gamta

Lietuvą kamuoja ne tik hidrologinė sausra, daug kur žemė visiškai perdžiūvusi. Tik esą oficialių sausros rodiklių nesiekia. Tačiau žmonės pastebi, kad augalai ima keistai elgtis – anksti meta lapus ar net vaisius. O specialistai sako, kad tuo stebėtis nereikia, šie neįprasti reiškiniai – tai augalų gynybinė reakcija į sausrą. O štai labiau sunerimti verta dėl to, kad sausra itin palanki daugeliui invazinių rūšių. Traktorius dirba laukus, o iš po padargų žemė tik dulka. Dirva itin perdžiūvusi.

Unikaliems paukščiams – juodiesiems čiurliams – kyla pavojus. Jie nyksta. Dėl sumažėjusių perėjimo vietų gamtoje į miestus persikėlę įspūdingais skrydžiais stebinantys sparnuočiai ir praranda jaunikliams auginti tinkančias buveines daugiabučiuose. Angas užbetonuoja gyventojai arba jos aklinai uždengiamos renovuojant namus. Tad iki šiol tik prašiusi įmonių renovuojant pastatus palikti čiurliams angas, dabar Aplinkos ministerija jau žada griežtinti toną.

Ramiojo vandenyno užteršimas prie Rusijos atokaus Kamčiatkos pusiasalio krantų nulėmė masinį jūros gyvūnų išgaišimą, antradienį paskelbė rusų mokslininkai. Apie vandens užterštumą pradėta kalbėti praėjusio mėnesio pabaigoje, vietos banglentininkams pradėjus skųstis akių perštėjimu ir pastebėjus negyvų į krantą išmestų gyvūnų, įskaitant ruonius, aštuonkojus ir jūrų ežius. Pasak Kamčiatkos gubernatoriaus Vladimiro Solodovo, banglentininkai patyrė nežymių ragenos nudegimų.

Išskirtinė istorija apie nedidelius džiaugsmus, kuriuos pasaulio žmonės atranda per karantiną, kai gyvenimas kiek sulėtėja. Paukščių trijulė kelis kartus per dieną savo apsilankymu džiugina vieną La Paso gyventoją ir jos sūnų. Tiesa, už džiaugsmą prašo maisto. 18-ame Bolivijos sostinės La Paso daugiabučio aukšte ant atbrailos nusileidžia pietinės kuoduotosios karakaros. Tai sakalinių šeimos paukščiai, gyvenantys pietų Amerikoje.

Vilniaus miesto savivaldybės projektas „Žaliosios salelės“ dar net nespėjo įsibėgėti, o socialiniuose tinkluose jau pasipylė pašiepiantys gyventojų komentarai. Šie piktinasi, kad vietoje buvusios pievos atsirado išbetonuotas skveras ir supilta skalda. Balandžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė apie naują projektą – „Žaliąsias saleles“.  „Daugiabučių rajonuose pradedame kurti mini skverus – žaliąsias saleles, kurie bus ranka pasiekiami kvartalo gyventojams.

Savo galingais balsais gyvūnai ne tik gąsdina konkurentus, bet ir vilioja pateles. Girininkai pastebi, kad šiemet tuoktuvių ritualai prasideda gerokai vėliau nei įprastai, mat elniams trukdo miškus masiškai užplūdę grybautojai, kurie dėl baravykų iš miškų išlenda tik temstant. Tada savo privalumus ima demonstruoti meilės ištroškę raguotieji jaunikiai. Jau iš tolo miške atsklindantis baubimas įspėja, kad dabar čia yra ypatingas metas, pats elnių tuoktuvių įkarštis.

Socialiniuose tinkluose paplito vienos šeimos ir jų draugų iškylos istorija. Australijai priklausančioje Kalėdų saloje, atokioje vietoje, iškylą surengusi šeima įamžino, kaip į jų stovyklavietę atkeliavo daugiau nei 50 didžiulių kokosinių krabų, kurie gali sverti per 4 kilogramus, o jų ilgis gali viršyti net vieną metrą.

Marcinkonyse gyvenanti Janina Janušauskienė jau nuo pat ankstyvos vaikystės laiką leidžia gamtoje ir stebi jos siunčiamus ženklus. Pasak moters, pati gamta parodo, kokie laukia artėjantys orai. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams Janina atskleidė, koks bus likęs ruduo ir kada galime tikėtis prasidėsiančios žiemos. Šią savaitę lietuvaičiai džiaugiasi prasitęsusiomis karštomis dienomis.

Saimiriai – tai mielos mažytės beždžionėlės retai sveriančios daugiau nei kilogramą. Mažyliai kaip tik šiuo metu mėgaujasi vis dar šiltomis dienomis Londono zoologijos sode. Saimirių genties atstovės, mielos geltonos beždžionėlės juoda kepurėle. Būtent dėl pastarosios šie mažyliai vadinami juodaviršiais saimiriais. Tai kabiauodegės beždžionėlės – nes gali kaboti ant savo ilgos stiprios uodegos.

Kuršių nerijoje gryname ore plovą dažnai verdantis virtuvės šefas susipažino su lape, kurią kartą priviliojo šio patiekalo kvapas. Nuo tada vos tik pasklinda verdamos mėsos garai, laputaitė visada prisistato. Tokią draugystę pastebėję Kuršių nerijos gyventojai virtuvės šefą jau praminė Mažuoju princu. Maisto gaminimo šefas Antanas verda plovą. Tačiau Kuršių nerijoje jis žinomas ir kitu vardu – vietiniai vyrą jau praminė Mažuoju princu.

Jei gamtos per tūkstančius metų suformuota ežero pakrantė yra negraži, neatitinka poreikių, ją galima performuoti. Pavyzdžiui, iškirsti medžius, vietoj miško paklotės pakloti žolę, privežti žvyro pliažui, įrengti lauko tualetą, kurio nereikia tuštinti, pavėsinę paversti pirtimi, išgrįsti taką iki pat vandens betonu arba ekskavatoriumi iškapoti gerą gabalą kranto. Tokius vaizdus Dzūkijoje, aplink Kapčiamiestį esančiuose ežeruose išvydo TV3 laidos „Žalioji byla“ kūrybinė komanda.

Lietuvą palieka vis daugiau paukščių: sparnuočiai traukia į pietus. O Šakių rajone vyko netgi gervių išlydėtuvės. Miškininkai pakvietė žmones stebėti, kaip būriuojasi prieš ilgą kelionę šie paukščiai. Įspūdingą reginį stebėjo ir TV3 žurnalistai. Šakių rajonas, Novaraisčio ornitologinis draustinis. Kas bokštelyje, kas apačioje laukia prietemos ir pasrkrendančių gervių. Dabar dar anksti, paukščiai išskridę maitintis į laukus, tad kol kas matosi tik viena kita gervė. Tai – gervių palydėtuvės.

Užburiantis dešimties tūkstančių ančių šokis Tailando ryžių laukuose. Kasmet šiuo metų laiku antys didžiuliais būriais į juos paleidžiamos ganytis, kad padėtų ūkininkams apsaugoti jų laukus nuo parazitų ir paruošti dirvą naujam derliui. Centrinėje Tailando dalyje dešimties tūkstančių jaunų ančių pulkas klegendamas pasileidžia apsemtų ryžių laukų link. Zigzagais per pievas paukščiai bėga niekieno nevaromi.

Šiemet grybautojai džiaugiasi ne tik įspūdingu kiekiu gėrybių, bet ir dalijasi aptikę dar nematyto grybo nuotraukomis. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Aistė su mumis pasidalijo tėčio rastais baravykais. Pasak jos, kone visą gyvenimą grybaujantis vyras tokius grybus matė pirmą kartą. Gamtininkas Almantas Kulbis rastus grybus priskiria vadinamosioms grybų anomalijoms. Neįprastus grybus vyras rado Švenčionių rajone, gimtojo Kasčiukų kaimo miškuose.

Galinga nuošliauža Nepale po purvu ir žemėmis palaidojo ištisus tris kaimus. Skelbiama apie mažiausiai 11 žuvusiųjų, o dar mažiausiai dvi dešimtys žmonių yra dingę be žinios. Gelbėjimo darbus itin apsunkina nesiliaunantis lietus, tačiau nepaisant ekstremalių sąlygų, gelbėtojai sako gyvųjų paieškas tęsiantys. Kalnuotame Nepalo Katmandu regione dėl lietaus kilusi purvo nuošliauža po purvu palaidojo beveik 30 namų. Išsigelbėję žmonės atrodo tiesiog netekę žado.

Zoologijos sodo darbuotojai ruošiasi išleistuvėms. Į laisvę paleidžiami itin reti paukščiai – du didžiųjų apuokų jaunikliai. Jau kelias savaites jie gyveno miške įrengtame voljere, ten mokėsi sumedžioti grobį ir pajusti tikrą gamtos gyvenimą.  Atsisveikinimo bučiniai prieš pasukant savarankiško gyvenimo keliais – tokią meilią akimirką fiksuoja vaizdo stebėjimo kameros jau sutemus Pakaunės miške įrengtame apuokų adaptaciniame voljere.

Kėdainių rajone vilkas surengė kruviną puotą elektrine tvora saugomoje ožkų bandoje. Ūkininkė pilkį kartą sugebėjo nubaidyti lazda, tačiau šis vis tiek  sugrįžo lengvo grobio. Moteris viliasi, kad ne tik šis vilkas bus sumedžiotas, bet ir sumažinta jų populiacija. Aplinkos ministerija dėl to apsispręs po kelių savaičių. Šiuolaikiniam žmogui siaubingais vaizdais pasidalijo ūkininkė Giedrė.

„Vakarų ekspreso“ skaitytojai užfiksavo neįprastą vaizdą – Klaipėdos miesto centre grobio ieškojusį plėšrųjį paukštį. Klaipėdietis Darius pasidalijo penktadienį vakare užfiksuotu vaizdu. Paukštis tupėjo važiuojamojoje kelio dalyje judrioje Pilies, Galinio Pylimo, Sausio 15-osios ir Minijos gatvių sankryžoje. „Iš pradžių pagalvojau, kad jis sužeistas, norėjau skambinti informacijos telefonu, kad pasakytų, kur reikia kreiptis tokiu atveju.

Lietuvoje gandrų išlydėtuvių diena minima be gandrų. Bent jau taip sako mokslininkai pastebėję, kad dauguma ilgasnapių mūsų šalį paliko ir į pietus patraukė pirmomis rugpjūčio dienomis, nalaukę Švento Baltramiejaus – išskridimo dienos.  Ornitologai sako taip yra todėl, kad sparnuočiams šiūmetė vasara buvo labai tinkama palikuonis užauginti anksčiau, tad ir į šiltuosius kraštus ilgakojai iškeliavo nesulaukus įprasto meto.

Vieno kaimo, esančio Radviliškio rajone, gyventojus nustebino įspūdingo dydžio retas gyvūnas, atsliūkinęs kone iki pat kiemo. Nors žvėrį pavyko užfiksuoti tik labai iš toli ir jau pėdinantį atgal į mišką, žmonės pasakoja, kad vaizdas realybėje buvęs išties neįtikėtinas. Antradienio popietę Radviliškio rajono, Legetėlių kaimo vienos sodybos kieme nerimąstingai sulojo kalytė Ara. Rodos, nieko neįprasta. Tačiau, kai lojimas vis nesiliovė, šeimininkė Rima išbėgo į kiemą.

Kaip jaustis arčiau Lietuvos gamtos grynumo, kaip ją geriau pažinti: pamatyti, paliesti, užuosti, paragauti? Išbandykite pasivaikščiojimus pažintiniais takais, tai – puiki pramoga visai šeimai, leisianti ne tik turiningai praleisti laiką ir išmokti, sužinoti naujų dalykų apie įvairiausius augalus bei gyvūnus, bet ir sutvirtinanti ryšius su artimaisiais, kurie kartu leidžiasi į nuotykių pilną kelionę po laukines erdves.

Poilsis prie vandens telkinių karštą vasaros dieną ne visada atgaivina. Šiemet fiksuojama ypač daug skendimo atvejų – vandenyje žuvo jau daugiau nei 80 žmonių. Medikai pasakoja, kad tautiečiai dažnai gauna ir šilumos smūgį, persikaitina odai pavojinguose saulės spinduliuose. Apie tai, kaip gamtoje išvengti nelaimių, prie Dvarčionių ežero susirinkusiems gyventojams pasakojo medikai, ugniagesiai ir policijos pareigūnai. Kaitri saulė ir gaivus ežero vanduo – tobulas vasariškas derinys.

Klaipėdos universiteto botanikos sode išdygo unikalus labirintas. Juo vaikščiodami lankytojai gali lavinti pagrindinius pojūčius – lytėjimą, uoslę ir klausą. Tiesa, klausytis reikia bičių dūzgimo, uostyti vaistažoles, kuriose šios ieško nektaro ir  basomis kojomis liesti labirinto taką. Tokių pasivaikščiojimo takų, kokį galima išbandyti Klaipėdos universiteto botanikos sode, Lietuvoje vos vienas kitas. Eidami šiuo pojūčių labirintu lankytojai gali uostyti augalus.

Zoologijos sode Meksikoje pastarosiomis savaitėmis darbuotojai džiaugiasi net dviem naujais pasaulį išvydusiais drambliukais. Argi jie ne mieli? Ir tuo pat metu didingi. Graži dramblių šeima dienas be lankytojų leidžia viename Meksikos zoologijos sode. Čia pastarosiomis dienomis tikra šventė: liepos 29-ąją pasaulį išvydo 108 kg sveriantis mažylis vardu Arikas, o prieš mažiau nei savaitę jis sulaukė ir žaidimų draugo Zoom‘o, kuris pasaulį išvydo sverdamas 112 kg.

Nidos miškuose sklindantis keistas kvapas neramina ir piktina vietos gyventojus ir čia atvykstančius turistus. Aiškėja, jog Nidos miško takai vieną ankstų rytą buvo tiesiog užversti skaldytu asfaltu, o šiandien miško takeliais gali važinėti net sunkiasvorės transporto priemonės. TV3 laida „Žalioji byla“ domėjosi, ar Nidos gatves tvarkanti bendrovė nepažeidė tvarkos ir kokia bus tikroji gamtai padaryta žala.

Praėjusios savaitės pabaiga Kėdainių miesto Josvainių gatvėje įsikūrusio lopšelio-darželio „Vyturėlis“ darbuotojoms įsimins dar ilgai. Ankstyvą rytą į darbą atėjusios moterys prie lauko durų rado didelio paukščio jauniklį. Jos netruko išsiaiškinti, kad tai vanaginių šeimos paukštis – paprastasis suopis. Moterims pagailo jauniklio ir jos ėmėsi jį globoti. Rado prie durų „Atėjusi ryte į darbą prie darželio durų radau labai didelio paukščio jauniklį.

Laisvalaikį gryname ore gali sugadinti ne tik prastas oras, bet ir aplinkui zyziantys vabzdžiai: uodai, mašalai, vapsvos, akliai ir daugybė kitų. Kaip išvengti nemalonumų?  Vabzdžius atbaidančios priemonės – purškalai ar tepalai, specialios ultragarsinės lempos ir natūralūs eteriniai aliejai.

Vilnietė Ieva su portalo tv3.lt redakcija pasidalijo ją nustebinusiu vaizdeliu, kurį ji įamžino Vilniaus Vokiečių gatvėje. Moteris netoli savo namų nufilmavo vabzdį maldininką. Tiksliau, kaip teigia Ieva, maldininko patelę, kurios ilgis mažiausiai 7 centimetrai. „Vakar susipažinome, šiandien iš pat ryto – į svečius.

Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai,  gavę pranešimą ir patikrinę pranešime minimas aplinkybes, nustatė Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo reikalavimų pažeidimą – viename Lazdijų rajono kaime, asmuo, neturėdamas leidimo naudoti invazines rūšis, aptvare šalia ūkinio pastato laikė ir augino nutrijas (Myocaster coypus), rašoma pranešime spaudai.

Sakoma, paversk savo pomėgį darbu ir tau niekada nereikės dirbti. Iš Kėdainių kilusi, šiuo metu Kaune gyvenanti vos 21 metų Laura Grybauskaitė dar žingsniuoja iki to, kad jos hobis virstų pragyvenimo šaltiniu, ir svajoja apie savo tapybos studiją, tačiau daro tai užtikrintai ir sėkmingai. Pasirinkusi dirbti su aliejiniais dažais mergina kuria nuostabaus grožio paveikslus, kurie jau skinasi kelią į kitų žmonių namus.

Kauniečiai pirmą kartą mieste tyrinėjo paslaptingą naktinių vabzdžių pasaulį. Jie tapo ir pirmaisiais Lietuvoje prisidėjusiais prie unikalios amerikiečių iniciatyvos būtent šią savaitę stebėti naktinius drugius ir duomenimis dalytis su mokslininkais.

Švytinčių augalų pasaulis, kurį mato tik gyvūnai. Tas švytėjimas – tai augalų gudrybės, kaip prisivilioti naudingus vabzdžius ar atbaidyti kenkėjus. Tačiau žmogaus akimis išvysti jo neįmanoma, tam reikia papildomų priemonių. O jas turint galima sužinoti daug naudingų dalykų. Įspūdingą augalų švytėjimą mato tik įvairūs vabzdžiai ir gyvūnai. Mat, kaip sako mokslininkai, jis būtent jiems ir skirtas.

Vilniuje, Konstitucijos prospekte įsikūrusiame #Tower dangoraižyje, vyks pirmosios naktį rengiamos atviros durys Lietuvoje. Liepos 29 d. visi susidomėję gyvenimu 100 metrų aukščio dangoraižyje kviečiami jame apsilankyti nuo 20.00 iki 22.00, rašoma pranešime spaudai.  Renginio metu bus galima apžiūrėti dominančius apartamentus, sužinoti rūpimą informaciją bei pasitikti saulėlydį pačiame dangoraižio viršuje – 29-o aukšto terasoje.

Viename Meksikos zoologijos sode naujas gyventojas – vos prieš savaitę pasaulį išvydęs begemotukas, kuris nė per žingsnį nesitraukia nuo mamos. Šis ant mamos galvą pasidėjęs ir ramiai snaudžiantis begemotukas pasaulį išvydo vos prieš aštuonias dienas. 22-ejų metų mama Tamba jį atsivedė Zacango zoologijos sode Meksikoje. Nuo pat pirmos dienos mažylis ir mama neatskiriami, o labiausiai jiems patinka ilgai mirkti vandenyje. „Jauniklio būklė šiuo metu stabili.

Internautus suklusti privertė įdomus vaizdo įrašas, šie nesupranta, kas užfiksuota – vabzdys ar augalas. „Twitter“ socialiniame tinkle internautus sužavėjo neeilinis vaizdo įrašas, kuriame sunku suprasti, kas užfiksuota. Vieni rašė, kad tai augalas, tačiau kiti buvo užtikrinti, kad tai yra vabzdys. Spalvotas ir nematytas kūrinys sužavėjo tūkstančius. Vis tik, tai yra vabzdys, kurio išvaizda labai primena gėlę. Taip pat vaizdo įraše akivaizdžiai šis kūrinys juda.

Į Lietuvos jūrų muziejų kasmet atkeliauja apie 20 Baltijos bangų į krantą išmestų nusilpusių ruoniukų. Biologai juos gydo, maitina ir sustiprėjusius išleidžia į jūrą. O kad nesusimaišytų tarp tokios gausybės ruonių, galvoja jiems vardus. Šiemet pirmą kartą muziejininkai tai padaryti pakvietė žemaičius. O šie prigalvojo tokių vardų, kad ne žemaičiui ne tik ištarti, bet ir suprasti sunku.

Alytaus rajone esantis Žuvinto biosferos rezervatas pastarosiomis dienomis tapo ginčų objektu. Paskelbta, kad į draustinį bus įleidžiama žymiai daugiau žmonių nei iki šiol. Jie ten galės uogauti, grybauti ir net gaudyti žuvis. Iki šiol tai daryti daugiausia galėjo tik mokslininkai, tyrimų tikslais. Aplinkos ministerija čia nieko blogo nemato, o rezervato direkcija nuogąstauja, kad bus pakenkta nykstančioms saugomoms rūšims. Gyvenantys prie Žuvinto rezervato ribų žmonės džiaugiasi.

Kviečiame susipažinti su Atanasio – 75 kg sveriančiu mažyliu Čilėje. Mažylis – baltasis raganosiukas, zoologijos sode pasaulį išvydęs karantino metu. Mažasis raganosiukas Atanasio dar ne visai užtikrintai stovi ant savo kojų. Tai suprantama, mat raganosė mama Hannah jį atsivedė liepos 5 d. – taigi mažiau nei prieš dvi savaites. Tiesa, nors Atanasio ir mažylis – sveria jis ne tiek ir mažai: maždaug 75 kg. Beveik tiek, kiek sveria dramblio mažylis.

Pamažu pagreitį įgaunantis grybų ir uogų sezonas jau ne vieną išviliojo į gamtą. Tačiau kartais norintys iš miško grįžti su įvairiomis gėrybėmis griebiasi ir neleistinų gudrybių – mėlynių rinkimui naudoja specialų įrankį vadinamą šukomis. Gamtininkė, VšĮ „Paslaugos gamtai“ direktorė Ingrida Meškinytė pastebi, kad tai daroma pakankamai dažnai neįvertinant, kokią žalą tai turi gamtai.

Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio medelyno specialistė Jolita Pretkutė, laisvalaikiu užsiima išties neeiline veikla – fotografuoja gyvates, o pavojingąją angį vadina vienu nuostabiausių gyvūnu.

Įspūdingas ir retas vaizdas iš centrinės Kinijos. Dangaus vartų kalnas, kuriame prieš daugiau nei du tūkstantmečius atsirado ola, o dabar iš šios olos pasirodė baltas drakonas… Kalnuoto slėnio panorama ir šiaip vilioja akį, bet čia – centrinės Kinijos Hunanio provincijoje – vaizdas kurio nepamatysi niekur kitur pasaulyje. Tianmeno kalnas, išvertus jo pavadinimas reiškia Dangaus vartai.

Socialiniame tinkle „Twitter“ gamtos fotografė iš Švedijos Dani Connor pasidalijo kone 15 milijonų peržiūrų sulaukusiu vaizdeliu. Įraše moteris užfiksavo, kokius garsus skleidžia vos septynių savaičių voveriukas. Dani jau seniai fotografuoja gamtą, o jos mėgstamiausias modelis buvo šio voveriuko mama Remy. Tačiau ją neseniai partrenkė automobilis, o jos kūnelį rado Dani. Moteris palaidojo žuvusią voverę ir ėmė rūpintis net keturiais jos vos septynių savaičių jaunikliais.

Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Kovodami su invazinėmis, turistų automobiliais atkeliaujančiomis augalų rūšimis, biologai į pagalbą pasitelkė skeltanages. Į pievą paleistos ožkos per kelias savaites dantimis rupšnodamos „nušienauja“ per pusšimčio arų dydžio pievas, taip suėsdamos ir nepageidaujamas čia augalų rūšis. Mokslininkai sako, kad tokį metodą žmonija taikė dar prieš pradėdama šienauti pievas, ir jis puikiai pasiteisino.

Gamtoje poilsiaujantys tautiečiai pastebi, kad jų malonias akimirkas gamtoje smarkiai drumsčia akivaizdžiai išaugę debesys uodų. Ir iš tiesų, gamtininkai pastebi, kad šiais metais kraujasiurbių daugiau. Kuriose šalies vietovėse uodų reikia saugotis labiausiai ir kaip nuo jų gintis? Šią vasarą gamtoje poilsiaujantys tautiečiai kaip niekada skundžiasi negalintys atsiginti uodų spiečių.

Priglaudusi prie krūtinės mažylį poilsiauja gorila mama Membele. Mažylis ką tik išvydo pasaulį – tad mama jo nepaleidžia iš rankų. Čia pat gulinėja ir mažylio pusseserė Thandi, jai labai įdomus naujas žaidimų draugas. Mažylio lytis dar nežinoma, norima leisti mamai ramiai pabūti su juo kelias dienas, o tuomet naująjį zoologijos sodo Belgijoje, Antverpene, gyventoją atidžiau apžiūrės prižiūrėtojai.

Šį vakarą pasitinkame pačią magiškiausią metų naktį – Joninių naktį, kai net patys mažiausi gamtos reiškiniai ima ir įgauna stebuklingą pavidalą. Apie pačias seniausias Joninių tradicijas, pagrindinius ritualus ir jų reikšmę pasakoja etnologė Eglė Valentė. Kasmet birželio 22–24 dienomis Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Ši trumpiausia naktis nuo seno yra sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga.

Pasiruošimas – vienas iš svarbiausių dalykų, jeigu norime išvykoje jaustis gerai ir laiką praleisti nesirūpindami dėl sveikatos problemų. Vaistininkai pataria vykstant į gamtą turėti kelionių vaistinėlę, taip užklupus negalavimams pavyks juos įveikti greičiau. Farmacijos specialistai sako, kad vaistinėlė turėtų būti vienas iš tų dalykų, kuriuos vykdami į gamtą pasiimame pirmiausiai. „Svarbu turėti repelentų nuo erkių ir uodų.

Į sostinę atkeliavo itin retas, Europoje labai saugomas gyvis – niūriaspalvis auksavabalis. Kaip sako gamtininkai, prieš dešimt ir daugiau metų miško, ar parko lankytojų akį džiuginęs vabalas, dabar Lietuvoje sutinkamas itin retai. Tad mokslininkams teko gerokai pasukti galvą, kaip atkurti jo populiaciją. Todėl nutarta gyvį veisti dirbtinėmis sąlygomis. Kadangi yra labai trapus,  pats procesas visiems tapo iššūkiu.

Gyvūnų globėjai sunerimę: vasaros pradžioje daugėja tautiečių į gyvūnų prieglaudas atvežančių iš gyvosios gamtos išplėštus, pavasarį gimusius, stirnų jauniklius. Užtikę juos vienus miške, žmonės mano, kad jie palikti, nors dažniausiai visai netoli stirnų patelės šmirinėja ir pas savo palikuonis, kad ir po paros, bet sugrįžta. Palietę stirniukus savomis rankomis, o dar blogiau, juos parsinešę namo, žala gamtai padaroma milžiniška.