gyvensena

Nuo tada, kai praėjusiais metais prasidėjo koronaviruso pandemija, daugybė žmonių pasakoja sapnuojantys keistesnius, nerimą keliančius ir ryškesnius sapnus. Anot eksperto, dažniausiai pasitaiko penki nauji scenarijai. Sapnų psichologas Ianas Wallace sako: „Sapnas – tai lyg pati geriausia asmenukė. Tai būdas apdoroti visą mūsų daugiausiai pasąmoningai dienos metu įsisavintą informaciją. Esminė sapnų funkcija yra suprasti, analizuoti ir aiškintis emocinį gyvenimą.

Remiantis tyrimų duomenimis, įvairaus pobūdžio neurologinius simptomus patiria apie trečdalis COVID-19 infekcija sergančių pacientų. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems neurologiniai simptomai gali pasireikšti bet kuriuo infekcijos laikotarpiu. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja neurologė Raminta Godelienė pasakoja, kad neurologiniai simptomai gali formuotis tiek dėl tiesioginio viruso poveikio nervų sistemai, tiek dėl viruso inicijuoto imuninės sistemos atsako.

Nors žinome, kad nepakanka valytis dantis ryte ir vakare, specialistai pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai net ir tokio dažnumo gyventojams sudėtinga laikytis ir pateikia patarimų, kaip burnos higienos rutiną susikurti kuo paprasčiau. „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi pagrindiniais patarimais, kurie pravers ir suaugusiems, ir vaikams. 1 patarimas. Pasirinkite tinkamą dantų šepetėlį. Tinkamai burnos higienai labai svarbus kruopštus dantų valymas šepetėliu.

Karantino metu į vaistinę užsukę pacientai klausimų apie širdies sveikatą užduoda kur kas dažniau. Neretai vaistininkas būna pirmasis asmuo, išgirdęs pacientų negalavimus ir skuba gelbėti. Vaistininkė Virgilija Bečelytė papasakojo, kaip tinkamai pasirūpinti savo širdies sveikata, kad bėdos neužkluptų, ir ko imtis, jei pasijutote blogai.

Vienas iš dažniausių mitų, su kuriais susiduria gydytojai oftalmologai – kad pradėjus nešioti akinius akys pačios nebedirbs, regėjimas dar labiau blogės ir reikės vis stipresnių stiklų. Gamtos nulemta, kad, mažėjant akies lęšiuko elastingumui, sulaukus maždaug 40 metų prasideda vadinamoji senatvinė toliaregystė. Tiek jos pradžios laikas, tiek progresavimo greitis gali būti individualus, tačiau regėjimo blogėjimo dėl amžiaus vargu ar išvengsime.

Kol Lietuvos snieglentininkai ir slidininkai, pradžiuginti žinios apie atidaromus slidinėjimo centrus, vaškuoja slides ir matuojasi batus, verta atkreipti dėmesį, kad slidininkai dažnai yra laimingesni žmonės ir mažiau kenčia nuo depresijos. Tą įrodė Švedijoje neseniai atliktas tyrimas, kurį aprašė žurnalas „Psychology Today“. Lundo ir Upsalos universitetų mokslininkai ištyrė 200 tūkst. slidininkų, nuo 1989-ųjų iki 2010-ųjų dalyvavusių kasmetiniame „Vasaloppet“ slidžių maratone.

Kad ir kaip vilioja būti pasiruošus visoms gyvenimo situacijoms, vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų pirmenybę teikia namų vaistinėlei, kurioje būtų tik baziniai ir būtiniausi vaistai ar medicinos priemonės. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė dalinasi 6 patarimais, ką naudinga žinoti komplektuojant namų vaistinėlę. 1. Pasirinkite Jums tinkamas priemones žaizdų dezinfekcijai ir jų tvarstymui.

Kadangi pandemija kankina mus jau beveik metus, žmonių nerimas dėl sveikatos dar tikrai nerimsta. Tačiau su COVID-19 virusu atkakliai kovojantys gydytojai įspėja, kad garbaus amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės nepamirštų saugotis ir kitų infekcijų, o ypač – pneumokokinės. Tačiau LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų sk. vedėjas, pulmonologas doc.

Gydytoja oftalmologė Guoda Laurinavičiūtė sako pastaraisiais mėnesiais sulaukianti vis daugiau Covid-19 virusu užsikrėtusių pacientų užklausų dėl nusilpusio regėjimo, perštinčių, išsausėjusių akių. Gydytoja pastebi, kad šios problemos tikrai gali būti susijusios su liga, tačiau svarbu teisingai į jas reaguoti. „Dažniausiai girdimi nusiskundimai – akių sunkumas, nuovargis, skausmas bei perštėjimas, smėlio akyse pojūtis.

Liūdna statistika byloja: gimdos kaklelio vėžys – antra dažniausia moterų piktybinė liga po krūties vėžio, kasmet Europoje nusinešanti apie 15 tūkst. gyvybių. Tai yra beveik pusė diagnozuojamų šios ligos atvejų per metus. Dar liūdniau, kad ši tyliąja žudike vadinama onkologinė liga – penkta mirties nuo vėžio priežastis tarp visų Lietuvos moterų ir pirmoji tarp jaunų – 15–44 m. moterų. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas apie 400–500 moterų, iš jų pusė miršta.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį, kad nesilaikant saugaus atstumo, nedėvint tinkamos apsauginės veido kaukės, užsikrėsti koronavirusu (COVID-19 liga) galima ir būnant lauke, atvirose erdvėse. Šaltuoju metų periodu aktyviai judant lauke pasikeičia ir mūsų kvėpavimas – kvėpuojame kur kas dažniau ir giliau, todėl virusas su iškvepiamais lašeliais gali pasklisti didesniu atstumu.

P. Aldona prieš metus išgirdo III stadijos burnaryklės naviko diagnozę. Po sėkmingo chirurginio gydymo, kuomet iškart atlikta ir rekonstrukcinė operacija, garbaus amžiaus moteris šiandien džiaugiasi įprastu gyvenimu. Vilnietė yra viena iš beveik 400 pacientų, kuriems kasmet nustatomas galvos–kaklo srities vėžys – viena labiausiai matomų, tačiau vėlyvų stadijų diagnozuojamų ligų.

Atėjus šaltajam ir tamsiajam metų periodui, vis dažniau imama kalbėti apie vitamino D naudą žmogaus organizmui ir jo trūkumo svarbą. Mokslinės studijos nustatė ir tai, jog iš saulės gaunamo vitamino stoka turi sąsają su virusinių kvėpavimo takų ligomis, tame tarpe ir COVID-19 virusu. Pasirodo, vitamino D trūkumas šių ligų riziką padidina net apie 40 proc. Šį sekmadienį, TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“ didelis dėmesys bus skiriamas vitamino D temai.

Jeigu jūsų vonios spintelė tiesiog lūžta nuo įvairių odos priežiūros priemonių, tačiau vis tiek nepavyksta pasiekti tinkamo rezultato, tam yra keletas paaiškinimų. Vienas iš jų – nemokėjimas išsirinkti tinkamų produktų savo odai. Kad besirinkdami kosmetologinius produktus nepridarytumėte klaidų, turite žinoti keletą taisyklių. Naujienų portalas tv3.lt kalbėjosi su Vokietijoje, Baden Badene, gyvenančia dermatologijos gydytoja rezidente Vytene Kurtinaityte.

Išgirdus apie dantų protezus, daugelis žmonių prisimena vandens stiklinėje plūduriuojančius dantis, tačiau ši asociacija nėra teisinga. Dantų protezavimu vadinami visi dantų atkūrimo būdai: vainikėlis, užklotas ar laminatė. Dažnai tėvai išsigandę protezavimo termino priima klaidingus vaiko dantų gydymo sprendimus. Pasak odontologijos klinikos „Dantų harmonija“ gydytojos odontologės Linos Dusevičiūtės, gana dažnai dantis tenka protezuoti ir vaikams.

Baimė apsilankyti pas dantų priežiūros specialistą ir atmestina burnos higiena – tiesiausias kelias į rimtas dantų ir dantenų ligas, neplanuotas išlaidas ir vis stiprėjantį skausmą. Naudingais patarimais, kaip nugalėti apsilankymo pas odontologą baimę ir kaip taisyklingai prižiūrėti dantis, dalijasi „Camelia“ vaistininkė Aida Šeputienė ir „Skraidentos“ burnos higienistė Dovilė Turkovė.

Dėl užsitęsusio karantino ir itin šaltos žiemos, mes vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kurios nuolat dirbtinai šildomos ir dažnai – prastai vėdinamos. Dėl šios priežasties šaltuoju sezono metu mes kenčiame nuo įvairių virusinių ligų, paūmėja alergijos, o sausas oras dirgina ir džiovina gleivinę. Taip pat prastai vėdinamas patalpų oras – puiki terpė virusams veistis ir plisti.

Grikiai yra labai maistingi grūdai – daugelis juos laiko supermaistu. Grikių nauda sveikatai įvairialypė – jie padeda širdžiai, skatina lieknėjimą ir padeda tvarkytis su diabetu. Grikiai – tai ingredientas, kurio esama įvairiuose patiekaluose. Tai gali būti pusryčių patiekalai, miltai ir makaronai. Ūkininkai taip pat juos naudoja gyvuliams šerti. Toliau pasakojame apie tai, kuo sveikatai naudinga į savo valgiaraštį įtraukti daugiau grikių.

Stiprinti savo imunitetą yra protingas žingsnis, o tyrimai rodo, kad padaryti galima labai daug. Svarbiausia yra subalansuota mityba, bet tam tikrų maistinių medžiagų reikia labiausiai. Šie paprastai dalykai sustiprins jūsų imuninę sistemą ir padės išlikti sveikiems visą likusią žiemą, rašoma mirror.co.

Mitybos specialistė pasakė, į kokius ant rankų nagų pasireiškiančius ir apie sveikatos sutrikimus įspėjančius požymius reikėtų atkreipti dėmesį – nuo baltų dėmelių iki vagelių. Fiona Tuck iš Sidnėjaus, Australijos, sako, kad nagų pokyčiai gali signalizuoti organizmo viduje patiriamus sutrikimus, kuriems pasireikšti kitais būdais gali prireikti dar daugelio savaičių ar mėnesių, rašoma mirror.co.uk.

Glaudus ryšys tarp žmonių ir augintinių gerina tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą, tačiau tuo pačiu gali lemti ir infekcinių bei parazitinių ligų pasireiškimą. Vaistininkė pataria, kaip išvengti šių ligų ir kaip gydytis jau susirgus.  „Visų pirma keturkojai su žmonėmis gali pasidalinti ne visai maloniais gyventojais – kirmėlėmis, apie kurių egzistavimą kartais net neįtariame.

Iki pandemijos pulsoksimetras dažniau buvo naudojamas ligoninėse, rečiau – namuose, sergant kai kuriomis ligomis. Pulsoksimetrą paprasta naudoti, o jis netgi gali padėti išgelbėti gyvybę, todėl šalies gyventojai šį prietaisą vis dažniau įsigyja naudojimui namuose. Pulsoksimetras – pulso matuoklis ant piršto. Nešiojamas pulsoksimetras skirtas matuoti kraujyje esantį deguonies kiekį ir pulso dažnį. Pulsoksimetras gali būti naudojamas tiek namuose, tiek gydymo įstaigoje.

Skiepijimas COVID-19 vakcina pradėtas praeitų metų pabaigoje. Tačiau vis dar kyla klausimų, kas tai per vakcina, kaip ji veikia ir kada galima tikėtis jos poveikio. Interviu apie tai – su gydytoja infektologe Monika Kulieše, kuri atsako į aktualiausius klausimus apie šiuo metu pasaulyje sukurtas vakcinas nuo SARS-CoV-2 viruso.

Dažnai nesusimąstoma apie taisyklingo kvėpavimo svarbą. Kvėpuoti reikia pro nosį, nes toks kvėpavimas laikomas labiau fiziologišku. Kvėpuojant pro nosį, kvėpavimo takų kelias yra ilgesnis, pro nosies landas patenkantis oras geriau išvalomas, sudrėkinamas ir sušildomas. Gydytojo otorinolaringologo Vytauto Junčio teigimu,būkles, dėl kurių nosies gleivinė paburksta, joje pagausėja sekreto, tampa sunku ar neįmanoma kvėpuoti pro nosį, sukelia įvairios ligos, jos gali būti ūmios ir lėtinės.

Remiantis tyrimų duomenimis, įvairaus pobūdžio neurologinius simptomus patiria apie trečdalis COVID-19 infekcija sergančių pacientų. Tiek vaikams, tiek suaugusiems neurologiniai simptomai gali pasireikšti bet kuriuo infekcijos laikotarpiu – jais infekcija gali prasidėti, jie gali išsivystyti 3-10 dienų laikotarpyje nuo pirmųjų ligos simptomų. Daugiau apie tai pasakoja medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbanti gydytoja neurologė Raminta Godelienė.

Nuolat kankinantis nerimas, nemiga, neužtikrintumo jausmas – tai tik keletas signalų įspėjančių, kad turėtume skirti daugiau dėmesio savo psichologinei būsenai. Vaistininkai pastebi, kad vis daugiau klientų vaistinėje ieško raminančiai veikiančių priemonių, tam naudingi ir įvairūs vaistiniai augalai. Pandemijai vis dar koreguojant daugeliui įprastą kasdienybę, vaistininkai pasakoja, kad klientai dažniau teiraujasi, kaip įveikti nerimą ir jo sukeliamus psichologinės būsenos sutrikimus.

Pasauliui kovojant su koronaviruso infekcija, nepaliaujamai daugėja ir plaučių uždegimo – sunkios, klastingos kvėpavimo takų infekcijos, galinčios sukelti net mirtį – atvejų. Šeimos gydytoja paaiškina, kodėl pneumonija yra tokia pavojinga liga ir pataria, kaip ją suvaldyti.

Kardiologai sunerimę: praeitais metais koronavirusas nusinešė 2 milijonų gyvybių, širdies ir kraujagyslių ligos – net 8 milijonus. Kasmet visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos nusineša milijonus gyvybių. Užklupusi COVID-19 viruso pandemija, deja, tik pablogino šią statistiką, mat baimindamiesi viruso grėsmės, pacientai rečiau kreipiasi į gydytojus bei apleidžia rizikos veiksnių kontrolę.

Puikiai žinoma, kad COVID–19 būdingas įkyrus kosulys, stiprus karščiavimas ir uoslės bei skonio pojūčių praradimas. Tačiau per pastaruosius 10 mėnesių paaiškėjo ir kitų ryškių koronaviruso simptomų – tai raumenų, galvos skausmai, pykinimas, netikėti virškinimo sutrikimai ir gerklės skausmas. Oficialus visų šių simptomų sąrašas pateikiamas Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos patarimų puslapyje, tačiau dabar ekspertai teigia pastebėję dar vieną simptomą.

Šalti orai ir šildymas neatsiejami nuo išsausėjusio patalpų oro. Problema, kurią netrunkame pajusti vos spustelėjus šaltukui. Panašu, kad šią žiemą dėl karantino daugiau laiko namuose leidžiantys gyventojai pradėjo labiau rūpintis namų oro kokybe. Oro drėkintuvų pardavimas šį sezoną išaugo dvigubai, o spustelėjus šalčiui – net tris kartus, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Kiaušidžių vėžiu daugiausia serga vyresnės negu 50 metų moterys. Ligos priežastys nėra visiškai aiškios. Kai kurių rūšių kiaušidžių vėžiai pagydomi.   Kitaip tariant, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau galimybių jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio augimą. Kai kurioms moterims, kurių giminėje yra sirgusių kiaušidžių vėžiu, gali padėti reguliarios profilaktinės sveikatos patikros.

Monotoniškais karantino laikais užsidarius namuose daug kam vakare sunkiai sekasi užmigti. Laimei, miego ekspertė pasidalino savo geriausiais patarimais, kaip bemieges naktis pamiršti kartą ir visiems laikams. Olivia Arezzolo jau daugiau nei dešimt metų padeda žmonėms miegoti geriau. Ji socialiniuose tinkluose turi tūkstančius gerbėjų, su kuriais dalinasi įvairiais patarimais – nuo miego gerinimo metodų iki to, kaip miegas veikia mūsų psichinę sveikatą.

Žarnyno vėžys – viena iš labiausiai paplitusių vėžinių ligų. Vėžio registro duomenimis žarnyno vėžys kiekvienais metais nustatomas daugiau negu 1600 Lietuvos gyventojų. Sergančiųjų skaičius kasmet didėja 3–6 procentais, kitaip tariant, žarnyno vėžys kasmet papildomai diagnozuojamas dar apie 50 žmonių. Žarnyno vėžys yra bendras terminas, kuriuo dažniausiai apibūdinamas storosios žarnos sienelėje pradėjęs augti piktybinis navikas.

Lietuvoje jau kurį laiką prasidėjusi vakcinacija nuo COVID-19 infekcijos. Nėščiosioms kyla klausimas, ar joms galima skiepytis, ar rekomenduojama skiepytis planuojant nėštumą? Ar žindančios moterys gali skiepytis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė.

Sloga – vienas pirmųjų simptomų, rodančių, kad užsikrėtėte virusine infekcija. Užsikrečiama nuo žmogaus, kuris čiaudi, kosti ir tokiu būdu į orą skleidžia patogeninius virusus. Kai pradeda varvėti nosis, dažnas į tai numoja ranka, manydamas, neva viskas praeis savaime. Ar tikrai šis simptomas nereikšmingas? Apie tai pasikalbėjome su Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoju otorinolaringologu Dainiumi Guzevičiumi. Kas yra sloga? Kas ją sukelia? Sloga (rinitas)– nosies gleivinės uždegimas.

Antakalnio poliklinikos gydytojai oftalmologai pastebi tendenciją, kad pacientai karantino laikotarpiu atidėlioja vizitus pas gydytojus. Gydytojai nurodo, kad ligos nelaukia karantino pabaigos, todėl kviečia atvykti pasitikrinti. Tai leis išvengti sunkesnių komplikacijų ir išsaugoti regėjimą. „Šiuo metu stebime tendenciją, kad pacientai vengia apsilankymų pas gydytojus.

Naujųjų metų pradžia yra puiki proga pradėti labiau rūpintis savo sveikata. Tai ypač aktualu jau turintiems tam tikrų sveikatos problemų ar rizikos veiksnių – pavyzdžiui, tiems, kurių cholesterolio lygis kraujyje yra per aukštas. Jiems 2021-aisiais svarbu nepamiršti 5 svarbiausių su sveikata susijusių patarimų.

Praėjusiais metais Lietuvoje gimė 24 tūkst. 521 kūdikis – mažiausiai kūdikių nuo 1990 metų, rodo Lietuvos statistikos departamento išankstiniai duomenys. Tuo tarpu kas šešta pora Lietuvoje kūdikio susilaukti negali. Vaisingumo Centro vadovė gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė sako, kad apie 10-20 proc. visų šeimų yra nevaisingos, o po 10-15 metų su vaisingumo problemomis susidurs kas trečia pora.

Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas daugiau nei 61 tūkst. Europos moterų. Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vieni didžiausių Europoje. Per metus mūsų šalyje diagnozuojama 400-500 naujų šio vėžio atvejų, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos akušerės-ginekologės prof.

Šaltuoju metų laiku mūsų oda patiria išbandymus – yra veikiama vėjo ir šalčio, dirginama storo drabužių sluoksnio, o rankų oda dar papildomai kenčia ir nuo dažno dezinfekcinio skysčio naudojimo. Vaistininkė Sigita Izmalkova ir konsultantė Asta Balkytė pateikia 5 patarimus, kaip greitai ir efektyviai padėti sudirgusiai ir išsausėjusiai odai. Prauskitės trumpiau, vėsesniu vandeniu ir naudokite aliejų bei drėkinamąjį kremą.

Lauke paspaudus šaltukui prasižiojate įkvėpti ir staiga dantis nugelia skausmas – tai pakankamai dažnas reiškinys. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 92 proc. žmonių vargina jautrių dantų problema. Dažniausiai kenčia jauni – 25–40 m. žmonės, nes vyresniame amžiuje keičiasi danties struktūra ir ši problema sumažėja.

Kosulys – dažnas virusinių kvėpavimo takų ligų (ir ne tik) palydovas. Kartais jis praeina išgėrus vaistinėje nusipirktų nereceptinių tablečių ar vaistažolių arbatos, o kartais būtina gydytojo konsultacija ir gydymas jo paskirtais vaistais. Apie kokius sutrikimus perspėja kosulys, papasakojo Karoliniškių poliklinikos gydytoja pulmonologė Rūta Paškevičiūtė.

„Kažkada laikiausi saldainių dietos, kiek pamenu, per dieną buvo galima „sudoroti“ 10 čiulpinukų“, „Mėginau klasikinę grikių dietą, bet po savaitės negalėjau į juos žiūrėti, o ir svorio nelabai numečiau.“ Tai tik pora istorijų, kuriomis su gydytoja dietologe Dalia Vaitkevičiūte pasidalino žmonės, kai ji „Instagram“ paskyroje paprašė papasakoti apie dietas, kurių teko laikytis. Gydytoja pripažįsta, kad kai kurie atsakymai išties šokiravo.

Apie 81 proc. susirgusiųjų serga lengvai (liga nesikomplikuoja plaučių uždegimu arba jis būna lengvos eigos). Apie 14 proc. susirgusiųjų serga sunkiai (patiria dusulį, atsiranda deguonies trūkumas organizme, serga sunkiu plaučių uždegimu). Apie 5 proc. serga kritiškai sunkiai (atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, šokas, sutrinka kitų organų veikla). Bendras mirtingumas yra 2,3 proc.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Jonavoje sausio 17 d. vidutinė 24 val. kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore viršijo ribinę vertę. Pagrindinė pablogėjusios oro kokybės priežastis – intensyvus vietinis (individualus) šildymas. Artimiausiomis dienomis vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai, todėl kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo beveik visose apskrityse. Sausio 11–17 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Marijampolės apskrityje (24,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (14,5 atvejo 10 tūkst.

Daugeliui žmonių pandemijos laikotarpiu pasireiškė ryškesni nei įprastai nerimo ir streso požymiai. Naudingais patarimais, kaip suvaldyti stresą, dalijasi vaistininkas Saulius Gečys ir dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) instruktorė Edita Tamulienė. Laiku valgykite, miegokite. Pasak „Camelia“ vaistininko, žmogaus organizmas patiria stresą, kai nesilaikoma dienos režimo, todėl patartina kasdien tuo pačiu metu keltis, eiti miegoti ir valgyti.

Lietuvoje situacija dėl naujų užsikrėtimų koronavirusu lieka įtempta. Vieni suserga lengva šios ligos forma, kiti perserga sunkiai ir yra lydimi ne vieną savaitę besitęsiančių komplikacijų. Sunkus būna ne tik sveikimas, bet ir reabilitacija po ligos. Remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, Kauno klinikų reabilitacijos specialistai parengė ir adaptavo reabilitacijos gaires persirgus COVID-19 ir pateikė patarimus, kaip namuose greičiau atsigauti po ligos.

Miegas – vienas pagrindinių veiksnių lemiančių gerą savijautą. Pandemijos metu dalis visuomenės išbalansavo savo miego ritmą, pradėdami eiti miegoti ir keltis vis kitu metu. Vaistininkai sunerimę, kad miego higienai skiriama per mažai dėmesio. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė pataria atkreipti dėmesį į kasdienius įpročius, kurie padės geriau pailsėti. Kokybiškam poilsiui labai svarbus nusistovėjęs dienos režimas, kurį dirbant iš namų daliai žmonių sunku palaikyti.