iranas

„Karščiausia vieta Žemėje“ dažniausiai tituluojama teritorija, plytinti į pietus nuo Libijos miesto El Azizijos. Ten kadaise buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra Žemėje. Tačiau palydovinių stebėjimų duomenys byloja, jog karščio karūna turėtų priklausyti kitai vietovei. Maža to, karščiausia planetoje vieta kiekvienais metais gali būti vis kitoje teritorijoje.

Izraelio gynybos ministras antradienį pareiškė, kad šalies karinių veiksmų prieš Iraną galimybė lieka, nepaisant to, jog šiuo metu vyksta derybos dėl Teherano branduolinės veiklos. Be to, ministras pareiškė labai abejojąs derybų sėkme.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis pareiškė, kad Teheranas yra pasiruošęs per kitą derybų su pasaulio galiūnėmis etapą Bagdade spręsti su branduoline programa susijusius susirūpinimą keliančius klausimus, jeigu bus panaikintos sankcijos, skelbė Irano naujienų agentūra. „Jeigu Vakarai nori imtis pasitikėjimą keliančių veiksmų, jie turėtų pradėti nuo sankcijų klausimo, nes tai gali paspartinti derybų procesą bei duoti rezultatų, – sakė A. A. Salehis.

Stambule šeštadienį į derybas susirinko Irano ir šešių galingiausių pasaulyje valstybių vadovai. Susitikimo tikslas - ištrūkti iš aklavietės dėl spėjamai Teherano vykdomos branduolinės programos, informuoja BBC. Pasiuntiniai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kinijos, Rusijos ir Vokietijos tikisi numalšinti regione didėjančią įtampą. Iranas teigia, kad jo branduolinė programa yra vystoma tik taikiais tikslais, bet kritikai įtaria šalį siekiant pasigaminti branduolinių ginklų.

Galingiausios šalys šią savaitę po daugiau nei metų dalyvaus susitikime su Iranu dėl jo branduolinės programos. Tikimasi, kad Teheranas suteiks pakankamai priežasčių tęsti derybas ir paneigs grėsmę dėl galimo karo Artimuosiuose Rytuose. Izraelis užsiminė apie karinius veiksmus prieš Iraną, teigdamas, kad laikas, skirtas nutraukti branduolinių ginklų kūrimą, baigiasi.

Iranas uždraudė 100 Europos bendrovių produkcijos importą – tai šalies atsakas į Europos Sąjungos (ES) paskelbtą naftos embargą ir kitus prekybinius apribojimus, apie tai pareiškė šalies Prekybos palaikymo organizacijos pirmininko pavaduotojas Sasanas Hodaei, pranešama Irano televizijos kanalo „Press TV“ tinklapyje. Pasak S. Hodaei, į draudžiamų įvežti produktų sąrašą įtrauktos ir prabangos prekės.

Iranas nutraukė naftos eksportą Vokietijai kitą dieną po to, kai buvo sustabdytas tiekimas į Ispaniją. Apie tai pranešama Irano „Press TV“ tinklapyje. Anksčiau Iranas atsakomąsias sankcijas paskelbė prieš Graikiją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, o dabar svarstoma galimybė nutraukti eksportą į Italiją. 2012 m. sausį, įtardamos, kad Teheranas mėgina sukurti branduolinį ginklą, JAV ir ES įvedė sankcijas Iranui.

Iranas Sirijos konflikte demonstratyviai palaiko prezidentą Basharą Assadą. „Mes atmetame bet kokį užsienio kišimąsi ir bet kokį reikalavimą dėl valdžios pasikeitimo“, – po susitikimo su specialiuoju Sirijos įgaliotiniu Kofiu Annanu Teherane pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis. Jis įspėjo, kad B. Assadas, nepriklausomai nuo to, kaip vyks konfliktas, turi likti poste. Priešingu atveju esą gresia valdžios vakuumas, turėsiantis rimtų padarinių.

Iranas turi pakankamai lėšų, kad išgyventų visišką Irano naftos importo embargą dvejus trejus metus, praneša Irano žiniasklaida, remdamasi šalies prezidentu Mahmoudas Ahmadinejadas. (Papildyta 19:52 val.) Iranas apribojo naftos tiekimą Ispanijai, pranešė Irano televizijos kanalas „Press TV“. Kokiu mastu sumažintas naftos eksportas Ispanijos partneriams, nepranešama. Iš visos į Ispaniją importuojamos naftos Irano naftos praėjusiais metais importuota apie 12 proc., arba maždaug 160 tūkst.

Pašlijus tarptautinės bendruomenės santykiams su Iranu dėl jo branduolinės programos, JAV žengia retą žingsnį, kai viename regione dislokuojami du lėktuvnešiai.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis teigė, kad jo šalis nesutinka su išankstinėmis Vakarų pateiktomis branduolinių derybų sąlygomis, skelbia Irano žiniasklaida. „Sąlygų pateikimas prieš susitikimą reiškia išvadų darymą, kas yra visiškai beprasmiška. Nė viena pusė nepriims prieš diskusijas pateiktų sąlygų“, – ministrą citavo Irano naujienų agentūra.

Internetą galima vadinti reiškiniu, kuris keliais pastaraisiais dešimtmečiais labiausiai keitė šiuolaikinio pasaulio veidą. Verta kalbėti ir apie politinę interneto įtaką, o tiksliau – apie globalaus informacinio tinklo įtaką politiniams procesams. Neatsitiktinai akcentuojamas labai svarbus globalaus tinklo (World Wide Web) vaidmuo prieš metus praūžusiuose įvykiuose, kuriuos visi žino Arabų pavasario vardu. Šiandien kalbos apie realią interneto galią iš esmės įgauna naują aktualumą.

Iranas turi žinių ir mokslinių pajėgumų, kad pagamintų branduolinius ginklus, tačiau niekada taip nesielgs, pareiškė garsus politikas. Gholamreza Mesbahi Moghadam as tėra parlamentaras, o ne vyriausybės pareigūnas, o jo nuomonė neatspindi Irano valdžios politikos. Tačiau tai pirmas kartas, kai toks garsus Irano politikas viešai pareiškė, kad šalis turi technologinių pajėgumų atominiam ginklui pagaminti, praneša naujienų agentūra AP.

Juntinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas suteikė sau įgaliojimus įvesti karinę padėtį, tarkime, jei prasidės karas su Iranu. Tai beprecedentinis valdžios pasisavinimas, kuris turėtų sukelti nerimą kiekvienam amerikiečiui. Kovo 16 dieną Baltieji rūmai išleido vykdomąjį nurodymą, pavadintą „Nacionalinės gynybos resursų parengimas“. Dokumentas stulbina savo įžūlumu ir neregėtais Konstitucijos pažeidimais.

Nobelio literatūros premijos laureatas Guenteris Grassas trečiadienį keliuose laikraščiuose paskelbtame savo eilėraštyje aštriai kritikuoja Izraelio politiką Irano atžvilgiu. „Branduolinį ginklą turintis Izraelis kelia grėsmę ir taip trapiai pasaulio taikai“, – rašo G. Grassas. Jis kaltina save, kad per ilgai tylėjo. Kartu rašytojas pripažįsta savo ryšius su žydų valstybe.

Pasaulis su nerimu žvelgia į galimą karinį konfliktą tarp Izraelio ir Irano. Jis gali turėti padarinių visam regionui. Tačiau Izraelis teigia žinantis, ko galima laukti – bent jau savo šalyje. Izraelio saugumo pajėgų ekspertai, anot žiniasklaidos, skaičiuoja, kad karo su Iranu atveju Izraelyje žūtų ne daugiau kaip 300 žmonių. Be to, būtų šimtai sužeistųjų.

Į Iraną turėtų būti pasiųsta daugiau Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorių, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. S. Lavrovas vizito Armėnijoje metu teigė, kad „labai svarbu išlaikyti ir padidinti TATENA ekspertų skaičių Irane“. „Jie šiuo metu dirba visuose Irano branduoliniuose objektuose, tačiau iki šiol neatskleidė dar nė vienos neteisėtos veiklos“, – sakė S. Lavrovas.

Kol vieni lietuviai niršta, kad Lietuvos verslo nišoje sėkmingai kuriasi imigrantai iš Kinijos, pamažu savo verslą mūsų šalyje pradeda atvykėliai iš Indijos ar kitų „aname pasaulio krašte“ esančių šalių, kiti Lietuvos verslininkai nesnaudžia ir aktyviai ieško naujų krypčių savo verslo plėtrai. Vis dažniau jų žvilgsniai krypsta į egzotiškąjį ir mūsų akimis vis dar bauginančiai uždarą Iraną.

Didžiausia Turkijoje naftos perdirbimo įmonė „Turpas“ nusprendė sumažinti Irano naftos importą 20 proc., pranešė Londono naftos birža. 2010 metais „Turpas“ įsigijo iš Irano 7 mln. 410 tūkst. tonų naftos, tai sudaro 38 proc. viso turkų kompanijos įsigyto naftos kiekio. Turkijos nacionalinei kompanijai „Turpas“ priklauso keturios įmonės, galinčios per metus perdirbti 28 mln. 100 tūkst. tonų naftos.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pritarė naujų sankcijų taikymui Irano naftos pirkėjams, praneša BBC. Savo pranešime B. Obama pažymėjo, kad JAV sąjungininkės, boikotuojančios Irano naftą, neigiamų pasekmių nepatirs, nes pasaulio rinkoje naftos yra pakankamai. Šis žingsnis leistų JAV imtis priemonių prieš užsienio bankus, vis dar turinčius reikalų su Irano nafta. Vakarų šalys tikisi tokiomis priemonėmis priversti Iraną atsisakyti branduolinės programos.

Azerbaidžanas paneigė amerikiečių žiniasklaidos pranešimus apie tariamą karinį bendradarbiavimą su Izraeliu prieš Iraną, praneša agentūra AFP. JAV žurnalas „Foreign Policy“ paskelbė, kad Izraelio naikintuvai bombarduoti Irano branduolinių objektų gali kilti iš Azerbaidžano. „Ši informacija yra absurdiška ir neturi visiškai jokio pagrindo“, - pareiškė Gynybos ministerijos atstovas Teimuras Abdulajevas.

Iranas tikisi balandžio 13 dieną atnaujinti diskusijas su pasaulio galiūnėmis dėl jo branduolinės programos, naujienų agentūra IRNA citavo užsienio reikalų ministrą Alį Akbarą Salehį. Ankara pasiūlė susitikimą surengti Turkijoje, tačiau dėl tikslios vietos bus apsispręsta per ateinančias kelias dienas, sakė ministras. Pareigūnas iš Briuselio taip pat teigė, kad tikėtina susitikimo data – balandžio 13 diena.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pranešė, jog 2011-aisiais pasaulyje, daugiausia Artimuosiuose Rytuose, įvykdytų egzekucijų gerokai padaugėjo, skelbia BBC. Grupės kasmečiame pranešime teigiama, kad Irakas, Iranas ir Saudo Arabija labiausiai atsakingos už egzekucijų padaugėjimą. Tačiau, pasak organizacijos, Kinijoje mirties bausmių įvykdyta daugiau nei likusiame pasaulyje. Bet pranešime taip pat teigiama, kad dabar mažiau šalių vykdo mirties bausmes.

Akcijų biržų spekuliantų akylai stebimos naftos kainų kreivės grėsmingai artėja prie rekordinės atžymos ir verčia pateikti klausimą, ar tai sukels naują ekonominį sukrėtimą. „Brent“ žaliavinės naftos kaina praėjusią savaitę perkopė 120 JAV dolerių (315 litų) už barelį ir grasina pralenkti visų laikų rekordinę 147, 3 JAV dolerio (386,7 lito) už barelį atžymą, kuri buvo pasiekta 2008 metų liepą.

Rusija ir JAV pritaria tam, kad derybos dėl Irano branduolinės problemos būtų vedamos formatu „penki plius vienas“, o pati problema sprendžiama diplomatinėmis priemonėmis. Tai pirmadienį Seule po derybų su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu pareiškė JAV prezidentas Barackas Obama.

Susidūręs su Jungtinių Valstijų ar Izraelio agresija, Iranas pultų gindamasis, teigė Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. „Mes neturime branduolinių ginklų ir jų nekursime, tačiau susidūrę su priešų agresija, nesvarbu - iš JAV ar sionistų režimo, mes gindamiesi pulsime tokiu pačiu lygiu kaip mūsų priešai, – teigė A. Khamenei.

Iranas užtikrino Kuveitui nebandysiąs uždaryti svarbaus laivybos kelio Ormūzo sąsiauryje, remdamasi Kuveito vadovu pranešė valstybinė naujienų agentūra KUNA. Šeichas Sabahas al Ahmadas al Sabahas teigė, kad Kuveitas vis dėlto „ilgą laiką“ dirba su naftos ištekliais už Persijos įlankos teritorijos ribų, kad užtikrintų naftos tiekimo pasaulinėms kompanijoms stabilumą.

Dėl sugriežtintų sankcijų Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas grasina Europai prekybos boikotu. „Mūsų prekybos apimtys siekia 24 mlrd. dolerių. Tai mes galime turėti ir kitur“, – pareiškė jis interviu Vokietijos televizijos stočiai ZDF. To padariniai, anot M. Ahmadinejado, būtų papildomai 300 000 bedarbių Europoje. Prezidento teigimu, sankcijos nėra teisingas kelias. Taip nesielgiama su „didele nacija“. „Spaudimu branduolinis klausimas nebus išspręstas.

JAV armija, anot laikraščio „New York Times“, baiminasi didžiulės rizikos, jei Izraelis bombarduotų Irano branduolinius objektus. Naujausias slaptas situacijos vertinimas rodo, kad JAV gali būti įtrauktos į konfliktą. Tada galėtų žūti šimtai kareivių, rašo laikraštis. Be to, egzistuoja pavojus, kad konfliktas gali virsti didesniu regioniniu karu Artimuosiuose Rytuose, „New York Times“ cituoja neįvardytą Pentagono pareigūną.

Izraelio prezidentas pasveikino persus Naujųjų metų proga. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinį, Izraelio prezidentas Š. Peresas pasveikino visus pasaulio iraniečius su Naujaisiais metais. Kreipimęsi, kurį sakė Š. Peresas, buvo išsakyti palinkėjimai, kad iraniečiai švęstų tikrai nuoširdžiai, o ne dirbtinai. Buvo linkima, kad ši tauta sutikdama Naujuosius, pajustų savo vertę, taip pat siektų laisvės ir žmogiškojo orumo.

Oficlialus Teherano televizijos kanalas „Press TV“ šeštadienį pranešė, kad Iranas pagamino naują bepilotį žvalgybos lėktuvą „Shaparak“ („Drugelis“). Lėktuvas gali žvalgyti teritoriją 50 kilometrų nuo bazės spinduliu, pakilti į 5 tūkstančių metrų, išsilaikyti ore 3,5 valandos su kroviniu iki 8 kilogramų svorio. Skraidymo aparatas gali būti naudojamas karinėms užduotims, sienų ir naftotiekių apsaugai. Pastaraisiais metais Irano aviacijos pramonė pagamino kelių tipų bepiločių lėktuvų.

Europos Sąjungos susitarė uždrausti tarptautinius pervedimus. Kaip skelbia BBC, Europa siekia spausti Teheraną dėl branduolinės programos. Teigiama, kad ES bei JAV siekia ne tik spausti Iraną neperkant naftos, bet ir blokuoti kai kurių fizinių ir juridinių šios šalies asmenų pinigų srautus. Šiuo metu ES yra įšaldžiusi šimtus Irano sąskaitų užsienyje.

Izraelis, atrodo, gali ryžtis pulti Iraną. Dauguma Izraelio saugumo kabineto narių, laikraščio „Maariv“ teigimu, yra už karinį smūgį Iranui ir be JAV pritarimo, praneša agentūra AFP. Laikraštis, remdamasis „politiniais šaltiniais“, rašo, kad 8 iš 14 saugumo kabineto narių yra už Irano branduolinių objektų bombardavimą. Šis vertinimas esą remiasi „slaptomis diskusijomis“ tarp vyriausybės vadovo Benyamin Netanyahu ir jo ministrų. „Lemiamo“ saugumo kabineto posėdžio šiuo klausimu dar nebuvo.

Kol kas Vakarų valstybės su JAV priešakyje karinei intervencijai į šiitišką Iraną nesiryžta ir taiko tik ekonomines sankcijas, tačiau Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu, viešėdamas Vašingtone, pareiškė, kad buvo per ilgai laukta, kol diplomatija ir sankcijos duos rezultatų. „Laukti nebegalima. Neleisime, kad Izraelio piliečiai gyventų bijodami sunaikinimo“, – sakė jis, susitikęs su Amerikos žydų organizacijos atstovais.

Mahmoudas Ahmadinejadas yra pirmasis prezidentas Irano istorijoje, kuriam trečiadienį teko asmeniškai atsakinėti į parlamentarų klausimus. Šie jį kamantinėjo vieną valandą. Deputatai pirmiausiai peikė prezidento ekonominę politiką. Pats M. Ahmadinejadas šypsojosi, mėgindamas sumenkinti savo klausinėjimą. Anot prezidento, parlamento pareiga yra teirautis apie vyriausybės kursą. „Tačiau, sąžiningai pasakius, į klausimus, kurie čia užduodami, nesunku atsakyti.

Jungtinės Valstijos įspėjo, jog balandį vyksiančios šešių šalių derybos dėl Irano branduolinės programos yra paskutinė galimybė Teheranui išvengti Vašingtono atakos, skelbia „RIA Novosti“. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė tai per pirmadienį vykusį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Niujorke. Vakarų šalys spaudžia Iraną nutraukti branduolinę programą, kuria, kaip įtariama, siekiama sukurti branduolinius ginklus.

Naftos kainos vėl kopia į viršų, keldamos vis didesnę grėsmę globaliam ekonomikos atsigavimui. Tai verčia atsigręžti į 2011 metų pradžią, kuomet dėl Europos skolos bėdų ir stipriai brangusios naftos pasaulio ūkį sukaustė sąstingis. Kita vertus, šiuo metu „juodojo aukso“ kainų kilimas yra ganėtinai nuosaikus, todėl brangstanti nafta itin stipraus neigiamo poveikio, tikėtina, nesukels. Tiesa, trumpuoju laikotarpiu aukštos naftos kainos gali apkarpyti didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV augimą.

JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė nurodymą pratęsti sankcijas Iranui, kurios buvo įvestos 1995-aisiais, skelbia „RIA Novosti“. „Kadangi Irano vyriausybės veiksmai ir politika ir toliau kelia neįprastą ir išskirtinį pavojų Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, užsienio politikai ir ekonomikai, 1995-aisiais kovo 15 dieną patvirtintas įstatymas turi būti pratęstas ir po 2012-ųjų kovo 15 dienos“, – teigė B. Obama.

Buvęs Izraelio žvalgybos „Mossad“ vadovas mano, kad kariniai veiksmai prieš Iraną nesustabdytų šios šalies siekių sukurti atominę bombą ir iššauktų raketų puolimą prieš Izraelį. Tai Izraeliui turėtų „niokojamų padarinių“, interviu JAV televizijos stočiai CBS sekmadienį sakė Meiras Daganas. Pasak jo, toks puolimas sukeltų regioninį karą, praneša Izraelio dienraštis „Haaretz“. „Mes žinome, kaip prasideda karai.

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Reporteriai be sienų“ pavadino Baltarusiją ir Bahreiną naujais „interneto priešais“. Tai sakoma pirmadienį organizacijos tinklalapyje paskelbtame pranešime. Į „interneto priešų“ sąrašą taip pat įtraukti Mianmaras, Kinija, Kuba, Iranas, Šiaurės Korėja, Saudo Arabija, Sirija, Turkmėnistanas, Uzbekistanas ir Vietnamas. „Priešų“ sąraše atsidūrė šalys, kurių valdžia, pranešimo autorių nuomone, griežčiausiai riboja internautų laisvę.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pasveikino JAV prezidento kalbas, kuriose jis dėl Teherano branduolinės programos pirmenybę teikia diplomatiškam sprendimui, o ne kariniams veiksmams. Tai retai pasitaikantis teigiamas ženklas Teherano ir Vašingtono santykiuose, skelbia AP.

Izraelis prašė JAV patobulintų bombų požeminiams bunkeriams naikinti ir lėktuvų, taip siekdamas sustiprinti savo pajėgas Irano požeminių branduolinių teritorijų puolimui, informavo Izraelio pareigūnas. „Toks prašymas buvo pateiktas“ Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizito šią savaitę Vašingtone metu, teigė pareigūnas, patvirtindamas žiniasklaidos pranešimus.

Dauguma izraeliečių yra prieš Irano branduolinių objektų bombardavimą, rodo nauja apklausa. 58 proc. respondentų pasisakė prieš vienašališkus Izraelio veiksmus, jei Irano nepuls JAV, ketvirtadienį rašo laikraštis „Haaretz“. Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pozicija tuo tarpu yra tokia, kad nereikėtų ilgiau laukti ir reikėtų smogti karinį smūgį. B. Netanyahu viešėdamas Vašingtone pareiškė, jog Izraelis turi pasikliauti savimi, kad užtikrintų savo egzistavimą.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) teigia, kad prieš inspektorių vizitą Iranas bando sunaikinti bandymų su raketų branduoliniais užtaisais pėdsakus, rašo „telegraph.co.uk“. Kai TATENA inspektoriai praeitą mėnesį lankėsi Irane, jiems nebuvo leista apsilankyti Parchino karinėje teritorijoje. Dabar Teheranas iš dalies nusileido ir leis agentūros ekspertams vieną kartą apsilankyti Parchine.

Lietuvoje apsilankiusi JAV valstybės sekretorės vyriausioji pavaduotoja ginklų kontrolei ir priežiūrai Rose Gottemoeller tvirtina, kad visos šalys, nepriklausomai nuo jų dydžio gali prisidėti kovodamos su branduoliniu ginklavimusi bei terorizmu. Tačiau galimybės, kad Iranas gamina atominį ginklą, taip pat neatmeta. Kokiu tikslu lankotės Lietuvoje? Turėjau susitikti su Baltijos ir Šiaurės šalių atstovais, kad aptartume saugumo ir nusiginklavimo klausimus.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė užuojautą Irano užsienio reikalų ministrui Ali Akbarui Salehi dėl patiriamo Vakarų spaudimo, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mes suprantame tai, kas vyksta aplink Iraną, nes kartais patys jaučiame puolimą prieš mūsų šalį, nors ir ne tokį smarkų“, – pareiškė A. Lukašenka antradienį Minske po susitikimo su A. A. Salehiu. A. Lukašenka pabrėžė, kad jis pats yra aktyvus bet kokio diktato priešininkas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį Vašingtone gynė savo valstybės teisę pačiai apsiginti nuo Irano keliamo branduolinio pavojaus. Jis perspėjo, kad laikas senka bei pridūrė, kad „nerizikuos Izraelio valstybės saugumu“, praneša AP. B. Netanyahu sakė, kad Izraelis kantriai laukė, kol diplomatija ir sankcijos duos rezultatų, bet dabar ilgiau laukti jau nebegalima. Jis teigė, kad neleis Izraelio piliečiams gyventi bijant sunaikinimo.

Irano Aukščiausiasis teismas panaikino Revoliucinio teismo skirtą mirties bausmę iraniečių kilmės tariamam JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentui Amirui Mirzai Hekmati ir nurodė bylą išnagrinėti iš naujo, skelbia BBC.

Iranas trigubai padidino mėnesio urano sodrinimų centrifugų našumą, todėl Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūra (TATENA) pareiškė rimtą susirūpinimą dėl galimos karinės dimensijos plėtros. TATENA generalinis direktorius Yukiya Amano taip pat pareiškė susirūpinimą agentūros nariams dėl dvejų nesėkmingų derybų tarp TATENA ir Teherano etapų šiais metais.