gyvensena

Artimiausiu metu pranašaujamas vis žvarbesnis oras, kai kur šalyje galintis atšalti net iki -20 laipsnių Celsijaus. Vaistininkė Monika Žalytė įvardijo žmones, kuriems, jei teks būti lauke, ypač reikėtų pasisaugoti ir pataria, kaip nesušalti. „Sergantys širdies ar kraujagyslių ligomis ir diabetu dėl savo sveikatos būklės nušąla greičiau, – sako vaistininkė M. Žalytė. – Didesnė rizika pavojingai nušalti yra ir apsvaigusiems, neblaiviems ar išsekusiems. Taip pat greičiau sušąla vaikai.

Žolininkė Jolanta, tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė ragina skaitytojus žiemą nepraeiti pro kadagio uogas. Pasak moters, jos ypač vertingos mūsų organizmui. Žolininkė Jolanta sako, kad net ir žiemą galima uogauti. Pavyzdžiui, rinkti kadagio uogas, o tiksliau – jų riešutus. Pasak moters, vertėtų rinkti mėlynas, jau subrendusias uogas. Paragauti, ar jos saldžios ir aromatingos, sveikos. Tiesa, jų nevertėtų padauginti.

Jei norite kartą ir visiems laikams sudeginti riebalus ir numesti svorio, tuomet atėjo laikas pagreitinti savo medžiagų apykaitą, išvalyti organizmą ir pašalinti tuos toksinus, dėl kurių priaugate papildomų kilogramų. Žaliosios citrinos ir medus Jei ieškote rytinio gėrimo, suteikiančio žvalumo ir prilygstančio trigubos latės kofeino suteikiamai energijai, tuomet rytinio jūsų gėrimo pasirinkimas turėtų būti žaliųjų citrinų gėrimas su medumi.

Kauno klinikų Kraujo centro darbuotojai skubiai kreipiasi į Lietuvos žmones ir visus persirgusius COVID-19 prašo palengvinti gydymą kitiems sergantiesiems. Kauno klinikų Kraujo centro „Facebook“ paskyroje rašoma, kad skubiai reikalingi B ir AB kraujo grupių donorai, kurie yra persirgę COVID-19 ir gali padovanoti imuninės kraujo plazmos. „Galinčius atvykti kviečiame registruotis telefonu: 8-37 32 65 00 ir atkreipti dėmesį į žemiau pateiktą informaciją.

Vien nuo minties apie pilve įsiveisusius kirminus gali nukrėsti šiurpas. Deja, tokia galimybė visada išlieka. Priešingai nei dažnai manoma, kirmėlės puola ne tik prastomis sąlygomis skurdžiose šalyse gyvenančius žmones. Kirmėlių turėti galite net ir tuo atveju, jei gyvenate dideliame mieste. Be to, jomis užsikrėsti – labai lengva. Užtenka atsigerti užkrėsto vandens ar suvalgyti užkrėsto maisto, ypač jei tai – ne iki galo iškepta mėsa.

Pastaraisiais metais Lietuvoje neužklumpa didesni šalčiai, todėl 15 laipsnių žemiau nulio nukritusi temperatūra, lietuviams jau yra neįprastas reiškinys. Vaistininkė Vilmantė Uselienė primena, kaip reikėtų elgtis per šalčius ir ko tokiu oru nepamiršti. Esant šalčiams rekomenduojama vengti ilgų pasivaikščiojimų. Temperatūrai nukritus 15 laipsnių žemiau nulio pasivaikščiojimus lauke rekomenduojama riboti, ypač senjorams ar mažiems vaikams.

Kyla vis daugiau diskusijų dėl to, ar vitaminas D gali apsaugoti nuo koronaviruso.  Didžiosios Britanijos Mitybos mokslinių konsultacijų komisija ir už sveikatos priežiūrą atsakingas Nacionalinis sveikatos ir slaugos kokybės institutas (NICE) parengė trumpą apžvalgą, rašoma bbc.com.

Ilgai lauktas sniegas nudžiugino ir mažus, ir didelius. Traukiame iš sandėliukų rogutes, slides, ruošiame morkas sniego senių nosims, puošiame lauką sniego angelais. Tačiau, ar susimąstome, jog ir tokie, iš pirmo žvilgsnio, nekalti žaidimai gali prišaukti bėdą? Vaiko teisių gynėjai prašo būti atidiems, kad linksmybės nesibaigtų tragedija ir būtų pramoga visai šeimai.

Organizmo veiklai reikalingų medžiagų rezervą gyventojai vis dažniau stengiasi papildyti vartodami įvairiausius maisto papildus. Vienas populiariausių papildų – žuvų taukai. Nors kai kurie papildai iš tiesų gali būti naudingi, gydytojai pabrėžia, kad vien jais visų sveikatos bėdų išspręsti neįmanoma, todėl žuvų taukai negali atstoti ir pakeisti medikų paskirtų vaistų, pavyzdžiui, padidėjusią cholesterolio koncentraciją mažinančių statinų.

Socialiniuose tinkluose vyras sukėlė tikrą skandalą, savo merginai uždraudęs naudoti tamponus. Vyras „Reddit“ rašė, kad „užmarši“ jo partnerė nepakankamai dažnai keičia tamponus. Per ilgai makštyje paliekami tamponai siejami su toksinio šoko sindromu (TŠS) – reta, bet gyvybei pavojų keliančia liga. Atvirame forume jis rašė: „Neturiu nieko prieš tamponus naudojančias moteris. Man nepatinka, kad tamponus naudoja būtent ji.

Turbūt retas iš mūsų nėra susidūręs su kraujavimo iš nosies problema. Remiantis moksliniais duomenimis, kraujas iš nosies bent kartą gyvenime yra bėgęs apie 60 proc. žmonių, o 10 proc. iš jų netgi prireikia medicininės pagalbos. Tad dėl kokios priežasties prasideda kraujavimas iš nosies, ar tai pavojinga ir kaip su tuo kovoti, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja  otorinolaringologe Gabriele Valiūnaite.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali reaktyvuotis (suaktyvėti) po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai. Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės,  2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline.

Dažnai sergate peršalimo ligomis, esate jautresni stresui ir nuolat jaučiatės pavargę? Visa tai signalizuoja, kad jūsų imunitetas susilpnėjęs, o tai dažniausiai pasireiškia žiemą, kai organizme išsenka vasarą sukauptos vitaminų ir mikroelementų atsargos. Kokių medžiagų organizme gali trūkti ir kaip atstatyti imunitetą, pataria „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis ir Rokiškio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vilija Leišienė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 25,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  paskutiniąją praėjusių metų savaitę šis rodiklis buvo mažesnis (22,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų). NVSC duomenimis, sausio 4–10 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Telšių apskrityje (33,6 atvejo 10 tūkst.

Socialiniuose tinkluose vis daugiau žmonių dalinasi sniego ledų receptu. Vaistininkė Kristina Staivė nuramina, kad sniego valgymas dažniausiai yra nepavojingas, tačiau pataria atkreipti dėmesį į kelias taisykles. Sniegą sumaišius su kondensuotu pienu pavyksta puikūs ledai – tokiu ir panašiais ledų receptais socialiniuose tinkluose dalinosi ne vienas.

Pavalgius pieno produktų atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jums pasireiškia laktozės netoleravimas – duomenys rodo, kad Lietuvoje laktozės netoleruoja maždaug kas ketvirtas suaugęs gyventojas. Ir nors laktozės – pieno cukraus – yra ne tik gryname piene ar pieno produktuose, bet ir įvairiuose kepiniuose ar padažuose, pasak Vilmos Juodkazienės, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertės, šiais laikais galima rasti nemenką produktų be laktozės pasiūlą.

Fiksuojami rekordiniai užsikrėtimų COVID–19 skaičiai, bet šiuo metu taip pat ir pats gripo sezono įkarštis. Kaip žinoti, ar sergate koronavirusu, gripu, ar peršalimu? Visas šias ligas sukelia skirtingi virusai, bet jos pasižymi panašiais simptomais, rašoma bbc.com.

Šią žiemą rūpintis organizmo apsauga nuo peršalimo ligas sukeliančių virusų – ypač aktualu. Ne veltui specialistai ieškantiems būdų stiprinti imuninę sistemą siūlo pasitelkti kuo daugiau natūralių produktų, kurie ir saugo nuo susirgimų, ir leidžia lengviau juos įveikti. Savo ruožtu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė tikina – medus, citrina ir imbieras daro tikrus stebuklus.

Nors gyvename nežinios kupinu laikotarpiu ir negalime mėgautis įprastiniais grožio ritualais, tai ne priežastis pavasarį pasitikti nusilpusiu imunitetu, papilkėjusia veido oda ir prigesusiu švytėjimu. Vienas iš karantino privalumų – galimybė daugiau laiko skirti sau.

Dažnai nesusimąstome, kad nuo mūsų virškinimo sistemos priklauso ir viso organizmo sveikata. Dažniau puolančios ligos, sustiprėję alergijų ar maisto netoleravimo simptomai gali būti sutrikusios žarnyno mikrofloros pasekmė.  BENU vaistininkė Inga Norkienė pastebi, kad žarnyno mikroflora dažniausiai susirūpiname tik vartodami antibiotikus, sunaikinančius ir žarnyne esančias gerąsias bakterijas. Tačiau pravartu žinoti, kad tinkama žarnyno mikroorganizmų pusiausvyra rūpintis reikia nuolat.

Valstybinė ligonių kasa skelbia naujieną visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti iš karto. „Šiemet iš PSDF biudžeto dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti buvo skirta net 6 mln. eurų daugiau nei pernai ir net 13 mln. eurų daugiau nei 2018 m., iš viso – 39,2 mln. eurų.

Norite naminėmis priemonės bent kiek palengvinti savo organizmo darbą? Išbandykite šiuos produktus.  Geriausiai organizmą valantys produktai: Spanguolės. Kaip vartoti: spanguoles valgome šviežias su cukrumi arba kaip morsą, sultis arba uogienę. Raudonieji burokėliai. Kaip vartoti: virtus, galite gaminti barščius, arba salotas arba sultis. Svogūnas.

Obuoliai – tikriausiai labiausiai pamėgti, plačiausiai auginami ir daugiausiai vartojami vaisiai Lietuvoje. Jie ypatingai naudingi kiekvieno organizmui, nes juose gausu vitaminų ir įvairių mikroelementų, kurių itin reikia dabar, šaltuoju metų laiku. Kad organizmas gautų reikalingų medžiagų, ekspertai pataria kasdien suvalgyti bent po 1–2 obuolius. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad lietuviai obuolius mielai valgo ištisus metus.

Bene kiekvieno žmogaus spintoje galima rasti jam netinkamų drabužių ir batų – tai per siauros kelnės, į kurias planuojama įlįsti po kelių mėnesių, tai rankas veržiantys nepatogūs marškiniai, tai per išpardavimą pirkti bateliai, po kurių avėjimo prireikia ne vieno pleistro. Tačiau nedažnai susimąstoma, kad netinkama apranga ir avalynė – ne tik kliūtis minimalistiniam gyvenimui, bet ir žala sveikatai.

Vitaminas D yra vienintelė maistinė medžiaga, kurią organizmas gamina būnant saulėkaitoje. Tačiau iki 50% pasaulio gyventojų negauna pakankamai saulės spindulių, o 40% JAV gyventojų trūksta vitamino D. Taip iš dalies yra dėl to, kad žmonės daugiau laiko praleidžiate viduje, būdami lauke naudoja kremus nuo saulės, o vakarietiškoje mityboje paprastai trūksta gerų šio vitamino šaltinių, rašoma healthline.com Lašiša Lašiša yra daugelio mėgstama riebi žuvis ir puikus vitamino D šaltinis.

Hemorojus – tai nepatogi ir viena dažniausiai pasitaikančių ligų, apie kurią daugelis vengia kalbėti. Pacientai praverti gydytojų kabinetų duris ieškant pagalbos išdrįsta tik nebeapsikentę skausmų, kurie signalizuoja apie įsisenėjusią problemą. Gydytojai ragina nelaukti, mat laiku pastebėjus šią ligą – galima ją suvaldyti ir net išgydyti. Hemorojumi dažniau serga besiskundžiantys lėtiniu vidurių užkietėjimu, turintys nutukimą, dirbantys nejudrų darbą pacientai.

Jei praėjusią naktį prastai miegojote ar tiesiog šiaip jaučiatės pavargę, nieko nėra maloniau už gerą pogulį. Truputis miego dienos viduryje gali suteikti naujos energijos ir padėti daug energingiau praleisti likusią dienos dalį. Deja, jei neteisingai suskaičiuosite laiką, galite atsibusti besijausdami dar prasčiau, nei prieš atsiguldami pasnausti, rašoma dailystar.co.uk. Galite jaustis praradę orientaciją, be jėgų ar sutrikę, o taip pat gali būti labai sunku atsikelti.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų  žmonės prisibijo. Anot jos, kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Vitaminas C reikalingas normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. Šis vandenyje tirpus vitaminas iš organizmo pasišalina su šlapimu, todėl mityboje turi nuolat būti jo šaltinių. Yra vienas per odą pasireiškiantis simptomas, kad organizmui trūksta vitamino C. Vitamino C trūkumas gali paveikti organizmo audinių gijimą. Iš šio galingo vitamino sudarytas odą, jungiamuosius audinius ir kraujagysles formuojantis baltymas.

Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu. Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.

Pasaulis ir toliau įnirtingai kovoja su koronaviruso pandemija, o tuo metu kaukių dėvėjimas lauke išlieka privalomas ir Lietuvoje. Tačiau šaltuoju metų laiku tautiečiai susiduria su kita problema – nuo šalčio drėkstančiomis veido kaukėmis viduje.  Veido mankštų trenerė Viktorija Baltramiejūnienė naujienų portalo tv3.lt skaitytojus visų pirma ragina ne tik dėvėti kaukes, bet tai daryti ir tinkamai.

Siekiant, kad metai prasidėtų prasmingai ir eitųsi sklandžiai, juos pradėti verta nuo sveikatos stiprinimo – susikurti mažus dienos ritualus, kurie padėtų pagerinti savijautą. Pavyzdžiui, dieną pradėti galite daržovių ir vaisių kokteiliais, kurie aprūpins būtinais vitaminais ir suteiks energijos.

Lietuvoje situacija dėl naujų užsikrėtimų COVID-19 liga išlieka įtempta. Vieni suserga lengva šios ligos forma, kiti perserga sunkiai ir yra lydimi ne vieną savaitę besitęsiančių komplikacijų. Sunkus būna ne tik sveikimas, bet ir reabilitacija po ligos. Ne vieną persirgusį ir toliau vargina silpnumas, dusulys ir ilgai išliekantis nuovargis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad paskutiniąją praėjusių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 22,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  ankstesniąją savaitę šis rodiklis buvo didesnis (25,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų).  NVSC duomenimis, gruodžio 28 d. – sausio 3 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Tauragės apskrityje (31,2 atvejo 10 tūkst.

Jei jo negaunate pakankamai, gali pasireikšti vitamino D trūkumas, kuris sukelia raumenų silpnumą, nuovargį ir net psichinės sveikatos problemas. Bet ne visada paprasta pastebėti vitamino D trūkumo simptomus, kadangi jie – labai subtilūs. Štai aštuoni požymiai, kad jums trūksta vitamino D, kurių neturėtumėte ignoruoti, rašoma dailystar.co.uk. Dažnai sergate Vienas esminių vitamino D uždavinių – imuninės sistemos stiprinimas, o tai koronaviruso pandemijos metu – labai svarbu.

Skausmas širdies plote – neraminantis ir nemenką pavojų galintis signalizuoti simptomas. Dažnas žmogus pajutęs nemalonius pojūčius krūtinėje skuba galvoti apie širdies ligas, tačiau medikai patikina – skausmas širdies plote gali rodyti ne tik širdies bei kraujagyslių sutrikimus, bet ir gausybę kitų rimtų organizmo patologijų. Šeimos gydytoja atskleidžia, kokias ligas gali slėpti nemalonūs pojūčiai kairėje krūtinės pusėje ir pataria, ko tokiu atveju reikėtų imtis.

Gimdos kūno vėžys turi net 4 skirtingus pavadinimus: moterys jį vadina tiesiog gimdos vėžiu, o medicinos specialistai – gimdos kūno, gimdos gleivinės arba endometriumo vėžiu. Endometriumas (lot. endometrium) yra vidinis gimdos sienelės sluoksnis arba gleivinė, kurią dengia viensluoksnis stulpinių ląstelių epitelis. Vėžys dažniausiai atsiranda gimdos gleivinėje, iš čia ir pavadinimas – endometriumo vėžys.

Nors grikius daug kas laiko grūdais, iš tiesų jie yra į grūdus panašios sėklos, kitaip tariant – pseudojavai, kaip ir čia sėklos, burnočiai bei bolivinės balandos. Kaip ir bolivinės balandos, grikiai neturi glitimo, todėl puikiai tinka subalansuotai mitybai tiems žmonėms, kurie netoleruoja grūdų. Grikiai net naudojami stipriųjų alkoholinių gėrimų bei alaus be glitimo gamyboje. Taigi, jei sergate celiakija arba norite vartoti mažiau glitimo, verta atkreipti į juos dėmesį, rašoma freshlean.

Balkšvojo gysločio sėklų luobelės – maistinės skaidulos, dažnai vadinamos organizmo šluota. Šalina šlakus ir toksinus. Rekomenduojama vartoti tiems, kurie turi problemų su žarnynu, cholesteroliu ar tiesiog norintiems profilaktiškai išvalyti organizmą: Tinkama naudoti: Užkietėjusiems viduriams; Reguliuoti viršsvorį ir nutukimą; Sumažinti alkio jausmą; Stemplės-skrandžio gleivinės pažeidimams; Padidėjusiam kraujo spaudimui; Padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje; Išvalyti virškinamąjį traktą...

Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu. Vargina ir mažus, ir pagyvenusius Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.

Vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai įsigyja apie 26 vaistų pakuotes ir šis skaičius kasmet auga. 2019 m. šalyje buvo parduota beveik 78 mln., 2018 m. – apie 75 mln. vaistų pakuočių, rodo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vaistų suvartojimo ataskaita. Medikų teigimu, vaistai yra būtinas ir dažnai vienintelis įrankis, galintis kontroliuoti lėtines ligas, tačiau tablečių kiekis ne visada lemia gydymo sėkmę.

Ilgas sėdėjimas prie švenčių stalo ir nuolatinis užkandžiavimas didina riziką persivalgyti. Ką daryti, jei to nepavyko išvengti arba netgi apsinuodijote? Vaistininkai ir gydytojai dalijasi 5 patarimais, kurie pajutus negalavimus padės greičiau pasijusti gerai.

Artėjant naujiems metams gyventojai tradiciškai pasižada sau įvairių dalykų, o bene dažniausiai tokie pažadai būna susiję su sveikata ir sveika gyvensena. Ne tik pasižadėti, bet ir tokių pažadų laikytis yra itin svarbu sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei turintiems padidėjusio cholesterolio lygio problemą. Jiems, kaip ir visiems, norintiems gyventi ilgiau, ateinančiais 2021-aisiais verta sau duoti 3 svarbiausius pažadus ir sąžiningai jų laikytis.

Gražūs plaukai ištisus metus? Įmanoma! Vaistininkė Sigita Izmalkova ir plaukų stilistė Natalija Nova ir dalijasi 5 patarimais, kaip šaltuoju metų laiku nebrangiai ir efektyviai pagerinti plaukų būklę – tam prireiks tik truputį pakoreguoti kasdienius įpročius. Prieš plaudamos plaukus, jų galiukus patepkite aliejumi. Pasak plaukų stilistės N. Novos, daugelis moterų turėtų žinoti kelis patarimus, kaip tinkamai plautis plaukus. Dauguma naudoja daug šampūno ir jį paskirsto per visą plaukų ilgį.

Pavasarį besiskleidžiantys žiedai alergiškiems žmonėms prilygsta košmarui, tačiau dalis jų negali atsipalaiduoti ir žiemą. Pavasarį alergiją įprastai sukelia žiedadulkės, šiuo atveju kaltininkas – šaltis ir žvarbus vėjas. Šalčio dilgėlinė būna įvairių formų: lėtinė, ūminė, įgimta, įgyta.

Artėjant Naujųjų metų šventei, primename gyventojams galimus pirotechnikos priemonių naudojimo pavojus bei svarbiausias taisykles: su pirotechnikos priemonėmis būtina elgtis atsakingai – naudoti tik legaliai įsigytus fejerverkus, petardas; pirotechnikos priemones draudžiama sprogdinti apsvaigus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje gruodžio 21–27 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir siekė 25,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  ankstesniąją savaitę šis rodiklis siekė 38,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę (52-ąją metų savaitę) daugiausia sergančiųjų užregistruota Panevėžio apskrityje (34,4 atvejo 10 tūkst.

Besibaigiant šventiniam savaitgaliui, Lietuvoje registruoti du organų donorai, kurių artimieji net keliems žmonėms suteikė Kalėdinę viltį 2021-uosius metus pasitikti geresne sveikata ar net išgelbėta gyvybe. Nepaisant pandemijos keliamų kliūčių, medikai atliko inkstų bei ragenų transplantacijų operacijas. Sekmadienį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose registruotas išskirtinis – neplakančios širdies – organų donoras.