II pakopos pensija

Įsigaliojus Seimo priimtam įstatymui, iki šių metų pabaigos kaupimą pradėjęs, bet jokių išmokų negavęs žmogus galės kaupimą nutraukti pateikus atitinkamą prašymą kaupimo bendrovei nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. gruodžio.

Kaupimą nutraukiančio dalyvio pensijos sąskaitoje sukauptų lėšų dalis, lygi iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto sumokėtų pensijų įmokų sumai, bus pervedama į „Sodrą“.

Likusi lėšų dalis kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža bus pervedama į žmogaus nurodytą sąskaitą.

Nutraukti žmogaus dalyvavimą kaupime ir pervesti jam pinigus kaupimo bendrovė turės per 90 dienų nuo prašymo nutraukti kaupimą gavimo dienos.

Taigi, jeigu žmogus pateiks prašymą nutraukti kaupimą 2026 m. pradžioje, tuomet pinigai jam turės būti pervesti vėliausiai kovo pradžioje.

Tai, kiek žmogus yra iš viso sukaupęs pensijų fonde, galima sužinoti savo kaupimo bendrovėje.

„Sodros“ asmeninėje paskyroje galima sužinoti, kiek už žmogų į pensijų fondus buvo pervesta įmokų iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto.

Iš vienos sumos atėmus kitą bus galima sužinoti, kiek pinigų turėtų būti pervesta gyventojui, o kiek – „Sodrai“.

Pavyzdžiui, žmogus dabar yra sukaupęs 10 tūkst. eurų, iš kurių 4 tūkst. eurų yra įmokos iš „Sodros“ ar valstybės biudžeto. Taigi žmogus atgaus 6 tūkst. eurų, o likusi dalis bus pervesta „Sodrai.

Kaupimą nutraukus, „Sodrai“ pervestos lėšos bus įskaitomos kaip gyventojo įmokos individualiajai pensijos daliai. Už tai bus skiriami apskaitos vienetai.

Vienas apskaitos vienetas skiriamas už tokią įmokų sumą, kuri turėtų būti sumokėta gaunant vidutinį atlyginimą.

Šiemet tai būtų 8,72 proc. nuo 2 108,88 euro vidutinės algos, padaugintos iš 12 mėnesių. Iš viso – 2026,73 euro (už tokią sumą išeitų 1 apskaitos vienetas).

Taigi, jeigu pagal minėtą pavyzdį kaupimą nutraukusiam žmogui sumokama 6 tūkst. eurų, o į „Sodrą“ – 4 tūkst. eurų, tuomet jam būtų pridėta 1,97 apskaitos vieneto.

Dabar apskaitos vieneto vertė yra 7,16 euro. Vadinasi, nutraukus kaupimą už minėtą sumą prie senatvės pensijos būtų pridėta 14,1 euro per mėnesį.

Tiesa, kiekvienais metais vidutinis darbo užmokestis ir apskaitos vieneto vertė didėja. Tad tiksliai suskaičiuoti, kiek apskaitos vienetų žmogus gaus nutraukęs kaupimą, bus galima vėliau, kai bus patvirtintas kitų metų „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymas.

Pasibaigus dviejų metų pereinamajam laikotarpiui, pensijų kaupimą bus galima nutraukti tik nustatytais atvejais.

Iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus (taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą – 3 proc. išsiimamos sumos) kartą gyvenime bus leidžiama atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau, negu paties gyventojo įmokėtą sumą).

Be to, likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, visą sukauptą sumą bus leista atsiimti asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos. Dabar tai būtų 5,4 tūkst. eurų.

Iki sulaukiant pensinio amžiaus ir neapmokestinant jokiais mokesčiais, nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas bus leidžiama, kai kaupimas taps apsunkintas ar betikslis šiais atvejais:

• netekus 70–100 proc. dalyvumo;
• susirgus sunkia liga; 
• prireikus paliatyviosios pagalbos.

Tokiais atvejais būtų taikomas 30 dienų terminas, per kurį žmogui bus išmokėtas jo sukauptas turtas.

Šiuo metu gyventojai į pensijos kaupimą II pakopoje įtraukiami automatiškai.

Naujai pradedantys dirbti ir 40 metų nesulaukę darbuotojai gauna pranešimus iš „Sodros“, kad nuo metų liepos 1 d. jie bus įtraukti į kaupimą.

Jeigu žmogus nori atsisakyti kaupimo, jis turi pateikti atitinkamą prašymą „Sodrai“.

Jeigu prašymas nepateikiamas, tuomet žmogus automatiškai įtraukiamas į kaupimą – už jį sudaroma kaupimo sutartis, o jo įmokos pervedamos į atsitiktinai parinktą pensijų fondų valdymo bendrovę.

Įmokos į pensijų kaupimą II pakopoje skaičiuojamos nuo žmogaus atlyginimo prieš mokesčius („popieriuje“). Įmokų dydis yra 3 proc. darbo užmokesčio.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 2 tūkst. eurų iki mokesčių, tuomet 60 eurų nuo jo algos kas mėnesį nuskaitoma ir pervedama į jo sąskaitą pensijų kaupimo bendrovėje.

Už kaupiančius pervedama ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto. Ji sudaro 1,5 proc. užpraeitų metų visų šalies darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkio. 2025 metais tai yra 30,33 euro per mėnesį.

Pensijų kaupimo įmokos nuo žmogaus algos ir iš valstybės biudžeto pervedamos pensijų fondų valdymo bendrovėms.

Lietuvoje veikia 6 tokios bendrovės:

• Swedbank investicijų valdymas;
• SEB investicijų valdymas;
• Allianz Lietuva gyvybės draudimas;
• Artea Asset Management (buvusio Šiaulių banko bendrovė);
• Luminor investicijų valdymas;
• Goindex.

Už žmogaus pinigus nuperkami ir jam priskiriami vieno ar kito fondo vienetai. Jie parodo kokia fondo turto dalis priklauso žmogui.

Pats turtas yra įvairūs vertybiniai popieriai – akcijos, obligacijos, įvairių fondų vienetai ir kt. Juos pensijų fondų valdymo bendrovės ir perka už žmonių pinigus.

Į kaupimą įtraukti gyventojai priskiriami vienos ar kitos kaupimo bendrovės skirtingiems fondams priklausomai nuo to, kiek jam yra metų ir kiek ilgai jis kaups.

Jaunesni žmonės priskiriami labiau rizikingiems fondams, kurie daugiau investuoja į akcijas ir kitus labiau rizikingais laikomus vertybinius popierius. Taip daroma dėl to, kad per ilgesnį laiką šio turto vertė kuo daugiau užaugtų.

Vyriausi gyventojai priskiriami mažiausiai rizikingiems fondams, kurie daugiau investuoja į mažiau rizikingas obligacijas. Taip siekiama išsaugoti per ilgus metus jau sukauptą turtą, nes obligacijų kaina nesvyruoja taip, kaip akcijų.

Kiekvienas kaupiantysis savo kaupimo bendrovėje gali sužinoti jam priklausančių fondo vienetų skaičių ir jų vertę, taip pat vertės pokyčius.

Už tai, kad kaupiančių pinigus investuoja, kaupimo bendrovės ima nustatyto dydžio mokesčius.

Įstatymas numato, kad atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip:

0,5 proc. pensijų fondo turto vidutinės metinės vertės;

0,4 proc. pensijų fondo turto vidutinės metinės vertės, kai vidutinė metinė vertė yra 2,5 mlrd. eurų arba daugiau;

turto išsaugojimo pensijų fonde – 0,2 proc. jo turto vidutinės metinės vertės.

Paprastai kalbant, jeigu žmogus yra sukaupęs, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų vertės turto, tai turi mokėti iki 0,5 proc. nuo šios sumos arba iki 50 eurų.

Kiekvieno konkretaus fondo mokesčiai skelbiami Lietuvos banko svetainėje. (Pensijų fondų veiklos rodikliai)

Iki 2025 m., kol Seimas nepriėmė įstatymo pataisų ir jos neįsigaliojo, pensijų kaupimo sutartis baigiasi tik jei žmogus numiršta arba sulaukia pensinio amžiaus.

Kaupimą galima tik laikinai sustabdyti arba vieną pensijų fondą pakeisti kitu.

Iki pensinio amžiaus likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams kaupimo bendrovė privalo informuoti kaupiantį apie jo perkėlimą į turto išsaugojimo pensijų fondą, taip pat pensijų išmokų rūšis ir jų gavimo sąlygas bei tvarką.

Baigus kaupimą žmogui 2025 m. mokamos tokios išmokos:

vienkartinė pensijų išmoka – kai sukaupta iki 5403 eurų;

periodinės pensijų išmokos – kai sukaupta daugiau nei 5403 eurai, bet mažiau nei 10 807

pensijų anuitetas, kai sukaupta nuo 10 807 eurų iki 64 841 euro.

Dar didesnė sukaupto turto dalis taip pat išmokama vienkartine išmoka.

Vis dėlto Seime svarstomi įstatymų projektai, kuriais siekiama pakeisti kaupimo nutraukimo ir išmokų mokėjimo tvarką. Kai tai bus padaryta, informacija šiame puslapyje bus atnaujinta.

Be kita ko, Seimo priimtomis pataisomis atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą.

Taip esą siekiama įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį, t. y. dabar galiojantį automatinį įtraukimą kas 3 metus pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galimybes.

Jaunesniems kaip 40 metų asmenims per elektroninio gyventojų aptarnavimo sistemą „Sodra“ kasmet siųstų priminimus apie galimybę prisijungti prie kaupimo sistemos.

Nusprendusiems toliau kaupti antrojoje pakopoje, numatoma galimybė pasirinkti įmokų dydį, o prireikus – jas stabdyti.

Pasirinkę kaupti antrojoje pensijų pakopoje gyventojai galėtų pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai – įmokas stabdyti.

Įmokas būtų galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Įmokų stabdymo skaičius nebūtų ribojamas.

Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gautų valstybės skatinamąją įmoką – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).