Shane Baueriui ir Joshui Fattaliui po trejus metus laisvės atėmimo bausmes už neteisėtą Irano sienos kirtimą ir dar po penkerius – už šnipinėjimą.

Rusija trečiadienį pateikė pasiūlymą Irano užsienio reikalų ministrui ir tikisi persilaužimo derybose dėl Teherano branduolinės programos, nors Vakarai ir abejoja, ar planas padės ko nors pasiekti. Nuo didžiųjų pasaulio šalių derybų su Iranu pradžios sausio mėnesį Rusija propagavo planą, pagal kurį Teheranas reaguotų į nerimą keliančius klausimus ir už tai Vakarai Iraną apdovanotų sankcijų mažinimu.

Turkijos energetikos ministerijos pareigūnas penktadienį pranešė, kad dėl naktį Turkijoje įvykusio sprogimo nutrūko dujų tiekimas iš Irano į Turkiją. „Pradėta tvarkyti dujotiekį. Remontas užtruks savaitę ir tuo metu dujos nebus tiekiamos“, - sakė pareigūnas. Pasak jo, Turkija papildomai perka dujas iš Azerbaidžano ir Rusijos, kad kompensuotų dėl sprogimo atsiradusį trūkumą. Anot valstybinės naujienų agentūros, sprogimas nugriaudėjo rytinėje Turkijos Agro provincijoje.

Atrodytų, vienas niekis, jei tik radai pėsčiųjų perėją. Pasirodo, neįpratusiems tai tikras išgyvenimo dalykas....

Iranas yra pasiruošęs išsiųsti sukarintas pajėgas į Didžiąją Britaniją padėti „atkurti saugumą ir stabilumą“ dėl šalyje išplitusių riaušių, penktadienį pranešė Irano žiniasklaida. Pastarosiomis dienomis riaušės ir plėšimai išplito daugelyje Didžiosios Britanijos miestų, mažiausiai penki žmonės žuvo.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis rugpjūčio 16-17 dienomis su darbo vizitu lankysis Maskvoje, trečiadienį pranešė Rusijos spaudos ir informacijos departamentas. Planuojama, jog A. A. Salehis susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu aptarti svarbių dalykų, taip pat pasipiktinimą keliančią šalies branduolinę programą.

Irano užsienio reikalų ministras šeštadienį sakė tikįs, kad du amerikiečiai, už kaltinimus šnipinėjimu Irane kalinami daugiau kaip metus, bus paleisti į laisvę. Shane'as Baueris ir Joshas Fattalas laukia jiems skelbiamo nuosprendžio, kuris turėtų užbaigti jų didžiausią gyvenimo išbandymą. Praėjusį sekmadienį amerikiečiai paneigė kaltinimus, kuriais remiantis jie buvo suimti 2009 m. liepos 31 d. netoli Irano sienos su Iraku. „Šių JAV piliečių byla eina savo vaga.

Penktadienį Irane sprogo vienas didžiausių naftotiekių. Gaisras tęsėsi apie 10 valandų, kol ugniagesiai pažabojo ugnį, praneša CNN. Irano valstybinė naujienų agentūra „Press TV“ informavo, kad valdžia pradėjo tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kas galėjo sukelti sprogimą vakariniame Irano mieste.

Anot analitikų bendrovės „Maplecroft“, Somalyje teroristinių išpuolių rizika – didžiausia, nedaug atsilieka Pakistanas, Irakas, Afganistanas ir Pietų Sudanas. Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi konsultacijų firma „Maplecroft“ paskelbė naujausią terorizmo rizikos indeksą. Ataskaitoje teigiama, kad rizika auga Jemene, Irane, Ugandoje, Libijoje, Egipte ir Nigerijoje.

Šiais metais Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai (ŠBO) sukako dešimt metų ir Astanoje įvyko jos jubiliejinis suvažiavimas. Dešimtmetis yra nemažas laiko tarpas, leidžiantis daryti tam tikras išvadas apie veiklos rezultatus. Ne išimtis ir ŠBO. Šiandien jos narės – tai Rusija, Kinija, Kazachstanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas ir Kirgizija. Stebėtojo statusą turi Iranas, Indija, Pakistanas ir Mongolija, ir visi jie siekia tapti visaverčiais organizacijos nariais.

Irako remiamų kovotojų išpuolių prieš JAV pajėgas Irake smarkiai sumažėjo dėl JAV ir Irako karinių operacijų ir politinės Bagdado paramos, pirmadienį sakė aukščiausias JAV kariuomenės pareigūnas. Admirolas Maikas Mulenas (Mike Mullen), JAV jungtinio štabo vadovas, smulkiau nepasakojo, kokių konkrečiai veiksmų jie ėmėsi atsakydami į išpuolių bangą birželio mėnesį. Birželio mėnuo buvo kruviniausias JAV pajėgoms nuo 2008-ųjų.

Sieros rūgštimi apakinta ir subjaurota iranietė Ameneh Bahrami atleido savo skriaudėjui ir atsisakė atkeršyti jam tokia pat egzekucija, sekmadienį praneša „France Presse“, remdamasi valstybine Irano televizija. 2004 m. lapkritį ją fanatiškai įsimylėjęs Majidas Movahedis apipylė moters veidą rūgštimi, kai ši atsisakė už jo tekėti. Keršto 32 metų A. Bahrami siekė dar nuo 2004 metų. Po užsitęsusių teismų 2008 m. M. Movahedis buvo pripažintas kaltu.

Neramumai arabų pasaulyje išprovokavo gausybę apžvalgininkų, politologų ir kultūrologų samprotavimų apie šių skirtingų civilizacijų santykius. Nors ir iki arabų pavasario musulmoniškos šalys dėmesio stoka negalėjo skųstis, šie neramumai paįvairino Vakarų ir arabų šalių santykių analizės kontekstą, kuris iki tol daugiausia buvo orientuotas į kovą su terorizmu ar Irako, Afganistano ir Irano problemas.

Netoli savo namų Teherane nušautas Irano mokslininkas, kaip manoma, susijęs su šalies branduoline programa, praneša BBC. Irano naujienų agentūra „Isna“ informavo, kad nušautas 35-erių mokslininkas Daryoushas Rezaei, per išpuolį sužeista jo žmona nuvežta į ligoninę. Remiantis kai kuriais pranešimais, ataką įvykdė užpuolikai, motociklu atvažiavę prie mokslininko namų ir nušovę jį bei sužeidę jo žmoną.

Vienas garsiausių Latvijos krepšininkų Kasparas Kambala grįžta į Europą. Nuo šiol galingo stoto vidurio puolėjas rungtyniaus Ankaros „Turk Telekom“ ekipoje, su kuria sudarė kontraktą pagal formulę „1 plius 1“. Praėjusį sezoną 32 metų 205 cm ūgio krepšininkas pradėjo Sofijos „Lucoil Akademik“ (Bulgarija) gretose, o vėliau persikėlė į Turkiją, Izmiro „Aliaga Petkim“. Klubas išsaugojo vietą aukščiausiame divizione, todėl vadovai išleido legionierių į kitą ekipą.

Irano parlamentas šeštadienį atmetė Rusijos pasiūlymą dėl Irano branduolinės programos kaip bandymą atgaivinti pačios Maskvos politinę įtaką regione, praneša „RIA Novosti“, remdamasi „Press TV“. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo trečiadienį pateiktas pasiūlymas leistų Iranui išspręsti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) keliamus klausimus dėl branduolinės programos keliais etapais.

Iranas ruošiasi liepos mėnesį iškelti į kosmosą kapsulę su beždžione, pranešė „Al Arabiya" TV kanalas. Skelbiama, kad penkios kosminiam skrydžiui atrinktos beždžionės jau ruošiamos kelionei Irano kosminių skrydžių centre. Iš jų bus atrinkta pati nuovokiausia ir sveikiausia, sakoma pranešime.

Iranas išbandė tolimojo nuotolio raketas. Vakarai vis garsiau kalba apie pavojingas šios šalies vadovų karines užgaidas. Technologiniu požiūriu Iranas neturi modernios ginkluotės, tačiau susirūpinimą kelia branduolinė programa.

Irano Islamo revoliucijos gvardija pirmadienį pradėjo dešimties dienų raketų pratybas, kad „išliktų pasiruošę apsiginti nuo priešo puolimų“, teigia gvardija, turėdama omenyje JAV ir Izraelio puolimus. Šalys neatmetė galimybės panaudoti puolimą, siekiant sustabdyti Irano branduolinių ginklų kūrimą. Iranas reguliariai informuoja apie savo karinės galio pažangą ir taip siekia parodyti, kad yra pasirengęs bet kokiam Izraelio ar JAV puolimui.

Du Irano gydytojai įkalinti už tai, kad tariamai bandė nuversti šalies vyriausybę, apdovanoti tarptautiniu apdovanojimu už pasiekimus medicinoje, praneša BBC. Broliai Kamiaras ir Arašas Alaeja buvo suimti 2008-aisiais ir apkaltinti bendravimu su JAV siekiant nuversti Irano prezidentą. Vienas iš brolių buvo paleistas šiemet ir Vašingtone atsiėmė Pasaulio sveikatos organizacijos tarybos apdovanojimą. Kamiaras Alaeja teigia, kad jis su broliu niekuomet nesivėlė į politiką.

Iranas ketina vasarą į kosmosą pasiųsti gyvą beždžionę, teigia aukštas šalies kosmoso pareigūnas. Vasarį prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pristatė kosminę kapsulę, skirtą beždžionės kelionei į kosmosą, bei keturis naujus šalies sukurtus palydovus, kuriuos tikimasi paleisti iki 2012 metų kovo.

Iranas sėkmingai paleido į kosmosą palydovą „Rassad-1", pranešė šios šalies TV kanalas „Al-Alam“. Jį į numatytą 260 kilometrų aukščio orbitą iškėlė raketa nešėja „Safir". Palydovas skirtas Žemės paviršiaus stebėjimams, sakoma pranešime. Pranešama, kad „Rassad-1" per 24 valandas apsisuka aplink Žemę 15 kartų, numatytas jo buvimo orbitoje laikas – 2 mėnesiai. Pirmąjį palydovą į kosmosą Iranas paleido 2009 metais.

Iranas imasi veiksmų dar griežčiau kontroliuoti šalies gyventojus ir įveda vadinamąjį nacionalinį internetą, kuris gali atjungti Irano kibernetinę erdvę nuo likusio pasaulio. Pasak „The Wall Street Journal“ apžvalgininkų, Irano vadovai šį projektą vertina kaip galimybę baigti kovą dėl interneto kontrolės. Ši Vidurio Rytų valstybė jau yra viena iš labiausiai pažengusių interneto cenzūros srityje.

Pirmąją Kalnų Karabacho istorijai skirtą straipsnio dalį pabaigiau pastebėjimu, kad mėginimai realizuoti „Didžiosios Armėnijos“ idėją, pasinaudojant carinės Rusijos kariuomenės įsiveržimu į Turkijos teritoriją 1915 metais, baigėsi tragiškai tiek vietiniams musulmonams, tiek patiems armėnams. Nepavykus sukurti armėniškos valstybės turkų žemėse, vėl sustiprėjo „Didžiosios Armėnijos“ idėjos pasekėjų aktyvumas Kaukaze.