įmonės

Mažiausiai 18 Europos kompanijų dėl JAV sankcijų grėsmės jau atsisakė bet kokio dalyvavimo Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą projekte „Nord Stream 2“, pranešė Vokietijos leidinys „Tagesspiegel“, remdamasis JAV valstybės sekretoriaus pranešimu Kongresui.

Programišių taikiniu virtusi bendrovė „Citybee“ nesusikalba su kibernetinio saugumo specialistais. Bendrovė, anot Krašto apsaugos ministerijos, nesutinka pasidalinti duomenimis, kurie padėtų išsiaiškinti, kaip tiksliai programišiai pavogė gyventojų elektroninio pašto adresus, slaptažodžius ir kitą svarbią informaciją, „Citybee“ tokios kritikos nesupranta, aiškina, kad visą reikiamą informaciją specialistams pateikę.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuotas 1181 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 52 450 asmenų.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė likviduoti opozicijos raginimus streikuoti palaikiusias privačias įmones. Penktadienį kalbėdamas sostinėje Minske vykstančiame Visos Baltarusijos liaudies susirinkimui, kuriame dalyvauja šimtai valdžiai lojalių delegatų, A. Lukašenka sakė įpareigojęs „kontroliuojančias institucijas“ likviduoti privačias bendroves, kurios palaikė opozicijos raginimus skelbti streiką visoje šalyje pernai rudenį.

Net dešimtadalis smulkių ir vidutinių įmonių prognozuoja, kad šiemet gali tekti atleisti dalį darbuotojų. Tokios tendencijos paaiškėjo Užimtumo tarnybai apklausus per du tūkstančius įmonių vadovų. Tiesa, patys smulkieji verslininkai aiškina, kad iš tikrųjų atleidimų griebtis bus priversti net ne dešimtadalis, o penktadalis verslų. Ekonomistai aiškina, kad tai Lietuvai gresia dar didesniu nedarbu. Tiesa, yra ir tokių įmonių, kurios skundžiasi nerandančios norinčiųjų dirbti.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusioms daugiau kaip tūkstančiui įmonių jau išmokėta 2,1 mln. eurų subsidijų iš 150 mln. eurų vertės paramos paketo, nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo BNS, kad dar 4695 mokesčių mokėtojų netrukus gaus 9,9 mln. eurų subsidijų.  Sausio 20 dieną pradėjo veikti naujas pagalbos verslui paketas: 150 mln. eurų numatyta subsidijomis, 30 mln. eurų – lengvatinėmis paskolomis.

Atsižvelgdama į besitęsiančius ūkinės veiklos ribojimus ir siekdama paremti dėl COVID-19 protrūkio nukentėjusią ekonomiką, Europos Komisija (EK) iki 2021 m. gruodžio 31 d. pratęsė valstybės pagalbos laikinąjį komunikatą ir padidino paramos priemonėms taikomas ribas.  Įmonėms, vykdančioms pirminę žemės ūkio produktų gamybą, didžiausią gautinos valstybės pagalbos ribą EK padidino nuo 100 tūkst. iki 225 tūkst. eurų, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonėms – nuo 120 tūkst.

2020 m. pasaulis keitėsi sparčiau nei įprasta – apribotas laisvalaikis, neįprasta virtuali kasdienybė ir nežinomybė darbo rinkoje. Pandemija visame pasaulyje privertė darbus ar specialybes keisti šimtus tūkstančių žmonių, rašoma pranešime. Personalo valdymo specialistai išanalizavo Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenis ir palygino, kokios specialybės ir sritys artimiausius metus bus perspektyviausios, o kuriose karjeros prošvaisčių vis mažiau.

Socialiniams partneriams ir Ekonomikos ministerijai pradėjus pokalbius dėl naujo paramos labiausiai nukentėjusioms įmonėms modelio, verslo atstovai sako, kad dar diskutuojama dėl apyvartos kritimo, tuo metu ministerija linkusi leisti susieti paramos dydį su fiksuotais kaštais. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia praėjusią savaitę vykusiame susitikime kėlusi klausimą, kodėl norima pasirinkti 60 proc. apyvartos kritimo kriterijų.

Dėl pandemijos dažniau iš namų kompiuteriu dirbantys Lietuvos gyventojai tapo mažiau produktyvūs nei ofise. Naujausių apklausų duomenys rodo, kad namuose žmonės dirba lėčiau, dėl to užduotims per dieną skiria daugiau laiko, o tai tai, anot psichologų, kenkia sveikatai. O štai naujausi tyrimai rodo, kad estai lengviau prisitaiko prie pokyčių nei lietuviai, kurie pesimistiškiau vertina darbą iš namų.

Lietuvai atsisakius įsigyti Europos Komisijos (EK) papildomai siūlomų „Moderna“ vakcinų dozių, kai kurie Lietuvos verslo atstovai sako, kad įmonės buvo ir yra pasiruošusios nupirkti vakcinas nuo koronaviruso ne tik už savo lėšas, tačiau net ir už didesnę kainą, rašo portalas delfi.lt.  Prieš kurį laiką Vyriausybė atsisakė EK siūlymo įsigyti papildomas 310 tūkst. dozių „Modernos“ vakcinų.

Dėl karantino įvesti įmonių veiklos apribojimai turi būti proporcingi ir nesuteikti nepagrįstų privilegijų vieniems verslo atstovams, diskriminuodami kitus, sako Konkurencijos tarybos vadovas. Pasak Šarūno Keserausko, tai ypač svarbu, kad krizei pasibaigus neatsirastų ar nepadidėtų privilegijuotoje padėtyje atsidūrusių ūkio subjektų rinkos galia, kai prastesnėje padėtyje buvę jų konkurentai patyrė didelių nuostolių ar net buvo priversti pasitraukti iš rinkos.

Dešimtys tūkstančių naujų įmonių, įtrauktų į nukentėjusių nuo koronaviruso pandemijos sąrašą, artimiausiu metu sulauks asmeninio laiško apie joms taikomas pagalbos priemones, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Pasak jos, į 2021 metų sąrašą įtraukta 34 tūkst. naujų įmonių, joms taikomos mokesčių pagalbos priemonės mokesčių nepriemokoms nuo šių metų sausio 1 dienos iki balandžio 30 dienos.

Europos Komisija (EK) pranešė patvirtinusi 156 mln. eurų vertės mokesčių atidėjimo schemą, skirtą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms.  Parama bus teikiama mokesčių atidėjimo ir su jais susijusių likvidumo priemonių forma – mokesčio mokėjimas dalimis, laikotarpiai be palūkanų, mokestinės skolos išieškojimo sustabdymas.  EK padarė išvadą, kad priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti.

Pusė Lietuvos įmonių jau yra įsidiegusios energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių, tačiau energijos vartojimo auditus atlikusių – vos 5 proc. Nors verslo ambicijų energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje netrūksta, planus diegti energetinį efektyvumą didinančias priemones koreguoja pandemija, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) aiškinasi, ar būtų įmanoma plėsti sankcijas Rusijos atlikėjams, kai subsidijas gavo jų koncertų Lietuvoje organizatoriai. „Svarstymai tikrai vyksta, kaip tik vakar ministerijoje subūrėme grupę žmonių įvertinti būtent teisiniu požiūriu tokias galimybes, pažiūrėsime, kur tai nuves, kokios bus išvados“, – penktadienį žurnalistams sakė ministras Gabrielius Landsbergis.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), ruošiasi verslui teikti naujas lengvatines tiesiogines COVID-19 paskolas. Teikiant iki 100 tūkst. Eur dydžio paskolas verslui apyvartinėms išlaidoms finansuoti pasitikėjimo principu bus vertinama paskolos gavėjo daugiau nei 30 proc. nukritusi apyvarta ir gebėjimas grąžinti paskolą. Naujajai paskolų priemonei iš valstybės biudžeto skirta 30 mln. Eur.

Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas išreiškė viešą pasipiktinimą dėl teikiamų kompensacijų įmonėms, kurios Lietuvoje organizavo atlikėjų, garbinančių Vladimiro Putino politinį valdymą, koncertus. Lietuvos kultūros taryba paskyrė daugiau kaip 30 000 eurų kompensaciją žmonėms, kuriems nepavyko į Lietuvą atvežti Filipo Kirkirovo ir Michailo Šufutinskio.

Bankrutuojančios Šiauliuose veikusios baldų įmonės vadovas kaltinamas nesumokėjęs per 170 tūkst. eurų mokesčių, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak tarnybos, verslininkui pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Daugiausiai darbuotojų į prastovas pernai buvo išleidęs maitinimo tinklas „Delano” ir elektronikos gamintoja „PKC Group Lithuania“, o didžiausią valstybės finansinę paramą už juos gavo sanatorijos „Eglė“ ir „Belorus“ bei „Delano“, pranešė Užimtumo tarnyba.  Ji BNS patikslino, kad abi sanatorijos gavo po 1,1 mln. eurų, o „Delano“ – 804,5 tūkst. eurų subsidijų.  Didžiausią valstybės finansinę paramą, be to, gavo „Amber Food” (776,2 tūkst.

Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai penktadienį bendrame posėdyje aiškinsis valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ būsimas akcijų dalybas valdybos nariams ir pagrindinių antrinių įmonių vadovams. Jiems 2024 metais numatyta galimybė išdalyti beveik 9,5 tūkst. akcijų, vertinamų 212,1 tūkst. eurų.   Akcijos neatlygintinai būtų suteiktos, jei bus pasiekti 2020-2023 metų strateginio plano rodikliai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad Vyriausybė pritarė VMI pasiūlymui ir protokoliniu sprendimu iki 2021 m. balandžio 30 d. pratęsė mokestinės pagalbos priemonių taikymą nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. VMI sudarė naują įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos sąrašą, kurioms iki balandžio 30 d. ir dar du mėnesius nebus skaičiuojami delspinigiai, nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai.

Vyriausybėje patikslinta, kokios nuo koronaviruso savo veiklą privalėjusios stabdyti įmonės kokias išmokas gaus. Iš viso įmonių paramai kitąmet ketinama skirti 150 mln. eurų, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad čia galioja taisyklė „kas pirmesnis, tas gudresnis“, mat pinigų visiems norintiems neužteks. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patikslino subsidijų nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms koncepciją. Jai įgyvendinti iš viso ketinama skirti 150 mln. eurų.

Lietuvoje gruodį įsisteigė dar dvi Baltarusijos 5monės – optikos sprendimų bendrovė „EssentOptics“ bei žaidimų išmaniesiems telefonams kūrėja „Belka Games“. Registrų centro duomenimis, „EssentOptics Europe“ Vilniuje įsteigta gruodžio 14 dieną, jos vadovė – Ana Dambrauskienė, o valdybos pirmininkas – kontroliuojančios įmonės vadovas ir vienas jos įkūrėjų Tarasas Lisouskis. Įmonės įstatinis kapitalas – 50 tūkst. eurų.

Lietuvos Vyriausybei nuo pirmadienio laikinai sustabdžius visus keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės (JK) į Lietuvą, oro bendrovės taip pat atšaukė ir skrydžius iš Lietuvos į JK.  „Visi šiandienos skrydžiai iš Lietuvos oro uostų į Jungtinę Karalyste jau atšaukti“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Lietuvai gyvenant karantino sąlygoms, dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų darbdaviai neleidžia dirbti iš namų, nors tam yra visos galimos sąlygos. Tiesa, nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė tikina, kad tokių skundų yra, tačiau jų nėra daug, o kiekvienas atvejis yra skirtingas.  „Valstybinė darbo inspekcija sulaukia skambučių su klausimais apie tokias situacijas, tačiau jų nėra daug.

Naujasis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako Susisiekimo ministeriją matantis ne tik kaip infrastruktūros, bet ir kaip inovacijų ministeriją, kuriančią žmogui patogų ir aplinką tausojantį transportą. 35-erių M. Skuodis sako darysiantis viską, kad Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės būtų kuo greičiau depolitizuotos – iš valstybės įmonių taptų akcinėmis bendrovėmis.

Seimo opozicijoje esantys socialdemokratai siekia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Lietuvos bankas (LB) aiškintųsi, kodėl pastaruoju metu bankuose daugėja įmonių indėlių. Parlamentarai be kita ko nori sužinoti, ar tarp įmonių, kurioms leista atidėti mokesčius, yra ir didinusių indėlius. Institucijų prašoma pateikti tokių įmonių sąrašą, rašoma pranešime spaudai. Pasak Gintauto Palucko, mokesčių atidėjimai dėl koronaviruso krizės siekia beveik 1 mlrd.

JAV įsikūrusi viena didžiausių biotechnologijų bendrovių pasaulyje „Biogen“ šią savaitę pradėjo veiklą Lietuvoje, kur ketina atlikti klinikinius tyrimus ir kitus projektus su vietos partneriais.  Bendrovė gruodžio 1 dieną atidarė atstovybę Vilniuje, pranešė „Biogen“. Jos vadovas Lietuvoje  Mikko Fernstromas sako, kad tai yra pirmoji ilgalaikio įmonės įsipareigojimo Lietuvai dalis. Vėliau „Biogen“ ieškos galimybių toliau investuoti Lietuvoje.

Siuntų įmonių pajamos šiemet augo 20–30 proc., o didžiausią įtaką tam, be abejo, turėjo internetu gyventojus pirkti išmokiusi koronaviruso pandemija, rašo portalas vz.lt.  Prognozuojama, kad kitąmet siuntų srautai nebeaugs tokiu tempu, bet ir nekris žemiau dabartinio lygio, o tai paskutinės mylios logistikos bendrovėms leis toliau didinti pajamas.

Naujausiame didžiausių Baltijos šalių įmonių reitinge yra 30 Lietuvos bendrovių, tuo metu Latvijos ir Estijos įmonių – po dešimt, rodo apžvalga. Anot jos, pernai lietuviškos įmonės pasižymėjo keletą kartų spartesniu augimu ir didesniu pelningumu.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje šių metų trečiąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1603,4 euro ir per ketvirtį padidėjo 3 procentais. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1339,3 euro ir per ketvirtį išaugo 5,2 procento. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 19 eurų ir sudarė 264 eurus, pranešė Statistikos departamentas.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus įvesti kai kuriuos naujus ribojimus prekybininkams, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako pritarianti naujiems reikalavimams.  „Neturėjome pastabų šiai nutarimo redakcijai, mums priimtinas ir asmenų skaičiaus grupėje ribojimas, kuomet ne penki, o du gali ateiti ir į prekybos vietas, nes tai palengvins atstumo laikymąsi.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, sparčiau nei rinkoje didinančioms atlyginimus, teigia prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Kai kurios mokestinės paskatos ir lengvatos kuria vertę ir gali lemti didesnes pajamas į biudžetą. (...) Galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau nei likusios įmonės. Turime valstybių, kurios tokią praktiką naudoja“, – trečiadienį lrt radijui sakė S. Krėpšta.

Vyriausybė trečiadienį toliau svarstys dėl naujų subsidijų nuo karantino apribojimų nukentėjusiems verslams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės pasitarime siūlo pritarti kriterijams, kuriuos atitinkančios įmonės galės pretenduoti į paramą, bei dėl karantino ribojamų veiklų sąrašui.

Lietuvai ketinant Baltijos jūroje statyti vėjo jėgaines, Vyriausybė trečiadienį atvėrė kelią Klaipėdos uoste kurtis jų gamybos, surinkimo bei sandėliavimo įmonėms. Kartu bus sudarytos sąlygos plėstis laivų statybos ir remonto įmonėms – jų plėtrą dabar stabdo pasenusios krantinės, kurių uostas negali atnaujinti dėl per mažo investicijų pelningumo.

Tęsiantis koronaviruso krizei įmonių indėlių augimas Lietuvoje šiemet yra didžiausias Europoje, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Pasak Jokūbo Markevičiaus, indėlių daugėjo, nes mažėjo vartojimas, buvo atidėtos investicijos, atsisakyta kai kurių žaliavų ir kitų pirkimų.  LB valdybos priminko patarėjas Tomas Garbaravičius mano, kad įmonių indėlių gausėjimą lėmė ir tai, kad bankai atidėjo paskolų mokėjimą.

22 tūkst. šalies nuo koronaviruso krizės nukentėjusių įmonių turi skolų valstybei ir negali laiku sumokėti mokesčių, iš jų 109 yra didžiosios mokesčių mokėtojos, teigia  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).   Pasak VMI vadovės Edita Janušienės, visų įmonių įsiskolinimas siekia 741 mln. eurų, o vien didelių mokesčių mokėtojų – 220,9 mln. eurų.

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti viruso plitimą, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad vos įvedus apribojimus atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis partraukė žemyn, ypatingai paslaugų sektoriuje. Visgi, nors epidemiologinė situacija šiuo metu kur kas blogesnė nei pavasarį, atsiskaitymai kortelėmis krito gerokai mažiau nei pirmojo karantino metu.

Nekvalifikuoti darbininkai šiemet sudarė didžiąją dalį (33,4 proc.) darbo netekusių žmonių, o pagal profesijas labiausiai tarp jų daugėjo paslaugų įmonių darbuotojų ir pardavėjų, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, nedarbas paslaugų sektoriuje per devynis mėnesius padidėjo 1,1 proc. punkto. Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės teigimu, per pandemiją labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo bei kitos paslaugų įmonės, viešbučai.

Išaugs elektrinių dviračių paklausai, Vokietijos elektros komponentų gamybos įmonės „Werner Wirth“ valdoma Lietuvos laidų rinkinių gamintoja „Baltijos Eukutecas“, veikianti Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), ieško naujų darbuotojų.

Naujų įmonių registravimo tempai Lietuvoje, nepaisant pandemijos, panašūs į pernykščius, rašo „Verslo žinios“.  Duomenų analitikos bendrovė „Scorify“ skaičiuoja, kad šiemet įregistruota per 11 tūkst. bendrovių, kai 2019-aisiais – 12,6 tūkst. „Aktyvumas kuriant naujas įmones rodo, kad žmonės ieško naujų nišų, ir per karantiną jas atranda“, – teigia „Scorify“ direktorius Žilvinas Milerius.

Ambicingus plėtos užsienio rinkose planus turinčios valstybės kontroliuojamos energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ pajamos užsienyje jau kitais metais turėtų sparčiai didėti, teigia „Ignitis grupės“ vadovas. Šiemet per devynis mėnesius jos sudarė tik maždaug 10 proc. visų pajamų.   „Pirmas didesnis projektas yra Pomeranijos vėjo parkas Lenkijoje, ten iš 29 numatytų turbinų 28 jau yra pastatyta ir planuojama, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį jis pilnai veiks.

Artėjant lapkričio 1-ajai vieni tautiečiai patys skuba šluoti lapus nuo artimųjų kapų, kiti už tokias paslaugas mielai moka kapų tvarkytojams. Pastarieji trina rankomis ir sako, kad dar nei vienais metais neturėjo tokio gero biznio. Kiek kainuoja tvarkytojo paslaugos ir kokios kapų tvarkymo mados? Edvinas Genutis, 25-erių metų verslininkas, jau porą metų tvarko ir prižiūri savo klientų artimųjų kapus.

Įgyti statybininko profesiją siekia vis mažiau jaunuolių. Specialistai teigia, kad jaunus žmones atgraso purvinas ir sunkus statybininko darbas. Todėl įmonės net suformavusios statybininkų brigadas nuolat ieško naujų darbuotojų, o esamiems vis kelia atlygį. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) skaičiuoja, kad iš daugiau kaip 1,3 mln. visų šalies dirbančiųjų per 100 tūkst. arba 7,3 proc. dirba statybos sektoriuje.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusiško biokuro tiekėjais jiems gali tekti stabdyti gamyklas, 13-a įvairių frakcijų parlamentarų siūlo nuo 2021 metų sugriežtinti tokio kuro importą. Seimas antradienį spręs, ar pradėti svarstyti tai numatančių Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė valstiečių frakcija, nes paprašė pertraukos.

Seimui antradienį teikiamos kelių įstatymų pataisos, kuriomis siūloma naujoms Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių įmonėms kaupiamąsias sąskaitas atsidaryti ne tik Lietuvos bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose.  Jeigu Seimas pritartų, Akcinių bendrovių, Viešųjų įstaigų ir Ūkinių bendrijų įstatymų pakeitimai, kuriems jau yra pritarusi Vyriausybė, įsigaliotų jau nuo lapkričio.

Įmonės, kurių veikla dėl koronaviruso krizės vis dar sustabdyta ar apribota, gali ir toliau tikėtis gauti patalpų nuomos subsidijas, žada ekonomikos ir inovacijų viceministrė.  Tačiau Jekaterina Rojaka įspėja, kad tokios išmokos pasieks ne visas įmones. Subsidijų gali tikėtis tik labiausiai nukentėjusių sektorių bendrovės.  „Nuomos subsidijų priemonė turėjo labai didelį poveikį daugeliui įmonių.

Lietuvos valdžia jau ėmėsi vilioti Baltarusijos aukštųjų technologijų įmones ir nori perkelti jų verslus į Lietuvą. Į aršią kovą dėl mokesčius nešančių Baltarusijos įmonių ir specialistų Lietuvai tenka stoti su kaimyninėmis šalimis – Latvija, Estija, Lenkija. Tačiau, pasak pramonininkų konfederacijos, nuo Lukašenkos režimo nukentėjusioms Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą sunku dėl biurokratinio mechanizmo.