įmonės

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos teikimo įmonė „Vilniaus energija“ neatsiskaito už Vokietijos ir Lietuvos kapitalo energetikos bendrovės „Danpower Baltic“, taip pat bendrovės „Grigeo Grigiškės“ ir „E Energija“ patiektą šilumos energiją, nes areštuotos įmonės sąskaitos. „Suvokiame visą situacijos rimtumą ir norime elgtis joje kuo atsakingiau, tačiau mūsų galimybės taip pat nėra begalinės.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku išrinktas 26-erių metų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Virginijus Sinkevičius žada inicijuoti valstybės valdomų įmonių auditą bei iš naujo įvertinti jų galimybes mokėti dividendus valstybei. Jis teigia nesantis tikras, ar tikrai reikia sujungti Energetikos ir Ūkio ministerijas, bet įspėjo, kad kai kurios valstybinės įmonės, ypač žemės ūkio srityje, gali būti panaikintos.

Nedarbo lygis šių metų trečią ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 0,8 procento mažesnis - 7,5 procento. Toks nedarbo sumažėjimas atitiko lūkesčius. Tiesa, bedarbių skaičius vis dar dvigubai didesnis, palyginti su geriausiu laikotarpiu darbo rinkoje prieš 2008–2009 metų ekonomikos nuosmukį. Be to, nedarbo lygis Lietuvoje, nepaisant labai garsių kalbų apie darbuotojų trūkumą, yra vienas didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje.

Naujausia Lietuvoje veikiančių bankų apklausa rodo, kad jie trečiąjį ketvirtį įmonėms skolino aktyviau ir ilgesniam terminui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai per ketvirtį iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu. „Sparčiai augančio kreditavimo kontekste didžioji bankų dalis skolinimo standartų reikšmingai nekeitė, tačiau kreditavimo įmonėms švelnėjimo požymių pastebima keletą ketvirčių iš eilės.

Lietuvoje bankroto procesas pirmąjį šių metų pusmetį buvo pradėtas 1289 įmonėms - 33,4 proc. daugiau nei 2015-ųjų sausio-birželio mėnesiais. Pirmąjį pusmetį daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (30,3 proc.), statybos (13,1 proc.) bei apdirbamosios gamybos veiklos (11,1 proc.) įmonėse, pranešė Statistikos departamentas.

Apie verslą Lietuvoje dažnai šnekama kaip apie velionį. Kol verslas gyvas ir veikia, daug kas kupini pretenzijų, kritikos ar net atviros paniekos. Algos per mažos, prekės per brangios, o verslininkas – apskritai, kažkoks kenkėjas. Kai verslas bankrutuoja ar pasitraukia iš šalies, tada šermenų papročiais visi prisimena, o gal ne toks jau ir blogas buvo? Ir algas mokėjo, ir mokesčius, ir dirbti visai patiko.

Airijos ekonomika jau kurį laiką stiebėsi aukštyn, tačiau naujausi statistiniai duomenys parodė didesnį nei tikėtasi BVP augimą. Prognozuojama, kad ši šalis pritrauks ne tik bėgančius verslus iš Didžiosios Britanijos, bet ir naujus emigrantų srautus. Tuo tarpu Lietuvai pasekti Airijos pavyzdžiu – tikrai įmanoma, teigia ekonomistai. „Airijos stebuklas tęsiasi? Šalies statistikos departamentas pranešė, kad 2015 m. Airijos BVP ūgtelėjo ne 7,8 proc. kaip skelbta anksčiau, o 26,3 proc.

Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai rodo, kad birželį verslo tendencijos pramonėje šiek tiek suprastėjo, o šio sektoriaus pasitikėjimo rodiklis per mėnesį sumažėjo 2 punktais iki minus 9 procentų. Tam įtakos turėjo pablogėjusi produkcijos gamybos prognozė. Per artimiausius mėnesius produkcijos gamybą žada mažinti 14 proc. apklaustų vadovų, didinti – 33 proc. (gegužę – atitinkamai 13 ir 36 proc.), pranešė Statistikos departamentas. Taip pat suprastėjo gaminių eksporto prognozė: 15 proc.

Lietuvos didmiesčiuose bei užmiestyje dirbantys verslininkai dėl netolimos ateities yra nusiteikę optimistiškai, tačiau ekonominis pesimizmas neapleidžia mažesnių šalies miestų ir miestelių, rodo pirmą kartą Lietuvoje atliktas „Citadele“ banko verslo nuotaikų ir pasitikėjimo indekso tyrimas. Šiemet kovą šis indeksas siekė 51,15 punkto, o bendra Lietuvos įmonių nuotaika buvo nuosaikiai optimistinė.

Didžiosios šalies įmonės privalės atsiskaityti visuomenei už savo veiklą, pateikiant ne tik finansines, bet ir socialinius, aplinkosaugos, žmogaus teisių užtikrinimo ir kitus klausimus apimančias nefinansines ataskaitas. Naujoji tvarka palies beveik pusšimtį didžiausių šalies bendrovių. Tai numatyta Finansų ministerija parengtose ir Vyriausybei pateiktose Įmonių finansinės atsakomybės ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymų pataisose.

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

Verslas teigiamai vertina veiklos perspektyvas, daugėjo pelningai dirbančių įmonių, bemaž kas antra įmonė didino atlyginimus ir numato tą daryti ateityje, rodo naujausios Lietuvos banko inicijuotos apklausos duomenys. „Apklausa atskleidė, kad įmonės finansiškai stiprėja – daugiau įmonių didina pajamas ir dirba pelningai, jų lūkesčiai yra optimistiški – tikimasi tiek eksporto, tiek ir vidaus paklausos didėjimo.

Islandijos premjeras Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas paskelbė apie pasitraukimą iš pareigų, rašo BBC. „Ministras pirmininkas pasakė (savo partijos) parlamentarų grupės posėdyje, kad atsistatydina iš ministro pirmininko posto, o aš jį perimu“, – sakė Pažangiosios partijos vadovo pavaduotojas Žemės ūkio ministras Sigurduras Ingi Johannssonas per tiesioginę transliaciją.

Į Lietuvą ateinant pavasariui, gerėjančias nuotaikas demonstruoja ir verslo aplinka. Šiandien Lietuvos statistikos departamento paskelbti kovo mėnesio verslo tendencijų ir lūkesčių tyrimo duomenys rodo, kad nuotaika gerėja visuose tiriamuose sektoriuose. Kovo mėnesio ekonominių vertinimų rodiklis pakilo iki -1 nuo -5, užfiksuotų vasarį. Tyrimas atliekamas apklausiant įmonių vadovus ir vertinant jų nuomonę dėl pokyčių verslo aplinkoje bei ateities lūkesčius.

Moterys užima 39 proc. vadovaujančių postų Lietuvos įmonėse. Pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Filipinais dalijasi 2-3 vieta pasaulyje, skelbia tarptautinė audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovė „Grant Thornton“. „Grant Thornton“ tyrimai rodo, jog moterys Rytų Europoje aktyviausiai pasaulyje dalyvauja įmonių valdyme. Rodiklio vidurkis pasaulyje siekia 24 proc., o Rytų Europoje – 35 procentus. Moterų, užimančių vadovaujančius postus, dalis Europos Sąjungoje siekia 24 proc.

Darbo rinkoje trūksta tam tikrų sričių darbuotojų, tad įmonės plečia jų paieškos lauką ir sudaro galimybes žmonėms į darbą atvykti ir iš visai kitų regionų. Tiesa, kad darbuotojas pasiryžtų kasdien iki darbo važinėti kelias dešimtis ar net šimtą kilometrų, darbdavys turi pasižymėti nepriekaištinga reputacija ir, žinoma, siūlyti patrauklų atlyginimą. Pasak darbo rinkos specialistų, pastaruoju metu tai vis svarbesnės priežastys, kodėl darbuotojai sutinka ar nesutinka dirbti konkrečioje įmonėje.

Valstybinė kalbos inspekcija išrinko penkiolika gražiausių praėjusių metų įmonių pavadinimus. Nugalėtojomis pripažintos bendrovės „Atgiję raštai“, „Juokiasi puodas“, „Pasaka tikiu“, „Vyšnių sodai“, „Vyrai virtuvėje“, „Rami galva“ iš Vilniaus, „Debesynas“, „Mikim“, „Protingieji kurmiai“, „Švaros vilkai“ iš Kauno, „Pilnatvė“ iš Anykščių, „Čiulba ulba“ iš Birštono, „Šarkos drabužinė“ iš Jonavos, „Kadagio dūmas“ iš Kaišiadorių ir „Saldišius“ iš Kelmės, pranešė inspekcija.

Kai prieš keletą metų Tadas paliko gan aukštas pareigas gerai žinomoje ir vertinamoje įmonėje ir išėjo, kaip sakoma, į niekur, daugelis pažįstamų ir verslo partnerių stebėjosi. Ko jam trūko? Kodėl taip netikėtai? Tik keleto artimiausių draugų šis jo sprendimas nenustebino. Jis niekada nesiskundė savo darbu, tačiau jie matė, kaip po truputį blėso jo entuziazmas. Geri darbuotojai, demonstruojantys įspūdingus rezultatus, ne taip jau retai ima ir palieka mėgstamas pareigas sėkmingose įmonėse.

 Lietuva prarado Europos Sąjungos rinkos dalį, kurią buvo išsikovojusi iki 2013-ųjų metų. Tiesa, pirmąjį šių metų pusmetį investicijų augimas šalyje buvo spartus, tačiau jis gali būti nepakankamas norint šią rinkos dalį vėl padidinti. Nors šiuo metu įmonės ne tik turi daug priežasčių ir realių galimybių investicijoms didinti, visgi „Swedbank“ ekonomistai mato nemažai neapibrėžtumo dėl tolimesnio investicijų augimo.

„Transparency international“ Lietuvos skyrius (TILS) pirmą kartą atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti kiek didžiausios Lietuvoje veikiančios įmonės pasakoja apie save, pateikia informacijos apie savo finansus, stengiasi išvengti korupcijos bei viešina savo struktūrą. Apie tai pirmadienį „Žinių radijui“ pasakojo TILS projektų vadovė Rugilė Trumpytė. „Jeigu įmonė viešintų visą šią informaciją, galėtume suprasti, kaip maždaug skaidriai ir atskaitingai įmonė veikia.

Lietuvos įmonės, nepaisydamos embargo iš Rusijos ir kitų iššūkių, šiemet dosniai dalijosi pinigais su verslų savininkais, o prie to, pasak ekspertų, galėjo prisidėti ir mokestinės priežastys. Dividendus, viršijančius 1 mln. eurų, už praėjusius metus šiemet skyrė 237 Lietuvos įmonės, o tai yra 37 proc. arba 64 įmonėmis daugiau nei ankstesniais metais, rodo „Verslo žinių“ užsakymu kreditų biuro „Creditinfo“ pateikti nekonsoliduoti duomenys.

Lietuvos pieno perdirbėjai, perdavę savo prekių ženklus rusams, mėgina išlaikyti tenykštę rinką, tačiau šių produktų pardavimai toli gražu ne tokie, kaip lietuviškų gaminių iki embargo, rašo "Verslo žinios". Geriau sekasi naujai sukurtiems prekių ženklams, imituojantiems lietuvišką produkciją. Pavyzdžiui, vienas iš didmenininkų, platinusių lietuviškus gaminius, parduoda sūrį "Laimė", kuris gaminamas Argentinoje ir parduodamas Rusijoje kaip lietuviškas.

Vilnius, rugpjūčio 14 d. (BNS). Pernai sugriežtintos įmonių įsikūrimo Lietuvoje sąlygos nuo rugsėjo gali būti palengvintos, tačiau tik tiems ūkio subjektams ir asmenims, kuriuos rekomenduos Ūkio ministerija.

 SEB banko duomenimis, nors per pirmąjį šių metų pusmetį nuo sukčių nukentėjusių banko klientų skaičius žymiai nekito – per pirmąjį šių metų pusmetį nukentėjo 24 asmenys, – tačiau palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai patirtų nuostolių suma išaugo beveik tris kartus ir šiemet siekė 64 tūkst. eurų. Banko atstovų teigimu, šią sumą išaugino keli stambūs sukčių laimikiai, tarp kurių – ir iš įmonių apgaule išviliotos lėšos.

Jei valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės būtų skaidresnės, joms pačioms tai būtų naudingiau, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas ekspertas Liudas Jurkonis.

 Vilniaus šilumos tinklai ir Druskininkų sveikatingumo centras „Aqua“ tarp daugiausia pajamų gavusių savivaldybių įmonių blogiausiai atsiskaito apie savo veiklą, rodo „Transparency International“ tyrimas. Abi bendrovės įvertintos 0 balų iš 100. Geriausiai iš 40 vertintų bendrovių viešai atsiskaito „Panevėžio energija“ (88 balai) ir „Dzūkijos vandenys“ (83 balai). Bendras didžiausių įmonių atskaitingumo lygis tesiekia vidutiniškai 35 balus.

 „Akmenės cementas“ elektros energiją ir toliau pirks laisvojoje rinkoje. Bendrovė pratęsė bendradarbiavimo sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju „Elektrum Lietuva“. „Akmenės cementas” elektros energiją iš „Elektrum Lietuva“ perka nuo 2011 metų. Bendrovė vidutiniškai suvartoja 130 mln. kWh elektros energijos per metus. Planuojama, kad 2015 metais suvartojamos elektros energijos kiekis augs iki 150 mln. kWh, nes bendrovė paleido naują sauso gamybos būdo klinkerio liniją.

Beveik du trečdaliai (62 proc.) smulkiųjų ir vidutinių įmonių darbuotojų teigia negalintys dirbti lanksčiai - tai yra nereguliariai ir ne konkrečioje darbo vietoje, rodo apklausa. 26 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad nėra ribos tarp darbo dienos ir asmeninio gyvenimo ir jie turi sąlygas dirbti lanksčiai, parodė bendrovės „Microsoft Lietuva“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. 50 proc. darbuotojų nuolat arba dažnai dirba ilgiau nei įprastos darbo valandos. 40 proc.

 Pagrindas aukštųjų technologijų įmonėms Lietuvoje yra labai geras, tik reikia juo pasinaudoti „Žinių radijui“ trečiadienį sakė investuotojas Ilja Laursas. „Tai (pagrindas – red.) yra ir infrastruktūra. Ne paslaptis, kad Lietuva nuolat kariauja su Korėja dėl pirmaujančio interneto greičio visame pasaulyje. (..) Net garsiajame Silicio slėnyje situacija su ryšiu yra daug prastesnė“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė I. Laursas.

Rizikos kapitalo rinka Lietuvoje pradėjo aktyviai formuotis Ūkio ministerijai įsteigus JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, kurio tikslas panaudoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas lanksčiam ir inovatyviam mažų ir vidutinių įmonių finansavimui. Video siužetas apie rizikos kapitalo fondo veiklą Lietuvoje.

 Nors šiuo metu įmonėms pakanka nuosavų lėšų verslui plėtoti, ateityje dauguma plėtrą planuojančių įmonių ketina naudotis ir kitais lėšų šaltiniais, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta įmonių apklausa.

Lietuvos pramonininkai mano, kad minimalios algos (MMA) kėlimas 25 eurais neturės didelės įtakos didelėms įmonės, tačiau gali paveikti smulkųjį verslą, ypač paslaugų įmones, esančias rajonuose. „Didelės įtakos finansams, ekonomikai nepadarys, kalbant apie didžiausias įmones, kurios yra susitvarkiusios gamybos linijas, kur nedaug yra žmonių, gaunančių mažiausias išmokas už darbą.

Dešimtyje Lietuvo savivaldybių įgyvendinamas projektas „Pažink gamybą kitaip“. Viena iš tokių – Švenčionių rajono savivaldybė. Čia rengiami jaunimo susitikimai su verslininkais, lankomasi vietos įmonėse. Taip padedama jauniems žmonėms pasirinkti profesiją, skatinamas verslumas. Viena didžiausių Lietuvoje inžinerinės pramonės įmonių Pabradėje gamina medicinai skirtas prekes – kvėpavimo sistemas, anestezijos ir reanimacijos priemones. Jos siunčiamos į 100-ą šalių.

 Valstybės ir savivaldybės įmonių vadovais galės būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Ketvirtadienį Seimas priėmė tai numatančias parlamentaro Vitalijaus Gailiaus parengtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas. „Būtent valdiškų įstaigų vadovai priima sprendimus, kur ir kaip panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus, skiriamus iš valstybės biudžeto. Šioje vietoje dėl skaidrumo negali kilti nė menkiausių abejonių.

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad miškai turi būti tvarkomi siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava. Tačiau siūlyta nuostata, kad Lietuvos gamintojai turėtų pirmumo teisę įsigyjant medieną iš valstybinių miškų, neįtvirtinta. Seimas įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos.

Prasidėjus pavasariui atkunta įvairių sporto renginių organizatoriai. Šiltuoju sezonu beveik kiekvieną savaitgalį vyksta įvairiausi sporto renginiai. Vis dažniau masinėse – bėgimo, dviračių varžybose aktyviai dalyvauja didelių įmonių, tarp jų ir bankų komandos, teigiama pranešime spaudai. Kalbinti Lietuvoje veikiančių didžiųjų bankų atstovai vienbalsiai tvirtina – darbuotojų poreikis sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikį akivaizdžiai auga.

Pernai Rusijoje pradėta 30,8 proc. daugiau įmonių bankroto bylų. Ypač didelis augimas fiksuotas 2014 metų spalį ir gruodį. Tarp trijų stambiausių bankrotų – dviejų įmonių, stačiusių Sočio olimpiados objektus, žlugimas. Tai praneša įmonių kreditingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai, remdamiesi savo kolegų iš Rusijos duomenimis.

 Telefoniniams sukčiams vis sunkiau sekasi pinigus išvilioti iš gyventojų, tačiau sulaukiama vis daugiau pranešimų apie bandymus apgauti įmonių vadovus ar finansininkus. SEB banko duomenimis, pernai kiekvieną mėnesį vidutiniškai sulaukta po du įmonių pranešimus apie sukčių bandymus telefonu išgauti konfidencialius duomenis, kurie būtini norint naudotis įmonių sąskaitomis elektroninėje erdvėje. Ankstesniais metais tokių pranešimų bankas sulaukdavo vos vieno kito per metus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Įmonės Lietuvoje bankrutuoja skausmingai ir lėtai, nes savininkai delsia pripažinti liūdną realybę, gelbėdami savo interesus, susikuria papildomų problemų ir konfliktų su kreditoriais bei klientais. Taip LRT.lt sako bankroto administratorius Paulius Pacauskas. „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos bendrovėms sektųsi geriau, jei jos remtųsi anglosaksų sistema ir prioritetą teiktų įmonių susijungimams, o ne bankrotams.

Nuo kitų metų liepos siūloma leisti gyventojams tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais iki 5 tūkst. eurų (17,3 tūkst. litų), o su įmonėmis arba smulkiais verslininkais - iki 3 tūkst. eurų (10,4 tūkst. litų). Vyriausybė trečiadienį patvirtino tai numatantį Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą ir teiks jį svarstyti Seimui.

Lietuvoje verslas šiandien yra gana skeptiškai nusiteikęs taupymo atžvilgiu. 2 iš 5 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių – 40 proc. – nemano, kad versle jos gali sutaupyti, tačiau 44 proc. taip pat negali įvardinti sumos, mokamos už elektrą. Tokius duomenis atskleidė nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva” užsakymu atliktas verslo įmonių tyrimas.

 Daiva Savickienė Šalyje kasmet įsteigiama tūkstančiai įmonių, tačiau didelei daliai žmonių tai atrodo neįgyvendinamas dalykas. Nors nedarbas didelis, tačiau kurti nuosavą verslą išdrįsta ne kiekvienas. Steigti savo įmonę dažniausiai ryžtasi jau subrendę žmonės. Eina pramintais takais „Swedbank“ Verslo aptarnavimo kokybės departamento vadovas Aivaras Janušauskas sako, kad kasmet šalyje įsteigiama apie 13 tūkst. naujų įmonių.

Per 20 įmonių, priklausančių Nacionalinei pastatų administratorių asociacijai (NPAA), raštu įsipareigojo nedidinti kainų už suteikiamas paslaugas perskaičiuojant litus į eurus. Visos įmonės prisijungė prie geros valios Memorandumo. NPAA vienijančios įmonės geros valios Memorandumą pasirašė rugsėjo antroje pusėje.

Daugėjant kibernetinių nusikaltimų dėl asmeninių duomenų nutekinimo, įmonės bus priverstos stiprinti ar iš pagrindų keisti saugumo politiką. Jau nuo kitų metų Europos Sąjunga svarstys asmeninės informacijos rinkimo ir tvarkymo pataisas, kurios palies ir duomenų trynimą iš kompiuterių bei mobiliųjų įrenginių. Ši duomenų apsaugos sritis, anot saugumo ekspertų, yra kas dešimta saugumo incidentų priežastis įmonėse.

Kauno savivaldybės bendrovės įpareigotos per tris dienas „Žalgirio“ krepšinio klubui paskolinti iš viso 2,35 mln. litų, rašo „Kauno diena“. Rugsėjo 30-ąją į miesto savivaldybę ir jos kontroliuojamas įmones kreipėsi „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas. Pasak jo, Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) yra uždraudusi registruoti naujus krepšininkus dėl skolų buvusiems komandos žaidėjams.

Vakarams įvedus sankcijas Maskvai dėl Ukrainos Krymo regiono aneksijos ir paramos separatistams Ukrainos rytuose, Rusija uždraudė į šalį įvežti maisto produktus iš Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos, Australijos, Kanados ir Norvegijos. Lietuva jau pajuto šių apribojimų poveikį - nuo šalies sienų grįžta vilkikai su lietuviškais mėsos ir pieno produktais, prekybos centrų lentynose pasirodė rusiškais užrašais išmargintos pieno produktų pakuotės.

Sugalvojote steigti įmonę, asociacija ar labdaros ir paramos fondą, o renkantis pavadinimą jums patiko žymaus žmogaus vardas ar pavardė, tačiau nežinote ar galite juos naudoti? Registrų centro darbuotojos pataria nesibaiminti – reikalavimų pavadinimams daug, tačiau draudimo naudoti žymių žmonių vardus nėra. „Teisės aktuose reikalavimų pavadinimams – labai daug.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, susitikusi su Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) direktoriumi Mindaugu Sinkevičiumi, aptarė, kokias ir kaip palengvins verslo sąlygas įmonėms, patyrusioms Rusijos embargo pasekmes. Ministrė Algimanta Pabedinskienė pabrėžė, kad šių lengvatų tikslas yra sudaryti įmonėms galimybes turėti daugiau apyvartinių lėšų ir išsaugoti darbo vietas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT), vykdydama pinigų plovimo prevenciją, užkardė itin didelio masto pinigų plovimą, panaudojant Lietuvoje ir užsienyje registruotas priedangos įmones. Tyrimo metu nustatyta, kad 2012 m. du Nigerijos Respublikos piliečiai įsigijo Lietuvoje registruotą, tačiau jokios realios veiklos nevykdančią įmonę.