įmonės

Metinėms finansinėms ataskaitoms už 2018 metus pateikti lieka mažiau nei mėnuo, primena Registrų centras. Nelaukdami paskutiniųjų dienų, iki kada reikia pateikti finansines ataskaitas, šiemet tai padarė jau dešimtadaliu daugiau juridinių asmenų nei tuo pačiu metu praėjusiais metais, rašoma spaudos pranešime.

Šiuo metu visas įmonių sumokėtas pelno mokestis patenka į valstybės biudžetą. Tokia tvarka neskatina savivaldybių konkuruoti dėl verslo susidomėjimo, gerinti sąlygas dirbantiems ar mažiau kištis į konkurenciją. Kaip tik dėl šių priežasčių Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma savivaldybėms skirti ketvirtadalį jose įregistruotų įmonių sumokėto pelno mokesčio. Šiuo metu panašia tvarka savivaldybėms skiriama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiemet viešina ne tik politikų turto deklaracijas, bet ir valstybės valdomų įmonių vadovų bei jų pavaduotojų ir sutuoktinių turto deklaracijas. Nors milijonų sukaupusių nėra, ne vienas gali pasigirti solidžiomis šimtatūkstantinėmis sumomis. VMI viešai pateikia akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir jų pavaduotojų turto deklaracijas už 2017 metus. Naujienų portalas tv3.lt išskyrė turtingiausiųjų penkioliktuką.

2017–aisiais Europoje bankrutavo mažiau įmonių nei 2016–aisiais.Tačiau buvo šalių, kur įmonių bankrotų skaičius išaugo. Lietuva tarp jų užėmė trečią vietą. „Tai, kad Lietuvoje pernai metais gausėjo bankrutuojančių įmonių – kalta ne prasta ekonomikos būklė. Atvirkščiai, Lietuvos ekonomikos būklė šiuo metu kaip niekad gera. Išaugusio bankrotų skaičiaus priežastys daugiau susijusios su teisiniais dalykais. Pirma, dėl to, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. atsirado 500 Eur mokestis už bankroto kėlimą.

Politikai jau metus laiko bando prastumti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios leistų savivaldybių valdomoms įmonėms netrukdomoms užsiimti verslu. Tą daryti dabar joms neva trukdo Konkurencijos taryba. Pagal galiojančią tvarką, savivaldybės, norinčios užsiimti nauja ūkine veikla, privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Pastaroji leidimą duoda, jei veikla yra aktuali visiems gyventojams ir jei jų būtinųjų poreikių negali patenkinti privatus verslas.

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai reikšmingai skiriasi, tai – ženklas, kad mažiausias algas mokančioje įmonėje gali būti neapskaitytų („šešėlinių“) pajamų, nuo kurių nesumokamos socialinio draudimo įmokos. O tai lemia ir mažesnes darbuotojų socialines garantijas.

Naujausia Lietuvos įmonių apklausa rodo, kad pusė jų šiemet numato kelti atlyginimus savo darbuotojams. Be to, didžioji dalis apklaustų įmonių vadovų ir finansininkų mano, kad darbo užmokestis bus sparčiai didinamas bent porą metų. „Apklausa atskleidė, kad įmonių, žadančių kelti atlyginimus, skaičius yra didžiausias per porą metų. Stingant darbuotojų verslas priverstas vis labiau dėl jų pakovoti ir gerinti darbo sąlygas.

Neplanuotai Registrų centre apsilankiusi vilnietė įmonės vadovė apstulbo – verslui be jos žinios nuo šiol vadovaus buvusio vyro sūnus. Moteris įtaria už grotų sėdintį buvusį vyrą suklastojus dokumentus, o Registrų centras kone detektyvu tapusiai istorijai turi paprastesnį paaiškinimą.

Nors šalies verslininkai veiklos perspektyvas vertina šviesiau nei prieš metus, tačiau ir čia matyti dviejų Lietuvų atotrūkis: didmiesčių įmonėms demonstruojant optimizmą, mažesnių miestų bei gyvenviečių verslininkai savo veiklos padangėje įžvelgia kur kas daugiau tamsių debesų. Tai atskleidė verslo nuotaikų ir pasitikėjimo tyrimas „Citadele Index“. Tyrimo duomenimis, optimistiškiausios nuotaikos vyrauja didmiesčiuose.

Labai smulkios Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės per ateinančius trejus metus galės pasinaudoti 123 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansine parama. Tai numatantį mikrofinansavimo priemonės susitarimą pasirašė Europos investicijų fondas (EIF) ir „Swedbank“, lėšos bus skirtos pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą („EaSI“), teigiama „Swedbank“ pranešime spaudai.

Jei praeitais metais Lietuvos laukai skendo ir derliaus visiškai nebuvo, priešinga situacija „įmonių bankrotų laukuose“ – iš viso beveik trys tūkstančiai įmonių pradėjo bankrutuoti. Didžiąją dalį bankrotų iškėlė „Sodra“ Kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad 2017 m. bankrutuoti pradėjo 2886 įmonės, o tai buvo net 10 proc.

Europos Parlamento nario Antano Guogos įsteigtas blokų grandinės biuras „Blockchain Centras Vilnius“ užmezgė virš 100 kontaktų su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, sako centro direktorė Eglė Nemeikštytė. „Per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukėme virš šimto paklausimų tapti centro nariais“, – žurnalistams šeštadienį Vilniuje sakė E. Nemeikštytė. Pasak jos, apie 20 proc. besikreipusiųjų kompanijų buvo iš užsienio.

Portalas tv3.lt ir dar bent 150 Lietuvos ir užsienio įmonių sulaukė keisto laiško anglų kalba su prašymu paremti įmonę. Įdomiausia, kad prašymo autorius – lietuvis, palikęs ir savo lietuvišką kontaktą, teigiantis, kad nei valstybė, nei bankai jam nepadeda vystyti verslo, todėl tai daryti turėtų stambios įmonės.

Įmonės pavadinimas – jos vardas, veidas ir galimybė informuoti klientą apie savo veiklą arba savininkus. Lietuvos įstatymai draudžia klaidinančius ar melagingus įmonių pavadinimus, bet pasirodo, jog šiam reikalavimui nusižengus nieko nenutiks, nes niekas neprižiūri, ar įmonės pavadinimas apgaudinėja klientus. Portalas tv3.lt nutarė pasidomėti įmonėmis, kurių pavadinimai skamba taip, tarsi šios būtų valstybinės institucijos ar oficialūs valstybės įsteigti centrai.

Įmonių, kurios nei uždaromos, nei likviduojamos, o tiesiog paliekamos merdėti be darbuotojų ir realios veiklos, tikintis jų prisikėlimo geresniais laikais, pernai atsirado daugiau kaip 8,4 tūkst., rašo „Lietuvos žinios“. Bendrovės „Creditreform Lietuva“ duomenimis, daugiausia įmonių „našlaičių“ registruota Vilniaus apskrityje – čia jos sudaro kiek daugiau nei pusę visų tokių įmonių. Apie 18 proc.

Prieš kelias savaites įsigijusi pardavimo ir platinimo įmonę Prancūzijoje, „Vičiūnų grupė“ įkūrė bendrovę ir paskutinėje didžiojoje Europos rinkoje, kur dar neturėjo savo atstovybės, – Jungtinėje Karalystėje. Iš viso įvairiose pasaulio šalyse jau veikia 20 grupės pardavimo ir platinimo kompanijų, kuriose dirba beveik tūkstantis specialistų.

Nuo šiandien įsigaliojo naujovė, supaprastinanti ir paspartinanti migracijos procedūras, taikomas į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams. Juos įdarbinančios įmonės nuo šiol gali pretenduoti patekti į „baltąjį“, Patvirtintų įmonių sąrašą – joms bus taikoma mažiau formalumų įdarbinimo procese. „Palengvės dokumentų daugkartinėms nacionalinėms vizoms pateikimo procesas, sutrumpės prašymų išduoti šias vizas nagrinėjimo terminai.

Didžiausią poreikį plėstis ir priimti daugiau darbuotojų šiuo metu turi jaunos ir smulkios įmonės, tačiau viena pagrindinių valstybės priemonių, skatinanti naujų darbo kūrimąsi, šiuo metu nukreipta ne į jas, teigia „Versli Lietuva“ atlikusi analizę. Siūloma supaprastinti programos reikalavimus, kad parama būtų prieinama ne tik stambiam ir finansiškai stabiliam verslui.

Valstybės kontrolei pristačius įžvalgas, kad toli gražu ne visos valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės neša pelną ar dirba tikslingai, Seimo nariai suskubo klausti – kam išvis reikalingos tokios įmonės. Parlamentarų diskusijoje gimė ir siūlymas privatizuoti nemonopolines įmones. Valstybės kontrolė Seimo Ekonomikos komitete pristatė valstybinio audito ataskaitą apie valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių grąžą valstybei.

Diskutuojant apie vieną opiausių Lietuvos problemų – pajamų nelygybę, Lietuvos banko tyrėjas pristatė duomenis, kaip skiriasi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir nuo ko tie skirtumai priklauso. Tuo tarpu ekonomistas tikina, kad didžioji nelygybė ateina ne iš atlyginimų skirtumo. Lietuvos banko tyrėjas Mihnea Constantinescu nagrinėjo atlyginimų tendencijas Lietuvos verslo sektoriuje.

Šiais metais įmonių mokami atlyginimai buvo ištraukti iš po paslapties skraistės. Iš skelbiamos statistikos matyti ne tik, kas moka daugiausia, bet ir kiek moka daugiausia darbuotojų įdarbinusios įmonės. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ paviešina visų įmonių turinčių daugiau nei 3 darbuotojus mokamus vidutinius atlyginimus.

Kokia yra sėkmingos įmonės paslaptis? Turbūt geri darbuotojai – itin svarbus komponentas, tačiau ar mokant didžiausius atlyginimus sektoriuje galima užtikrinti, kad būsi lyderiaujančia bendrove? Idėją, jog darbuotojų atlyginimų dydis yra tiesiogiai susijęs su verslo sėkme socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlė „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.

Naujas Darbo kodeksas – gerai, tačiau nepakankamai. Bent jau taip reformą įvertino Jungtinių Amerikos Valstijų kapitalo įmonės. 71 proc. JAV kapitalo įmonių naująjį darbo kodeksą vertina palankiai, tačiau net 79 proc. apklaustųjų teigia, jog pakeitimai negarantuoja modernesnių darbo santykių.

Dar neseniai visi drauge piktindamiesi skaičiavome giminystės ryšiais susijusius „Registrų centro“, miškų urėdijų ar „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojus. Specialistų paieškos portalas cvmarket.lt pabandė išsiaiškinti, kokia giminių koncentracija Lietuvoje veikiančiose ne valstybės valdomose įmonėse.

Išgirdę, kad valstybinės įmonės vadovui išmokėtas 26 tūkstančius eurų siekiantis atlygis, žmonės pasipiktino. O dalis Seimo narių svarsto, ar tikrai įmonės taip pelningai dirba, kad jų darbuotojams būtų atseikėti tūkstančiai. Premjeras ragina nepavydėti, nes didelį atlygį gaunantys ir gerai dirbantys žmonės ir biudžetui uždirba milijonus.

Seimas spręs, ar leisti Kainų komisijai skirti energetikos įmonėms didesnes - iki 10 proc. metinių arba konkrečios reguliuojamos veiklos pajamų dydžio baudas už įvairius pažeidimus. Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos natrys Artūras Skardžius BNS sakė, kad dabar įmonėms už pažeidimus nustatytos per mažos baudos, todėl jos Kainų komisijai neteikia informacijos. „Kai reguliuotojas negali gauti duomenų, mes kaip vartotojas gal permokame už paslaugas“, - teigė parlamentaras.

Europos Komisija (EK) parengė taisykles, pagal kurias galės blokuoti su tarpuskaitos operacijomis eurais susijusią už Europos Sąjungos (ES) ribų esančių ir ES teisės aktais nesivadovaujančių įmonių veiklą. Dokumento tekste pabrėžiama, kad būsimas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES yra vienas iš veiksnių, dėl kurių būtina imtis tokios priemonės. „Brexit“ kelia didelę riziką ES finansiniam stabilumui“, – rašoma dokumente.

Šiemet pirmą kartą juridiniai asmenys, kurių mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, pelno mokesčio deklaracijas turi pateikti iki birželio 15 d. Drausmingiems mokesčių mokėtojams išankstinių priminimų VMI nesiųs, jų sulauks tik vėlavę vykdyti prievolę ir „naujokai“. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad Lietuvos juridiniai asmenys, užsienio vienetų nuolatinės buveinės, kurių mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, pelno mokesčio deklaracijas turi...

Finansinių ataskaitų Registrų centrui iki birželio nepateikė dar beveik du trečdaliai juridinių asmenų. Registrų centras pranešė, kad birželio 1 dienos duomenimis, finansines ataskaitas iš viso pateikė 54,8 tūkst. juridinių asmenų, arba 34 proc. nuo visų tai daryti turinčių juridinių asmenų (per 160 tūkst.

Neįgaliųjų organizacijos reiškia palaikymą Seime inicijuotai socialinių įmonių finansavimo modelio reformai bei ragina numatyti „neįgaliojo krepšelį“ nukreipiant lėšas darbo vietos pritaikymui, o ne užmokesčio kompensacijoms ar mokestinėms socialinių įmonių lengvatoms.

Kibernetinis darbuotojų ir verslininkų mulkinimas yra itin kokybiškas ir retas, patyręs tokio tipo psichologinį spaudimą, sugebėtų jį atskirti. Šie būdai iš įmonių išvilioja milijardus siekiančias sumas visame pasaulyje. Tai konferencijoje „LOGIN“ pasakojo SEB banko atstovas Andrius Varnelis. Jis pateikė ir tris populiariausius sukčiavimo atvejus, dėl kurių įmantrumo pasaulio įmonės praranda milijardus.

Nuo šių metų „Sodrai“ pradėjus viešinti mokamus vidutinius atlyginimus įmonėse, šios lyg ant delno. Kiekvieną mėnesį galima stebėti, kaip keičiasi žinomiausių įmonių atlyginimai bei kur mokami didžiausi.

Ilgą laiką veiklą vidaus ištekliais finansavusios įmonės palengva gręžiasi ir į kredito įstaigas – tą liudija naujausia Lietuvos banko apklausa. „Matome naujas įmonių elgsenos, svarstant, kokiais ištekliais finansuoti savo veiklą, tendencijas. Bendrovių, kurios savo verslo poreikius ketina finansuoti tik vidaus ištekliais, sumažėjo 13 proc. punktų.

Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo spartų atlyginimų augimą, kurį iš esmės lemia darbuotojų trūkumas, tiesa, dalis jų taip pat pažymėjo, kad tai nėra begalinis procesas. Pavyzdžiui, 62 proc. apklaustų statybos ir 52 proc.

Kas Lietuvoje aptarinėjama jau ilgą laiką, Latvijoje po truputį virsta darbais. Reinvestuojamojo pelno lengvata Estija jau seniausiai vilioja užsienio investicijas, įskaitant ir Lietuvos verslininkus. Dabar link to pajudėjo ir Latvija. Nejaugi Lietuva konkurencinėje kovoje liks nuginkluota? 0 proc. pelno mokesčio tarifą Latvijos finansų ministerija siūlo pradėti taikyti nuo 2018 m. Taip įmonėms būtų skatinamos pelną reinvestuoti, o ne jį išsidalinti.

Keičiantis įstatymams fiksuojamas bankrotų skaičius ir toliau augs, mano analitikai. Mat naujomis pataisomis gresia daug didesnės baudos.  Kovo mėnesį bankrutuojančiomis paskelbtos net 361 įmonė. Tiek daug bankrotų nebuvo nuo 2009 m., teigia verslo riziką vertinančios UAB Creditreform Lietuva specialistai.

Nemažai šalies verslininkų savo įkurtos įmonės pavadinime deklaravę patikimumą, solidumą, garantijas ar net pelną, šiandien, matyt, mielai šūktelėtų „Apgavau! Su balandžio pirmąja!“ Apie žadėjusias, bet neištęsėjusias įmones kalba verslo rizikingumo vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

„Sodrai“ nusprendus viešai skelbti vidutinius atlyginimus, mokamus Lietuvos įmonėse, dėmesys nukrypo į didžiausius atlyginimus mokančiuosius. Pažvelgus į jas matyti, kad jos pasižymi ne tik mažu darbuotojų skaičiumi, bet ir tai, jog yra ne lietuviškos kilmės. Didžiausias šalies vidurkis užfiksuotas įmonėje „Biotecha“, kuri užsiima prekyba laboratorine įranga. 16 darbuotojų turinčioje įmonėje sausio mėn. vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ siekė 36973,68 Eur.

Verslininkai skaičiuoja pelnus, o darbuotojai – atlyginimus. Tai normalu ir suprantama, tačiau ar augant įmonių pelnams laimi ir darbuotojai? Pagal paskelbtus apklausos rezultatus, tikrai ne visi linkę išmokėti papildomas premijas ar kitaip paskatinti darbuotojus. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc.

Praeiti metai pažėrė ne vieną naujieną. Iš „Teo“ ir „Omnitel“ liko „Telia“, naujus vardus pateiks ir DNB bei „Nordea“ junginys, ir „Rimi“ ir „Iki“ junginys. Ar tai gali reikšti, kad ateityje Lietuvoje liks vis mažiau įmonių? „Summa Advisers“ vadovaujantysis partneris Žygintas Mačėnas žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad konsolidacija tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje – neišvengiama. Tai globalizacijos procesai.

Įmonės, kuriose atlyginimo vidurkis „į rankas“ viršija 1000 Eur, dažniau auga spartesniu tempu. Tačiau kas trečia tokia įmonė pasižymi žemu veiklos pelningumu arba veikia nuostolingai. Tai paaiškėjo kredito biurui „Creditinfo“ sugretinus „SoDros“ svetainėje paskelbtus atlyginimų vidurkius įmonėse su jų finansiniais duomenimis. „Lietuvoje vidutinis darbuotojų atlyginimas keletą metų augo sparčiau negu darbo našumas.

Būsimo jungtinio DNB ir „Nordea“ banko Baltijos šalyse vadovas Erkkis Raasuke pareiškė, jog pagrindiniai jo klientai bus vietinės įmonės ir verslininkai. E.Raasuke pabrėžė, kad būtent nuo vietinių įmonių ir verslininkų priklauso ekonomikos augimas, todėl bankas nori tapti geru jų partneriu. Pasak jo, jungtinio banko, kuris gali kontroliuoti apie penktadalį rinkos, tikslai bus būti pastebimu Baltijos šalių rinkoje, užtikrinti puikią aptarnavimo kokybę.

Pernai metais bankrotai, areštai, personalo netekimas mažiausiai kamavo Tauragės, Šakių ir Šilalės savivaldybėse įsikūrusias įmones, o labiausiai nuo verslo nesėkmių kentėjo Visagine, Klaipėdoje bei Palangoje registruoti verslo subjektai, teigia įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“. „Kas nekuria verslo, tas ir nepatiria problemų.

Bankrotų skaičiuos šalyje auga dar nuo užpernai. Ir, panašu, kad tendencijos nesikeičia, nes pernai bankrotai pradėti 28 proc. daugiau įmonių. 2016 m. bankrutuoti pradėjo 2565 įmonės. Iš jų 83% su finansiniais, atsiskaitymo ir kitas sunkumais susidūrė kur kas anksčiau, skaičiuoja kredito biuras „Creditinfo“. Jis palygino, kokius kredito reitingus bankrutuojančios įmonės turėjo likus pusmečiui ir seniau iki pasitraukimo iš rinkos.

BNS apžvelgia pagrindinius mokesčių pakeitimus 2017 metais. Gyventojų pajamų mokestis Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) didėja nuo 200 iki 310 eurų. Maksimalus mėnesio NPD bus taikomas, jei gyventojo pajamos neviršys 380 eurų – minimalios algos (MMA). Jei pajamos viršys MMA, pagrindinis NPD bus atitinkamai mažinamas. Šeimoms, auginančioms vaikus, papildomas NPD didėja nuo 120 iki 200 eurų už kiekvieną vaiką.

Verslininkai 2017 metus pasitinka atsargiomis nuotaikomis. 53 proc. mažų ir vidutinių įmonių prognozuoja, jog kitais metais verslo pajamos liks 2016 m. lygyje, 25 proc. tikisi augimo, o kas šešta įmonė nuogąstauja dėl pajamų sumažėjimo. „Citadele“ banko užsakymu bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių, paaiškėjo, kad 2017 metais pilnesnių verslo aruodų labiausiai tikisi gamybininkai, taip pat daugiau nei 50 darbuotojų turinčios bendrovės.

Nors didesnės įmonės pasirenka savo veiklą pradėti didmiestyje, verslūs žmonės gyvena ne tik ten. Jų netrūksta visoje Lietuvoje, tačiau ypač išsiskiria kurortinės zonos. Visgi vertinant mokestinę struktūrą, matoma, kad didžioji našta krenta ne ant didžiųjų įmonių. Lietuvos savivaldybių verslumo tyrimas atskleidė, kad šešios iš dešimties naujų įmonių steigiamos Vilniuje arba Kaune.