iranas

Aptariamos Vakarų ir Irano derybų dėl Teherano branduolinės programos atnaujinimo sąlygos. Labiausiai tikėtina, jog susitikimo vieta bus Stambulas, tačiau data dar nenustatyta, informavo Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis. „Aptariama susitikimo vieta ir data. Mes norėtume, jog įvyktų šios derybos“, – vizito Turkijoje metu žurnalistams sakė A. A. Salehis.

NATO ragina Iraną užtikrinti naftos tranzito saugumą per Ormūzo sąsiaurį. Aljansas pareiškė neketinąs kištis. NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen) Briuselyje sakė, jog „svarbiausia yra užtikrinti, kad nafta ir toliau bus gabenama šiuo keliu“. „Aš norėčiau akcentuoti, jog Irano valdžios pareigūnai turi elgtis kaip atsakingi tarptautiniai veikėjai, - po susitikimo su Turkijos užsienio reikalų ministru Ahmetu Davutoglu (Ahmet Davutoglu) per spaudos konf...

Vakarų pasaulis ir Iranas žaidžia pavojingą žaidimą. Per paskutiniąsias dešimt dienų Iranas pagrasino uždaryti Hormuzo sąsiaurį bei perspėjo JAV, jog ši nemėgintų į Persijos įlankos teritoriją atsiųsti savo lėktuvnešio. Savo ruožtu JAV gana nuspėjimai pareiškė, kad jos lėktuvnešiai patruliuos visur, kur yra reikalinga užtikrinti laisvą laivybą. Tuomet Iranas paskelbė, jog Hormuzo sąsiauryje vykdys karines jūrų pajėgų pratybas.

Trečiadienio rytą vėl kiek šoktelėjo degalinių švieslenčių skaičiai ties benzino ir dyzelino kainų stulpeliais. Kai kuriuose didžiųjų Lietuvos miestų „Statoil“ degalinėse A98 benzino kaina pakilo iki 4,76 Lt/l., A95 iki 4,67 Lt/l., dyzelino iki 4,27 Lt/l., rodo kurokainos.lt. Nuo 2012 metų pradžios A98 benzino kainos paaugo maždaug 20 centų, panašiai tiek kilo ir dyzelino kainos.

Po dar vieno Irano branduolinių tyrimų mokslininko nužudymo vyriausybė Teherane nurodė skirti asmeninę apsaugą šalies atominės programos ekspertams, praneša agentūra AFP. Nužudymai nesutrukdys Irano pažangai, pareiškė viceprezidentas Mohammedas Resa Rahimis. Vyriausybė, anot jo, skyrė „specialią apsaugą“ visiems branduolinio sektoriaus darbuotojams. Apie apsaugos priemones savo branduoliniams tyrėjams Iranas buvo paskelbęs jau 2010 metų pabaigoje.

Irano valstybinis radijas antradienį pranešė, kad nusiųs JAV užgrobto bepiločio sekimo lėktuvo modelį. Pranešama, kad žaislinis „RQ-170 Sentinel“ slapto bepiločio lėktuvo modelis bus nusiųstas į Baltuosius Rūmus kaip atsakas į oficialų Vašingtono prašymą, kad Iranas grąžintų gruodį nukritusį lėktuvą. Pasak valstybinės radijo stoties, modelis bus vienos aštuonioliktosios originalaus lėktuvo dydžio. Pranešama, kad žaisliniai lėktuvai bus pardavinėjami Irane po 4 JAV dolerius.

Irano moralės policija imasi griežtų priemonių prieš lėlių Barbių prekybą tam, kad apsaugotų nuo, anot jų, žalingos Vakarų kultūros.Teigiama, kad vakarietiška kultūra naikina islamiškas vertybes, rašo Reuters. Draudimą prekiauti lėlėmis Barbėmis Irano vyriausybė įvardija kaip „švelnų karą“ prieš neigiamą kultūrinę įtaką iš Vakarų.

Iranas, anot Jungtinių Tautų (JT) ekspertų, nelegaliai tiekė ginklus Sirijos režimui. Apie JT rezoliucijų 1747 ir 1929 pažeidimus pranešta Saugumo Tarybai, Paryžiuje paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija. Ministerijos atstovas šokiruojančia pavadino informaciją apie ginklų siuntas smurtą prieš opoziciją naudojančiam prezidento Basharo al Assado režimui. Tačiau konkrečių duomenų apie ginklų kiekį ir rūšį jis nepateikė.

Iranas sulaikė keletą įtariamųjų dėl praėjusią savaitę nužudyto branduolinių tyrimų mokslininko. Teheranas kaltina Izraelį ir Jungtines Valstijas, valstybinei televizijai „Al-Alam TV“ sakė parlamento pirmininkas Ali Larijanis, skelbia „RIA Novosti“. „Mes atsekėme porą įtariamųjų ir juos sulaikėme“, – teigė A. Larijanis. Mostafa Ahmadis Roshanas – didžiausios Irano urano sodrinimo gamyklos direktoriaus pavaduotojas, žuvo praėjusią savaitę sprogus jo automobiliui.

Iranas įspėjo Persijos įlankos šalis dėl naftos gavybos didinimo tuo atveju, jeigu bus paskelbtas embargas energijos išteklių tiekimui iš Irano. Kaip skelbia BBC, Mohammadas Ali Khatibis, Irano OPEC vadovas, pareiškė, kad kartelio dalyviai „neturėtų bendradarbiauti su JAV ir Europos šalimis“. ES ir JAV veiksmus M. Khatibis pavadino „neprognozuojamais“ ir „avantiūristiniais“. Jis taip pat paragino OPEC šalis „vykdyti išmintingą politiką“. Išvakarėse Saudo Arabijos naftos ministras Ali al...

Po to, kai trečiadienį buvo nužudytas dar vienas branduolinėje srityje dirbęs mokslininkas, Iranas išsiuntė du „pasmerkimo laiškus“. Teheranas reikalauja JAV ir Didžiosios Britanijos pasiaiškinimų dėl išpuolio, kurį esą su MI6 (britų užsienio žvalgybos tarnyba) pagalba įvykdė CŽV (JAV Centrinės žvalgybos valdyba). „Turime patikimų dokumentų ir įrodymų, kad šis teroro aktas buvo suplanuotas, vadovaujamas ir remiamas CŽV“, – Šveicarijos ambasadai perduotą Irano užsienio reikalų ministerijos laiš...

Vienas iš jų yra aršus Vašingtono priešas jau daugiau nei 50 metų, kitas – sąlyginai naujokas šioje srityje, bet abu juos vienija didžiulė neapykanta Jungtinėms Valstijoms. Pirmasis yra Fidelis Castro, antrasis – Mahmoudas Ahmadinejadas. Žymusis Kubos revoliucionierius ir Irano prezidentas susitiko ir pareiškė, kad yra sąjungininkai, kovojantys tame pačiame fronte.

Pasak pareigūnų, po to, kai Iranas metų metus nesutiko aptarti kaltinimų dėl jo vykdomos branduolinės programos, Teheranas galiausiai sutiko kalbėti šia tema per šio mėnesio pabaigoje vyksiantį Tarptautinės atominės agentūros (TATENA) ekspertų susitikimą, praneša „haaretz.com“. Pareigūnai pranešė ketvirtadienį, jog Iranas sutiko aptarti kaltinimus dėl slapta vykdomų branduolinių ginklų kūrimo bandymų.

Jungtinės Valstijos griežtina toną Irano atžvilgiu. Anot laikraščio „New York Times“, prezidentas Barackas Obama slaptais kanalais perdavė tiesioginį perspėjimą aukščiausiam dvasiniam šalies vadovui ajatolai Ali Khamenei, kad Ormūzo sąsiaurio blokada išprovokuos Vašingtono reakciją. Perspėjime teigiama, kad svarbaus jūros kelio blokada Jungtinėms Valstijoms reikštų „raudonos linijos“ peržengimą.

Tvyrant įtampai su Iranu, JAV perdislokuoja du savo lėktuvnešius netoli Persijos įlankos. „USS Carl Vinson“ su 80 kovinių lėktuvų ir naikintuvų jau pirmadienį atplaukė į regioną, paskelbė JAV kariuomenė. Lėktuvnešį lydi du karo laivai. Pateiktais duomenimis, iš Indijos vandenyno į Arabijos jūrą plaukia ir lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“. Anot Pentagono atstovo Johno Kirby, lėktuvnešių perdislokavimas yra „įprastinė priemonė“, nesusijusi su situacija Irane.

Japonija pasirengusi apriboti naftos importą iš Irano, taip palaikydama JAV įvestas sankcijas prieš Teheraną. Apie Irano naftos importo sumažinimą Japonijos finansų ministerijos vadovas Junas Azumis paskelbė ketvirtadienį po susitikimo su Jungtinių Valstijų iždo sekretoriumi Timothy Geithneriu.

Po Lotynų Amerikos šalis keliaujantis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas trečiadienį atvyko į Kubą. Savo kalboje Havanos universitete jis vėl griežtai kritikavo JAV ir Vakarų pasaulio „aroganciją bei hegemonijos troškimą“. M. Ahmadinejadas nekomentavo šiuo metu paaštrėjusių konfliktų tarp Irano ir JAV.

Stiprėjant Irano ir vakarų konfrontacijai regione taip pat didėja įtampa. Teigiama, kad Kuveitas ir Kataras perka naujus karinius lėktuvus. Kaip skelbia lenta.ru, Kuveitas ir Kataras galvoja pirkti po porą dešimčių naujų karinių lėktuvų Rafale. Anksčiau Saudo Arabija taip pat nutarė stiprinti kariuomenę ir pirkti naujos ginkluotės.

Trečiadienį Šiaurės Teherane buvo užmuštas Technikos universiteto fizikos profesorius Mostafa Ahmadis Roshanas, dirbęs branduolinėje srityje, praneša Lenta.ru. Mokslininkas buvo susprogdintas – bombą po jo automobiliu padėjo nežinomas vyriškis, atvykęs su motociklu. Sprogimo metu nukentėjo ir daugiau žmonių, du iš kurių žuvo.

JAV teigia, jog Iranas „ir toliau vis labiau“ pažeidžia Jungtinių Tautų rezoliuciją, vykdydamas sodrintojo urano gamybą, praneša BBC. JT branduolinių programų priežiūros agentūra patvirtino, jog Teheranas paleido gamyklą požeminiame bunkeryje Fordo vietovėje, kur uranas centrifugose sodrinamas iki 20 procentų. Didžioji Britanija, Prancūzija, o vėliau ir Rusija pasmerkė tokį Irano sprendimą.

Dažnas keliautojas jau nepasitenkinta apsilankymais Turkijos ar Egipto kurortuose, todėl siekdami stipresnių įspūdžių, keliones planuoja į kur kas egzotiškesnes šalis. Į žemiau įvardytas valstybes, kaip antai Iranas, Pakistanas ar Saudo Arabija, keliauti pramogai gali tik patys didžiausi ekstremalai. Tai išties pavojingos vietos, nes už kiekvieno kampo kyla pavojai dėl ekstremistų išpuolių, dėl užkastų minų ir bombų.

Įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų, bandančių sankcijomis apriboti jo branduolinę programą, pasiekė kulminaciją. Vos spėjusios pasitraukti iš Irako, JAV karinės pajėgos netrukus gali keltis į naują konfliktą – už ūsų ją tampančiame Irane. Naujųjų metų išvakarėse JAV atnaujino sankcijos Iranui ir blokavo gyvybiškai svarbią Irano ekonomikos arteriją – naftos eksportą. Kirs per naftos eksportą Pagal naująsias taikomas priemones užsienio kompanijoms teks rinktis – dirbti su Iranu ar su JAV.

Europos Sąjungos (ES) valstybės-narės nusprendė užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį bus svarstomas draudimas importuoti Irano naftą, atkelti iš sausio 30 į sausio 23 dieną, antradienį teigiama ES pareiškime. Naujų sankcijų įvedimas siejamas su tuo, kad Iranas, ES nuomone, vis dar nelinkęs bendradarbiauti su tarptautine visuomene dėl Irano branduolinės programos. JAV ir kai kurios kitos Vakarų šalys įtaria, jog Iranas siekia sukurti branduolinį ginklą.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas ir jo kolega iš Irano Mahmoudas Ahmadinejadas savo susitikime Karakase pirmadienį demonstravo vienybę. Jie vadino vienas kitą broliais ir paskelbė apie draugystės ir solidarumo plėtrą tarp šalių. M. Ahmadinejadas atmetė „imperialistų“ kaltinimus, kad jo šalis kuria branduolinę bombą. „Irano ir Venesuelos žmonės šiandien kartu mėgina įveikti imperializmo godumą. Hegemoninė ir dominuojanti sistema žlunga.

Iranas paleido dar vieną sodrintojo irano gamyklą požeminiame bunkeryje Fordo vietovėje. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais. Pasak jų, uranas centrifugose Forde sodrinamas iki 20 procentų. Pagrindinėje Irano įmonėje Natanze uranas ligi šiol buvo sodrinamas iki 3,5 procento. Diplomatai sakė, kad atitinkamą informaciją jie sužinojo, kai TATENA komisija sausio pradžioje lankėsi Forde.

JAV prezidento rinkimų kampanijų metu užsienio politikos tema kalbama nedaug, išskyrus vieną problemą – Iraną. Visi kalba apie naująją Irano galią ir atkaklumą – raketų bandymus, pažangą vystant branduolinę programą, veiksmus Irake. Mittas Romney, Respublikonų lyderis, apibūdina Iraną kaip didžiausią grėsmę, su kuria pasaulis susidurs per artimiausią dešimtmetį. Newtas Gingrichas palygino Irano iššūkį su Hitlerio Vokietijos iškilimu.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad įdėmiai stebia Teherano veiksmus ir ruošiasi susidoroti su šalies vystoma branduoline programa. Pentagono vadovas Leonas Panetta pareiškė, kad Iranas artėja prie ribos, po kurios Vašingtonas bus priverstas imtis rimtų jėgos panaudojimo priemonių prieš Iraną: „Mes jau aiškiai apsibrėžėme, kad JAV neleis užblokuoti Ormūzo sąsiaurio.

Irane mirties bausme nuteistas JAV pilietis. 28 metų Amiras Mirza Hekmatis buvo apkaltintas šnipinėjimu JAV naudai. Pasak Irano valdžios, Hekmatis bendradarbiavo su CŽV. Irano televizija paviešino vaizdo medžiagą, kurioje Hekmatis pats prisipažįsta, kad buvo infiltruotas į Irano žvalgybos sistemą, kad teiktų dezinformaciją. Vis dėlto Irano specialiosios tarnybos sužinojo apie šią operaciją ir suėmė Hekmatį. Apie Hekmatio suėmimą buvo pranešta praeitų metų gruodžio 17 dieną.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu laužo pažadus mažinti karinį biudžetą ir skelbia apie jo didinimą, praneša agentūra AFP. Gynybos biudžetas didės 3 mlrd. šekelių (daugiau kaip 613 mln. eurų), paskelbė premjeras sekmadienį po kassavaitinio kabineto posėdžio.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas vizitu Venesueloje pradėjo savo kelionę po Lotynų Ameriką. Čia jis pirmadienį susitiks su kolega Hugo Chavezu. Penkias dienas truksiančioje kelionėje M. Ahmadinejadą lydi keli ministrai bei verslininkų delegacija. Jis dar lankysis Nikaragvoje, Kuboje ir Ekvadore. JAV vyriausybė yra įspėjusi Lotynų Amerikos šalis dėl santykių su Iranu plėtojimo, nes Teheranas dėl savo branduolinės programos yra vis labiau izoliuojamas ir dabar ieško draugų.

Vakarų šalys šią savaitę parengė specialųjį planą skirti rekordinį kiekį naftos iš savo rezervų, kad padengtų visą naftos trūkumą, jei Iranas užblokuotų Ormūzo sąsiaurį. Šaltiniai naftos pramonėje ir diplomatai sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad Tarptautinė energijos agentūra (TEA), kuriai priklauso 28 šalys, ketvirtadienį aptarė planą iš vyriausybei priklausančių atsargų, kurios saugomos JAV, Europoje, Japonijoje ir kitose naftą importuojančiuose šalyse, kasdien skirti iki 14 mln.

Slopstant globaliam JAV dominavimui, silpnesnės pasaulio valstybės taps neišvengiamai jautresnės įtakoms, kylančioms iš naujų regioninių galių, teigia tarptautinių santykių ekspertas Zbigniewas Brzezinskis. Indija ir Kinija iškyla kaip didžiosios Azijos valstybės, Rusijoje vėl gyvybingos imperialistinės ambicijos, o Vidurinieji Rytai tampa vis nestabilesniu regionu. Tokioje globalių jėgų pusiausvyroje, kuomet pastebimas JAV pozicijų silpnėjimas, regioninių konfliktų tikėtinumas ir vėl padidėja.

Pentagonas penktadienį pranešė, kad tas pats JAV lėktuvnešis, kurį Iranas perspėjo negrįžti į Persijos įlanką, iš piratų nelaisvės Arabijos jūroje išgelbėjo 13 Irano piliečių. Gelbėjimo operacija vyko ketvirtadienį, kai JAV lėktuvnešis „John C. Stennis“ gavo pagalbos signalą iš su Irano vėliava plaukiojančio žvejybos laivo „Al Molai“. Laivo kapitonas pranešė, kad piratai įgulą laiko įkaitais. JAV pajėgos prie „Al Molai“ aptiko, kaip įtariama, piratams priklausantį luotą.

Iranas paskelbė apie naujas karinio jūrų laivyno pratybas greta vieno svarbiausių pasaulyje laivybos kelių. Pratybos vasarį bus sutelktos tiesiogiai į Ormūzo sąsiaurį, penktadienį pareiškė revoliucinės gvardijos karinio laivyno vadas Ali Fadawis. Jis pabrėžė, kad Irano Islamo Respublika šiandien visiškai valdo regioną ir kontroliuoja bet kokį judėjimą. Iranas yra pagrasinęs blokuoti Ormūzo sąsiaurį, jei Vakarai paskelbs naujas sankcijas prieš šalies naftos sektorių.

Europos Sąjungos embargas Irano naftai gali prasidėti tik po kelių mėnesių, nes kai kurios valstybės narės reikalauja embargą atidėti, kad jų nuo skolų kenčiančios ekonomikos spėtų tam pasiruošti. ES valstybės iš esmės susitarė nebepirkti Irano naftos ir taip didinti spaudimą Teheranui dėl branduolinės programos. Dabar Briuselyje diskutuojama, kaip įvesti šią sankciją. Tikimasi, kad valstybės narės susitars iki mėnesio pabaigos.

Iranas ramiai reaguoja į gresiantį Europos Sąjungos (ES) naftos embargą, praneša agentūra AFP. „Iranas visada pasirengęs tokioms priešiškoms akcijoms“, – per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir jo kolega iš Turkijos Ahmetas Davutoglu, pareiškė užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis.

Turkija trečiadienį perspėjo apie galimą religinį šaltąjį karą Artimuosiuose Rytuose ir teigė, kad įtampa tarp sunitų ir šiitų kelia pavojų visam regionui. „Norėčiau atvirai pasakyti, kad yra norinčių pradėti regioninį šaltąjį karą“, – prieš išvykdamas su vizitu į Iraną valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu. „Esame pasiryžę užkirsti kelią regioniniam šaltajam karui.

Europos Sąjungos (ES) valstybių vyriausybės susitarė, kad uždraus naftos importą iš Irano, bet dar nenusprendė, kada pradėti taikyti embargą, trečiadienį pranešė ES diplomatai. Dėl šio susitarimo išaugo naftos kaina. ES diplomatai sakė, kad valstybių narių atstovai buvo susitikę gruodžio pabaigoje ir susitarė uždrausti Irano naftą. Anksčiau Graikija prieštaravo šiam sumanymui, bet galiausiai sutiko. ES uždrausdama Irano naftos importą darys spaudimą Teheranui sustabdyti branduolinę programą.

Kinija kritikuoja JAV paskelbtas naujas sankcijas Iranui, praneša agentūra AFP. Pekinas yra prieš tik vienos šalies sankcijas kitai šaliai, pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Nacionalinė teisė esą neturi būti pastatyta aukščiau tarptautinės teisės. JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį paskelbė naujas sankcijas Irano Centriniam bankui ir šalies finansų sektoriui, kad priverstų Teheraną atsisakyti prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos.

JAV pareiškė, jog Irano grasinimai uždaryti naftos tranzito kelią Persijos įlankoje, kurie lėmė sankcijų sugriežtinimą, parodo, jog tarptautinis spaudimas turi poveikį, praneša BBC. JAV valstybės departamento teigimu, sankcijos Iranui dėl jo branduolinės programos pradeda varžyti, o Iranas siekia nukreipti dėmesį. Iranas vykdė dešimties dienų pratybas šalia strategiškai svarbaus Ormūzo sąsiaurio, per kurias buvo išbandytos kelios raketos.

Po Irane įvykusių karinių mokymų, kurių metu buvo išbandytos sparnuotosios raketos, gebančios pasiekti Izraelį ir JAV karines bazes, Rusijos kariuomenės atstovai ramina: nei tolimųjų, nei vidutinių distancijų strateginių raketų Teheranas neturi ir bent jau artimiausioje ateityje neturės. „Irane nėra jokių technologijų, reikalingų tarpkontinentinių balistinių raketų gamybai“, – aiškina Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Vadimas Kovalis, praneša Newsru.

Europos Sąjungos (ES) šalys toliau svarsto galimybę paskelbti draudimą importuoti naftą iš Irano, šią informaciją patvirtino Europos diplomatas. „Sprendimo dėl naftos importo embargo galima tikėtis sausio pabaigoje“, – sakė jis. Sausio 30 d. Briuselyje numatytas ES viršūnių susitikimas. Išvakarėse Belgijos sostinėje įvyks ES užsienio reikalų ministrų posėdis, per kurį bus svarstoma galimybė įvesti draudimą įsivežti naftą iš Irano.

Iranas paprašė Europos Sąjungos (ES) nustatyti derybų dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos datą. ES diplomatijos vadovė Catherine Ashton turi pasiūlyti naujų derybų su grupe 5+1 datą ir laiką, antradienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos Teherane atstovas Raminas Mehmanparastas.

Užsienio reikalų ministras Alainas Juppe pareiškė, kad Prancūzija įsitikinusi, jog Iranas kuria branduolinius ginklus ir turėtų sulaukti griežtesnių sankcijų, informuoja BBC. Prancūzijos užsienio reikalų ministras ragino Europos Sąjungos (ES) valstybes pasekti JAV pavyzdžiu. A. Juppe sakė, kad prezidentas Nicolas Sarkozy jau pasiūlė griežtą priemonę – įšaldyti Irano centrinio banko lėšas bei pradėti embargą Irano naftai.

Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono ir toliau auga. Iranas pagrsino Jungtinėms Valstijoms atsakomaisiais veiksmai tuo atveju, jei amerikiečių lėktuvnešis sugrįš į Persijos įlankos rajoną. Apie tai pareiškė vyriausiasis Irano ginkluotojų pajėgų vadovas A. Salehis. Jis pabrėžė: antrą kartą Iranas nebepateiks jokio įspėjimo. Šie oficialūs Irano pranešimai pasirodė po 10 dienų trukusių karinių mokymų, kurių metu Iranas imitavo Ormūzo sąsiaurio blokavimą ir įvykdė keletos raketų bandymus.

Iranas informavo sėkmingai išbandęs dar tris raketas per paskutinę karinio jūrų laivyno pajėgų pratybų dieną Persijos įlankoje, praneša BBC. Pasak valstybinės žiniasklaidos, Iranas iš sausumos į jūrą paleido sparnuotąją „Qader“ raketą, trumpesnio nuotolio „Nasr“ ir sausumos raketą „Nour“. Iranas surengė dešimties dienų pratybas netoli Ormūzo sąsiaurio – pagrindinio naftos tranzito kelio. Prancūzija pareiškė apgailestaujanti dėl Irano raketų bandymų.

Dar viena Teherano provokacija Irano karinis laivynas per pratybas kodiniu pavadinimu „Velayat 90“ imitavo Ormūzo sąsiaurio blokadą. Tai sekmadienį pranešė šalies karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai admirolas Mahmudas Musawis, kurį cituoja oficiali Irano naujienų agentūra IRNA. Pasak Irano kariškių, „taktiniai bandymai“ parodė, jog „bet kokio tipo laivų eismas Ormūzo sąsiauriu bus neįmanomas“, jeigu jį užblokuos Irano karinis laivynas.

Šiandien Sirija yra vienas karščiausių taškų Artimuosiuose Rytuose: opozicijos konfliktas su Basharo Assado režimu jau virto ginkluotu pasipriešinimu (gal net pilietiniu karu). Todėl svarbu suprasti, kas ten vyksta ir kas dar gali atsitikti regione. Nereikia būti dideliam ekspertui, kad susidarytų tvirtas įspūdis, jog situacija Sirijoje labai primena Libijos atvejį.

JAV pasirašė 3,5 milijardo dolerių vertės sutartį, kuria Jungtiniams Arabų Emyratams parduos pažangiausių priešraketinės gynybos sistemos ginklų. Taip JAV spartina šalia Irano esančių sąjungininkių ir kitų draugiškų šalių karinį apsiginklavimą. Sutartis buvo pasirašyta gruodžio 25 d., tačiau apie ją oficialiai JAV Gynybos departamentas paskelbė tik penktadienio naktį. Kaip teigė JAV atstovas, „tai svarbus žingsnis, norint užtikrinti saugumą regione.