įmonės

Elektros energiją ir gamtinės dujas gyventojams tiekiančios įmonės turės skolintis, kad galėtų penkeriems metams išdėstyti elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimą, teigia energetikos ministras.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nubaudė 87 iš 100 tikrintų įmonių dėl piktybiško pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nemokėjimo. Šioms įmonėms per pirmą šių metų pusmetį skirtos baudos siekė 1,2 mln. eurų, jos dar įpareigotos sumokėti 4,41 mln. eurų bandyto nuslėpti PVM. „Mokestinis patikrinimas yra griežčiausias veiksmas, kai jau mokesčių mokėtojas nebendradarbiauja (su VMI – BNS) geranoriškai“, – teigė VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė.

Galimybių paso turėjimas suteikia kur kas daugiau laisvių pandemijos metu. Visgi fiksuojama, kad ne visi darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės.

Augant sergamumui ir blogėjant pandeminei situacijai – nuo penktadienio visi žmonės uždarose patalpose ir biuruose privalės dėvėti apsaugines veido kaukes. Vyriausybė primygtinai reikalauja ir dirbti nuotoliniu būdu. Kai kurie verslai piktinasi tokiais valdžios sprendimais – stinga nuoseklių sprendimų ir aiškumo, kaip planuotis darbus. O sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys beda pirštu į epidemiologinę situaciją ir sako, esą be griežtinimų apsieiti nebeįmanoma.

Kai kuriems darbuotojams metų metus tenka kovoti net dėl menkiausio atlyginimo padidinimo. Tačiau, pasirodo, ir Lietuvoje kartais yra tokių darbų, kuriuose specialistams siūloma gerokai didesnė alga vien dėl to, kad jie ateitų dirbti. Reputacijos agentūra „Winning“, kuriai vadovauja žinomas komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas, savo socialinėje paskyroje paskelbė darbuotojų paiešką.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė valstybės įmonių pertvarkymo į akcines bendroves įstatymų paketą. Seimas šią savaitę įtraukė į įstatymus nuostatas, sustiprinančias su viešosios transporto infrastruktūros valdymu ir nacionaliniu saugumu susijusių interesų apsaugą, pranešė Prezidentūra.

Įmonės ir organizacijos šiemet toliau aktyviai teikia duomenis Registrų centrui apie savo dalyvius – akcininkus, dalininkus ar narius. Registrų centro tvarkomoje Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) šiuo metu jau yra sukaupta duomenų apie daugiau kaip 150 tūkst. juridinių asmenų.

Jau kitą savaitę privalomai testuotis turės ne tik pardavėjai, viešojo transporto vairuotojai bet ir gamybos įmonėse dirbantys žmonės. Tad besitestuojančiųjų esą bus minios. Darbdaviai skundžiasi, kad vyriausybė visiškai nepasiruošė naujiems ribojimams ir prognozuoja didžiulį chaosą. Be to, esą iki šiol darbdaviai negauna atsakymo, kas nuolatinius testus turės apmokėti – darbuotojas, darbdavys ar valstybė. Pievagrybių auginimo įmonėje dirba per 500 darbuotojų.

Aptarnauti tik klientus, turinčius galimybių pasą, iki pirmadienio pasirinko 834 įmonės – per savaitę jų skaičius išaugo maždaug 80. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo, kad didžioji dalis – 642 įmonės – dirba maitinimo sektoriuje. 54 bendrovės teikia apgyvendinimo, 43 – grožio paslaugas, 25 organizuoja renginius, šventes, muges ir festivalius, 22 prekiauja ne maisto produktais, 16 užsiima laisvalaikio veiklomis, o dar 32 vykdo kitą veiklą.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) pernai uždirbo 346 mln. eurų bendro grynojo pelno – beveik 1,5 karto daugiau nei 2019 metais (235 mln. eurų). Labiausiai – net tris kartus – augo energetikos įmonių pelnas, tuo metu pandemijos itin paveiktų susisiekimo įmonių pelningumas mažėjo, rodo Valdymo koordinavimo centro (VKC) duomenys.  „2020 metais grynasis pelnas augo bemaž 47 proc., arba 110 mln. eurų.

Valdymo koordinavimo centras (VKC) penktadienį pristatys valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos rezultatus. Bus apžvelgti 2020 metų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ir savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) portfelių metiniai rezultatai bei diskutuojama aktualiausiais valdysenos klausimais, pranešė centras.

Verslo skolos „Sodrai“ rugpjūčio 17 dieną pasiekė rekordą – 218,9 mln. eurų  – per du mėnesius jos išaugo 30,6 proc. Daugiausiai yra skolinga Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ orlaivių remonto bendrovė „FL Technics“, teigia duomenų analizę atlikusi kredito rizikos bendrovė „Creditreform Lietuva“. „Įmonių skolos „Sodrai“ toliau muša rekordus.

Jau daugiau kaip 500 įmonių aptarnauja tik galimybių pasą turinčius klientus, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė.  „Rugpjūčio 16 dienai jau ryte turėjome deklaravusių veiklų 73. Šiam laikui, 11 val.

Penki asmenys ir dvi įmonės kaltinami išvengę per 500 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ketvirtadienį skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Jos teigimu, didelės apimties ikiteisminis tyrimas pradėtas įtariant, kad gerai organizuota bendrininkų grupė už atlygį – sutartą procentą nuo PVM sumos dydžio – klastoja dokumentus, jog realiai veikiančios įmonės galėtų išvengti privalomo mokėti PVM.

Įmonės galės sužinoti, ar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jas laiko rizikingomis – jau šių metų pabaigoje bendrovės galės sužinoti savo rizikingumo profilį, Dalis informacijos apie įmones bus vieša, su ja galės susipažinti partneriai ar klientai, rašo portalas vz.lt. Šios rizikos gali būti VMI stebėsenos ar kontrolės procedūrų inicijavimo priežastimi. „Rizikingumo profilį sudarysime kiekvienai šalies įmonei.

1,5 tūkst. šalies bendrovių, gavusių subsidijas nukentėjusioms nuo COVID-19 įmonėms, dar liko maždaug savaitė grąžinti 2,4 mln. eurų, nes jos neatitiko pagrindinio privalomo reikalavimo paramai gauti – jų apyvarta turėjo kristi daugiau kaip 30 proc., penktadienį rašo portalas vz.lt. Daugiau kaip pusės iš turinčių subsidijas grąžinti įmonių (800) apyvarta ne mažėjo, bet augo.

Vyriausybei planuojant ribojimus neturintiems galimybių paso žmonėms, renginių verslo atstovas teigia pasigedęs diskusijų su verslininkais. Be to, Valdas Petreikis sako, kad ribojant veiklas turėtų būti mokamos kompensacijos verslui.  „Yra gerai, jog Vyriausybė svarsto visokias išeitis, jog nereikėtų pilno karantino ir pilno uždarymo.

Didžioji dalis verslo naujokų pandeminiais 2020 metais dirbo pelningai, didino darbuotojų skaičių ir augino pajamas, pranešė Registrų centras. Jo analitikai atliko 2019 metais įregistruotų įmonių finansinių ataskaitų už 2020 metus analizę.

Lietuvos statistikos departamentas pradeda skelbti, kokią dalį konkrečiose įmonėse sudaro galimai imunizuoti nuo SARS-CoV-2 darbuotojai. Duomenys pateikiami atvirų duomenų faile Asmenų imunizacija pagal darbovietes. „Stengiamės labai operatyviai reaguoti į vartotojų poreikį ir tikimės, kad ši informacija padės kuo efektyviau kovoti šaliai su pandemija“, – įsitikinusi Lietuvos statistikos departamento vadovė dr. Jūratė Petrauskienė. Duomenys bus atnaujinami kasdien.

Lietuvoje pirmąjį ketvirtį bankrotų buvo mažiau nei pernai sausį-kovą, tačiau milijoninė valstybės pagalba skiriama įmonėms, esančioms ant bankroto slenksčio, teigia Valstybės kontrolė. Jos duomenimis, sausio-kovo mėnesiais pradėtos 157 įmonių bankroto procedūros, dar keturios įmonės pradėtos restruktūrizuoti, o nuo kovo 25-os iki birželio 28 dienos pradėtos dar 181 įmonės bankroto procedūros, iš jų 95 įmonėms 2020 metais buvo suteikta 14 mln. eurų paramos, iš jų 12,6 mln.

Prastovas vis dar yra paskelbusios daugiau nei 2 tūkst. šalies įmonių, o 309 mln. eurų šiemet jau išmokėta darbuotojams, esantiems prastovose, antradienį praneša portalas delfi.lt.  Pasak Valstybinės darbo inspekcijos, liepos 16 dieną prastovose buvo 2091 įmonės.

Savaitgalį pradėjus veikti Ankstyvojo perspėjimo sistemai paaiškėjo, kad grėsmė tapti nemokiomis dabar iškilusi 195 bendrovėms, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija.  Didžiąją šių įmonių dalį sudaro apgyvendinimo ir maitinimo (46), didmeninės ir mažmeninės prekybos ir automobilių bei motociklų remonto (45), gamybos (27) įmonės.

2020 metų finansines ataskaitas jau yra pateikę 81 tūkst. juridinių asmenų – daugiau nei pernai tuo pat metu (beveik 70 tūkst.), tačiau mažiau nei pusė privalančių tai padaryti įmonių ir organizacijų (beveik 200 tūkst.), teigia Registrų centras.  Apie 40-50 tūkst. iš 200 tūkst. įmonių jau ne vienerius metus Registrų centrui apskritai neteikia jokių duomenų.

Kaip praskaidrinti dienas biure? Vienas iš būdų – pasipuošti originaliais džemperiais su šmaikščiais užrašais. O juk džemperiai gali pasitarnauti ir darbuotojų įsitraukimo tikslams. Kaip gi kitaip išreikšti pagarbą nusipelniusiam darbuotojui? Seniau duodavo vokelį, o dabar dovanoja džemperius su tam tikrais užrašais. Džemperiai dabar nėra labai brangūs, kur kas brangesnės geros idėjos, kuriomis šiandien norėtume pasidalinti.

Vienas vyresnis nei 15 metų Lietuvos gyventojas pernai mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigijo 1128 cigaretes – tai sudaro kiek daugiau nei 56 pakelius. Per metus gyventojų legaliai įsigytų cigarečių kiekis sumažėjo 1,5 proc., pranešė Statistikos departamentas. Cigarečių gamyba 2020 metais padidėjo 5,9 proc., eksportas – 3,7 proc., tuo metu importas sumenko 25,1 procento. Tabako gaminių mažmeninės kainos pernai padidėjo 5,6 procento.

Kitą savaitę, birželio 3 d., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, per Lietuvoje veikiančius bankus nebegalės būti vykdomi mokėjimo pervedimai 9 Baltarusijos įmonėms, kurios balandį buvo įtrauktos į JAV sankcijų sąrašą, rašoma pranešime spaudai. Klientus, kurie turėjo su jomis sutartinių santykių, bankai informavo iš anksto. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pokyčiai galėjo būti aktualūs apie 70 šalyje veikiančių įmonių.

Valstybinės mokesčių inspekcija informuoja, jog nuo COVID-19 nukentėjusios savarankiškos ir nesavarankiškos įmonės, atitinkančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatytus ir su Europos Komisija suderintus aprašo kriterijus bei sąlygas, pateikti paraišką dėl negrąžintinos subsidijos turi dar savaitę laiko, t. y. iki birželio 1 d. “Pateikti paraišką savarankiškos įmonės gali per Mano VMI > Kitos paslaugos > Savarankiškos įmonės nukentėjusios nuo COVID-19 paraiškos subsidijai gauti te...

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba, atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimo investicijų įmonių „Forekslitas“ ir UAB „FX sprendimai“ sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kviečia atsiliepti gyventojus, nukentėjusius nuo šių bendrovių galimai neteisėtos veiklos ir praradusius savo pinigines lėšas.

Vyriausybė uždegė žalią šviesą verslui, nori leisti registruoti įmonių pavadinimus anglų kalba. Kol lietuvių kalbos specialistai piktinasi, kad pataisos skatina žmones nusigręžti nuo gimtosios kalbos, anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, patobulinta tvarka būtina į užsienio rinkas orientuotam verslui. Sostinėje įsikūrusi buhalterines paslaugas teikianti įmonė „Robolabs“ savo pavadinimą registravo prieš 5-erius metus.

Seimui siekiant paankstinti išmaniųjų kasos aparatų diegimą didelėse įmonėse, premjerė abejoja, kad tai bus didelė našta verslui.   Ingrida Šimonytė sako, kad dėl kasos aparatų naudojimo verslas skundžiasi, todėl išmaniųjų kasos aparatų ankstesnis įdiegimas taupys žmonių laiką ir mažins kaštus.   „Kiek žinau, tas sprendimas pakankamai seniai priimtas, dabar tik terminai šiek tiek pakoreguoti.

Lietuvai kiek atlaisvinus karantino ribojimus, vis daugiau Baltarusijos įmonių svarsto perkelti veiklą į Lietuvą, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė.  „Paskutinėmis savaitėmis, žinoma, dėl šiek tiek atlaisvintų karantino ribojimų stebime padidėjusį susidomėjimą. (...) Artėja mokslo metų pabaiga, tai tas susidomėjimas, manome, dar labiau padidės“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete sakė Jovita Neliupšienė.

Nuo gegužės pradėti skiepyti didelių įmonių, turinčių daugiau nei 100 darbuotojų kolektyvą, darbuotojai. Visgi, skiepytis nori ne visi, dėl to už pasiskiepijimą darbdaviai darbuotojams siūlo įvairias lengvatas – dovanų čekius ir pan. Kai kuriose įmonėse siūlomi ir laisvadieniai, nors specialistai sako, kad jie neturėtų būti dovana už skiepą.

Dėl valstybės pagalbos pernai bankrutavo 51 proc. įmonių mažiau nei 2019-aisiais, tačiau neatmetama, kad pasibaigus pagalbai bankrotų skaičius gali didėti, skelbia Valstybės kontrolė.

Vienas didžiausių Klaipėdos darbdavių, japonų kapitalo „Yazaki“ iš darbo atleidžia beveik pusę tūkstančio darbuotojų ir traukiasi iš Lietuvos. Įmonė sako, kad pasaulinė pandemija smogė itin skaudžiai, todėl gamybą perkelia į Serbiją. Tačiau tiek valdžia, tiek ir ekspertai ramina – nors laikai ir nelengvi, užsienio įmonės vis dar dairosi į Lietuvą, vien šiemet ketina į mūsų šalį įžengti keliolika naujų bendrovių.

Finansų ministerija siūlo 1020 metais dėl pandemijos patirtus įmonių nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius. Ministerija siūlo atitinkamą Pelno mokesčio įstatymo pataisą. Ją priėmus įmonės, 2019 metais veikusios pelningai, o pernai iš tos pačios veiklos patyrusios nuostolių, jų suma galės sumažinti 2019 metų pelno mokestį, patikslinant metinę deklaraciją.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad, pratęsus mokestinės pagalbos priemonių taikymo terminus, į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktiems mokesčių mokėtojams ir gyventojams iki š. m. rugpjūčio 31 d. ir dar du mėnesius nebus skaičiuojami delspinigiai, taip pat nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai, rašoma pranešime spaudai.

Jau daugiau nei metus Lietuvoje besitęsianti Covid-19 pandemija pakeitė šalies gyvenimą ir ekonominę situaciją. Tačiau nauja realybė ir nežinomybė iš gyventojų optimizmo neatėmė. Pandemijos metu penktadaliu išaugo naujai įsteigtų įmonių ir organizacijų skaičius. O nuo bankrotų įmones gelbėja parama verslui. Vis tik specialistai įspėja, kad nutraukus paramą, bankrotų skaičius augs.

Startuoja 120 mln. eurų vertės subsidijų paketas nuo karantino ribojimų labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Paramą verslui administruojanti ir paraiškas priimanti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) antradienį informavo BNS, kad institucija nuo trečiadienio ketina pradėti priimti nukentėjusių bendrovių paraiškas. Paraišką kriterijus atitinkančios įmonės, kurių pagrindinė veikla per karantiną yra ribojama, galės pateikti per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Į paramą iš 120 mln.

Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos 120 mln. eurų pagalbos schemą labiausiai nukentėjusioms įmonėms, ši priemonė turėtų startuoti kuo greičiau, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Šią savaitę gavome Europos Komisijos patvirtinimą, ten buvo dar komentarų, į kuriuos turėjome atsižvelgti, rytoj vyks Vyriausybės posėdis, kuriame bus priimtas galutinis sprendimas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Europos Komisija (EK) patvirtino 120 mln. eurų Lietuvos pagalbą įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino suvaržymų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Paramą galės gauti apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitos labiausiai nukentėjusios įmonės.   Vyriausybė kovo pabaigoje padidino antrą pagalbos paketą 50 mln. eurų iki 120 mln. eurų. Šios lėšos buvo skirtos iš pirmojo pagalbos paketo, kurio vertė siekė 180 mln. eurų, tačiau bent 30 proc.

Ministerijos besikeičianti žinia apie galimybę skiepyti didelių įmonių darbuotojus sukėlė sumaištį. Verslininkai puolė registruoti darbuotojus, o ministerija stabdyti – atsirado dar daugiau reikalavimų. Aiškėja, kad skiepytis nuo koronaviruso galės tik tos įmonės, kuriose fiksuojami koronaviruso židiniai. O kai kuriose savivaldybėse jau driekiasi norinčiųjų pasiskiepyti įmonių eilės – merai priversti aiškintis, kad vakcinos visiems neužtenka.

Leidus „AstraZeneca“ vakcinos likučiais skiepyti įmones ir organizacijas, kuriose dirba per 100 darbuotojų, kai kurie merai sako pasigendantys didesnio vakcinos dozių kiekio.  „Klausimas yra tik vakcinų kiekyje. Vis tiek kalbame apie „AstraZeneca“ vakcinas, nes su kitomis senjorus skiepijame, tai klausimas, kiek mes tos „AstraZeneca“ vakcinos gausime“, – BNS ketvirtadienį sakė Marijampolės meras Povilas Isoda.

Subsidijų negavo apie 5 tūkst., arba beveik penktadalis jų prašiusių nuo suvaržymų nukentėjusių šalies įmonių, pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė. Editos Janušienės teigimu, šios įmonės neatitiko nustatytų kriterijų.  „Įmonės visiškai neatitiko kriterijų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė VMI vadovė.  Paraiškas paramai šiemet pateikė 24 tūkst. įmonių, prašiusios 54 mln. eurų. 14-kai tūkst. įmonių jau išmokėta 33 mln. eurų.

„Sodros“ įmokų atidėjimo šiemet paprašė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug du kartus mažiau nei pirmojo karantino metu. Taip pat mažėja išduodamų nedarbingumo pažymėjimų, šiek tiek tirpsta nedarbo išmokų gavėjų gretos, skelbia „Sodra“. Įmokų atidėjimai  Nuo antrojo karantino pradžios „Sodrai“ prašymus nevykdyti išieškojimų pateikė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug perpus mažiau nei per pirmą karantiną.

Lietuvoje veikiančios tarptautinės elektronikos įmonės jau dvejoja dėl spartesnės plėtros. Mat trūksta kvalifikuotų inžinerijos specialistų. Nors aukštosios mokyklos gali paruošti reikalingus inžinierius, deja, moksleiviai tokias specialybes renkasi labai nenoriai. Aukščiausi šalies vadovai prieš kelis metus atidarinėjo milžiniškas gamyklas Laisvojoje ekonominėje zonoje pakaunėje.

Galimas įmonių bankrotų daugėjimas neturėtų stipriai paveikti šalies ekonomikos, prognozuoja Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.  „Kadangi mūsų ekonomika yra pakankamai lanksti ir atvira, tai nemanau, kad tai būtų toks sukrečiantis faktorius, nes vis dėlto dvi dedamosios svarbiausios Lietuvos ekonomikai – tai eksportas ir vidaus vartojimas.

Veiklą valdybose baigia trys Susisiekimo ministerijos valdomų įmonių – Lietuvos pašto, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) - valdybų nariai. Susisiekimo ministras Marius Skuodis pasirašė įsakymus dėl jų atšaukimo.   Dviejų įmonių valdybų nariai atšaukiami siekiant stiprinti valdybų kompetencijas.  Iš AB Lietuvos pašto valdybos atšaukiamas ministerijos deleguotas Tomas Jackevičius.

Vilniaus savivaldybė suskaičiavo, kad per sausį ir vasarį nekokybiškai miesto teritorijas valiusioms trims įmonėms nebus sumokėta apie 340 tūkst. Eur pagal pateiktas sąskaitas. (116,6 tūkst. – už sausį ir 222 tūkst. – už vasarį). Savivaldybės teritorijų priežiūros ir seniūnijų specialistai nuolat tikrino šaligatvių ir kiemų priežiūrą ir užfiksavo daugybę pažeidimų. Per du mėnesius UAB „Mano Aplinka“ nebus sumokėta apie 231,2 tūkst. Eur, UAB „VSA Vilnius“ – beveik 103,3 tūkst.

Jei planai pasiteisins, kiek daugiau nei po metų tikrintis nuo viruso eitume į mobilius punktus, kuriuose nebūtų žmonių, o visas procedūras atliktų robotas. Mokslininkai siekia, kad nebereikėtų atlikti nemalonios procedūros kišant tepinėlį į nosį ar imant kraują, užteks tik seilių. Šiaulietė Irma atvyko į mobilųjį punktą atlikti greitąjį testą ir sužinoti, ar yra užsikrėtusi koronavirusu. Kraujas iš moters paimamas greičiau nei per minutę, atsakymo laukti taip pat ilgai laukti nereiks.