Inga Ruginienė

Vyriausybė siūlo, kad nuo gruodžio 1 dienos darbuotojai, nepasiskiepiję nuo koronaviruso, patys susimokėtų už savo testus. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė vadina šį sprendimą prievarta skiepytis ir sako, kad dalis nepatenkintų darbuotojų išeis į šešėlį. Pokalbis su Inga Ruginiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kokia situacija Lietuvoje su privalomu testavimu? Darbuotojai jau šiaip ne taip po truputį apsipranta.

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Trečiadienį Vyriausybė Seimui pateikė siūlymą įtvirtinti pataisas, kad periodiškai dėl COVID-19 besitestuojantys darbuotojai už testus turėtų mokėti patys. Tokia priemonė, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, būtų teisinga morališkai, mat nesiskiepijant gali būti varžomos kitų asmenų laisvės.

Vilniui gresia viešojo transporto darbuotojų streikas, nes darbdaviai nekalba su jais apie atlyginimų kėlimą ir darbo sąlygų gerinimą, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. „Nori-nenori mes einam prie streiko. Kolektyvinės sutarties pasirašyti niekas nenori, apie geresnes sąlygas kalbėti administracija atsisako“, – antradienį per Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį Seime sakė ji.

Naujoji centro dešinės koalicija į valdžią atėjo išties nedėkingu laikotarpiu. Prisimindami konservatorių su liberalais valdymą per krizę 2008-2009 m., prisipažinsiu, jų darbo pradžios laukėme pasirengę kovai. Ir nors startas buvo gana neblogas, įsibėgėjus pirmiesiems valdymo metams jau atpažįstame valstybės sektoriui priešiškos ideologijos – neoliberalizmo – požymius.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad darbdaviai verčia juos skiepytis ir testuotis. Darbuotojų atstovė įspėja darbdavius, kad šie gali apskritai likti be darbo jėgos. Tačiau verslo atstovai tikina, kad kuo toliau, tuo labiau jų partneriams ir investuotojams bus svarbu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios turi 100 proc. imunizaciją. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastarosiomis savaitėmis darbuotojai jaučia didelę įtampą darbo vietoje.

Valdžia svarsto pasekti Latvijos pavyzdžiu suteikti darbdaviams galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Valdančiųjų nuomone, užtenka kliautis tik paskatomis, norint, kad vakcinacijos procesas įgautų reikiamą pagreitį, būtinas ir botagas. Darbuotojų atstovai nuogąstauja, kad valdžia eina radikaliausiu keliu ir lygina sprendimą su vergovės laikais.

Nuo šios savaitės kai kurie COVID-19 nepersirgę ar nuo šios ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalo periodiškai testuotis. Be to, pasigirdo idėjų skiepus kai kuriems darbuotojams padaryti privalomus. Darbuotojų atstovai sako, kad tarp jų jau dabar yra jaučiamas chaosas, o prievolė skiepytis gali atsiliepti itin neigiamai – nesutinkantys vakcinuotis žmonės gali tiesiog palikti darbo vietas, todėl gali imti trūkti darbuotojų.

Premjerei Ingridai Šimonytei pasiūlius, kad sąmoningai apsisprendę nesiskiepyti žmonės galėtų būti nušalinti nuo darbo, profesinės sąjungos teigia nematančios būtinybės imtis tokių drastiškų priemonių.  Pasak Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, tokia tvarka dalį neapsisprendusių dėl skiepo žmonių nublokštų į „antivakserių“ pusę, o darbdaviams gali būti sunkiau rasti darbuotojų.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje kiek išsikreipė. Darbdaviai sako, kad situacija – paradoksali, mat laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, tačiau dirbti vis vien nėra kam. Tuo metu darbuotojų atstovai sako, kad nedarbo ir susiklosčiusios situacijos priežastis yra netinkamas darbdavių požiūris. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį darbdaviai įregistravo virš 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Lietuvą užklupę rekordiniai karščiai kelia nepatogumų lauke ar kai kuriose transporto priemonėse dirbantiems žmonėms. Dalis įmonių dėl karščio pakoregavo darbo grafikus, tačiau kai kurie darbuotojai skundžiasi iš viso net negaunantys jokių pertraukų atvėsti. Pasak darbuotojų atstovų, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai dėl karščio dirbantys žmonės tiesiog ima alpti. Lietuvoje pastarąsias savaites kepina rekordinis karštis.

Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kai darbdaviai apgaudinėja lietuvius ir jais naudojasi kaip pigia darbo jėga. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad žmonės yra išnaudojami sezoniniams darbams, kai staiga pasako, kad paskirtą kambarį teks užleisti poilsiautojams ir penkiese miegoti ant vienos sofos. Lietuvių įmonės įdarbina ir išveža tautiečius dirbti į užsienį, tačiau nesulaukę atlygio, pasibaisėję gyvenimo sąlygomis jiems nelieka nieko kito – tik sprukti.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad šalies darbuotojai pamažu galėtų pereiti nuo penkių prie keturių darbo dienų savaitės. Darbuotojų atstovai atmeta darbdavių kritiką esą tai neįmanoma, ir pažymi, kad bėgant metams darbo dienos turėtų vis trumpėja, siekiant saugoti darbuotojų sveikatą. Vyriausybei ir darbdaviams nesiimant realių permainų, darbuotojų profsąjungos kalba apie spaudimą ir išėjimą į gatves.

Jau ne vienerius metus diskusijas keliantis keturių darbo dienų klausimas – ir vėl politikų akiratyje. Socialdemokratai įsitikinę, kad mažinti darbo laiką kai kurioms darbuotojų grupėms yra tiesiog būtina.

Dar net negavus leidimo skiepyti didelių įmonių kolektyvų, darbuotojus ginančios profsąjungos sulaukė skundų apie privalomus skiepus. Skiepytis atsisakiusiems darbuotojams vienur esą grasinama nušalinimu, kitur – atleidimu. Tiesa, darbdavius vienijančios organizacijos tvirtina, kad šie atvejai tėra išpūstas burbulas. O sveikatos apsaugos ministras akcentuoja – skiepai neprivalomi niekam.

Pernai lapkritį įvestas karantinas vis dar tęsiasi. Nors jo ribojimai ir laisvinami, tačiau pilnu pajėgumu dirbti gali dar ne visi, o kai kurie verslai išvis negali pradėti savo veiklos, yra ir tokių, kurie bankrutuoja.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Daugybė gyventojų šiuo metu Lietuvoje neturi darbo. Prognozuojama, kad pasibaigus karantinui ir nutraukus su juo susijusią paramą įmonėms, nemažai įmonių bankrutuos ir bedarbių dar padaugės. Profesinių sąjungų atstovai baiminasi, kad pasibaigus karantinui labiausiai gali nukentėti darbuotojai. Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su profesinių sąjungų atstovais.

Ekspertų tarybos nariai tikina, kad karantino atlaisvinimas bus politinis Vyriausybės sprendimas ir už jį atsakomybę turės prisiimti ministrų kabinetas. Kalbintų ekspertų teigimu, sergamumo rodikliai dar nerodo, kad įžengėme į geresnį karantino scenarijų, o dalies paslaugų atvėrimą lems politiniai ir ekonominiai motyvai. Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, bet nepatvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos plano, kaip etapais išeiti iš karantino.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga piktinasi Vyriausybės sprendimu šią savaitę dar nešvelninti karantino, nes nuo to atkalba ekspertai. Seimo nario teigimu, ministrų kabinetas, o ne ekspertai turi priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Vyriausybė, trečiadienį ketinusi priimti sprendimus dėl karantino švelninimo daliai ne maisto prekių parduotuvių ir grožio centrams, netikėtai persigalvojo.

Dar pirmadienį svarsčiusi, kad trečiadienį galėtų priimti pirmuosius karantino atlaisvinimus, Vyriausybė šio plano atsisakė. Ministrų kabinetas trečiadienį nesiėmė svarstyti karantino klausimų. Pirmadienį po Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžio sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad artimiausiame Vyriausybės pasitarime, trečiadienį, turėtų būti sprendžiama dėl karantino atlaisvinimo daliai verslų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

Covid-19 pandemijos užkluptas verslas išgyvena ne lengviausius laikus. Todėl dalis smulkesnių verslininkų, bijodami, kad jų įmonėms teks užsidaryti, prašo darbuotojų slėpti savo Covid-19 atvejus ir epidemiologams nepranešti, kad šie užsikrėtė darbo vietoje. Stambusis verslas tokius darbdavius smerkia ir siūlo, kad jiems nebebūtų taikoma valstybės parama.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su darbuotojų ir darbdavių atstovais ir aptarė jų keliamas problemas, lūkesčius dėl naujos valdančiosios daugumos politikos artimiausiu metu. Po susitikimo profesinių sąjungų atstovai nerimavo, kad nauja valdžia imsis darbuotojų atleidimų.

Lietuvoje tęsiasi diskusijos ar nereikėtų nustatyti taisyklės, kad jaunesniems darbuotojams būtų galima mokėti mažesnį minimumą nei kitiems darbuotojams. Antradienį apie tai diskutuota Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovai. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Trišalėje taryboje tikino, kad pasiūlymas nustatyti mažesnę minimalią algą (MMA) jauniems darbuotojams remiasi užsienio šalių patirtimi.

Tvirtinant minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, nuolat kyla diskusijų, koks jis turėtų būti. Šiemet tokias diskusijas dar paaštrino koronavirusas. Tad jau netrukus oficialiai bus svarstoma nustatyti, kad mažesnę, nei yra patvirtinta, MMA būtų galima mokėti jaunesniems darbuotojams. Darbdavių organizacijos šiai idėjai, panašu, pritartų, tačiau profesinių sąjungų atstovai jai prieštarauja.

Kiek reikia lietuviui, kad jis galėtų oriai gyventi? Ekonomistai tvirtina, kad vidutinis atlyginimas siekia apie 1000 eurų į rankas ir jo pragyvenimui pakanka. Tačiau profesinių sąjungų atstovė pastebėjo, kad šį atlyginimą gauna maža dalis tautiečių. Kiti dalis žmonių gaunančių minimumą negali patenkinti net būtiniausių poreikių.

Panašu, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais didės. Tačiau nesutariama, kiek ji turėtų didėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo didinti iki 638 eurų, o profesinių sąjungų konfederacija – 663 eurų. Ekonomistai šiuo klausimu taip pat nesutaria. Trečiadienį Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, bus svarstomas MMA kėlimo klausimas.

Nauja užsienio šalių darbuotojų komandiruočių į Lietuvą tvarka nebeskatins darbdavių atsivežti pigios darbo jėgos ir dempinguoti atlyginimų, sako profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas mano, jog nauja tvarka neužkerta kelio atsivežti į Lietuvą darbuotojų užsieniečių, bet nustato aiškias žaidimo taisykles.

Vyriausybė nusprendė, kad nuo šeštadienio kaukės vėl tampa privalomos parduotuvėse, prekybos centruose ir viešajame transporte. Jų dar nereikės viešojo maitinimo vietose bei kultūros ir sporto renginiuose. Verslininkų atstovai teigia, kad grįžimas prie apribojimų kelia daug įtampos. Pasak jų, verslas dar neišlipęs iš duobės, o nauji suvaržymai stabdys žmonių judėjimą ir vartojimą.

Per karantiną nutraukus daugelio įmonių veiklą imta baimintis masinių darbuotojų atleidimo. Siekiant to išvengti, buvo sukurta naujų išmokų ir subsidijų darbuotojams ir darbdaviams. Tačiau, panašu, kad kai kuriems gyventojams tai tapo pretekstu nedirbti ir vis tiek gauti pinigų. Bent jau taip galima pamanyti iš istorijos, kuria pasidalijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Laisvės partijos narė Donalda Meiželytė.

Lietuva kiek viršija Europos šventinių dienų vidurkį, šiemet laisvadienių sąrašą papildė lapkričio 2 d., o kitąmet į darbą gali nereikėti eiti ir dar vieną dieną. Kol vieni džiaugiasi ir tikina, kad laisvadienių galėtų būti daug daugiau, kiti įsitikinę – svarbu ne šventinių dienų kiekybė, o jų kokybė. Lietuvoje yra 15 valstybinių švenčių, kurios yra nedarbo dienos.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Antradienį Seimas spręs, ar pritarti prezidento siūlymui ir sumažins gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, dalis darbuotojų pusmetį turėtų gauti bent kiek didesnes algas. Tačiau taip padidėtų ir valstybės biudžeto deficitas, kuriam padengti tektų skolintis dar daugiau lėšų. Žinoma, jas turės grąžinti visi gyventojai. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti iki 15 proc.

Verslo ir darbdavių atstovai bei dalis profsąjungų pirmadienį pasirašė memorandumą, kuriuo darbdaviai įsipareigojo nemažinti darbuotojų atlyginimų, jei Seimas patvirtins prezidento siūlymus 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Memorandumą pasirašė asociacijos „Infobalt“, „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių ir Lietuvos verslo konfederacijos, Pramonininkų konfederacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir pro...

Tų profesijų atstovams, kurie darbe patiria daug įtampos, pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams, Vyriausybė turėtų įteisinti keturių darbo dienų savaitę, teigia socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. „Darbo krūvis socialiniams darbuotojams ir slaugytojams yra milžiniškas, o jų algos ir skaičius nepakankami nei keliamoms užduotims, nei visuomenės poreikiams.

Per karantino laikotarpį nedarbo lygis šalyje šoktelėjo – bedarbių gretas papildė dar 30 tūkst. asmenų, ketvirtadienį Vyriausybėje pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Ministras pripažįsta, kad artimiausiu metu nedarbo lygis šalyje augs dar labiau. Tuo metu darbuotojų atstovai perduoda jų nusivylimą ir piktinasi, kad dalis darbdavių nelinkę leistis į dialogą su savo darbuotojais ir verčia juos išeiti iš darbo savo noru.

Karantino metu įmonės ieško būdų išsaugoti darbo vietas. Vienas jų – darbuotojų atlyginimų mažinimas. Tačiau pasak darbuotojų atstovų, turėtų tokiais atvejais turi būti mažinamas ir darbo krūvis. Be to, darbuotojams patariama užsitikrinti, kad po karantino į senas vėžes grįžtų tiek atlyginimas, tiek darbo krūvis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigia, kad karantino metu gali sumažėti atlyginimas jeigu mažėja ir darbo krūvis.

Šalies darbdavius atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir profesines sąjungas prašydamos pusmetį netaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl vėlavimo mokėti atlyginimą, trumpinti terminą dėl įspėjimo apie atleidimą, mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų, darbo dieną prailginti iki 12 val.

Situacija, susiklosčiusi dėl paskelbto karantino, kelia labai daug nerimo darbuotojams, kurie susiduria su didžiuliu spaudimu išeiti iš darbo, imti nemokamų atostogų ir prisiimti visą atsakomybę. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) savo pranešime skelbia, kad konsultuoja visus besikreipiančius darbuotojus ir jau gali teikti apibendrintus bazinius patarimus, kaip elgtis ar nesielgti tam tikrais atvejais.

Kol Vyriausybė ruošia priemones, kaip pagelbėti verslui karantino metu, darbuotojai iš darbdavių jau gauna laiškus, kad jų veikla sustojo ir yra raginami eiti kasmetinių atostogų, paimti nedarbingumo pažymėjimą, pasirinkti prastovą, o kai kuriais atvejais net griežtą raginimą imti neapmokamų atostogų. Ką darbuotojai turėtų pasirinkti ir į ką atkreipti dėmesį? Vyriausybė jau pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama sušvelninti dėl koronaviruso kilusios krizės pasekmes.

Vyriausybei dviem savaitėms sustabdžius ugdymo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veiklą, darbuotojų profesinės sąjungos pasigenda dialogo su Vyriausybe ir sako, kad žmonių darbo vietos ir pajamos turi būti užtikrintos.  Profsąjungų teigimu, kol kas masinių atleidimų nėra, tačiau nerimą kelia nemokamų atostogų išleidžiamų darbuotojų skaičius. Labiausiai baiminasi kultūros, transporto, turizmo, medicinos ir švietimo darbuotojai.

Daugelio darbuotojų svajonė mažiau dirbti – daugiau ilsėtis gali tapti realybe. Vis daugiau valstybių svarsto apie galimybę trumpinti ir darbo savaitę, ir darbo valandas. Štai daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių apskriejo žinia, kad Suomijos premjerė Sanna Marin siūlo įvesti 4 dienų darbo savaitę, kurioje kiekvieną dieną būtų dirbama po 6 valandas.

Oficiali statistika rodo, kad pastaruosius kelerius metus bedarbių skaičius mažėjo, tačiau pernai vėl pradėjo augti. Taip pat pastebima, kad į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Jų gali dar padaugėti, nes naujas trūkstamų profesijų sąrašas pailgėjo kelis kartus. Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusį gruodį Lietuvoje buvo registruota 144,1 tūkst. bedarbių. Tai būtų 8,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų.

Planuojama, kad kitąmet keisis ne tik gyventojų pajamų apmokestinimas, tačiau ir dienpinigių mokėjimo tvarka. Be to, daliai gyventojų gali tekti mokėti daugiau už individualią veiklą ar nekilnojamąjį turtą, brangs ir akcizinės prekės. Vyriausybė žada didinti atlyginimus valdininkams, medikams, pedagogams. Nepaisant to, dalis jų vėl garsiai kalba apie naujus streikus.

Kaip ir kiekvieną vėlyvą rudenį šalyje užvirė karštos diskusijos apie kitų metų šalies biudžetą. Yra jame ir gerų ir blogų dalykų, tačiau norisi kalbėti iš esmės, nes išties į neviltį varo tas kasmetinis jau gerokai apdriskusios paklodės tampymas, kuris iki raudonumo išerzina beveik profesijų grupes. Šiuo metu vos ne didžiausias dėmesys sutelktas į tai, kaip dar labiau apmokestinti tuos, kurie dirba legaliai ir uždirba apie vidutinį šalies atlyginimą.