įmonės

Seimo narys Vitalijus Gailius siūlo priimti įstatymų pataisas, atsižvelgiant į kurias valstybės ir savivaldybės įmonių vadovais galėtų būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Šiandien Seime užregistruotos tai numatančios Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisos. „Pagal esamą tvarką, valstybės tarnautojais gali tapti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, bet valstybės ar savivaldybių įmonių vadovams analogiškas reikalavimas kažkodėl netaikomas.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijos 20-mečio kongrese ir kasmetinėje apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmuose. Kreipdamasis į susirinkusiuosius, premjeras teigė, kad didžiuojasi Lietuvoje kuriamu produkcijos ir teikiamų paslaugų potencialu, kuris leidžia vis aktyviau įsiterpti į naujas užsienio rinkas ir taip stiprinti šalies ekonomiką.

Žinių radijas Esminis laiminčių organizacijų konkurencinis pranašumas yra vadinamoji laiminti kultūra, tai yra, kad darbuotojas tam tikroje situacijoje pasielgs tokiu būdu, kas kompanijai kurs didžiausi pridėtinę vertę. Taip teigia „FranklinCovey Lietuva“ partneris, komunikacijos asmeninio efektyvumo ir lyderystės programų konsultantas Rytis Juozapavičius.

Šiemet verslo įmonių entuziazmas bėgti itin didelis: iki bėgimo renginio „Nike We Run Vilnius/DNB pusmaratonis“ likus dar visam mėnesiui, užsiregistravusių įmonių komandų jau daugiau nei 100 ir tai beveik dvigubai daugiau nei pernai šiame renginyje. Tarp bėgančių jau rikiuojasi „Omnitel”, „Lukoil”, „Tez tour”, „Cgates”, „Microsoft“, „Pigu.lt“, „Impuls“ ir daugelio kitų įmonių komandos.

Daugėjant darbuotojų naudojamam įrenginių skaičiui ir poreikiui jais pasiekti reikalingą informaciją iš bet kurios vietos, vis daugiau bendrovių Lietuvoje nusprendžia pereiti prie debesijos sprendimų. Siekdama kuo efektyviau organizuoti įmonės darbą prie „Office 365“ ir „Windows Azure“ perėjo bendrovė „Kelprojektas“, didžiausia transporto infrastruktūros inžinerijos įmonių grupė Baltijos šalyse.

Žinių radijas Informacinių technologijų (IT) centrui „Barclays“ Lietuvoje vadovaujantis Giedrius Dzekunskas sako, kad į šalį pritraukus dar 20 tokių įmonių kaip „Barclays“, Lietuvos biudžetas papilnėtų dviems mlrd. litų. „Mes visada ieškome tų dviejų trūkstamų milijardų biudžete – tai iš šešėlio bandome ištraukti, tai dar iš kažkur. Dabar turime tūkstantį žmonių („Barclays“ IT centre Lietuvoje – red.) – atneša 100 mln. litų (biudžetui – red.

Šią savaitę prasidėjo pirmosios Lietuvoje kardio dviračių varžybos „Mink į sveikatą“, kurios tęsis net 2 mėnesius ir įtrauks 18 komandų, sudarytų iš Vilniuje įsikūrusių bendrovių darbuotojų. Pedalų minimo varžybas inicijuoja sporto ir sveikatingumo klubai „Impuls“ ir kviečia jose dalyvaujančių bendrovių darbuotojus pertraukėlių metu dažniau sėsti ant dviračio-treniruoklio, numinti kuo daugiau kilometrų ir aplenkti savo konkurentus, teigiama pranešime spaudai.

Vasario mėnesį bankrutuojančios statusą įgijo 144 įmonės, arba beveik tiek pat, kiek ir ankstesnį mėnesį. Bankrutuojančiomis daugiausia – 24 – tapo įmonės iš paslaugų sektoriaus, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Praėjusį mėnesį bankrutuojančių statusą taip pat įgijo po 19 įmonių, kurių veikla mažmeninė prekyba ir statybos.

Tik 6 proc. lietuvių teigia nesidomintys, kaip sekasi įmonei, kurioje jie dirba. Svarbiausia – kad mokėtų atlyginimą. Tačiau net 60 proc. respondentų teigia, kad apie savo darbovietės reikalus sužino netiesiogiai, o ne iš įmonės vadovybės. Kaip parodė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atlikta analizė, daugumos apklaustųjų nuomone, įmonės vadovai nesidalina informacija, nes laiko pavaldinius nelygiaverčiais partneriais.

Gražiausių praėjusių metų lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą laimėjo 13 įmonių iš daugiau kaip 13 tūkst. juridinių asmenų pavadinimų, įregistruotų 2013 metais.

 Premjeras sako, kad įmonėms ir toliau reikia leisti įsigyti žemės Lietuvoje, nes, pasak Algirdo Butkevičiaus, žemės ūkio bendrovės sumoka daugiausia mokesčių valstybei. "Manau, kad juridiniams asmenims reikia leisti žemę įsigyti.

Atakos, kai taikomi įvairi kenkėjiška programinė įranga, šlamštalaiškiai ir netikri laiškai, išlieka pagrindinės kibernetinės grėsmės, su kuriomis dažniausiai susiduria bendrovės, teigia bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai. Kenkėjiškų atakų ir siunčiamų brukalų 2013 m. gerokai padaugėjo – tokie viso pasaulio verslo atstovų apklausos „Global corporate IT security risks 2013“, atliktos autoritetingos analitinės agentūros „B2B International“ kartu su „Kaspersky Lab“, rezultatai. Apie 66 proc.

Vilniaus darželiams maistą tiekianti bendrovė „Pontem“ pranešė pakeitusi dalį gamintojų, kurių produkciją sukritikavo Lietuvos tėvų forumas. „Kol vyksta vakar Lietuvos tėvų forumo paskelbtų vaikų darželiams Vilniuje tiekiamų maisto produktų tyrimų vertinimas, abejonių sukėlusi gamintojų produkcija bus keičiama kitų įmonių gaminiais – vietoj „Rivonos“ pieno produktų pasirinkta „Rokiškio pieno“ ir „Pieno žvaigždžių“ produkcija, „Mažeikių mėsinės“ mėsos gaminius keičia „Nemateko“ produktai, o uogie...

 Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2013 m. gruodžio mėn. sudarė 2 747,3 mln. litų ir, palyginti su lapkričio mėn., padidėjo 16,4 proce. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – sumažėjo 0,6 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 21,4 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – sumažėjo 1,1 proc.

Šiaulių apskrities mažų ir vidutinių įmonių nuotaikos pamažu gerėja, bet šių metų verslo planai – vis dar nuosaikūs. Antrus metus iš eilės SEB banko atlikta mažų ir vidutinių įmonių apklausa rodo, kad Šiaulių apskrities įmonių nuotaikos pamažu gerėja. Lyginant su 2012 metų tyrimu, kai įmonės teikė prognozes 2013-iesiems, beveik dešimtadaliu (9 proc.) sumažėjo pesimistiškai verslo perspektyvas vertinančių ir apyvartos mažėjimo besitikinčių įmonių.

Vilnius – ne Niujorkas, o Konstitucijos prospektas – ne Volstritas. Mažesnė rinka siūlo kuklesnį kapitalą, tačiau vos du dešimtmečius skaičiuojanti Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių investavimo kultūra – gerose rankose.

Birutė Slavinskienė Iš aukštų tribūnų girdime, kad šalies ekonomika sparčiai auga, tačiau tų, kurie iškrenta iš to „greitėjančio traukinio“, irgi nemažai. Šiemet per sausį–lapkritį šalyje bankrutuojančiomis tapo 1244 įmonės, tuo pat metu pernai – 1200 įmonių, teigia įmonių kredito riziką vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, remdamasi Registrų centro duomenimis.

Antrus metus iš eilės SEB banko atlikta mažų ir vidutinių įmonių apklausa „Verslo barometras“ rodo, kad jų nuotaikos beveik nekinta. Didesnė dalis – 69 proc. įmonių – šiemet tikisi nuosaikaus, iki 10 proc., apyvartos augimo (2012 metais, kai įmonės teikė prognozes 2013-iesiems – 72 proc.). Tiesa, šiek tiek išaugo optimistiškiausiai verslo perspektyvas vertinančių įmonių gretos: įmonių, kurios tikisi 15-30 proc. apyvartos augimo, per metus padaugėjo 2 proc. punktais iki 19 procentų.

 Ekonominis sunkmetis privertė įmones taupyti ir atsisakyti įmonių švenčių. Renginių organizavimo įmonės „Pirmoji kava“ vadovas Jogaila Morkūnas tikino, kad krizės padariniai vis dar jaučiami, tačiau, pasak jo, viskas tik į naudą.   „2008 m. krizė smogė ne tik per pinigines, bet ir per žmonių mąstymą. Požiūris į fejerverkus, plunksnas, Ciciną arba ten dar kažką prabangaus iki skausmo po truputį sumažėjo. Kitaip tariant, išlavėjo skonis.

Indrė Mikelionytė Ne kartą esu raginta: pasidomėk, kaip gyvena smulkusis ir vidutinis verslas Alytaus regione. Nereikia būti Saliamonu, rezultatas aiškus: gyvenantys gerai pasigirs, skurstantys tylės. Tačiau ką daro tie, kuriems trūksta apyvartinių lėšų, o plėtros planų nestinga? Kiekvieno išeitis sava – kam bankrotas, kam restruktūrizacija, tačiau galimas sprendimas – draugystė su bankais, tik ar ištikima ir kokia forma?   Jeigu galėčiau.

Pareigūnai sulaikė 25 Lietuvos kapitalo mėsos perdirbimo ir prekybos įmonės darbuotojus ir areštavo 5 mln. litų vertės turto. Neįvardijama įmonė įtariama nuslėpusi 8 mln. litų PVM pajamų mokesčio, trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Edvardas Šileris.

Per šių metų 11 mėnesių bankrutuojančiomis tapo 1437 įmonės. Tai 15,5 proc. daugiau nei per tą patį pernai metų laikotarpį (1244). Metams persiritus į antrą pusę, bankrotų pastebimai pagausėjo paslaugų įmonėse. Aktyviau iš rinkos traukėsi naujokai, bet mažiau subankrutavo ekonomikos bumo laikais atsiradusių bendrovių. Taip teigia kredito rizikos vertinimo bendrovės UAB „Creditreform Lietuva“ specialistai, išanalizavę Registrų centro duomenis.

 Verslininkai įmonių finansinę situaciją vis dar yra linkę susieti su išorės veiksniais. Tačiau daugėja tokių, kurie finansinėms problemoms pirmiausia priežasčių ieško vidiniuose įmonės procesuose bei priimamuose sprendimuose. Šias tendencijas atskleidžia „Danske Bank“ užsakymu atlikta įmonių savininkų ir vadovų apklausa. Per metus reikšmingai – nuo 9,9 proc. iki 17,9 proc. – daugėjo verslininkų, apyvartinį kapitalą siejančių su gebėjimu planuoti ir jį kryptingai valdyti.

Lietuvoje veikiančios finansų maklerio įmonės (FMĮ) per devynis šių metų mėnesius kartu uždirbo 0,2 mln. litų neaudituoto pelno, tuo tarpu 2012-ųjų sausį-rugsėjį šios įmonės buvo patyrusios 2,2 mln. litų nuostolių. Šiemet pelningai dirbo keturios iš aštuonių šalyje veikiančių FMĮ, o daugiausiai pelno uždirbo "Orion Securities" - 0,4 mln. litų, teigiama Lietuvos banko pranešime. Trečiąjį ketvirtį FMĮ turtas sumažėjo 7,7 proc. ir rugsėjo pabaigoje buvo 16,8 mln. litų.

Per ankstesnės kadencijos Vyriausybės poros metų laikotarpį įmonių, kurių akcininkė valstybė, grąža padidėjo dvidešimt kartų. Tačiau kitąmet valstybė iš jų pageidauja gauti triskart mažiau nei prieš porą metų, rašo savaitraštis „Veidas“. Konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė iš pirmtakės, vadovaujamos socialdemokrato Gedimino Kirkilo, paveldėjo apie 150 valstybės valdomų įmonių, kurios per metus sumokėdavo apie 40 mln.

Dvi biržoje kotiruojamos laivybos įmonės ateitį piešia skirtingomis spalvomis – viena nemato nei krovinių gabenimo laivais, nei vietinės biržos perspektyvų, o kita pragiedrulių įžvelgia ir kurpia laivyno atnaujinimo planus. Analitikai sako, kad vilčių įmonėms atsigauti yra, bet reikia spręsti įsisenėjusias problemas. „Nebenoriu gyventi su rožiniais akiniais ir tikėti, kad jau tuoj viskas bus gerai. Jau krūvą metų buvome užsimaukšlinę tuos akinius ir vis laukėme to kažko, bet stebuklas neįvyko.

 Yra žmonių, metusių karjerą galingiausiose pasaulio institucijose, kad nedidelė Baltijos valstybė atrodytų it deimantas anglių maiše. Daug kam gyvenimą apkartinusi 2008 metų finansų krizė smarkiai pristabdė užsienio kapitalo tėkmę. Vien 2012-aisiais investavimo mastas pasaulyje susitraukė 22 proc. Tačiau lietuviams pasaulis nė motais. Pernai investicijų sulaukėme penktadaliu daugiau ir pagal ekonomikos augimą Senajame žemyne esame treti.

Nors Vilniaus savivaldybę slegia daugiau nei milijardo litų skola, kai kurių savivaldybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai per metus gerokai išaugo. Patys vadovai tikina, kad jų algos didėja natūraliai gerėjant bendrai situacijai Lietuvoje, rašo savaitraštis "Vilniaus diena". "Vilniaus dienos" pateikiamais duomenimis, didžiausi atlyginimai trečią šių metų ketvirtį buvo Miesto ūkio ir transporto departamento kuruojamos srities įmonėse.

Irena Budrienė Verslininkai prašo padėti apsiginti nuo įmonių zombių, kurios lyg ir egzistuoja, nors iš tikrųjų jau seniai yra mirusios. Nuostolingai dirbančios įmonės neatsiskaito už prekes ir paslaugas, į bankrotą nusitempia verslo partnerius. Verslininkai sako, jog zombiai tampa tam tikra verslo rūšimi.

 Per 9 šių metų mėnesius Lietuvoje bankrutavo 1150 įmonių – tai 189 atvejais daugiau nei 2012 m. analogišku laikotarpiu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Daugiausiai bankroto atvejų šiemet teko prekybos bendrovėms – 305, arba pusšimčiu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Antrąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių1 pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 55,5 mlrd. litų, arba 7,8 procento daugiau nei praėjusių metų antrąjį ketvirtį ir 3,5 proc. – nei pirmąjį šių metų ketvirtį, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Antrąjį šių metų ketvirtį įmonės dirbo pelningai. Įmonių pelnas sudarė daugiau nei 3 mlrd. litų.

Ūkio ministerija, siekdama sumažinti administracinę naštą, teikė pasiūlymus kitoms valstybės institucijoms panaikinti reikalavimą verslo įmonėms turėti antspaudą. Nors prievolė bendrovėms turėti antspaudą panaikinta nuo 2004 m., tačiau Valstybės ir savivaldybių įstaigų blankų parengtose formose buvo išlikusi antspaudo vietos žyma (A. V.), o kai kur įstatymuose vis dar buvo išlikę nuostatų, susijusių su pareiga turėti antspaudą.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį sparčiai augęs eksportas paskatino užsienyje prekybos partnerių turinčias šalies įmones mažinti su prekyba susijusią finansinę riziką pasitelkiant faktoringą bei akredityvus. „Swedbank“ duomenimis, lyginant su pirmuoju 2012 m. pusmečiu, prekybos sandorių atsiskaitymo riziką mažinančių gaunamų akredityvų skaičius banke išaugo 50 procentų. Be to, bendrovės su „Swedbank“ sudarė 34 proc.

Visos Lietuvos įmonės, logiškai mąstant, neturėtų būti senesnės nei pati atkurta Lietuvos valstybė. Tačiau panagrinėjus jų istoriją, galima atrasti ir kelis šimtmečius skaičiuojančių bendrovių. Žinoma, įmonių, kurios būtų perduodamos vienai šeimai iš kartos į kartą, Lietuvoje nėra. Kaip ir nėra registrų centro, kuriame būtų kelis šimtmečius registruojamos įmonės. Tad sudarant sąrašą daugiausia teko kliautis pačių įmonių informacija, nuo kada jos skaičiuoja savo istoriją.

Žmonės vis dažniau ieško įmonių ne pagal fizinės jų būstinės adresą, o pagal virtualųjį. Pastarasis tampa vis aktualesnis tiek klientams, tiek patiems verslininkams. Šiais metais iš įsteigtų 6 tūkst. 578 naujų įmonių maždaug pusė įregistruotos tokiu pat adresu kaip įregistruotos 3 ar daugiau įmonės. Vien 5 populiariausiais adresais įregistruotos 943 įmonės.

Šių metų pirmąjį pusmetį draudimo rinka išaugo beveik dešimtadaliu – šalyje registruotos draudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai pasirašė 940,1 mln. Lt draudimo įmokų – 9,9 % daugiau nei pernai atitinkamu metu. Tokios tendencijos leidžia prognozuoti šiais metais spartesnę, nei anksčiau tikėtasi, draudimo rinkos plėtrą.

Kreditų biuras „Creditinfo“ investavo 250 tūkst. litų į įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto reitingų atnaujinimą. Kredito reitingai leidžia numatyti, kokia yra tikimybė, kad įmonė vėluos atsiskaityti arba bankrutuos per artimiausius 12 mėnesių. „Atsigaunantis verslas pradeda vis labiau orientuotis į pajamų auginimą.

Per septynis 2013 metų mėnesius bankrutavo net 916 įmonių – 22% daugiau nei per ta patį laikotarpį pernai. Liepą bankrotų buvo gausiau nei ankstesniais metų mėnesiais, išskyrus tik kovą. Iš rinkos daugiausiai traukėsi prekybos, maitinimo ir pramonės įmonės. Šis mėnuo nuo ankstesnių skyrėsi ir tuo, kad bankrutavo daugiau vidutinio dydžio darbdavių. Tokias išvadas padarė kredito rizikos vertinimo bendrovė „Creditreform Lietuva“, remdamasi Registrų centro duomenimis.

Praėjusį mėnesį įmonėms įregistruoti 1044 laikini apribojimai valdyti, naudotis ar disponuoti savo turtu. Turto areštų skaičius, palyginti su pirmojo pusmečio vidurkiu, padidėjo 7 proc. Tačiau areštuoto turto suma buvo 15 proc. mažesnė nei vidurkis ir sudarė 130 mln. litų. Tai atskleidžia kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „80 proc.

Daugiausia mokesčių per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje sumokėjo energetikos įmonės. Net šešios didžiausios mokesčių mokėtojos iš pirmojo dešimtuko yra iš energetikos sektoriaus, o daugiausiai iš visų bendrovių mokesčių pirmąjį pusmetį sumokėjo „Orlen Lietuva“. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą TOP500 mokesčių mokėtojų sąrašą, ši įmonė per pusę metų valstybės biudžetui sumokėjo per pusę milijardo litų. Antroje vietoje bendrovė „Lietuvos dujos“. Ji sumokėjo 275,55 mln.

Mikro- (nuo 1 iki 9 darbuotojų) ir mažos (nuo 10 iki 49 darbuotojų) įmonės sudarė didžiausią dalį visų Lietuvos įmonių – 98,3 procento visų nefinansinių įmonių. 2011 m., palyginti su 2010 m., mikro- ir mažų įmonių skaičius labiausiai padidėjo statyboje (40,1 %) ir profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (15 %) bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Mikro- ir mažų įmonių pajamos sudarė 39,3 procento visų įmonių pajamų ir padidėjo 24,3 procento.

  Tokios išvados prieita „Globalios verslumo stebėsenos“ (GEM – angl. Global entrepreneurship monitor) tyrimo 2012 m. rezultatuose. GEM – visame pasaulyje pripažįstama kaip viena objektyviausių, tiksliausių ir patikimiausių metodikų verslumui tirti. Lietuva į pasaulinį verslumo stebėsenos tyrimą įtraukta nuo 2011 m., šiemet apklausti 2003 18-64. m. amžiaus gyventojai ir 36 ekspertai iš finansų, verslo, švietimo, ir kt. sričių. GEM – didžiausias pasaulyje verslumo situacijos tyrimas.

Vilius Petkauskas Pastaruosius kelerius metus politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai skambino varpais apie Lietuvos gyventojų negebėjimą kurti verslo ir dirbti sau. Tačiau statistika rodo, kad didelis savarankiškai dirbančių asmenų skaičius būdingas tik vargingiausioms valstybėms. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2012 metais Lietuvoje savarankiškai dirbo šiek tiek mažiau nei dešimtadalis visų dirbančių žmonių, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 15 proc.

Per pirmąjį 2013-ųjų pusmetį buvo užregistruota 776 įmonių bankrotų atvejai – tai 131 atveju arba 20 proc. daugiau nei per tą patį 2012 metų laikotarpį, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Bankroto atvejų statistika labiausiai augo paslaugų, transporto ir prekybos verslo sektoriuose, o žemės ūkio ir maitinimo bendrovių bankrotų - sumažėjo. Neigiamas bendros bankrotų statistikos tendencijas didžiaja dalimi lėmė 57 proc. padažnėję paslaugų įmonių bankrotai.

Seimas antradienį priėmė pataisas, kurios užkerta galimybes verslininkams įsigyti ir valdyti didesnius nei 500 hektarų žemės plotus. Už Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas balsavo 103, susilaikė du Seimo nariai. Pataisos numato, kad daugiau nei leidžiama žemės negalės įsigyti susiję asmenys, jos nebus galima konsoliduoti, pasitelkiant trečiuosius asmenis.

Per 2013 m. birželio mėnesį 695 Lietuvos įmonėms įregistruoti 899 turto areštai. Skaičiuojant nuo 2008 m. vidurio, mažiau jų būta tik 2011 metų spalį. Teisę disponuoti turtu daugiausiai prarado smulkios įmonės ir tos, kurios pradėjo veiklą iki 2003 m. Tokias išvadas padarė rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, atlikusi Centrinės hipotekos įstaigos valdomo Turto areštų aktų registro įrašų analizę.

Po krizės sparčiai atsigaunanti Lietuvos biurų baldų rinka keičiasi. Įmonių vadovai pradeda vertinti biuro įrengimo išlaidas kaip ilgainiui atsiperkančią investiciją į darbuotojų pasitenkinimą ir didesnį lojalumą. Baldžiai, supratę tokius darbdavių poreikius, stengiasi prisitaikyti ir pasiūlyti rinkai naujausius sprendimus, kuriant produktyvumą skatinančią darbo aplinką.

Tyrimas parodė, jog mažo ir vidutinio dydžio įmonės (MV įmonės), vykdančios savo veiklą ir tarptautinėse rinkose, yra du kartus sėkmingesnės nei tos, kurios vykdo veiklą vien tik vietinėse rinkose. Dėmesys tarptautinei prekybai tokiose įmonėse nuolat auga. Mažų ir vidutinių įmonių gyvavimą sunkina 20 amžiaus infrastruktūra, dideli muitai ir informacijos apie tarptautinę prekybą stoka.

 Lietuvoje užaugo naujoji vadovų karta – jauna nebūtinai amžiumi, o idėjomis, pasiryžę rizikuoti ir, jei tik reikės, už sumanymus atsakyti savo kailiu. Mažiau formalumų, daugiau skaidrumo, vienybės ir lygybės – tokiomis vertybėmis šie nauji vadovai galės dalytis, tikėtina, sėkmės lydimose organizacijose.