gamta

Rusijos mokslininkai, kartu su kolegomis iš Prinstono universiteto, amžinajame įšale Sibire aptiko 42 tūkst. metų „miegojusius“ nematodus. Specialistams laboratorijoje pavyko juos „atgaivinti“. Šis atradimas gali prisidėti prie donorų organų užšaldymo technologijų tobulinimo. Tačiau ekspertai taip pat ir nerimauja – ledynuose gali slypėti nesuskaičiuojamas bakterijų, grybelių, įvairių gyvių ir augalų kiekis, ir nėra aišku, kuo pasireikš jų pabudimas, jeigu ledynai ištirptų.  42 tūkst.

Vienam fotografui pavyko užfiksuoti nepaprastą akimirką, kuri priminė garsiojo filmo „liūtas karalius“ akimirkas. Įraše nufilmuota, kaip babuinas pasistvėrė liūto jauniklį. Fotografas Kurtas Schultz nepaprastą gamtos akimirką nufilmavo pietų Afrikoje. Liūdna dalis ta, kad babuinai, deja, realybėje medžioja liūtų jauniklius. Tačiau fotografas sakė, kad šią akimirką nieko blogo neįvyko. Nepaprastas įrašas – vaizdo siužete.

Internete paplito itin žavus vaizdo įrašas iš Kalifornijos. Jame užfiksuota, kaip kojotas kažko laukia ir nenori keliauti toliau. Vėliau matyti, kaip skubiai atkeliauja draugužis ir tai – visai ne kitas kojotas, o barsukas. Atkeliavus draugui kojotas smagiai ir žaismingai veda toliau. Šis įrašas sužavėjo internautus, o paprasti gamtos stebuklai kartais tikrai stebina. Žavi akimirka – vaizdo siužete.

Užfiksuota gamtos kova tikrai priverčia sulaikyti kvapą. Įraše nufilmuota, kaip ant kelio dėl išlikimo kovoja driežas su leopardu. Deja, gamtos jėgos aiškios ir pabaigoje driežas neturi galimybių apsisaugoti, kad ir kaip kovojo prieš savo priešininką. Visa tai buvo užfiksuota Zambijos safaryje. Kovoje dar matyti, kaip driežas bando apsiginti naudodamas savo uodegą, bet nesėkmingai. Kovos akimirkos – vaizdo siužete.

39-erių Merkinės gyventojas Kęstas Bilinskas rodo saują ką tik iš po samanų nuskintų voveraičių. Dzūkas sako, tai pirmas kartas jo gyvenime, kai poledinę žūklę vasario pradžioje iškeitė į grybavimą. „Voveraičių daug nepririnksi, yra vienas kitas grybas, bet apskritai keista, kad jų yra. Man pačiam keista ir tai, kad aš šiemet dar nebuvau ant ledo žvejoti. Gyvenime neatsimenu nė vienų metų, kad vasarį ant ledo nebūčiau užlipęs“, – BNS sakė K. Bilinskas.

„Senolių išmintis byloja: jei barsukas išlenda iš olos ir išsigąsta savo šešėlio, žiema dar tęsis. Jei neišsigąsta – pavasaris jau ne už kalnų. Nežinome, bijojo savo šešėlio šis barsukas ar ne, tačiau vilkų jis tikrai nepabūgo“, – savo „Facebook“ paskyroje prie nuotaikingo vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota barsuko ir vilkų akistata, rašė Valstybinė sienos apsaugos tarnyba. Vaizdo įraše matoma, kaip barsukas laukais braunasi per žoles ir priėjęs kelią išsigandęs pašoka.

Gamtos fotografas Marius Čepulis ketvirtadienį savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo kadru, kuriame užfiksuota papūgėlė.  Kaip pats fotografas rašė naujienų portalui tv3.lt, paukštis ketvirtadienį buvo pastebėtas Žvėryne. M. Čepulis „Facebook'e“ rašė, kad tai – žieduotoji kramerio papūga. Jos paplitusios vakarų, vidurio ir rytų Afrikoje, taip pat Pietų Azijoje. Tiesa, tokia papūgėlė Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėta prieš 10 metų pajūryje.

Kaune įkurta unikali erdvė – plantariumas. Joje priglausta apie pusė tūkstančio žmonėms tapusių nebereikalingais kambarinių augalų. Išskirtinės erdvės kūrėja dalijasi unikaliomis šių augalų istorijomis ir atskleidžia planus – rengti gėlių mainus ar jas priglausti lakinai, kai žmonės išvyksta atostogų. Prabėgus metams nuo nedideliame kambaryje įkurto augalų gyvybės langelio, dabar įkūrėja jau sveikinasi iš didelės unikalios erdvės. Duris atvėrė vienintelis Lietuvoje plantariumas.

Lietuvos pajūrio gyventojai vėl kovoja su tarša. Jūra į pakrantę išmetė tonas parafino. Jo gabalais nusėtas 50-ties kilometrų ruožas, o kai kurie gabalai beveik pusmetrio skersmens. Anot mokslininkų, šis cheminis junginys žmogui nepavojingas, tačiau gyvūnams gali būti mirtinas. Na, o vietos valdininkai jau skaičiuoja kiek kainuos šių teršalų utilizacija. Dviejų kumščių dydžio, bemat kibirus užpildančius parafino gabalus pliažuose šiandien renka Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė siūlymui pavesti Valstybės kontrolei iki gegužės pradžios atlikti aplinkosaugos auditą, Lietuvoje aiškėjant vis naujų taršos incidentų.  Seimo nutarimui, kuriuo neplanuotą valstybinį auditą numatoma atlikti iki gegužės 1 dienos, vienbalsiai pritarė 81 parlamentaras. Seimas šiuo klausimu turės balsuoti dar kartą.

Cukraus vatą ar ledo vilną primenantį purų sniego darinį miškininkai vadina ledo plaukais. Šis reiškinys susiformuoja esant vos kiek žemesnei nei 0 laipsnių oro temperatūrai. Ledo plaukus nuotraukose įamžinęs VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio Plokščių girininkijos eigulys Audrius Martinkevičius pripažįsta, kad šį reiškinį per visą savo, kaip miškininko, karjerą yra matęs vos keletą kartų. Ir tik per pastaruosius dvejus metus – anksčiau to niekad nebuvo regėjęs.

Mūsų šalyje susidomėjimas vaistažolėmis ir jų rinkimu populiarėja. Viešosios įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, pastaraisiais metais tiek ekologiškų laukinių augalų rinkėjų skaičius, tiek plotai, kuriuose renkamos vaistažolės, – didėjo. Praėjusiais metais šioje srityje buvo sertifikuota 16 ūkio subjektų, besidarbuojančių 35 991,46 ha plote bei į rinką tiekiančių daugiau kaip 400 pavadinimų laukinių augalų produktų.

Sąvartynai kiekviename kolūkyje, į upelius pilamas amoniakas, atviros srutų duobės ir kritusių gyvulių gaišenos viso kaimo akivaizdoje buvo sovietmečio Lietuvos kasdienybė. Aplinkos apsauga, ekologija ir švari gamta sovietmečiu rūpėjo retam, ekologinės katastrofos ar mokslininkų tyrimai, kaip užterštumas kenkia žmonėms, buvo slepiami. O štai miestų vandens nuotekos pradėtos valyti tik įpusėjus septintam dešimtmečiui ir Lietuva čia pirmavo visoje Sovietų Sąjungoje.

Pirmadienį didžiausią Turkijos miestą Stambulą siaubė stiprūs vėjai, buvo užvirtę medžiai ir apgadinti automobiliai. Vaizdo stebėjimo medžiaga taip pat užfiksavo įvykį, tik per plauką netapusiu tragedija. Matyti momentas, kai medis nukrito ant transporto priemonių, o šalia vos ne vos paspruko du vyrai. Incidento metu buvo smarkiai apgadintos mažiausiai dvi transporto priemonės. Laimei, niekas nebuvo sužeistas. Incidentas – vaizdo siužete.

Mokslininkai ir smalsuoliai nuo Saudo Arabijos ir Omano iki Indijos, Pakistano, Tailando ir Indonezijos ketvirtadienį galėjo stebėti „ugnies žiedu“ vadinamą Saulės užtemimą. Prie Singapūro uosto stebėti žiedinio užtemimo, kai Mėnuliui užstojus Saulę lieka matomi jos pakraščiai, buvo susirinkę šimtai astronomų mėgėjų ir fotografų. „Kitas toks užtemimas bus po maždaug 40 metų“, – sakė 37 metų Jasonas Tengas, kuris darbe pasiėmė laisvą dieną, kad galėtų fotografuoti užtemimą.

Žmonija susiduria su didesne rizika išmirti jau artimiausiais metais, negu su tikimybe kuriam nors pavieniam žmogui būti užpultam ryklio ar nutrenktam žaibo, tvirtina Oksfordo mokslininkai. Ekspertų duomenimis, tikimybė, kad žmonija išmirs dėl natūralių priežasčių artimiausiais metais sudaro 1 su 14 tūkst. Žmonijos žūties galimybių tyrimą atliko Oksfordo universiteto mokslininkai.

Australijoje užfiksuotas visų laikų karščio rekordas. Vidutinė temperatūra šalyje perkopė 40 laipsnių. Sinoptikai sako, kad tai – ne pabaiga. Artėjant savaitgaliui, prognozuojama dar didesnė kaitra. Australijoje karšta taip, kaip niekada iki šiol. Vidutinė visos šalies temperatūra pasiekė rekordą – 41-ną laipsnį be vienos dešimtosios (40.9C). O centrinėje šalies dalyje termometro stulpelis šoktelėjo net iki 45-ių laipsnių.

Europos Sąjungos lyderiai pritarė vadinamajam „Žaliajam planui“, pagal kurį iki amžiaus vidurio Europa turi tapti klimatui neutraliu kontinentu. Po ištisas valandas trukusių ir tik naktį pasibaigusių derybų Europos Sąjungos lyderiai pritarė pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Vienintelė Lenkija pareikalavo daugiau laiko visiškai pereiti prie žaliosios energijos ir keliamus tikslus sieks įgyvendinti iki 2070-ųjų.

16-metė švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg išrinkta žurnalo „Time“ metų asmenybe. Tiesa, kol vieniems ji didvyrėl kitiems – vaikpalaikė.  G.Thunberg šiuo metu dalyvauja klimato konferencijoje Madride, tuo pat metu Briuselyje pristatomas „Žaliasis planas“ Europai. Jai vos 16 metų bet visame pasaulyje ji šiemet suvienijo milijonus žmonių, protestuojančius prieš valstybių ir verslų neveiksnumą kovoje su klimato krize.

Valdininkų užmačias uostamiesčio skulptūrų parke iškirsti pusę tūkstančio medžių, būrys klaipėdiečių pasitiko išskirtine akcija – sukvietė vaikus, kad šie ant medžių pieštų širdeles ir suskaičiuotų, kiek lapuočių parke nebeliks. Akcijos organizatoriai tikina, jog taip mažieji išmoks socialinio ir pilietinio aktyvumo. Klaipėdos skulptūrų parke vaikai ant medžių piešia širdeles ir rašo skaičius.

Belgijos zoologijos sode „Pairi Daiza“ pasaulį išvydo pietinis baltasis raganosis, kurio gimimas suteikė postūmį pastangoms išsaugoti šį retą porūšį, pirmadienį paskelbė zoologijos sodo pareigūnai. „Pirmadienį anksti ryte buvo atvestas nuostabus mažas patinėlis... Motina Madiba ir jos naujagimis jaučiasi gerai“, – sakoma pareiškime. Laukinėje gamtoje šiuo metu gyvena apie 18 tūkst.

Biržuose pastebėti Lietuvoje dar itin reti, tačiau pavojingi invaziniai šliužai. Jų buvo rasta Biržuose, Agaro gatvės rajone ir A. Dauguviečio parko teritorijoje, rašoma portale valstietis.lt Apie keistą radinį buvo informuota Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėninė ir savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė. J. Bruniuvienė išsiaiškino, kad tarp pastebėtųjų Biržuose yra rudasis orionas ir luzitaninis orionas. Tai – didelė sraigė be kiaukuto.

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės bendrovė „Kauno vandenys“ turi atlyginti 133,7 tūkst. eurų siekiančią žalą gamtai už išleistas nevalytas nuotekas. Šį Kauno apygardos teismo prieš metus priimtą sprendimą buvo apskundę ir Aplinkos apsaugos departamentas, ir „Kauno vandenys“. Departamentas siekė, kad iš bendrovės būtų priteista visa jo suskaičiuota žala – 250 tūkst. eurų.

Lapkričio 18 ir 20 dienomis Babėnų šile grybavusi Liongina Pociuvienė rado ne tik šilbaravykių, bet ir… žibučių. Šiam metui laikui neįprastas gamtos reiškinys nustebino moterį. „Pirmadienį įsidėmėjau tą vietą, kur žydi žibutė. Ten nuėjau ir trečiadienį, jau buvo prasiskleidęs ir ant to pačio gėlės kelmelio buvęs pumpuras. Žibučių krūmelį radau pačiame miške, kur mažai lapų. Taip mano gyvenime nutiko pirmą kartą, o juk Babėnuose gyvenu visą gyvenimą“, – pasakojo L. Pociuvienė.

Kartais kalendoriuje matome dienų, kurios siejamos su ateities orais: esą viena ar kita diena mums nurodo, kokie orai laukia rudenį ar žiemą. Naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis turi kelis paaiškinimus, kodėl kai kurioms dienoms Lietuvoje teikiamas ypatingas dėmesys ir ką iš tiesų galime perskaityti iš gamtos ženklų.

Jis protingas ir perduoda išmoktas pamokas savo giminaičiams, nors ir neturi smegenų. Panašus į gleives ir perpjautas pusiau vos per 2 min. sugyja… Netrukus pamatysite būtybę, kuri mokslininkams iki šiol yra viena iš gamtos paslapčių – ir ji pirmą kartą demonstruojama muziejuje Paryžiuje. Pirmą kartą Paryžiaus muziejuje demonstruojamos geltonas kerpes primenančios gleivės per valandą gali nukeliauti 4 cm. Ir joms nebaisios jokios kliūtys – mat išmoksta jas įveikti.

Australijos roplių parke buvo nufilmuotas neįtikėtinas laukinės gamtos reginys. Medžiagoje matosi, kaip iš kiaušinio maišelio iškeliauja daugiau nei šimtas nuodingų vorų. Remiantis Australijos „Somersbio“ roplių parko duomenimis, šie vorai buvo tik pirmieji iš vienuolikos kiaušinių maišelių. Pasak parko vorų vadovės Kane Christensen, vorai veisiami, kad ištyrinėti priešnuodžius, kurie yra būtini Australijoje gydant nuodingų vorų įkandimus.

Ekologijos idėjos, kalba Jungtinių Tautų Asamblėjoje, arši paauglės lūpomis išsakyta pasaulio lyderių kritika. Greta Thunberg? Ne, tai nutiko jau prieš 27 metus, kuomet vos 12-os Severn Cullis-Suzuki rėžė jautrią kalbą susirinkusiesiems ir sulaukė aršių ovacijų. Nepraėjus ir dešimtmečiui, ji pripažino – „buvau naivi“. Greta Thunberg 2019-ųjų rugsėjį pavyko atsidurti viso pasaulio naujienų šaltinių dėmesio centre.

Savo kiemuose tingintys ar nenorintys kovoti su Sosnovskio barščiais bei kitais invaziniais augalais, netrukus sulauks tikrintojų. Vyriausybė inicijuoja įstatymų pataisas, kurios įpareigos žmones imtis priemonių kovojant su invazine augmenija bei gyvūnija. Nepaisančių naujų pakeitimų esą lauks jau ne tik tušti grasinimai, kaip buvo iki šiol, bet ir realios baudos. Mokslininkai tam pritaria, nors sako, kad ne vien baudos žmones įkvėptų gelbėti gamtą.

Japonijos tarnybos trečiadienį paskelbė retą nurodymą evakuotis 240 tūkst. žmonių šalies pietvakariuose, didėjant nuogąstavimams dėl potvynių ir žemės nuošliaužų grėsmės siaučiant smarkioms liūtims, jau pareikalavusioms mažiausiai trijų žmonių gyvybių. Japonijos meteorologijos agentūra tai pat paskelbė aukščiausio laipsnio perspėjimą Kiūšiū salos keliems šiauriniams rajonams.

Pakaunėje ypatingas įvykis – į laisvę paleisti itin reti Lietuvos ropliai – lygiažvyniai žalčiai. Žiūrovai turbūt dar pamena siaubingą istoriją, kaip žmonės rado dažais apipurkštas besilaukiančias žalčio pateles. Laimei, ropliams toks žiaurus išpuolis nepakenkė. Patelėms ne tik pavyko sėkmingai pakeisti odą, bet ir susilaukti labai gausaus sveikų palikuonių būrio.

Kaune gyvūnų globėjų rankose – neįprastas pacientas. Jie rūpinasi lūšies jaunikliu. Šis susižeidęs akį. Specialistai spėja, kad mažylis buvo jaukintas, tačiau vos išvydęs grobį pasirodo esą tikras plėšrūnas. Tokį garsą, tarsi motoro burzgimą, kačių mylėtojai puikiai pažįsta. Tačiau čia murkia ir glaustosi visai ne naminė katė. Šis mažylis katinių šeimos atstovas, tai tikrų tikriausias lūšiukas. Jis į gyvūnų priežiūros centrą „Nuaras“ pateko net iš Dzūkijos.

Orai Europoje padalyti į dvi dalis. Pietuose buvo ir bus ramu, saulėta ir šilta. Šiaurėje savo šokius šoka ciklonai. Tas, kuris visą praeitą savaitę plukdė mums vėsius orus, dabar traukiasi. Jau rytoj mus pasieks šiltesni orai, kurie Lietuvoje užtruks kelias paras, bet kartu sulauksim ir lietaus. „Pasidairykime po Europos miestus. Romoje rytoj saulėta ir 32 laipsniai karščio, Barselonoje 28 šilumos. Paryžiuje lietus ir 23, Londone irgi 23 laipsniai šilumos.

Liepos 29 diena mes pradėjome naudoti daugiau išteklių nei Žemė gali papildyti. Žemės perviršiaus diena kasmet vis ankstėja, šiais metais mums užteko vos 209 dienų, kad išnaudotume visų metų resursus, kuriuos gali atgaminti Žemė. Tai ir maistas, mediena, žemė ar anglis. Žemės resursus mes naudojame 1,75 karto greičiau nei jie gali atsikurti.

Įpusėjus vasaros sezonui, aplinkoje vis dažniau galima sutikti ir žaliuosius miško gyventojus, žalčius. Tiesa, su tokiais gyvūnais vis dar moka elgtis ne visi lietuviai. Profesionalus egzotinių gyvūnų priežiūros specialistas, dar geriau žinomas Džiunglių Žmogumi, Gerardas Paškevičius pasidalino kraupiu įvykiu, kurio metu žalčiai buvo nupurkšti raudonais dažais. „Esu labai piktas ir liūdnas.

Seime svarstomi planai į taip lietuvių mėgiamą užstato sistemą įvesti ir iki šiol nesuperkamą tarą. Tačiau gražus valdžios noras švarinti gamtą nuo stiklo šukių paprastiems gyventojams gali pakvipti nauju brangymečiu. Ir didieji prekybininkai, ir pramonininkai aiškina, kad įteisinus reikalavimą supirkti beveik visą stiklo tarą, gyventojams pabrangtų ne tik patys gėrimai, bet ir daugelis maisto prekių. Šalia vieno Vilniaus parkų šiuo metu grybų nėra, tačiau ir tuščiomis iš jo negrįši.

Naktį į penktadienį Vilniuje užfiksuota neįprasta „pūga“. Sutemus, prieš vidurnaktį žibintus apgulė didžiuliai spiečiai vabzdžių. Juos buvo galima pamatyti šalia upės, daugiausiai jų buvo ant tiltų. Tai lašalai. Tai daugiausiai vandenyje praleidžiančios lervos, vasarą jos virsta gležnais skraidančiais vabzdžiais. Sparnuotieji po metamarfozės gyvena vos kelias valandas. Pakilę iš vandens lašalai šoka „vestuvių“ šokį: per savo likusį trumpą gyvenimą tespėja daugintis.

Seimas svarstys konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pataisas, kurios ribotų brandžių medžių kirtimą tvarkant miestus. „Visi esame liudininkai pastaraisiais metais miestuose ir miesteliuose vykdomų kaip ir tokių gerų darbų – rekonstrukcijos, viešųjų erdvių sutvarkymo, tačiau gyventojams kelia susirūpinimą taip beatodairiškai genėjami ir kertami medžiai“, – šią savaitę pristatydama pataisas Seime sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Į Žuvinto biosferos rezervatą iš Baltarusijos pasiekė 50 meldinių nendrinukių jauniklių, dalyvaujančių gamtosaugos eksperimente, kurį pirmą kartą pasaulyje sėkmingai vykdo jungtinė lietuvių ir baltarusių mokslininkų komanda, sekmadienį pranešė Baltijos aplinkos forumas. Iki šiol Žuvinto šių paukščių populiacija buvo labai maža – vos keli patinai.

Šiltas oras reiškia, kad pagaliau galima mėgautis žygiais, deginimusi saulėje ir iškylomis. Visus šiuos malonumus neišvengiamai lydi vienas įkyrus dalykas: uodai. Šie įkyrūs gyviai, kurie geriausiai jaučiasi šiltame ore, gali visiškai sugadinti smagius vasaros užsiėmimus. Bet yra būdų uodams atbaidyti, kad galėtumėte džiaugtis saule. Citrinos eukaliptas JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras citrinos eukaliptą, registruotą repelentą, priskiria aktyviesiems uodų repelentų ingredientams.

Nereikalingų automobilių padangų panaudojimas gali būti ir labai neįprastas. Sostinėje net kilo konfliktas, kai ant valstybinės žemės išdygo medeliai, dekoruoti senomis padangomIs. Vieniems tai medelių apsauga ir grožis, o kiti negali į tokį kraštovaizdžio elementą net žiūrėti. O dar kiti iš padangų sugalvoja gaminti vazonus, ar nuspalvinę dažais leidžia su jomis žaisti vaikams. Jauni ąžuolai ir berželiai, pasodinti šalia vienos Vilniaus gimnazijų, užvirė tikrą karą.

Nors kai kurie jau spėjo atidaryti maudynių sezoną, specialistai įspėja dar neplanuoti iškylų ant žolės. Per ankstyvas mėgavimasis laisvalaikiu ant žemės, maudynės neįšilusiuose vandens telkiniuose gali baigtis liūdnai – šlapimo pūslės uždegimu. Šlapimo pūslės uždegimas prasideda, kai bakterijos nuo išorinių lyties organų ir tarpvietės pro šlaplę patenka į šlapimo pūslę. Šią ligą dažniausiai sukelia žarnyno lazdelės, kurių tam tikras kiekis nuolatos patenka į šlapimo takus.

Gegužės 9-os dieną nepastoviai debesuota. Lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas rytų, pietryčių, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra 14–19 laipsnių. Gegužės 10-os dieną vietomis, didesnė tikimybė vakariniuose rajonuose, trumpai palis. Temperatūra naktį 4–9, dieną 15–19 laipsnių. Diena bus saulėta, tačiau pamažu daugės aukštų plonų debesų. Lietaus iš jų dar tikrai nebus. Diena labai rami, pietryčių vėjas sustiprės tiktai šalies vakaruose. Dėl šios priežasties ten orai bus šilčiausi.

Vilnius – vienas žaliausių miestų Europoje. Miesto parkus ir žalias erdves laisvadieniais ir saulėtu oru užplūsta tūkstančiai miestiečių. Populiarėjant aktyviam gyvenimo būdui ir įvairioms sporto šakoms, Lietuvos miestų gyventojai gali rasti žalią ir patogią erdvę mėgiamai veiklai net ir neišvažiavę už miesto.

Rytų Indijoje siaučiantis ciklonas „Fani“, nešantis vėją, kurio gūsių greitis siekia 200 km per val., penktadienį nusinešė dvi gyvybes, pranešė vienas pareigūnas. „Dabar galiu patvirtinti dvi mirtis. Vienas senas vyras vienoje iš prieglaudų mirė nuo širdies smūgio. Dar vienas žmogus išėjo į lauką per audrą nepaisydamas perspėjimų ir žuvo, kai ant jo nuvirto medis“, – naujienų agentūrą AFP informavo Odišos valstijos Specialiosios pagalbos tarnybos komisaras Bishnupada Sethi.

Atšilus orams žmonės vis daugiau laiko praleidžia lauke ar gamtoje. Tačiau nerūpestingai praleistos poilsio ar darbo sode valandos gali sukelti skaudžių pasekmių – kyla grėsmė susirgti stablige, kuri kone kas antram ligoniui Lietuvoje pastaruosius dvidešimt metų baigėsi mirtimi.

Šventinis maratonas jums spaudžia galvą, o su šeima mieliau gražias dienas praleistumėte gamtoje gryname ore? Tuomet sužinokite pačius gražiausius pažintinius Lietuvos takus ir aplankykite juos. Pateikiame jums gražiausių Lietuvos pažintinių takų sąrašą: Naglių pažintinis takas Naglių gamtiniame rezervate nutiestame 1,1 km pažintiniame take išvysite paslaptingą gamtos kūrinį – Mirusias, arba Pilkąsias kopas.

Juodkrantėje vėl pokši petardos – iš lizdų baidomi kormoranai, o šiems nuskridus, atšąla jau sudėti kiaušiniai. Taip jauniklių išsirita mažiau, tačiau kormoranų skaičiaus reguliavimas Kuršių nerijoje jau atvėrė kitas problemas: sparčiai kuriasi naujos šių paukščių kolonijos. Kodėl imamasi tokių priemonių, TV3 žinioms atskleidė ornitologas Saulius Rumbutis: „Kad lizduose atšaltų maždaug 50 proc. kormoranų dėčių, tačiau kolonijoje išsiperėtų ne mažiau kaip 1500 porų.

Viena „Ukmergės žinių“ skaitytoja pasakojo ypač mėgstanti ankstyvo pavasario gamtą ir jos dovanas, tačiau girdėjusi ir apie su jomis susijusius pažeidimus. Teiravosi, ar galima be apribojimų skinti, pavyzdžiui, žibuokles, pakalnutes, kitus pavasario augalus, kokia yra atsakomybė. Informacijos šiuo klausimu pateikė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistė Kristina Klovaitė.