gazprom

  Didžiausiam "Lietuvos dujų" akcininkui - Vokietijos energetikos koncernu "E.ON" pritarus Energetikos ministerijos siūlymui, "Lietuvos dujų" akcininkai nutarė inicijuoti naują ieškinį arbitražui prieš Rusijos dujų koncerną "Gazprom".   Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį vykusiame "Lietuvos dujų" akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo BNS žurnalistas. Akcininkų sprendimą lėmė didžiausio akcininko "E.ON" palaikymas - energetikos koncernas valdo 38,9 proc. akcijų.

  Konkurencijos taryba (KT) šiais metais tikisi baigti 2012-ųjų liepą pradėtą tyrimą dėl Rusijos dujų koncerno "Gazprom" - tyrimas susijęs su bendrovės „Lietuvos energijos gamyba" ketinimais sudaryti su dujų koncernu dujų mainų sandorį.

Briuselis šaltai reagavo į Rusijos koncerno „Gazprom“ prieš kelias savaites pateiktus siūlymus, kurie, rusų požiūriu, galėjo padėti sureguliuoti ginčus dėl „Gazprom“ veiklos antimonopolinio tyrimo, rašo portalas vz.lt, remdamasis britų leidiniu „Financial Times“ (FT). „Planuojame dirbti toliau prie pretenzijų pareiškimo (angl. statement of objections) ir, tai tik jis bus parengtas, jį paskelbti“, - šią savaitę Briuselyje kalbėjo Europos Sąjungos konkurencijos reikalų komisaras Joaquinas Almunia.

Briuselis šaltai reagavo į Rusijos koncerno „Gazprom“ prieš kelias savaites pateiktus siūlymus, kurie, rusų požiūriu, galėjo padėti sureguliuoti ginčus dėl „Gazprom“ veiklos antimonopolinio tyrimo, rašo portalas vz.lt, remdamasis britų leidiniu „Financial Times“ (FT). „Planuojame dirbti toliau prie pretenzijų pareiškimo (angl. statement of objections) ir, tai tik jis bus parengtas, jį paskelbti“, - šią savaitę Briuselyje kalbėjo Europos Sąjungos konkurencijos reikalų komisaras Joaquinas Almunia.

  Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti rusų plėtros darbų vienintelėje šios Europos Sąjungos (ES) valstybės atominėje elektrinėje. Kremliaus pareiškime sakoma, kad abi šalys, kurios glaudžiai bendradarbiauja prekybos ir energetikos srityse, vykdo „realias diskusijas“ dėl Vengrijos Pakšo elektrinės pajėgumų didinimo. Pareiškime nurodoma, kad Pakšo elektrinė pagamina 40 proc.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą statanti Lietuva deda viltis į būsimą JAV, Kanados ir Australijos SGD eksportą, kuris nuo 2017 metų padėtų sumažinti dujų kainas ir atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos. „Pasiūla pasaulio rinkoje po trejų ketverių metų gerokai padidės, nes atsivers JAV rinka, Kanadoje pradės veikti nauji statomi terminalai, o Australija padidins SGD gamybą“, - interviu agentūrai „Bloomberg“ pareiškė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

 Naują ieškinį prieš Rusijos dujų koncerną „Gazprom“ inicijuojančios Lietuvos premjeras tikisi, kad lūžis derybose su „Gazprom“ įvyks artimiausiu metu. Algirdas Butkevičius penktadienį sakė, jog pagrindinė nejudančių derybų priežastis yra ta, jog Lietuva atsisako atsiimti 5 mlrd. litų vertės ieškinį iš Stokholmo arbitražo. Be to, Lietuva tikėjosi greitesnio Europos Komisijos tyrimo.

 Lietuva inicijuoja naują ieškinį arbitražui prieš vieną didžiausių „Lietuvos dujų“ akcininkų – Rusijos dujų koncerną „Gazprom“ – siekiant mažinti dujų kainas Lietuvoje. Dėl šio Energetikos ministerijos siūlymo „Lietuvos dujų“ akcininkai spręs sausio 30 dieną. Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekomokas mano, kad jeigu akcininkai pritars ieškiniui, „Lietuvos dujos“ parodys esančios nepriklausomos nuo rusų dujų milžinės.

Energetikos ministerijai ruošiant naują ieškinį arbitraže prieš Rusijos dujų koncerną "Gazprom", Lietuvos politologas sako, jog tokiu derybiniu manevru siekiama paspartinti Lietuvos derybas su koncernu dėl dujų tiekimo sąlygų. Kartu jis neatmeta, jog toks žingsnis galėjo būti derintas su didžiausiu "Lietuvos dujų" akcininku - Vokietijos energetikos koncernu "E.ON", kuris traukiasi iš Lietuvos ir ketina parduoti savo akcijas dujų bei elektros įmonėse.

Stringant Vyriausybės ir Rusijos dujų koncerno "Gazprom" deryboms bei Lietuvai paskelbus naują iniciatyvą arbitraže aiškintis dėl dujų kainų, Rusijos ambasadorius Lietuvoje žada paskubinti aukšto lygio Vyriausybės ir "Gazprom" atstovų susitikimą. "Aš nenoriu uzurpuoti "Gazprom" teisės derėtis. Tai yra labai specifinis klausimas. Mes jau buvome susitikę su Lietuvos energetikos ministru, kalbėjomės apie tai.

Lietuva inicijuoja naują ieškinį arbitražui prieš vieną didžiausių „Lietuvos dujų“ akcininkų – Rusijos dujų koncerną „Gazprom“. Taip siekiama sumažinti Lietuvai tiekiamų dujų kainas. Dujų skirstymo bendrovė „Lietuvos dujos“ per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė, jog dėl tokio Energetikos ministerijos siūlymo įmonės akcininkai spręs sausio 30 dieną.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ projektas – dujotiekis „Pietų srautas“ – susidūrė su rimtomis teisinėmis problemomis: Europos Komisijos (EK) teigimu, visi iki šiol pasirašyti susitarimai su Europos Sąjungos (ES) šalimis, kurių teritorija turėtų driektis naujasis dujotiekis, prieštarauja ES teisės normoms. O tiksliau – Trečiojo energetikos paketo nuostatoms, kurios draudžia tai pačiai kompanijai būti ir dujų tiekėja, ir vamzdyno savininke – operatore.

 Lietuvos derybų su "Gazprom" tempas ir rezultatas priklausys nuo būsimų Rusijos dujų monopolijos derybų su Europos Komisija (EK) dėl antimonopolinės bylos, teigia "Verslo žinių" šaltiniai. Su šia nuostata sutinka ir apie derybų su "Gazprom" padėtį informuoti Lietuvos atstovai.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius teigia, jog derybos su Rusijos su dujų koncernu „Gazprom“ juda lėtai. „Kokius du mėnesius jokių „Gazprom" atsakymų į tam tikrus savo pasiūlymus negavome. Manėme, kad viskas prarasta, bet šiuo metu vėl viskas pajudėjo, nors ir lėtu tempu“, – interviu dienraščiui „Kauno diena“ teigė premjeras. Jis dar kartą pripažino tikėjęsis su „Gazprom“ susitarti greičiau.

 Konkurencijos taryba antradienį dar kartą pratęsė Rusijos dujų koncerno "Gazprom" veiklos Lietuvoje tyrimą, kuris susijęs su bendrovės „Lietuvos energijos gamyba" ketinimais sudaryti su "Gazprom" dujų mainų sandorį. 2012 metų liepos 30 dieną pradėtas tyrimas pirmą kart buvo pratęstas šiemet rugsėjį - tuomet taryba pirmą kartą oficialiai patvirtino tirianti " Gazprom" veiksmus Lietuvoje.

(papildyta 20 val.) Ukrainoje partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko pareiškė, kad šaliai reikia pirmalaikių rinkimų, ir pagrindiniu savo varžovu laiko prezidentą Viktorą Janukovyčių. „Išeitis šaliai – tik pirmalaikiai rinkimai, – kalbėjo V.Klyčko per mitingą Nepriklausomybės aikštėje Kijeve antradienį. – Janukovyčius apskritojo stalo derybose sakė, kad nebijo pirmalaikių rinkimų.

Gerus tris mėnesius stebėjau visą procesą, kaip buvo renkami parašai referendumui, kaip vis labiau plėtėsi parašus renkančiųjų sąrašas, kaip keitėsi jų retorika, nuo grasinimų, jog „užsieniečio įsigyta žemė taps užsienio valstybės teritorija“, ar kad „žemes išpirks kinai“, iki graudžių emocinių pamfletų, kaip „prarasime žemelę, už kurią protėviai kovojo“. Visą savo aktyvios veiklos laiką skyriau jaunimo pilietiškumo ugdymui ir kovai už konstitucines laisves, Lietuvos suverenumą, valstybės intere...

(papildyta 12.10) C. Ashton: Ukrainos prezidentas nori pasirašyti susitarimą su ES   Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton) pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius „rengiasi pasirašyti“ strategiškai svarbų prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą su Bendriją, nors praėjusį mėnesį atsisakė tai padaryti.

 Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pažadėjo šią savaitę pateikti pasiūlymus, kurie leistų nutraukti daugiau ne metus trunkantį Europos Komisijos tyrimą ir padėtų išvengti galimos milijardinės – iki 14,3 mlrd. JAV dolerių – baudos, pirmadienį pareiškė už konkurenciją atsakingas Europos Komisijos (EK) narys. „Jis pažadėjo, kad pasiūlymai mano tarnybai bus atsiųsti šią savaitę“, – pirmadienį Paryžiuje vykstančioje konferencijoje pareiškė Joaquinas Almunia.

 Rusijos dujų monopolininko "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas naivia pavadino idėją sumažinti gamtinių dujų kainą Ukrainai mainais už jos prisijungimą prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos. "Mes - ne turguje. Toks klausimas (dujų kainos mažinimas Ukrainai - red.) šiuo metu nesvarstomas. Pigesnėmis dujomis Ukrainos lojalumo nenupirksi", - pareiškė A.Medvedevas.

Rusijos dujų koncernas "Gazprom", kuriam gresia milijardinė bauda, tikisi abiem pusėms naudingą susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl antimonopolinio tyrimo pasiekti per 3-4 mėnesius, leidiniui "Financial Times" pareiškė "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas.

Rusija trečiadienį paragino Ukrainoje laikytis „stabilumo ir tvarkos“, abiem kaimynėms surengus pirmas aukšto rango pareigūnų derybas nuo to laiko, kai Kijevas atsisakė prekybinio aljanso su Europos Sąjunga (ES). Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas priėmė Ukrainos delegaciją, kuriai vadovauja vicepremjeras Jurijus Boiko ir kuri siekia pigesnių gamtinių dujų bei finansinės pagalbos išorės deficitui sumažinti. Finansinio kracho 46 mln.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius dar kartą pripažino, jog derybos su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ vyksta labai sunkiai. Vis dėlto, jo manymu, su „Gazprom“ realu susitarti dėl 20–25 proc. pigesnių dujų. Tai premjeras antradienį sakė interviu „Lietuvos ryto" televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai". „Pirmiausia turime suprasti, kad Lietuva už dujas moka didžiausią kainą visoje Europoje.

Vyriausybės derybos su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ sulėtėjo, teigia Lietuvos premjeras „Procesas yra sulėtėjęs, bet derybos toliau tebevyksta, pastaruoju metu naujienų neturime, bet aš manau, kad jos toliau tęsis ir po kurio laiko gal galėsim pasidžiaugti pasiektais rezultatais“, - antradienį LRT radijui sakė Algirdas Butkevičius. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jau 2018 m. Lenkija turės dujų perdavimo infrastruktūrą, užtikrinančią visišką nepriklausomybę nuo rusiškų dujų, teigia Lenkijos dujų perdavimo operatoriaus, bendrovės „Gaz-System“ pirmininkas Jana Chadamas. Per pokalbį su naujienų agentūra J. Chadamas pabrėžė pažangą, kurią Lenkija padarė per pastaruosius trejus metus. 2011 m. Lenkija galėjo turėti tik 9 proc.

Vyriausybė bylinėjimuisi su Rusijos dujų koncernu "Gazprom" Stokholmo arbitraže ketina skirti 8 mln. litų - tiek lėšų numatyta patikslintame kitų metų valstybės biudžete, kurio projektą trečiadienį svarsto Vyriausybė. Energetikos ministerija nurodė, jog papildomų 8 mln. litų kitąmet reikia, siekiant tinkamai atstovauti Lietuvos interesams arbitražuose. Ministerijos teigimu, tai yra preliminarūs skaičiavimai ir galutinė suma priklausys nuo tolesnių procedūrų ir paslaugų poreikių.

Vyriausybė kitų metų biudžeto išlaidas ir pajamas siūlo padidinti dar 103,3 mln. litų. Ministrų kabinetas dėl to spręs trečiadienį pasitarime. Finansų ministerijos parengtame projekte nurodoma, kad 25 mln. litų planuojama didinti kultūros ir meno darbuotojams skirtas lėšas, 19,3 mln. litų papildomai skirti savivaldybių dotacijoms, 9,4 mln. litų - specialiosios paskirties dotacijoms savivaldybėms, 11 mln. litų - papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms, 8 mln. litų - melioracijai, 9 mln.

Rusija neaptarinėjo su savo kolegomis ukrainiečiais galimybės peržiūrėti šiuo metu galiojančią sutartį dėl dujų tiekimo, pareiškė per spaudos konferenciją antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Kontraktas tarp „Gazprom“ ir „Naftogaz Ukrainy“ pasirašytas iki 2019 metų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lemtingą ėjimą padarė lapkričio 9-ąją: tądien, po ne vienus metus trukusio meilikavimo ir kelių mėnesių pažadų bei grasinimų žarstymo jis kariniame aerodrome netoli Maskvos susitiko su Ukrainos vadovu Viktoru Janukovyčiumi. Kaip rašo naujienų svetainė "Spiegel Online International" (SPON), šis susitikimas buvo toks slaptas, kad rusai iš pradžių net neigė, kad jis apskritai įvyko.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Lietuva nesiruošia nutraukti bylinėjimosi su Rusijos dujų koncernu "Gazprom" Stokholmo arbitraže. Vyriausybė, anot jo, svarstys, ar skirti teisininkų paslaugoms papildomai 8 mln. litų. "Kol kas mes arbitražinio klausimo tikrai nesprendžiam (derybose su "Gazprom" - BNS) - taip, kaip trečias energetikos paketas (ES trečiasis energetikos paketas - BNS) yra ne diskusijų objektas.

Ukrainos valdžia, sprendžiant iš visko, pasiruošusi rimtai pademonstruoti savo Vakarų partneriams tvirtą nusiteikimą atsisakyti bet kokios ekonominės priklausomybės, kuri neretai virsta politiniu spaudimu, praneša newsru.com. „Naftogaz“ sprendimas neužsisakyti rusų „žydrojo kuro“ yra ne vienadienis demaršas – bendrovė, žurnalistų duomenimis, nusprendė nesikreipti į Rusiją pagalbos iki pat metų pabaigos. Kijeve spėliojama apie „slaptas“ derybas, kurias vedė abiejų šalių vadovai Maskvoje.

 Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Strateginis projektas ar milžiniška afera? Toks klausimas gali kilti klausant valdančiųjų politikų, kurie vis garsiau ir griežčiau pasisako apie suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Edvardas Kubilius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kalbantis su „Gazprom“, jau pavyko atsakyti į kai kuriuos Lietuvai svarbius klausimus, tačiau kol kas Rusijos koncernas nėra nusiteikęs mažinti dujų kainos. Taip interviu LRT radijo laidai „60 minučių“ teigia energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. „Aiškėja ir trečiojo paketo įgyvendinimo būdas, atsakome į įvairius klausimus, įskaitant tranzito užtikrinimą, taip pat kalbame ir apie kainų sumažinimą.

Prieš suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje projektą naudojama juoda propaganda, kuri naudinga dujų monopolį regione turinčiai Rusijos dujų bendrovei „Gazprom“, sako prezidentės patarėjas. „Kartais naudojama tokia juoda propaganda prieš šį (SGD – BNS) terminalą. Ir tada reikia natūraliai paklausti, kam jo (SGD terminalo – BNS) statyba trukdytų.

Europos Sąjungos energetikos komisaras Guntheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) pareiškė, jog Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos ir laisvos prekybos sutarties pasirašymas nesukels įtampos tarp Ukrainos ir Rusijos dujų koncerno "Gazprom". "Aš manau, kad mes tikrai turėsime asociacijos sutartį, nes energetika yra nepaprastai svarbus argumentas ją turėti ir Ukraina yra labai svarbi partnerė. Ukraina yra mūsų energetikos bendruomenės narė jau nuo 2011 metų.

  Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pripažino, kad trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimas vis dar yra derybų su Rusijos dujų koncernu "Gazprom" objektas.   "Aš manau, kad mes matome pakankamai geras galimybes susitarti dėl to, kaip Trečiasis energetikos paketas įgyvendinamas Lietuvoje, patenkinant ir mūsų monopolistinio tiekėjo interesus", - pirmadienį žurnalistams sakė J.Neverovičius. "Kamuolys vis dėlto yra mūsų partnerių ("Gazprom" - BNS) pusėje.

 Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) neturi priekaištų bendrovės "Klaipėdos nafta" įgyvendinamam suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektui. VPT netikrino SGD terminalo laivo-saugyklos įsigijimo sandorio, nes nelaiko jo rizikingu, sako tarnybos vadovas.

Paulius Šironas. LRT radijas, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu šiandien telefonu ketina aptarti Lietuvos pieno produktų importo į Rusiją ribojimą ir derybas su dujų koncernu „Gazprom“. Maskva savo ruožtu siūlo kalbėtis ne apie lietuviško pieno problemas, o apie bevizio režimo su Karaliaučiumi, taip pat – Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimo klausimus. Rusija jau kelias savaites neįsileidžia lietuviškų pieno produktų.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Latvija kol kas nesvarsto galimybės Lietuvai parduoti pigesnių dujų. Taip LRT radijui teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Pirmadienį pasirodė pranešimų, kad Rusijos koncernui „Gazprom“ atšaukus prekybos trečiosioms šalims ribojimus, svarstoma, jog būtų galima iš Latvijos įsigyti pigesnių dujų. „Kai išgirdau šitą naujieną, Latvijos ministrui pirmininkui pirmiausia ir uždaviau šitą klausimą. Ir jam buvo šiek tiek staigmena.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ antradienį perspėjo Ukrainą, kad ji tebėra skolinga beveik milijardą JAV dolerių už gamtines dujas, Kijevui siekiant pasirašyti partnerystės sutartį su Europos Sąjunga (ES). Šios Rusijos valstybinės bendrovės generalinis direktorius Aleksejus Mileris sakė, kad „Gazprom“ jau yra pratęsusi galutinį terminą kontrakte, pagal kurį Ukrainos valstybinė dujų bendrovė turėjo iki spalio 1-osios sumokėti 882 mln. dolerių (2,2 mlrd.

 Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Rusijos planai demonopolizuoti dujų eksportą, atimant išskirtines eksporto teises iš koncerno „Gazprom“ ir leidžiant dujas eksportuoti mažesniems tiekėjams, suteiktų galimybę Lietuvai pirkti pigesnių rusiškų dujų. „Šitą informaciją esu girdėjęs daug anksčiau, kad "Gazprom" ruošiasi leisti ir kitiems tiekėjams pardavinėti gamtines dujas, tiems, kurie turi telkinius, bet oficialios informacijos kol kas nesame tikrai gavę.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba nesustos dėl vykdomo parlamentinio tyrimo, teigė premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pastatys, nepaisant komisijos „Taip, tai yra vienas svarbiausių mūsų objektų šiuo metu. Tikimės, kad šitas objektas laiku bus pradėtas eksploatuoti ir labai aktyviai dirbame su dujų tiekėjais. Viliamės, kad iki 2015 metų turėsime galimybę apsirūpinti pigesnėmis dujomis.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, penktadienį Sankt Peterburge susitikęs su Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoju Aleksandru Medvedevu, pareiškė, kad judama sprendimų link. Tačiau, anot jo, Rusijos pusei reikia daugiau laiko įvertinti Lietuvos pasiūlymus.   „Susitikimas parodė, kad abi pusės yra suinteresuotos siekti apčiuopiamų rezultatų.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius vyksta į Sankt Peterburgą, kur susitiks su „Gazpromo“ valdybos pirmininko pavaduotoju Aleksandru Medvedevu. Energetikos ministerija gavo „Gazpromo“ laišką, kuriuo Lietuva kviečiama tęsti dialogą ir derinti pozicijas dėl dujų kainų. Susitikime turėtų būti aptariami Lietuvos „Gazpromui“ pateikti siūlymai ir tolesni žingsniai. J. Neverovičius anksčiau teigė, jog kol kas Lietuva ir „Gazpromas“ neranda sutarimo ir laukiama racionalių koncerno sprendimų.

Teismui atsisakius nagrinėti buvusios konservatorių Vyriausybės narių Andriaus Kubiliaus ir Dainiaus Kreivio prašymą įpareigoti Energetikos ministeriją atskleisti informaciją apie derybas su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, A.Kubilius sako svarstantis galimybę skųsti tokį sprendimą. „Tikrai svarstysime, nes argumentai keistai atrodo. Mes giname savo Seimo narių teisę susipažinti su informacija, kurią yra būtina žinoti“, – BNS sakė A.Kubilius.

Lietuvos energetikos ministerija gavo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ atsakymus į paskutinius Lietuvos Vyriausybės siūlymus dėl dujų kainos bei su ja susijusių sąlygų, BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje. Energetikos ministerija kol kas oficialiai nepatvirtino šios informacijos. Taip pat pranešama, kad Jaroslavas Neverovičius penktadienį susitiks su „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoju Aleksandru Medvedevu.

Europarlamentaras, buvusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis sako, jog yra ne viena priežastis, kodėl Rusija imasi priemonių prieš Lietuvą, bet pagrindinė – energetinės nepriklausomybės siekis. „Yra ne viena priežastis. Viena – bendras dabartinės Rusijos agresyvėjimas. Kai kalbu apie Rusiją, neturiu omenyje rusų tautos. Tai – elitas, valdžia, kad ir kaip tai pavadinsi, tie, kurie vykdo politiką.

Šiuo metu energetinės nepriklausomybės tema Lietuvoje yra aktualiausia. Todėl JAV kompanijos „Chevron“ sprendimas pasitraukti iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso Vakarų Lietuvoje tapo išskirtiniu įvykiu. Tokį savo žingsnį amerikiečiai paaiškino tuo, kad, kol jie dalyvavo konkurse, buvo priimti ar vis dar svarstomi daugiau nei 25 svarbūs teisės aktai, o tai turi įtakos jų planams ir keičia galimybes.

 Vilija Andrulevičiūtė Amerikiečių kompanija „Chevron“ iki 2016 metų planuoja įgyvendinti 5,4 milijardo dolerių vertės energetinį projektą Rusijoje, o savo partnerių sąraše vardija tokias įmones kaip „Gazprom Neft“, „Rosneft“ bei LUKOIL. Anot politologo Nerijaus Maliukevičiaus, tokia partnerystė galėjo turėti įtakos „Chevron“ pasitraukimui iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje projekto: „Manęs visiškai nenustebintų, jei Rusija pasikalbėjo su „Chevron“ dėl tokio žingsnio.