įmonės

Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovė „Linas Agro Group“ parduoda dvi įmones Rusijoje ir Baltarusijoje – „Vitomek“ ir „Belfidagro“, penktadienį pranešė įmonė. Sandorius, kurių bendra suma siekia 7,5 mln. eurų, planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos. Sutartys dėl šių įmonių, kuriose dirbo 240 darbuotojų, pardavimo pasirašytos liepos 25-ąją. Jų pirkėjai yra Rusijoje registruotos įmonės, tačiau šalių susitarimu jie neskelbiami.

Pirmąjį pusmetį bankroto procedūros Lietuvoje inicijuotos 586 įmonėms, arba 1,7 karto daugiau nei praėjusiais metais, kai bankroto procedūra pradėta 338 bendrovėms, pranešė portalas lrt.lt.

„Swedbank“ finansuoja Lietuvoje ir Estijoje gyvūnų prekių tinklus valdančios „KIKA group“ plėtrą – grupės įmonėms užtikrins daugiau kaip 5 mln. eurų siekiantį kreditavimą. Gautas lėšas įmonės planuoja panaudoti gamybinių ir sandėliavimo pajėgumų plėtrai, taip pat nuosavai saulės elektrinei įsirengti. „Būdama tvirta gyvūnams skirtų prekių ir maisto rinkos lyderė, „KIKA group” kiekvienais metais nuosekliai augina verslo apimtis.

Trečiadienio vakarą „NordPool“ elektros biržos Lietuvos zonoje didmeninei kainai pasieksiant 4 tūkst. eurų už megavatvalandę (MWh), kai kurios šalies įmonės pristabdys gamybą, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Praėjusiais metais bendra verslumo situacija Lietuvoje gerėjo – smarkiai išaugo naujų įmonių skaičius, o bankrotų skaičius nuosekliai mažėjo, antradienį pranešė Inovacijų agentūra. Jos duomenimis, pernai įregistruotas didžiausias nuo 2000-ųjų naujų įmonių skaičius – daugiau nei 15 tūkst., o veiklą sustabdė 5,1 tūkst. juridinių asmenų – 47 proc. mažiau nei ankstesniais metais.  Agentūros vadovės Romualdos Stragienės teigimu, pernai Lietuvos verslas atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius.

Kinijos nekilnojamojo turto (NT) vystytojų akcijos pirmadienį pabrango, kai šalies premjeras Li Keqiangas (Li Kečiangas) pažadėjo paremti įmones ir per ministrų kabineto posėdį užsiminė apie galimą finansavimą valstybės lėšomis. Dėl pandemijos sukelto ekonominio neapibrėžtumo vyriausybei sumažinus finansavimo šaltinius ir paklausai atvėsus, įsiskolinusios NT vystytojos patiria vis didesnį spaudimą.

Šiemet bankrutavo beveik 600 šalies įmonių, tačiau įsisteigė 13 kartų daugiau naujų – per 8 tūkst. įmonių, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ apžvalga.  „Lietuviai ir toliau, nepaisant vis aiškiau pastebimų ekonomikos lėtėjimo ženklų, sparčiai kuria naujas įmones – pirmąjį pusmetį jų įkūrė 24 proc. daugiau nei pernai antroje metų pusėje, tačiau 2021 metų pirmojo ketvirčio rekordo – 8539 įmonių – nepavyko pasiekti“, – pranešime teigė „Scorify“ atstovė Jurga Tamašauskaitė.

Stambiausi Rusijos ir Baltarusijos verslai Lietuvoje pernai gavo 1,2 mlrd. eurų pajamų, rašo 22 stambiausių rusiško ar baltarusiško kapitalo įmonių duomenis išanalizavusi lrt. Skelbiama, kad šios įmonės pernai Lietuvoje sumokėjo apie 70 mln. eurų mokesčių, yra sukūrusios per 2 tūkst. darbo vietų bei nuo 2007 metų gavusios 6,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos. Be to, nuo 2010 metų šios įmonės pasirašė viešųjų pirkimų sutarčių už daugiau nei 159 mln. eurų.

Du trečdaliai Lietuvos įmonių pernai augino pajamas, didėjo jų pelnai, rodo Registrų centro atlikta įmonių finansinių ataskaitų analizė. Preliminariais duomenimis, bendra visų ataskaitas pateikusių įmonių apyvarta 2021 metais siekė 94 mlrd. eurų ir buvo penktadaliu didesnė nei 2020-aisiais.

Teismui perduota byla, kurioje viešojo transporto paslaugas uostamiestyje teikusių įmonių vadovai ir viena iš įmonių kaltinami mokesčių slėpimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Įtariama, kad dėl neapskaityto darbo užmokesčio valstybei galėjo būti padaryta per 167 tūkst. eurų žala.

Virtinė Europos įmonių persvarsto savo investicijas Kinijos rinkoje dėl griežtų šioje šalyje taikomų COVID-19 kontrolės priemonių, pirmadienį teigė ES prekybos rūmai Kinijoje, perspėję, jog tokios priemonės jau turėjo įtakos įmonių veiklai. Nors likęs pasaulis švelnina pandeminius apribojimus, Kinija ir toliau laikosi nulinės COVID strategijos, taikydama karantinus ir masinių testavimų reikalavimą, kad užkirstų kelią galimam viruso plitimui.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė penktadienį pranešė, kad šią savaitę pasirašė pirmąsias sutartis su Kazachstano bendrovėmis dėl krovinių vežimo ir lokomotyvų nuomos. Taip tikimasi sukurti naujas krovinių transportavimo alternatyvas iš Azijos į Klaipėdos uostą. „Su Kazachstano įmonėmis kalbame apie projektą, kuris galėtų Lietuvą sujungti su Tolimaisiais Rytais ir Centrine Azija aplenkiant Rusiją“, – pranešime sakė „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.

Latvijos parlamentas (Saeima) galutiniu svarstymu priėmė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisas, draudžiančias Rusijos ir Baltarusijos juridiniams ar fiziniams asmenims turėti reikšmingus arba kontrolinius Latvijos nacionaliniam saugumui svarbių šalies įmonių akcijų paketus ar dalyvauti jų valdyme.

Latvijos parlamento (Saeimos) Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komitetas  per galutinį svarstymą pritarė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų uždraustas Rusijos ir Baltarusijos rezidentų dalyvavimas Latvijos saugumui svarbių įmonių valdyme.

Tarp didžiausius atlyginimus Lietuvoje balandį mokėjusių darbdavių išsiskyrė užsienio kapitalo bendrovės, rodo vieši „Sodros“ duomenys. Balandį pagal atlyginimų dydį pirmavo Vokietijos kapitalo mitybos produktų gamybos įmonės „Foodspring GMBH“ filialas Lietuvoje, kuriame atlyginimų mediana buvo 53 tūkst. eurų iki mokesčių. Tačiau balandžio 15-ąją visi jos darbuotojai buvo atleisti, todėl pajamų sumą smarkiai padidinti galėjo išeitinės kompensacijos, BNS teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

FNTT vadovai reiškė nuostabą, kad Lietuvos advokatai nepaiso raginimų to nedaryti ir atstovauja įmonėms, kurioms taikomi ribojimai dėl Rusijos įvestų sankcijų dėl jos invazijos Ukrainoje. „Sankcijos taikomos 14 įmonių, beveik iš visų gavom advokatų raštus, kad ne taip suprantat, kad turėsit pasekmių, su skambučiais, „per kiek laiko atsakysit?, pinigai įšaldyti, veikla sustabdyta“, – praėjusią savaitę žurnalistams pasakojo FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Elektrinių paspirtukų ir mopedų paslaugų įmonės „Bolt“, „Spark“, „CityBee“ ir „Skok“ Vilniuje kuria klasterį. Pirmadienį šios įmonės drauge su sostinės savivaldybe, įmonėmis „Susisiekimo paslaugos“ ir „Go Vilnius“ pasirašys memorandumą dėl dalijimosi klasterio įkūrimo. Pasak steigėjų, jų tikslas – dar glaudžiau bendradarbiauti tam, kad vilniečiams būtų pasiūlyta kuo patrauklesnių sprendimų, pakeičiančių asmeninių automobilių naudojimą.

Padaugėjo verslų, sprendžiančių išlikimo klausimus, užsidarinėjančių ir atleidžiančių darbuotojus: pasipylė bankrotai. Pernai jų skaičius Lietuvoje augo, o štai kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje sumažėjo. Pasak ekonomistų, blogiausia dar priešaky: dėl priklausomybės nuo išbrangusių žaliavų, metalo, energetinių išteklių bankrutuojančių įmonių skaičiai Lietuvoje gali ir toliau pūstis. O didžiausia rizika – statybų ir gamybos versle.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti „Omniva LT“ perspėja šalies gyventojus dėl padažnėjusių bandymų sukčiauti prisidengiant bendrovės vardu. Internetiniai sukčiai siunčia netikras nuorodas ir bando išvilioti mokėjimo kortelių duomenis. Įmonė perspėja siuntimo paslaugomis besinaudojančius klientus ir prašo atidžiai įvertinti gaunamą informaciją.

Liko vos kelios dienos, kai didžioji dalis šalyje veikiančių juridinių asmenų Registrų centrui privalo pateikti finansines ataskaitas už praėjusius metus. Stebint išaugusį užklausų dėl ataskaitų teikimo kiekį įmonės konsultantai ne visuomet gali operatyviai suteikti pagalbą, tad prievolės įgyvendinimą paskutinėms dienoms pasilikusių įmonių ir organizacijų prašoma supratingumo, rašoma Registrų centro pranešime.  Šiuo metu Registrų centrui jau yra pateikta 54 tūkst.

Paskutinį šių metų ketvirtį Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu naudosis penkios įmonės iš Lietuvos, Estijos ir Lenkijos.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ paskelbė baigusi 9,66 teravatvalandės (TWh) siekiančio jo pajėgumų skirstymą spalio–gruodžio mėnesiams. Tuomet SGD terminalą turėtų pasiekti 10 ne mažesnių kaip 138 tūkst. kubinių metrų krovinių.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldytos dešimties įmonių lėšos, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Anot FNTT, be Rusijos kapitalo energijos tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ ir Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“, dar aštuonioms įmonėms Lietuvoje pritaikyti ribojimai.

Rusijai paskelbus karą Ukrainoje, nutrūko ukrainietiškos druskos tiekimas – per porą savaičių parduotuvių lentynos ištuštėjo, tačiau jų užpildyti lietuviška produkcija neįmanoma, nors po žeme ties Usėnais, Šilutės rajone slypi didžiuliai druskos klodai.  Geologai sako, kad dėl didelių investicijų išgauti lietuvišką druską neapsimoka, tačiau iš gelmių ištrauktus gabaliukus galima pamatyti Vievio žemės gelmių informacijos centre.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, kad į Lietuvą ketinant atvykti daug informacinių technologijų (IT) specialistų iš Rusijos Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla rizikų, nes Rusijos IT sektorių kontroliuoja saugumo tarnybos.

Didžiuliai rusų srautai „Ikea“ parduotuvėje, ištuštėjusios importinių prekių lentynos – tik pradžia. Ekonomistas Tadas Poviliauskas teigė, kad didžiausias sankcijų Rusijai svoris pasijaus už kelių savaičių.  „SEB“ banko ekonomistas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad iš Rusijos pasitraukus daugeliui įmonių, nemaža rusų dalis taps bedarbiai, o tai leis jiems suprasti, ką reiškia gyventi sankcijų spaudžiamoje šalyje.

Kremlius pagrasino nacionalizuoti Rusijoje esantį ir iš jos nusprendusių pasitraukti Vakarų kompanijų turtą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininką Dmitrijų Medvedevą.

Metų pradžioje Lietuvoje vėl buvo užfiksuota įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles algas. Sąraše pateiktos 23 įmonės, kuriose vidutinės algos viršijo 10 tūkst. eurų, 15 įmonių algos viršijo 12 tūkst., o viena viršijo 40 tūkst. eurų ribą. Naujausi „Sodros“ duomenys parodo, kokios įmonės sausio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupė „Linas Agro Group“ dėl karo padėties Ukrainoje perplanuoja veiklą – grupės įmonės ieškos alternatyvių tiekėjų, neplanuos ir nevykdys naujų sandorių su Rusijos ir Baltarusijos verslu, pranešė grupė.  „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas Darius Zubas sako, kad grupė atsisako prekybos su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, nebepirks iš jų jokių prekių, taip pat netieks prekių net ir jos valdomoms įmonėms tose šalyse.

Rusijai užpuolus Ukrainą, naujienų agentūra BNS pateikia pavyzdžius, kaip Lietuvos įmonės reagavo į prasidėjusią invaziją. * Mobiliojo ryšio operatorės „Telia“ ir „Bitė“ pranešė nemokamai teiksiančios ryšį su Ukraina ir joje esantiems savo klientams. Nemokamai skambinti ir siųsti trumpąsias SMS žinutes tarp Lietuvos ir Ukrainos „Telia“ klientai galės iki kovo 4 dienos. „Bitė“ kompensuos Ukrainoje esančių klientų skambučius ir trumpąsias SMS žinutes į ir iš Ukrainos ir šalies viduje.

Vyriausybė trečiadienį sugriežtino strateginių įmonių sandorių patikrą bei suteikė daugiau įgaliojimų vyriausybinei tokius sandorius tikrinančiai komisijai. Tam dar turės pritarti Seimas. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas parengė Susisiekimo ministerija.

Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete Rusijai – apie 400 fizinių asmenų, Donacke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Paketas apima labai didelę dalį sprendimų priėmėjų, kurie dalyvavo pripažįstant Luhansko ir Donecko vadinamųjų respublikų nepriklausomybę, tai ir parlamento nariai, ir Saugumo tarybos nariai.

Kultūros ministerijoje pirmadienį apdovanoti pernai registruotų lietuviškų įmonių gražiausių pavadinimų konkurso laureatai, daugiausia tarp jų – Vilniaus įmonių.

Penkios lietuviško kapitalo įmonės galėtų sulaukti Baltarusijos režimo sankcijų, skelbia Baltarusijos verslo naujienų portalas officelife.media, tačiau įmonių atstovai teigia politinių sprendimų nekomentuosiantys.

„Atvirai Klaipėdai“ teisme atstovavęs advokatas Kęstutis Švirinas sako, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių savininkai nebegalės nuo visuomenės pasislėpti po bendrovių pavadinimais. „Perskaičius sprendimą man toks jausmas, kad gyventi Lietuvoje pasidarė laisviau ir saugiau.

Lietuvoje išaugus užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiui, verslo atstovai sako jaučiantys tai, tačiau situacija įmonėse dar gana stabili. Tuo metu Lietuvos paštas bei keleivių vežėja „Kautra“ pastebi, jog daug iššūkių pastaruoju metu kelia ne tik sergamumas, bet prastos oro sąlygos.  Prekybos tinkle „Maxima“ šiuo metu sergančių arba slaugančių darbuotojų yra apie 1,3 tūkst., iš jų apie pusketvirto šimto serga koronavirusu, tačiau įmonės atstovė sako, kad darbuotojų poreikis kol kas nekinta.

Praėjusių metų pabaigoje dešimtys šalies įmonių darbuotojams pažėrė didžiulių atlyginimų. Už praėjusį gruodžio mėnesį virš 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkį išmokėjusių įmonių Lietuvoje buvo suskaičiuota 60. Ankstesnių metų gruodį tokių įmonių buvo tik 44. Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokios įmonės gruodžio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Į prestižininį „Fortune Global 500“ reitingą įtrauktos ir neabejotinai sėkmingiausios pasaulyje įmonės kasmet socialinės atsakomybės sričiai skiria apie 20 milijardų JAV dolerių. Šis skaičius nėra mažas, tačiau tai – tik dalis bendro paveikslo apie atsakingo verslo įmonių veiklą visame pasaulyje.  Tikėtina, kad socialinės atsakomybės sritis ateityje pritrauks dar daugiau investicijų. Tokią tendenciją išryškino keleri pastarieji pasaulinės pandemijos metai.

Kazachastane pradėtas tirti galimas kartelinis susitarimas dėl suskystintų dujų automobiliams kainų nepagrįsto didinimo, o tarp įtariamųjų – taip pat ir valstybinės įmonės. „Pradėtas ​​tyrimas dėl šešių suskystintųjų dujų didmenininkų veiksmų. Jie įtariami neteisėto susitarimo dėl kainų padidinimo sudarymu bei piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva trečiadienį Vyriausybė pritarė dar dviem pagalbos priemonėms, kurios skirtos Lietuvos įmonėms, patiriančioms sunkumų eksportuoti savo produkciją į Kiniją. Priemonės skirtos naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai. Įmonių produkcijai pristatyti užsienyje ir planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui iš viso numatyta skirti 6 mln. eurų.

Finansinę paramą, skirtą verslo išsaugojimui ir ekonomikos skatinimui galėjo gauti įmonės, neatitinkančios šioms paramos priemonėms keliamų tikslų, be to, dalis lėšų galėjo būti panaudotos nesiekiant išsaugoti įmonių veiklos, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Nustatyta, kad 268,4 tūkst.

Lapkričio mėnesį Lietuvoje vėl buvo užfiksuota įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles algas. Į sąrašą pateko septyniolika įmonių, kuriose darbo išmokėto užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų ir pasiekė net 50 tūkst. eurų. Naujausi „Sodros“ duomenys parodo, kokios įmonės lapkričio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Finansų ministerija palaiko Seime svarstomą siūlymą nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą.  Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime siūloma pritarti tai numatančioms Azartinių lošimų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisoms, kurias parengė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Šiuo metu nuotolinių lošimų įmonėms taikomas 13 proc.

Lietuvoje nestinga įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles sumas. Praėjusį mėnesį užfiksuota trylika įmonių, kuriose darbo išmokėto užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokios įmonės spalio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Teisėsaugai paskelbus apie dešimtis įtariamųjų tyrime dėl galimos korupcijos statybų priežiūros srityje, nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ekspertė teigia, kad įmonių vadovai turi skirti daugiau dėmesio tokioms apraiškoms užbėgti už akių, o įstaigoms būtina išsikelti aiškius antikorupcinius tikslus.  „Pirmiausia labai norėčiau, kad vadovai prisiimtų aiškesnę atsakomybę.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų sutiktų mokėti daugiau už prekes ar paslaugas, įsigyjamas iš skaidriai dirbančios įmonės, o 38 proc. jų iš viso nepirktų, žinodami, kad įmonė veikia neskaidriai, rodo tyrimas. Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, renkantis prekes ir paslaugas, skaidrumas, sąžiningumas ir teisėta įmonės veikla savo svarba nusileidžia tik gaminio kokybei ir kainai.

Beveik visos pramonės įmonės susiduria su žaliavų trūkumu ir dėl to augančiais gamybos kaštais. Kad išliktų, jos kelia gaminamų prekių kainas. Tačiau specialistai pažymi, kad tai nuo bankrotų ir skolų įmonių gali ir neišgelbėti, nes netrukus reikės grąžinti atidėtas skolas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakojo, kad daugelis Lietuvos verslų šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais.

Įvedus 30 kv. m. ploto vienam pirkėjui reikalavimą, sujudo mažųjų prekyviečių atstovai. Jų teigimu, šis nutarimas ne tik sukels diskomfortą pirkėjams, bet ir sumažins įmonių apyvartą. Smulkiųjų verslų atstovai teigia, kad buvo galima imtis kitokių priemonių apsisaugoti nuo ligos plitimų. Viena iš jų – pirkėjų temperatūros matavimas. Tuo metu degalinių atstovai, kuriems irgi aktualus naujas reikalavimas, pabrėžia, kad įgyvendinti reikalavimą bus sunku išvengiant eilių susidarymo.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako sutaręs dėl Lietuvos įmonių galimybių eksportuoti į JAV daugiau mėsos gaminių – dešrų, dešrelių, kumpio, koldūnų su kiauliena.

Jau daugiau nei mėnuo su galimybių pasu dalyje parduotuvių jaukia įprastą prekybą – didieji prekybininkai nenustoja skųstis mažėjančiomis apyvartomis, sako, kad kai kur krito dešimtadaliu. Tačiau apie neviltį kalba ir šviežio maisto pramonės atstovai. Kai kurie mėsos perdirbėjai pasakoja nežinantys, kur dėti produkciją, kuri dažniausiai parduodama tik didelėse parduotuvėse. Pirkėjai dėl galimybių paso tikrinimo dažniau lankosi mažesnėse.