iranas

Prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad JAV nedvejos ir panaudos jėgą, siekdamos sutrukdyti Iranui pasigaminti branduolinį ginklą, tačiau teigė, kad savo tikslų dar galima pasiekti ir diplomatiniais būdais, informuoja BBC. B. Obama kreipėsi į Izraelį remiančią įtakingą lobistų grupę ir, be kita ko, perspėjo per derybas su Teheranu neminėti karo. JAV su sąjungininkėmis įtaria, kad Iranas kuria branduolinį ginklą. Teheranas tai neigia.

Prezidento Mahmudo Ahmadinedžado (Mahmoud Ahmadinejad) partijai Irano parlamento rinkimuose gresia triuškinantis pralaimėjimas. Jo stovykla užsitikrino tik 30 mandatų iš 290, sekmadienį skelbia valstybinė žiniasklaida. Tuo tarpu parlamento pirmininko Ali Laridžanio (Ali Laridjani) dešinysis aljansas jau laimėjo 120 vietų parlamente. Reformatoriai ir nepriklausomi kandidatai iki šiol gavo 13 mandatų.

Pirminiai rinkimų į Irano parlamentą rezultatai rodo, kad į priekį išsiveržė šalies aukščiausiojo dvasinio lyderio ajatolos Ali Chamenėjaus (Ali Khamenei) šalininkai. Konservatyvieji prezidento Mahmudo Ahmadinedžado (Mahmoud Ahmadinejad) varžovai, remiantis išankstiniais balsų skaičiavimais, jau užsitikrino iraniečių paramą keliose šalies apygardose. Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad prie balsadėžių atėjo 65 procentai iš 48 mln. gyventojų, turinčių balsavimo teisę.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) išsakė iki šiol griežčiausią pareiškimą, kad valstijos gali imtis karinių veiksmų prieš Iraną, jeigu šis pasigamins branduolinį ginklą. Tuo tarpu kalbėdamas su Izraelio vadovais, jis įspėjo šią šalį pirma laiko nesmogti Iranui. „Kaip Jungtinių Valstijų prezidentas, aš tikrai neblefuoju“, - penktadienio interviu laikraščiu B. Obama įspėjo Iraną.

Penktadienį Irane duris atvėrė apie 47 tūkstančius rinkimų apylinkių. Šalyje vyksta Medžliso – 290 vietų vienerių rūmų parlamento – rinkimai. Kandidatais įregistruota apie 3,5 tūkstančio žmonių, t.y. dėl kiekvieno deputato mandato kovoja vidutiniškai 12 pretendentų. Pergalei pirmame rate reikia daugiau kaip 25 procentų balsų. Tose rinkimų apygardose, kur pirmame rate nugalėtojas nepaaiškės, balandžio viduryje bus surengtas antras ratas.

Ketvirtadienį po pranešimo apie Saudo Arabijoje sprogusį naftotiekį lengvosios naftos kaina išaugo iki aukščiausio lygio per 43 mėnesius, informuoja BBC. Balandžio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina išaugo 5,74 JAV dolerio, iki 128,40 JAV dolerio už barelį. Tai didžiausia kaina nuo 2008-ųjų liepos. Saudo Arabijos pareigūnai pranešimą apie sprogusį naftotiekį paneigė, todėl penktadienį prekybos pradžioje kainos atslūgo.

Viešosios nuomonės apklausa ketvirtadienį atskleidė, kad didžioji dalis Izraelio gyventojų arba prieštarauja Izraelio puolimui prieš Iraną, arba puolimui pritartų tik, jei su tuo sutiktų JAV. Apklausą atliko Merilendo universitetas ir Izraelio Dahaf institutas. Apklausos rezultatai buvo paskelbti prieš kitą savaitę vyksiantį Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir JAV prezidento Baracko Obamos susitikimą dėl Irano branduolinės programos. Rezultatai rodo, kad 34 proc.

Politiniai veikėjai, sociologai, tyrėjai ir ekonomistai gali tikinti, kad šiitų ir sunitų konfrontacijos nėra, o įvykiai arabų pasaulyje yra nulemti demokratijos siekiu, socialinių perskyrų ir modernizacijos poreikio. Tačiau Le Point analitikas Pierre'as Beylau yra įsitikinęs, kad krizė, nusidriekusi per Iraną, Siriją ir kitas Persijos įlankos valstybes, atgaivina seną sunitų ir šiitų konfliktą.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareikalavo ryžtingai įgyvendinti sugriežtintas sankcijas Iranui. Kartu ji pabrėžė suprantanti, kad kai kurios šalys negali žaibiškai sustabdyti savo naftos importo iš Irano ir kad sunku rasti tam alternatyvą. Tai, pavyzdžiui, po branduolinės katastrofos nėra lengva padaryti Japonijai.

Irano derybų pasiūlymas yra „iš esmės įtikinamas“, todėl derybos dėl Teherano branduolinės programos su pasaulio milžinėmis gali prasidėti netrukus, pirmadienį teigė Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas. Susidūręs su sankcijomis, kurios gali sutrikdyti naftos eksportą, Iranas pareiškė šį mėnesį norįs atnaujinti nuo praėjusių metų sausio mėnesio nutrūkusias derybas.

Iranas atsisakė Graikijai tiekti 500 tūkst. barelių naftos dėl Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų Teheranui, remdamasi Irano naujienų agentūra „Fars“ praneša „RIA Novosti“. „Tanklaiviai, atvykę paimti 500 tūkst. barelių Irano naftos ir pristatyti į perdirbimo įmonę Graikijoje, buvo privesti išvykti tuščiomis, nes Iranas atsisakė duoti naftos“, – skelbė „Fars“. Sausio pabaigoje ES uždraudė Irano naftos importą.

Už litrą benzino – 5 litai. Su tokia realybe teks susitaikyti, jei nafta dar mėnesį brangs panašiu greičiu kaip pastaruoju metu. Tiesa, analitikai ir verslininkai viliasi, kad viršūnė jau pasiekta, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Jei nafta ir toliau brangs kaip per pastaruosius mėnesius, nauja psichologinė riba – 5 litai už litrą – degalinėse bus pasiekta jau balandį. Tokia neguodžianti žinia skamba iš analitikų lūpų. Bet tuo pat metu girdėti ir prognozės, kad kaina turėtų smukti.

Basharas Assadas tiki savo neliečiamybe, nes dvi galingos valstybės blokuoja Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliucijas. Rusijos ir Kinijos veiksmai ir toliau verčia mąstyti apie užslėptus vetavimo motyvus, „Le Figaro“ rašo filosofas Andre Glucksmannas, praneša „Inopressa“. Kremlius nužudė 250 tūkst. čečėnų, tarp kurių – 40 tūkst. vaikų. Šiame kontekste Sirijos prezidentas B. Assadas atrodo kaip angelas.

Nesėkminga Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misija Irane, per kurią buvo siekiama sumažinti įtampą dėl Teherano branduolinės programos, paskatino naftos kainų rekordinį pakilimą ir nerimą dėl galimos konfrontacijos su Vakarais. Jungtinės Valstijos trečiadienį kritikavo Iraną dėl TATENA delegacijos nesėkmingų derybų Teherane, pareikšdamos, jog Iranas vėl atsisakė laikytis tarptautinių įsipareigojimų dėl branduolinės programos.

JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas paneigė įtarimus, kad JAV bazė Kirgizijoje gali būti panaudota per karinį konfliktą su Iranu, skelbia „RIA Novosti“. „Manaso tranzito centras prisideda siekiant stabilizuoti ir sustiprinti saugumą Afganistane ir bus naudojamas tik šiam tikslui“, – teigė M. McFaulas.

Kuri iš pasaulio valstybių yra didžiausia Jungtinių Amerikos Valstijų priešė? Jeigu Jūs galvojate taip pat, kaip galvoja daugelis amerikiečių, Jūs pasirinktumėte Iraną. Naujausios „Gallup“ įvykdytos apklausos duomenimis, 32 procentai amerikiečių didžiausiu savo šalies priešininku laiko Iraną. Antroje vietoje likusi Kinija surinko tik 23 procentus balsų. Toliau žengia Šiaurės Korėja su 10 procentų, Afganistanas su 7 procentais ir Irakas su 5 procentais apklaustųjų.

Iranas apkaltino Izraelį „nebaudžiamais priešiškais veiksmais prieš Islamo Respubliką“. Protesto notoje, trečiadienio vakare nusiųstoje Saugumo Tarybai, Irano ambasadorius Jungtinėse Tautose Mohammadas Hazai'jus teigia, kad žydų valstybė vykdo prieš Teheraną „slaptas operacijas, kariauja karą kibernetinėje erdvėje, psichologinį karą ir žudo mokslininkus-branduolio fizikos specialistus“. Visa tai papildo grasinimus pradėti karą prieš Iraną, pažymima notoje.

Iranas po 2–3 metų turės tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių naikinti taikinius JAV teritorijoje. Tai trečiadienį interviu Amerikos televizijos kompanijai CNBC pareiškė Izraelio finansų ministras Yuvalis Steinitzas. „Iraniečiai dabar kurią tarpžemynines balistines raketas ir skiria tam milijardus dolerių, – pažymėjo jis. – Mūsų duomenimis, po 2–3 metų jie turės pirmąją raketą, galinčią pasiekti rytinę JAV pakrantę.

Rusija būgštauja, kad JAV bazė Kirgizijoje, iš kurios remiama operacija Afganistane, gali būti panaudota per potencialų konfliktą su Iranu. Tai trečiadienį pareiškė oficialus Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius. „Negalima atmesti, kad šis objektas (Manaso bazė) gali būti panaudotas per potencialų konfliktą su Iranu, nors dėl to reikės pakeisti arba veikiau pažeisti Amerikos ir Kirgizijos sutarties dėl šio objekto statuso sąlygas“, – sakė A. Lukaševičius.

Vakarų žiniasklaidoje ir toliau nenutyla diskusijos dėl padėties Sirijoje. Didžiausias dėmesys – Rusijos ir Vakarų nesutarimams. Tuo metu Sirijos sukilėliai papasakojo apie rusiškų ginklų tiekimą Assado režimui, o Jungtinės Valstijos taip pat siunčia signalus, kad galėtų padėti opozicijai, praneša „Inopressa“. Šaltasis karas „Srijoje susidarė pato situacija: ar Rusija nestumia Artimuosius Rytus į Šaltojo karo pobūdžio konflikta?“ – klausiama „The Christian Science Monitor“. Rusija nusprendė ...

Viena iš dviejų didžiausių Irano naftos pirkėjų Kinijoje – kompanija „Unipec“, „Sinopec“ antrinė įmonė, – šiais metais sumažins naftos pirkimus Irane. „Reuters“ agentūra, remdamasi savo šaltiniais patikslina, kad kita Kinijos pirkėja – valstybinė naftos prekybos įmonė „Zhuhai Zhenrong “ ir toliau pirks tiek pat Irano naftos – 240 tūkst. barelių per parą. Kol kas nepranešama, kokiu mastu bus sumažinti „Unipec“ pirkimai. Praėjusias metais ji pirkdavo 260 tūkst. barelių Irano naftos per parą.

Irano investicijos į Egipto ekonomiką 2012 metais gali siekti 5 milijardus dolerių, – tai būtų didžiausia investicija per trisdešimt metų, rašo antradienį Egipto laikraštis „Al Ahram“. Artimiausiomis dienomis į Kairą atvyks didelė Irano investuotojų atstovų delegacija. Jie ketina ištirti situaciją privačiame Egipto ekonomikos sektoriuje, tikėdamiesi ateityje plėsti bendradarbiavimą.

Irano žurnalistai išgelbėjo aštuonis žmones. Kaip skelbia žiniasklaida, Irano televizijos žurnalistai filmavo Persų įlankos vaizdus. Tuo metu jie pamatė degantį laivą. Laivas gabeno degalus, juo plaukė keliolika žmonių. Žurnalistai išgelbėjo aštuonis žmones įkeldami juos į savo valtį.

Irano ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas perspėjo, kad, jei Iranas pajus grėsmę savo nacionaliniams interesams, imsis prevencinių veiksmų prieš priešus. Nelauks „Mūsų strategija tokia, kad, jei pajusime, jog mūsų priešai nori sukelti pavojų Irano nacionaliniams interesams ir ketina tai daryti, mes veiksime nelaukdami, kol jie tai padarys“, – „Fars“ naujienų agentūrai sakė pareigūnas. Tarptautinė bendruomenė daro vis didesnį spaudimą Iranui dėl branduolinės programos.

Lenkijos oro pajėgų naikintuvai „F16“ kovą vyksta į Izraelį dalyvauti bendruose karinės aviacijos manevruose. Apie tai praneša Lenkijos žiniasklaida, pasiremdama zraelio provyriausybiniu dienraščiu „Israel Hajam“. Jo pateikiamomis žiniomis, Izraelio ir Lenkijos karinės aviacijos manevrai vyks Izraelio bazėje Negevo dykumoje, netoli Elato, Raudonosios jūros pakrantėje. Lenkų „F16“ eskadra ten turi atvykti kovo viduryje.

Galimybė apginti savo šalį nuo galimų užpuolimų Irane gundo ne tik vyrus. Tūkstančiai moterų mokosi tradicinių japoniškų kovos menų, kad suformuotų pirmąją moterų nindzių kariuomenę. Kūno ir dvasios balansas „Man, kaip iraniečiui ir kaip mokytojui, šis darbas yra be galo svarbus – mes treniruojame moteris, kad ir šios sustiprėtų bei įgytų specialių sugebėjimų“, – teigia Akbaras Farajis, vadovaujantis moterų nindzių parengimo mokyklai. „Mes privalome padaryti viską, kad apgintume savo tėvynę.

Didėjant nerimui dėl Irano branduolinės programos, pirmadienį naftos kaina išaugo iki aukščiausio lygio nuo praėjusių metų birželio, praneša BBC. Kovo mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina padidėjo iki daugiau nei 120 JAV dolerio už barelį. Sekmadienį Irano naftos ministerija pranešė, kad sustabdė naftos pardavimą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bendrovėms. Anksčiau Europos Sąjungos (ES) valstybės narės sutarė nuo liepos 1 dienos nebepirkti Irano naftos.

Kinijos pagrindinis laikraštis kaltina Vakarų šalis kurstant pilietinį karą Sirijoje, o tuo tarpu Irano kariniai laivai pasiekė Sirijos karinių jūrų pajėgų bazę. Tai dar labiau padidino tarptautinę įtampą dėl metus besitęsiančio konflikto šalyje. Nors kariuomenės pajėgos dar vis malšina opozicijos protestus šalyje, prezidentas Basharas Assadas pranešė apie savaitės pabaigoje planuojamą referendumą.

Šešiolikmetė Crina Coco Popescu tapo pirmoji pasaulyje moteris, kuriai pavyko įkopti į aukščiausią pasaulyje ugnikalnį Antarktidoje - Mt.Sidley.  Rumunė pasiekė ir kitą pasaulio rekordą: ji pirmoji, užkopusi į aukščiausius visų kontinentų ugnikalnius. Drąsios ekstremalės rekordą jau užregistravo pasaulio rekordų knyga - „Guinness". Į 4285 metrų aukščio Mt.

Jungtinių Tautų (JT) inspektorių grupė pirmadienį atvyko į Iraną dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės programos derybų. Išvakarėse Iranas nutraukė naftos pardavimą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kompanijoms. Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga (ES) nusprendė nuo liepos 1 dienos nebepirkti Irano naftos. Taip bandoma daryti spaudimą Teheranui, kad šis nutrauktų urano sodrinimą.

Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija ir toliau ragina Izraelį nepulti Irano branduolinių objektų. Aukščiausieji šių šalių pareigūnai yra įsitikinę, kad karinis smūgis būtų „neišmintingas“ ir nesustabdytų Teherano branduolinės programos, praneša „RT“. Per anksti Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague antrino generolui Dempsey: „Aš nemanau, kad šiuo metu Izraeliui būtų išmintinga pulti Iraną“. Pasak jo, Izraeliui vertėtų apsiginkluoti kantrybe: „Suteikime šans...

Vakarų saugumo pareigūnai teigia, kad Turkija ir Kinija slapta teikia Iranui galimybę naudotis bankų paslaugomis ir taip padeda apeiti Jungtinių Tautų (JT) taikomas sankcijas, rašo „telefrapgh.co.uk“. Bandydamas apeiti sankcijas, kurias JT skyrė dėl Irano branduolinės programos, Irano centrinis bankas naudojasi keliomis finansų institucijomis Kinijoje ir Turkijoje, kad galėtų įsigyti būtinų prekių.

Iranas stabdo naftos tiekimą D. Britanijai ir Prancūzijai. Tai patvirtino šios šalies atstovai. Pasak Irano, nafta bus tiekiama kitiems pirkėjams, skelbia rt.com. Manoma, kad ši šalis gali tiekti naftą Kinijai, kurios poreikiai nuolat auga. Taip pat naftos reikia Indijai, Japonijai. Europos Sąjunga (ES) prašys Indijos pagalbos siekiant įtikinti Iraną nutraukti savo branduolinę programą ir grįžti prie derybų stalo Tokį žingsnį Teheranas žengė po to, kai ES nutarė skelbti Irano naftos embargą.

Austrijos sostinėje Vienoje dirbantis diplomatas informavo BBC, kad gali būti, jog Iranas plečia branduolinę programą ir netoli Kumo miesto įrengia požeminę urano sodrinimo gamyklą. Pasak diplomato, atrodo, jog Iranas pasirengęs įdiegti tūkstančius naujos kartos urano sodrinimo centrifugų. Tai leistų paspartinti urano sodrinimą, kurio reikia tiek elektros energijos generavimui, tiek branduolinių ginklų gamybai.

Du kariniai Irano laivai penktadienį įplaukė į Viduržemio jūrą per Sueco kanalą. Pasak agentūros šaltinio, laivai kirto kanalą, gavę leidimą iš Egipto valdžios ketvirtadienį. Anot šaltinio, laivai greičiausiai juda Sirijos krantų link - su šia šalimi Iranas sutaręs rengti bendras karines pratybas. 2011 m. vasarį du Irano laivai - „Alvand“ ir „Harg“ - plaukė analogišku maršrutu per Sueco kanalą ir Viduržemio jūrą iki pat Sirijos Latakijos uosto.

Iranas provokuoja branduolines ginklavimosi varžybas Artimuosiuose Rytuose, kurios gali būti pavojingesnės už „šaltąjį karą“ tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras William Hague per interviu laikraščiui „Telegraph“. „Bręsta krizė. Iranas akivaizdžiai tęsia savo branduolinę programą. Jeigu jie turės branduolinį ginklą, greičiausiai ir kitos Artimųjų Rytų šalys panorės plėsti branduolinį potencialą“, – sakė jis.

Europos Sąjungai, Jungtinėms Valstijoms ir Jungtinėms Tautoms įvedus ekonomines sankcijas Teheranui, Iranui teks rinktis barterinius mainus, leidžiančius atsiskaityti nafta, auksu ar nacionalinėmis valiutomis, praneša BBC. Pagal numatytas sankcijas, Irano bankų ir finansinių organizacijų sąskaitos, atidarytos ES šalyse arba JAV, turi būti įšaldytos, šalis negali už prekes ar paslaugas atsiskaityti doleriais ir eurais.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė naujas sankcijas Iranui, informavo JAV valstybės departamentas, skelbia „RIA Novosti“. „Šiandien Jungtinių Valstijų vyriausybė įvedė tris naujas sankcijas Irano pagrindinei žvalgybos tarnybai – Žvalgybos ir saugumo ministerijai, – sakė Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland.

Iranas teigia, kad nori kuo greičiau atnaujinti įstrigusias derybas dėl branduolinės programos, tačiau pasaulis turi gerbti šalies teisę į taikią branduolinę energetiką, praneša AFP. Vyriausias Irano derybininkas Saeed Jalili tokį pasiūlymą išdėstė laiške Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinei Catherine Ashton, kuri derybose atstovauja Jungtinėms Valstijoms, Prancūzijai, Didžiajai Britanijai, Vokietijai, Kinijai ir Rusijai.

Sekantį smūgį Iranas gali smogti ir Jungtinių Valstijų teritorijoje. Apie tokią galimybę įspėja „The Wall Street Journal“. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į pasikesinimus į Izraelio ambasados darbuotojus Gruzijoje ir Indijoje. Straipsnio publikavimo metu dar nebuvo žinoma apie panašius įvykius Tailande.

Iranas nutraukė naftos eksportą į šešias Europos Sąjungos (ES) šalis, taip atsakydamas į prieš jo naftos ir bankų sektorius nukreiptas sankcijas, ES įvestas šių metų sausį, skelbiama Irano „PressTV“ tinklapyje. Kalbama apie Irano naftos eksportą į Prancūziją, Nyderlandus, Italiją, Ispaniją, Portugaliją ir Graikiją.

JAV lėktuvnešis „Abraham Lincoln“ perplaukė Ormūzo sąsiaurį šalia Irano pakrantės – antrą kartą per pastarąsias kelias savaites, skelbia BBC. Pasak flotilėje plaukusio BBC korespondento, Irano patruliuojanti valtis praplaukė 3,2 kilometro atstumu nuo flotilės. Lėktuvnešį „Abraham Lincoln“ lydėjo JAV kreiseris ir eskadrinis minininkas. Irano pareigūnai dėl įvesto eksporto embargo grasino užblokuoti Ormūzo sąsiaurį, kuriuo perplukdoma 20 proc. pasaulio naftos eksporto.

Šešėlinis karas Jeigu Teheranas ir toliau „artės prie bombos“, Izraelis įvykdys oro antskrydį ir subombarduos Irano branduolinius objektus, prie visko pridėjęs specialiųjų pajėgų operaciją ir kibernetines atakas, praneša „Inopressa“. Tuo tarpu Irano grasinimai užblokuoti Ormūzo sąsiaurį lygūs savižudybei: tokiu atveju įsikiš ir Jungtinės Valstijos. Aštrėjančių santykių liudijimu tapo pasikesinimai į Izraelio diplomatus Indijoje ir Gruzijoje.

Iranas pakeitė baudžiamąjį kodeksą ir uždraus mirties bausmę užmėtant akmenimis bei mirties bausmę nepilnamečiams, informuoja „telegraph.co.uk“. Irano žiniasklaida pranešė, kad baudžiamojo kodekso pakeitimus patvirtino priežiūros taryba, kuri stebi, kad šalies teismų įstatymai neprieštarautų islamo teisei. Pakeitimai įsigalios, kai juos pasirašys prezidentas. Prieš pakeičiant baudžiamąjį kodeksą Irane buvo įvykdoma daugiausia mirties bausmių nepilnamečiams pasaulyje.

Remiantis pranešimais internete, Iranas užblokavo internetinius portalus, siekiant išvengti opozicijos bandymų sukelti protestus artėjant 1979-ųjų Islamo revoliucijos metinių minėjimui, kuris truks visą mėnesį. Irano vyriausybė sugriežtino priėjimą prie internetinių svetainių, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai negalės prisijungti prie savo pašto didžiuosiuose tinklalapiuose, tokiuose kaip „Google“. Pasak Irano naujienų agentūros, praėjusią savaitę 30 mln.

Remiantis pranešimais internete, Iranas užblokavo interneto portalus, siekdamas išvengti opozicijos bandymų sukelti protestus artėjant 1979-ųjų Islamo revoliucijos metinių minėjimui, kuris truks visą mėnesį. Užblokavo Irano vyriausybė sugriežtino priėjimą prie internetinių svetainių, kad būtų užtikrinta, jog gyventojai negalės prisijungti prie savo pašto didžiuosiuose tinklalapiuose, tokiuose kaip „Google“. Pasak Irano naujienų agentūros, praėjusią savaitę 30 mln.

Pasaulio krizė – efektyviausia investicija į pasaulinį karą... Artimuosiuose Rytuose bręsta karas. Šį kartą su Iranu. Įdomiausia yra tai, kad pasaulis šiandien išgyvena vis sunkesnę ekonominę krizę, o Vakarai (JAV ir Europa), ir taip turintys rimtų problemų, dar labiau komplikuoja situaciją savo veiksmais prieš Teheraną.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis sako, kad jo šalis niekada nepasiduos tarptautiniam spaudimui. Tą pačią dieną Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pažadėjo greitai paskelbti, kokios bus šalies branduolinės programos gairės. „Ši tauta niekados nepasiduos išoriniam spaudimui“, – A. A. Salehis sakė žurnalistams Teherane.

Irano karinis jūrų laivynas papildytas dviem „Ghadir“ klasės povandeniniais laivais, kad sustiprintų pajėgų galingumą, remdamasi oficialia naujienų agentūra IRNA praneša „RIA Novosti“. Cituodama karinio jūrų laivyno vadą kontradmirolą Habibolahą Sajarį (Habibollah Sayyari) IRNA skelbė, jog du povandeninius laivus pastatė šalies kompanijos. 120 tonų sveriantys laivai yra lengvai valdomi ir labiausiai pritaikyti misijoms sekliuose vandenyse.