gazprom

Kai prieš pat Krymo referendumą Jungtinių Tautų Saugumo Taryba siekė priimti rezoliuciją, raginančią viso pasaulio valstybes nepripažinti jo rezultatų, niekam nebuvo nuostabu, kad Rusija pasiūlymą vetavo. Kita vertus, Kinijos susilaikymas nuo balsavimo sulaukė gerokai daugiau dėmesio, spekuliacijų ir interpretacijų. Toks žingsnis nėra keistas – Kinija yra įsprausta į kampą dėl įvykių Kryme. Pasak „Foreign Policy“, to yra kelios priežastys.

 Kai Rusija prisijungė Krymą, Vakarai turėjo kažkaip reaguoti. Jie sureagavo – sukūrė porą nepageidaujamų savo šalyse asmenų sąrašėlių ir pašalino Maskvą iš Didžiojo aštuoneto. Tačiau visa tai atrodo nerimtai. Kai prasidėjo kalbos apie ekonomines sankcijas, Amerikos ir Europos vienybė iš karto skilo. Ir tai suprantama, nes Jungtinėms Valstijoms lengva ekonomiškai bausti Rusiją, mat šalių sąsajos šioje srityje nėra glaudžios.

Kandžiai ir tiksliai šalies valdžią pašiepdavęs Rusijos „Comedy Club“ bardas Semionas Slepakovas, rodos, patikėjo visapausaulietiniu sąmokslu prieš Rusiją.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas informavo kelis Europos lyderius apie „kritinę padėtį“, atsiradusią dėl Ukrainos įsiskolinimo už gamtines dujas, ir apie galimą jos įtaką dujų tranzitui į Europą, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Tikrai, diplomatiniais kanalais šiandien toks Putino pasirašytas laiškas buvo perduotas Rytų ir Vakarų Europos valstybių vadovams.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitiks su vyriausybės vadovybe, kad apsvarstytų Rusijos ekonominius ryšius su Ukraina, taip pat energetikos problemas, sakė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas, bet smulkiau to nekomentavo. Valstybės kontroliuojamas gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ nurodo, kad Ukraina laiku, iki vidurnakčio pirmadienį, nesumokėjo dujų sąskaitos už kovo mėnesį ir jau yra skolinga Rusijai 2,2 mlrd. dolerių.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įspėjo Rusiją nenaudoti energijos išteklių kainos kaip politinio spaudimo instrumento, kai Maskva panaikino paskutinę gamtinių dujų kainos nuolaidą Ukrainai. Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas kiek anksčiau ketvirtadienį paskelbė šį sprendimą, kuris reiškia, kad kaina už dujas Ukrainai didėja 100-u dolerių iki 485 dolerių už 1 000 kubinių metrų.

 Europos Komisija nesiruošia stabdyti tyrimo dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos kai kuriose ES šalyse, teigia Lietuvos premjeras. Algirdas Butkevičius sako gavęs ES konkurencijos komisaro patikinimą, kad tyrimas nėra stabdomas, tačiau kol kas neaišku, kada jis bus baigtas. „Informacija buvo pateikta - ji buvo pateikta labai išsamiai, bet išvada yra viena - tyrimas vyksta toliau, jokių dokumentų, kurie būtų padėti į stalčių, nėra. Yra suformuluoti aiškūs klausimai Rusijos pusei.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, jog Ukraina privalo rasti pinigų skolų Rusijai už dujas grąžinimui bei einamiesiems atsiskaitymams už importuojamas dujas, antraip šalių bendradarbiavimas šioje srityje taps neįmanomas.

Lietuvos premjeras teigia palaikantis Lenkijos siūlymą sukurti Europos Sąjungos energetinę sąjungą, kuri padėtų diversifikuoti rinką. Anot Algirdo Butkevičiaus, statomas Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas taip pat galėtų padėti, kuriant tokią bendriją. Lenkijos premjero teigimu, bendra ES energetinė bendrija galėtų išnaudoti skalūnų dujas ir anglį, o dujas būtų galima pirkti biržose. „Kalbant apie šį pasiūlymą, aš jį vertinu labai teigiamai.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ antradienį paskelbė daugiau nei trečdaliu padidinusi Ukrainai parduodamų gamtinių dujų kainą, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliaus remtas režimas, o į valdžią atėjo provakarietiška vyriausybė. Ukraina dabar turės mokėti 385,5 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų dujų, nurodoma „Gazprom“ vadovo Alekesjaus Milerio pranešime. Anksčiau Kijevui nustatyta kaina buvo 268,4 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų.

 Lukas Kivita, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Dabartinė antivakarietiška užsienio politika kenkia pačiai Rusijai, mano buvęs šios šalies energetikos ministras Vladimiras Milovas. „Akivaizdžiausias pavojus kyla iš [...] Kinijos. Kinų pareigūnai ne kartą kalbėjo apie tariamas neteisybes dėl 1858 m. ir 1860 m. sutarčių [...] ir ne kartą yra užsiminę, kad reikėtų atsiimti Sibirą ir Tolimuosius Rytus“, – sako jis.

Lietuvos parlamentinių politinių partijų vadovai šeštadienį išsakė paramą Visagino atominės elektrinės ir suskystintų gamtinių dujų terminalo projektams. Susitarime dėl 2014-2020 metų užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių partijų lyderiai sutarė šiuos projektus įgyvendinti „kiek įmanoma sparčiau“, o priklausomybę nuo dujų ir elektros importo įvardijo realia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Rusija atsisakė planų Karaliaučiaus srityje statyti atominę elektrinę (AE), rašo Rusijos verslo leidinys „Komersant“. Anot leidinio, Rusijos vyriausybė atsisakė mažos ar vidutinės galios branduolinės jėgainės srityje statybos ir dabar svarsto planus statyti jėgaines, kurios elektrą gamintų degindamos gamtines dujas ar akmens anglį.

 Paulius Kaliačius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Londone naujos statybos gyvenvietėje bandoma nauja namų bei vandens šildymo sistema, kuri nenaudoja dujų ir kainuoja penktadaliu mažiau nei dabartiniai namų šildymo sprendimai. Bendromis mokslininkų bei aplinkosaugininkų jėgomis sukurta sistema naudos saulės sušildytą upių ir ežerų vandenį radiatoriams bei šiltam vandeniui namuose.

Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės ką tik perskaitytas metinis pranešimas yra daug įdomesnis nei bet kurio ankstesnio prezidento metinė kalba. Kartu tai akivaizdžiai yra rinkimų kampanijos dalis. Grėsmės ir problemos įvardytos teisingai, o joms išspręsti pašaukti šalies talentai, kuriems liepta telktis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog ne mažiau nei Rusijos „Gazprom“, Lietuvos žmones apiplėšinėja vietos oligarchai. „Šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose. Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę aidint fanfaroms Kremliuje ir skambant pasipiktinimo balsams Vakaruose dėjo parašą po sutartimi dėl Krymo aneksavimo, vienas artimiausių jo patikėtinių skubėjo į Aziją stiprinti ryšių su Maskvos rytinėmis sąjungininkėmis.

„Žinau, kaip ten viskas vyko – niekas su ginklais nevertė balsuoti. Kur dabar dėsit tuos žmones, kurie išėjo su džiaugsmo ašaromis akyse? Kur dėsit 1,2 mln. žmonių, kurie taip balsavo? Jeigu Krymo žmonės nutartų prisijungti prie Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Amerikos, irgi pritarčiau jų nuomonei.

Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas Vakarams pasiūlė suduoti „rimtą smūgį patiems artimiausiems“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtiniams ir tokiu būdu atsakyti į Krymo aneksiją. Būtina užšaldyti stambiausių Rusijos verslininkų aktyvus ir nekilnojamą turtą, rašo A. Navalnas savo straipsnyje pavadinimu „Kaip nubausti Putiną“ „The New York Times“ leidinyje.

Ignas Krasauskas, LRT.lt Socialdemokratų kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis mano, kad Lietuva turėtų čiupti „Gazprom“ siūlomą trejų metų nuolaidą dujoms, nes naudos reikia „šiandien“. Interviu LRT.lt žemės nepardavimą užsieniečiams jis vadina „kenksmingu“ ir teigia referendume balsuosiantis prieš šį siūlymą. – Jus vadina vienu pagrindinių Dalios Grybauskaitės konkurentų Prezidento rinkimuose.

Tomas Matulevičius, Geopolitika.lt Estijai, kaip šaliai, netrūksta Lietuvos ir užsienio apžvalgininkų liaupsių dėl sparčios ekonominės plėtros, anksčiausiai iš Baltijos valstybių įsivesto euro, tokių sėkmingų informacinių technologijų projektų kaip „Skype“, „Kazza“, „Joost“ ar dėl to, kad šalyje galima balsuoti elektroniniu būdu. Taip pat Estija savo Baltijos kaimynėms gali būti pavyzdžiu dėl mažo valstybės įsiskolinimo, gynybai skiriamų 2 proc.

JAV, vystantis konfliktui Kryme, svarsto galimybę tiekti į Europą suskystintas dujas. Rusija jau anksčiau yra naudojusi dujų tiekimo sustabdymo taktiką, siekdama „paspausti“ Kijevą, praneša RBK. Baltųjų Rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas pareiškė, kad dabar Europa turi pakankamai dujų, nes žiema nebuvo atšiauri. Jo teigimu, nėra jokių signalų to, kad Europa galėtų susidurti su gamtinių dujų stygiumi.

 Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos eksportuojamų gamtinių dujų kelia grėsmę Europos suverenumui, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė pirmadienį, didėjant įtampai tarp Rytų ir Vakarų dėl krizės Ukrainoje. „Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos dujų gali faktiškai suvaržyti Europos suverenumą – dėl to neabejoju“, – D.Tuskas sakė žurnalistams Varšuvoje prieš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą.

„Būtina suvokti realybę, kuri yra į Rytus nuo mūsų. Po pastarųjų įvykių tapo aišku, kad Rytų partnerystė yra skirta tolimesniam Sovietų Sąjungos demontavimui. Daugelį žmonių įvykiai Ukrainoje nustebino. Tačiau jie nenukrito iš dangaus“, - pirmadienį iš Seimo tribūnos pasisakė konservatorė Rasa Juknevičienė. Prie tribūnos politikė stojo diskusijos apie Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungos Tarybai metu.

Ukraina šeštadienį neramiai laikia naujų prorusiškų demonstrantų protestų rytiniame Donecko mieste, kai Maskva pagrasino nutrauksianti gyvybiškai svarbų dujų tiekimą šiai šaliai, didindama susipriešinimą su Vakarais.

 Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ penktadienį perspėjo Ukrainą, kad gali nutraukti dujų eksportą, jeigu naujoji Kijevo valdžia nesumokės skolų, kurios dabar sudaro 1,89 mlrd. dolerių. „Ukraina faktiškai nustojo mokėjusi už dujas... Mes negalime tiekti dujas veltui... Arba tegu Ukraina susimoka skolą ir už šiuo metu tiekiamas dujas, arba kyla grėsmė grįžti prie 2009-ųjų metų pradžios padėties“, - taip, anot rusų naujienų agentūrų, pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.

 Lietuvos ekspertai šią savaitę dar nevyks į Maskvą tęsti derybų su Rusijos dujų koncernu „ Gazprom“. Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau tikėjosi, kad tokie pokalbiai įvyks jau šią savaitę. „Lietuvos derybų grupės dėl dujų kainų Lietuvai atstovai šią savaitę dar derina galimą kelionės į Rusiją datą.

Vaidotas Šernius/Geopolitika Pastaruosius porą mėnesių Rusijos rublis nuolat ritasi žemyn. Maskvos biržoje euras ir doleris pasiekė seniai regėtas aukštumas. Dar iki konflikto Kryme nuo šių metų pradžios rublis jau buvo praradęs daugiau kaip 7 procentinius punktus savo vertės JAV dolerio ir euro valiutų krepšelio atžvilgiu.

Ukraina yra skolinga Rusijos dujų eksporto milžinei „Gazprom“ 1,55 mlrd. JAV dolerių (3,9 mlrd. litų), todėl tikėtina, kad Kijevui nebebus taikoma dabartinė didelė nuolaida už importuojamas rusiškas dujas, bendrovė pareiškė šeštadienį. „Palaikome gerus santykius su Ukraina; tranzitas veikia, tačiau ji tiesiog turi susimokėti už dujas. Skola yra 1,549 mlrd.

Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ Lietuvai pasiūlytos naujos dujų tiekimo sąlygos netenkina oficialiojo Vilniaus, kuris siekia išskirtinių sąlygų, rašo Rusijos portalas gazeta.ru. Pasak jo, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, jog dujų kainos sumažinimo trejiems metams nepakanka, kad Lietuva atsiimtų iš Stolholmo arbitražo Rusijos dujų gigantui pateiktą ieškinį.

Vienas naujausių Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymų Lietuvai – dėl dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdymo – prieštarauja trečiajam Europos Sąjungos (ES) energetikos paketui, pareiškė Lietuvos premjeras. Dar prieš dvi savaites po susitikimo Sočyje su „Gazprom“ vadovu jis tikino, kad iš esmės pavyko susitarti dėl Lietuvos įgyvendinamo trečiojo ES energetikos paketo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį susitinka su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi, su kuriuo ketina aptarti Rusijos koncerno „Gazprom“ atsiųstus raštiškus pasiūlymus Lietuvai dėl dujų kainų ir kitų dujų tiekimo Lietuvai sąlygų. Prezidentės patarėja Živilė Didžgalvienė BNS informavo, kad prezidentė su premjeru aptars einamuosius klausimus, tarp jų ir „Gazprom“ raštu pateiktus pasiūlymus. Raštiškus pasiūlymus Lietuvai „Gazprom“ atsiuntė praėjusios savaitės pabaigoje.

Lietuva tikisi, kad Pietų Korėjos laivų statytojai šios Baltijos valstybės užduotį atliks laiku. 330 mln. JAV dolerių vertės laivas, statomas Ulsano uosto statykloje, Lietuvai simbolizuoja gerokai veiksmingesnį ginklą prieš Rusiją nei bet koks karinis laivas.

Rusijos koncerno „Gazprom“ raštu atsiųstus siūlymus dėl dujų kainų ir kitų dujų tiekimo Lietuvai sąlygų šią savaitę turėtų įvertinti ir savo išvadas pateikti ekspertai. „Gazprom“ siūlymus ketinama aptarti su prezidente Dalia Grybauskaite. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, „Gazprom“ siūlymus šiuo metu vertina teisininkai, finansininkai ir ekonomistai. Lietuva su „Gazprom“ derasi ne tik dėl kainos, bet ir dėl kitų klausimų.

Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų kainos ir tiekimas Lietuvai nuolat yra tiek paprasto lietuvio, tiek ir aukščiausių šalies politikų dėmesį prikaustanti tema. Šią savaitę iš Rusijos buvo sulaukta naujų žinių - koncernas atsiuntė raštiškus pasiūlymus Lietuvai dėl dujų kainų ir dujų tiekimo Lietuvai sąlygų. Viešojoje erdvėje jau pasigirdo ir nuomonių, jog premjeras Algirdas Butkevičius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugiasi, jog dujos Lietuvai atpigs.

Rusijos koncernas „Gazprom“ atsiuntė raštiškus pasiūlymus Lietuvai dėl dujų kainų ir kitų dujų tiekimo Lietuvai sąlygų. Tai BNS patvirtino premjero patarėja Rita Grumadaitė. Anot jos, informacija yra konfidenciali ir premjeras jos nekomentuoja. „Pasiūlymus gavome vakar vakare, su jais dabar susipažįsta derybų grupės ekspertai, o išvadas premjerui jie pateiks kitą savaitę“, - BNS sakė ji.

Nestabili politinė padėtis Ukrainoje jau spėjo atsiliepti šios šalies viešiesiems finansams bei kaimyninių valstybių valiutų kursams. Rekordiškai išaugusi Ukrainos mokumo rizika pašokdino trumpiausio termino vyriausybės obligacijų, išperkamų šių metų birželį, pajamingumą iki 34 proc. Silpnėja ir Ukrainos grivina. Šalis gali susidurti su rimtomis finansinėmis bėdomis, jei Rusija sustabdys žadėtos 15 mlrd.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Manau, pagaliau susitarsime“, – pareiškė Algirdas Butkevičius po Sočyje vykusio susitikimo su Rusijos dujų milžinės, kompanijos „Gazprom“ vadovais. Jis nei patvirtino, nei paneigė, kad dujų kaina Lietuvai gali būti sumažinta daugiau nei 20 procentų.

Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkas Vytautas Nekrošius tikino, kad svarbiausia, jog verslo atstovai pasitikėtų arbitražo sprendimais.Deja, pasitikėjimas šia insitucija auga iš lėto, nesuvokiant jos priavlumų.   „Tai vyksta iš lėto, byla po bylos, įrodant, kad čia niekas neperkama, niekas neparduodama, kad čia žmonės kompetentingi ir tas darbas vyksta“, - mano V. Nekrošius.

Savo suskystintų gamtinių dujų terminalą statanti ir nuo Rusijos dujų koncerno "Gazprom" nepriklausoma netrukus tapsianti Lietuva turėtų pasvarstyti, kiek "Gazprom" reikalingas šaliai, pareiškė šalies prezidentė. Dalia Grybauskaitė mano, kad „Gazprom“ vadovo Lietuvai pateikti žodiniai ir kol kas viešai neskelbiami pasiūlymai yra svarstytini, tačiau kartu ji ragina palaukti raštiškų pasiūlymų, nes yra pavyzdžių, kai kelerius metus vykstančiose derybose "Gazprom" nesilaikė žodžio.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį susitinka su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi ir energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi. Šalies vadovės patarėja Daiva Ulbinaitė BNS informavo, kad susitikime premjeras informuos apie praėjusią savaitę Sočyje vykusias derybas su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. A.Butkevičius, praėjusį penktadienį Sočyje susitikęs su „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu, žadėjo grįžęs į Vilnių apie pokalbį pranešti prezidentei, visuomenei ir koalicijos partner...

Ukrainos centrinis bankas apribojo kapitalo judėjimą, grivina smuko 10 proc., kai kur trūkta tvirtos valiutos. Analitikai prognozuoja dar didesnį grivinos smukimą, o neįliejus į ekonomiką kelių milijardų dolerių – ir šalies bankrotą bei naują ekonominę protestų bangą. Dauguma valiutos keitimo punktų Kijeve uždaryti dar penktadienį, kai tik centrinis bankas paskelbė apie smukusį grivinos kursą ir uždraudė atsiskaitymus valiuta su partneriais užsienyje.

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pirmadienį tradiciškai pažėrė kritikos valdantiesiems. Šįkart nemažai jos premjerui Algirdui Butkevičiui teko už „susitikimus“ su Rusijos bei „Gazprom“ vadovais. „A. Butkevičius Sočyje susitiko su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu ir „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog su Rusijos dujų koncernu "Gazprom" iš esmės pavyko susitarti dėl Lietuvos įgyvendinamo trečiojo ES energetikos paketo, kuris numato, kad "Gazprom" iki šių metų lapkričio turi pasitraukti iš dujų perdavimo bendrovės "Amber Grid" valdymo. "Vyko labai ilgai derybos, sunkio ir konstruktyvios derybos, bet, aišku, draugiškoje aplinkoje. Mes perėjome anksčiau apkalbėtą pasiūlymą tiek iš mūsų, tiek iš jų pusės.

Sočyje viešintis Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį susitiko su Rusijos dujų koncerno  „Gazprom“ vadovu Aleksejumi Mileriu. Tai BNS patvirtino premjero vyriausioji patarėja Irina Urbonavičiūtė. Ji kol kas nekomentavo pokalbio turinio ir žadėjo tai padaryti kiek vėliau. Su A.Butkevičiumi BNS kol kas nepavyko susisiekti. Su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu Lietuvos premjeras susitiks 17 val. vietos laiku (15 val.

Sočyje viešintis Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį planuoja susitikti su Rusijos dujų koncerno "Gazprom" vadovu Aleksejumi Mileriu. Susitikimas įvyks po to, kai "Lietuvos dujų" akcininkai, palaikant Vokietijos "E.ON", praėjusią savaitę nutarė inicijuoti naują ieškinį prieš "Gazprom" dėl per didelių dujų kainų. "Susitikime tikriausiai bus kalbama, kaip galima paskubinti vykstančias derybas", - BNS sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Premjerui Algirdui Butkevičiui išsakius paramą Kauno Petrašiūnų elektrinės projektui, didžiausias miesto šilumos gamintojas – Kauno termofikacijos elektrinė – žiniasklaidai suskubo pristatyti ir savo planus. Jos vadovai teigia, kad pradėjus šilumą kauniečiams gaminti iš biokuro, ji atpigtų beveik per pusę.

Vokietijos energetikos koncernui „E.ON“ pritarus Energetikos ministerijos siūlymui, „Lietuvos dujų" akcininkai nutarė inicijuoti naują ieškinį arbitražui prieš Rusijos dujų koncerną „Gazprom". Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas mano, kad toks sprendimas dujų kainos nesumažins.   Arvydas Sekmokas Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ sakė manantis, kad koncernas planuoja pasitraukti iš Baltijos valstybių, parduodamas savo akcijas.

„Lietuvos dujų“ akcininkai nutarė inicijuoti naują ieškinį arbitražui prieš Rusijos dujų koncerną „Gazprom“. Sprendimą lėmė didžiausio akcininko – Vokietijos energetikos koncerno „E.ON“ pritarimas Energetikos ministerijos siūlymui.