finansų ministerija

Finansų ministerija nepritaria Seime svarstomam kelių socialdemokratų siūlymui automobilių taršos mokestį nuo 2022 metų pervesti į savivaldybių, o ne į valstybės biudžetą.  Ministerija teigia, kad toks siūlymas nemažins poveikio aplinkai ir klimato kaitos bei dar labiau padidins regioninę atskirtį.

Iki balandžio pabaigos Vyriausybė turi pateikti Europos Komisijai planą, kaip bus leidžiama Gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės skirti 2,225 mlrd. eurų. Likus dviem balandžio savaitėms planus pristatė Finansų ministerija. Iš visos šios sumos 37 proc. visų lėšų, arba 823 mln. eurų planuojama skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc., arba 445 mln. eurų, – skaitmeninimui, 14 proc., arba 311 mln. eurų, – švietimui, 12 proc., arba 267 mln. eurų, – sveikatai, 5 proc., arba 111 mln.

Lietuvos ekonomika šiemet augs kiek lėčiau nei prognozuota, vis dėlto gyventojų algos turėtų didėti sparčiau nei kainos. Pagrindas ūkio augimui yra tolimesnis pandemijos suvaldymas ir masinis visuomenės vakcinavimas. Tą Finansų ministerija prognozuoja atnaujintame pavasario ekonominės raidos scenarijuje. Ministerija prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų išaugti apie 5,2 proc., tuo metu prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai kils 1,8 proc.

Finansų ministerija siūlo išplėsti milijardinio Pagalbos verslui fondo funkcijas, kad jo parama būtų teikiama ne tik vidutinėms ir didelėms įmonėms, o visoms nuo pandemijos nukentėjusioms ir likvidumo problemų turinčioms bendrovėms, negaunančioms jokios valstybės pagalbos.   Vyriausybė siūlymą svarstys trečiadienį.

Antradienį Finansų ministerija pranešė išpirkusi euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,35 mlrd. JAV dolerių arba 2,2 proc. numatomo 2021 m. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasaulinės finansinės krizės metu, 2011 m. kovo 9 d., Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino euroobligacijų emisiją išleidžiant 750 mln. JAV dolerių nominalios vertės euroobligacijų ir tais pačiais metais emisiją papildant dar 750 mln. JAV dolerių.

Nors valdantieji šią savaitę paskelbė siekiantys išlaikyti poros metų laikotarpį be naujų mokesčių ar lengvatų, prezidentas Gitanas Nausėda, prieš dvi savaites pasiūlęs taikyti pelno mokesčio lengvatą 8 proc. atlyginimus keliančioms įmonėms, nutarė nelaukti ir teikti ją svarstyti Seimui jau per pavasario sesiją, rašo 15min.lt. Prezidento Pelno mokesčio lengvatos įsigaliotų jau nuo 2022 metų, nors Finansų ministerija yra paskelbusi, kad mokestinius pokyčius įgyvedins anksčiausiai nuo 2023 metų.

Antradienį Finansų ministerijoje pristatyta, kaip bus diskutuojama apie būsimus mokesčių pakeitimus artimiausią pusmetį ar metus. Naujoji valdžia žadėjo dėl mokesčių pakeitimų apsispręsti šiemet, tačiau persigalvojo ir sprendimus nukėlė tolyn. Finansų ministrė Gintarė Skaistė spaudos konferencijoje sakė, kad pandeminė situacija sukelia daug neapibrėžtumo, o mokesčių pakeitimai jų gali sukelti dar daugiau. Taigi mokesčius keisti nebus skubama.

Antradienį Finansų ministerija pristato, kokius pakeitimus siūlys mokesčių srityje – kokių lengvatų reikėtų atsisakyti, kad mokesčiai būtų teisingesni? Po diskusijų su visuomene ir interesuotomis grupėmis, atitinkami teisės aktų pakeitimai bus siūlomi Vyriausybei, o vėliau juos turės patvirtinti Seimas. Buvo planuojama, kad mokesčių pakeitimai bus priimti iki šių metų liepos 1 d., o įsigalios – nuo kitų metų pradžios.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) teigiamai vertina galimybę Lietuvoje įteisinti vadinamąją investicinę sąskaitą – ji supaprastintų taupymui ir investavimui skiriamų pajamų mokesčių administravimą ir taip paskatintų gyventojus aktyviau rūpintis savo finansine gerove bei taupyti ilgalaikiams tikslams.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų vienuolika mėnesių buvo 9,473 mlrd. eurų – 998,3 mln. eurų (9,5 proc.) mažiau nei planuota ir 203,7 mln. eurų (2,1 proc.) mažiau nei pernai sausį-lapkritį Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 7,667 mlrd. eurų – 957,1 mln. eurų (11,1 proc.) mažiau nei planuota ir 194,1 mln. eurų (2,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų vienuolika mėnesių, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Sudėtinga epidemiologinė situacija šalyje lėtins ekonomikos atsigavimą – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Lietuvos ekonomika, lyginant su kitomis Europos šalimis, kol kas pakankamai sėkmingai atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija, griežtesnės viruso suvaldymo priemonės gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą.

Naujoji Vyriausybė peržiūrės visas mokesčių lengvatas, įskaitant žemdirbių dyzeliną ar ateityje atsigausiančius viešbučius, sako paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, dėl lengvatų biudžetas negauna bent 2 mlrd. eurų pajamų per metus.  „Planas yra peržiūrėti visas lengvatas ir įsivertinti, kiek jos tikslingos šiandien.

Paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nepritarianti kadenciją baigiančių valdančiųjų užmojams įteisinti 13-tą pensiją. Anot jos, pensijos turėtų augti nuosekliai, be to, žadama labiau remti vienišus pensininkus ir vienišus vaikus auginančius tėvus.  „Akivaizdu, kad tai buvo labiau rinkiminis triukas, negu realus planas, nes pačių valstiečių rengtame biudžete 13-tos pensijos išlaidų nėra ir tam nėra numatytų pinigų“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.

Naujos finansų ministrės – ar ministro – laukia sunkaus darbo metai:  valstybės biudžete žioji milijardinės skylės, pandemija visa jėga smogia Lietuvos ekonomikai ir finansams, dešimtys tūkstančių darbuotojų vėl prastovose, verslas laukia pagalbos. Apie tai, kaip bus galima suvaldyti šią sunkią padėtį, kalbamės su kandidate į finansų ministro postą Gintare Skaiste.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 4096 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 30 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,186 procento. Ši emisija pradėta platinti vasario 10 dieną, jos papildymo aukcione spalio 26 dieną obligacijų taip pat parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,197 procento.

Būsima premjere laikomai Ingridai Šimonytei paskelbus, kam jis siūlys užimti postus naujoje Vyriausybėje, pasipylė įvardytų kandidatų vertinimai. Apie finansų ministrės Gintarės Skaistės laukiančius darbu ir iššūkius pasisakė ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis rašo: „Matau jau ne vieną komentarą, rodantį, kad nelabai suprantama kokius kalnus turės versti Lietuvos Finansų ministerija artimiausius ketverius metus.

Pretendentė į finansų ministrus konservatorė Gintarė Skaistė teigia, kad prioritetai bus socialinės atskirties mažinimas, ekonomikos transformavimas bei mokesčių sistemos peržiūrėjimas, tačiau pirmiausia daug dėmesio teks skirti 2021 metų biudžeto projektui ir su juo susijusiam Ateities ekonomikos DNR planui.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio – spalio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,6 proc. (226 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Planuotos bendros minėtų biudžetų 2020 metų  dešimties mėnesių pajamos – 9 550,3 mln. eurų, faktinės – 8 591,2 mln. eurų, t.y., gauta 10 proc. (959,1 mln. eurų) mažiau nei planuota. Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, pajamų į valstybės biudžetą gauta 6 985,4 mln. eurų.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3212 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,015 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione spalio 12 dieną obligacijų parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,068 procento.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų? Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.

Lietuva finansiškai būtų pajėgi atlaikyti dar vieną koronaviruso protrūkį, sako finansų ministras Vilius Šapoka, tačiau viliasi, kad tokių griežtų karantino priemonių, kokių šalyje buvo imtasi pavasarį, įvesti nebereikės. „Numatome, kad metų pabaigoje rezervai išliks virš milijardo eurų. Tai tikrai, manau, kad geras rezultatas, dėl to, kad turime būti pasiruošę ir kitokiems scenarijams, nes neaišku, kaip ir kur link rutuliosis pandemija“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Lietuvos bankas (LB) su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ketina pasirašyti dvišalio skolinimo susitarimą, kuriuo įsipareigos prireikus skolinti lėšų TVF, tam panaudojant LB finansinį turtą. Vyriausybei trečiadienį siūloma suteikti įgaliojimus finansų ministrui Viliui Šapokai pasirašyti sutikimo dokumentą dėl tokio susitarimo.

Jau nuo kitų metų buto ar namo nuoma gali tapti sudėtingesnė. Finansų ministerija parengė įstatymų pakeitimus, kuriais norima išnaikinti šešėlį, klestintį šioje srityje, priversti visus sudarinėti raštiškas nuomos sutartis ir jas privalomai registruoti. Naujos tvarkos pažeidėjams numatytos nemažos baudos.

Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų pirmąjį pusmetį buvo mažesnis nei tikėtasi, tačiau ekonomikai atsigaunant sparčiau nei tikėtasi, svarbu įvertinti visas galimas vidaus ir išorės rizikas, teigia Valstybės kontrolė.  Ji atliko Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Lietuvos ūkio būklė nėra tokia prasta, kaip buvo prognozuojama tik prasidėjus pandemijai. Šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje, kurį parengė Finansų ministerija. „Ekonominius išbandymus, palyginti su kitomis ES šalimis, atlaikėme bene sėkmingiausiai, tačiau padėtis dėl Covid-19 pandemijos išlieka neapibrėžta, todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius.

Finansų ministerija įspėja, kad šiuo metu plinta tikrovės neatitinkanti informacija („fake news“), kurioje asmenys gavę SMS žinutę iš adresato, pasivadinusio „FinMinLT“, raginami paspausti el. nuorodą ir susigrąžinti permoką. „Norime informuoti ir pabrėžti, kad Finansų ministerija niekada nesiunčia SMS žinučių ir tuo labiau neprašo gyventojų atlikti jokių finansinių veiksmų.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame penkerių su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1982 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta 25 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,008 procento. Ši VVP emisija pradėta platinti liepos 20 dieną – tuomet obligacijų išplatinta už 50 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,006 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 75 mln. eurų.

Gatvių apšvietimui atnaujinti savivaldybės prašo 14 mln. eurų paramos, nors tam kol kas numatyta 12 mln. eurų.  Energetikos ministerija praneša, kad sulaukus didelio susidomėjimo Finansų ministerijos paprašyta l papildomos paramos, tad savivaldybės gali teikti paraiškas toliau, iki rugsėjo 1 dienos.  Šiuo metu gautos 24 paraiškos, pasirašytos pirmosios dvi finansavimo sutartys.

Valstybės biudžeto pajamos per šių metų septynis mėnesius buvo 829,8 mln. eurų, arba apie 15 proc. mažesnės nei planuota. Palyginti su 2019-ųjų sausio-liepos mėnesiais, valstybės biudžeto pajamos buvo 392,4 mln. eurų (7,7 proc.) mažesnės. Vien liepos mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo 111,8 mln. eurų (13,4 proc.) mažiau nei planuota ir 20,4 mln. eurų (2,8 proc.) mažiau nei pernai liepą, išankstinius duomenimis paskelbė Finansų ministerija.

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-birželį buvo 1,457 mlrd. eurų. Šešių mėnesių centrinės valdžios balansas buvo 1,876 mlrd. eurų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Finansų ministerija.  Centrinės valdžios pajamos šiemet buvo beveik 6,614 mlrd. eurų, išlaidos – 7,898 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 172,7 mln. eurų. Mokesčiai sudarė 55,2 proc. sausio-birželio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 35,4 proc. – socialinės įmokos.

Sutarus dėl naujo ES biudžeto paaiškėjo, kad Lietuvai bus skirti milijardai eurų ES išmokų. Tačiau kartu su šiais pinigais planuojama jau nuo kitų metų įvesti ir naujus mokesčius. Juos mokės visi europiečiai – taip pat ir lietuviai. Ekonomistai pripažįsta, kad dėl to brangs kai kurios prekės ir paslaugos. Visų ES šalių vadovų pasirašytose išvadose dėl būsimo bendrijos biudžeto sutariama, kad bendrijai reikia įvesti naujus pajamų šaltinius.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų šešis mėnesius buvo 4,98 mlrd. eurų – 722,4 mln. eurų (12,7 proc.) mažiau nei planuota ir 364,3 mln. eurų (6,8 proc.) mažiau nei pernai sausį-birželį. Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 3,994 mlrd. eurų – 718,1 mln. eurų (15,2 proc.) mažiau nei planuota ir 372 mln. eurų (8,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų šešis mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Lietuvos gyventojai turi sukaupę nemažai turto, tačiau, kitaip nei daugelyje ES šalių, didžiausią jo dalį sudaro nekilnojamas turtas. Lietuviai turi gana nedaug finansinio turto – ir beveik visą jį laiko indėliais bankuose. Ekonomistų teigimu, tai nėra pats geriausias būdas investuoti. Tačiau ką daryti, kad pinigus įdarbintume geriau? Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad mūsų šalyje vyrauja palyginti maža turto ir gana didelė pajamų nelygybė.

Vyriausybė trečiadienį iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų paskirstė apie 455 mln. eurų dviem ministerijoms koronaviruso krizės pasekmėms mažinti.  Finansų ministerijos parengtame projekte daugiausiai lėšų – 454,6 mln. eurų – pasiūlyta skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonėms įgyvendinti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė ir Seimui pateikė Finansų ministerijos parengtus Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir Muitinės įstatymų pakeitimų projektus, kuriais perkeliami ir įgyvendinami PVM direktyvos pakeitimai, susiję su nuotoline prekyba prekėmis, pardavimais per internetines prekyvietes ir smulkių siuntų importu.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus nuo kitų metų už mažos vertės siuntas iš Kinijos, JAV ar kitų trečiųjų šalių teks mokėti daugiau. Šiuo metu už siuntas iš trečiųjų šalių (tai yra, ne iš Europos Sąjungos), kurių vertė neviršija 22 eurų, nereikia mokėti 21 proc. PVM. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, mokestis bus taikomas ir šioms siuntoms.

Birželio pabaigoje pranešta, kad ES šalių ambasadoriai preliminariai sutarė, kaip ateityje keisti bendrijoje taikomus akcizus alkoholiniams gėrimams. Viena iš iniciatyvų – didinti mokestinę lengvatą mažiau alkoholio turinčiam alui. Šiuo metu visoje ES nustatyti minimalūs akcizų dydžiai degalams, tabako produktams, taip pat alkoholiniams gėrimams. Nauja iniciatyva siekiama pakeisti dabar galiojančias taisykles. Pasak oficialių ES pranešimų, šalys sutarė dėl kelių svarbių dalykų.

Antradienį ministras Vilius Šapoka nuotolinėje konferencijoje pristatė naujausias Finansų ministerijos makroekonomikos prognozes. Jo teigimu, šiemet Lietuvos ūkis susitrauks apie 7 proc. Tačiau pačiu blogiausiu atveju nuosmukis gali būti gerokai didesnis. Nuo prognozių bent iš dalies priklausys kitų metų valstybės biudžeto formavimas, į jas bus atsižvelgiama nustatant minimalią mėnesinę algą.

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad nemaža dalis per viešą diskusiją gegužę pasiūlytų naujų ekonomikos atstatymo plano projektų yra parengti ir jau gali būti įgyvendinami, tačiau daug jų dar yra „tik pradžios stadijoje“.   „Apie pusė jų labai gražių idėjų lygmenyje“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pripažino L. Maskaliovienė. Taip ji atsakė į konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą, ar Lietuva bus pasiruošusi tinkamai įsisavinti dideles lėšas.

Sulaikyti įtakingi verslo organizacijų atstovai galimai norėjo paveikti Seimo ir Vyriausybės koridoriuose priimamus sprendimus. Ministerijų atstovai tikina, kad korupcija įtariami asmenys rengiant svarbius įstatymo projektus nedalyvavo. Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius bei dar keturi asmenys.

Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimas 50 eurų iki 400 eurų yra teisingesnė, ilgalaikė, o kartu ir mažesnį poveikį biudžetui turinti priemonė nei laikinas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimas 5 punktais iki 15 proc., teigia Finansų ministerija. Ministerijos rašte Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, kurio kopiją turi BNS, rašoma, kad prezidento Gitano Nausėdos siūlomas GPM sumažinimas antrąjį pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas sumažintų apie 339 mln.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas likvidumo ir mokumo problemų turinčioms įmonėms išvengti nemokumo proceso inicijavimo bei išsaugoti verslą.  Įstatymo projektą parengusi Finansų ministerija nurodo, kad numatomos priemonės suteiks papildomo laiko ir galimybių sąžiningam verslui įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti įmonės mokumą. „Tikrai labai svarbus klausimas. Verslas susiduria ir susidurs ne tik su likvidumo, bet ir su mokumo problemomis.

Lietuvai iš tarptautinių finansų institucijų valstybės iždo reikmėms skolinantis 1,5 mlrd. eurų koronaviruso krizės pasekmėms mažinti, finansų ministras sako, kad Vyriausybė toliau derasi su tarptautiniais bankais, taip pat ketina skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose. Viliaus Šapokos teigimu, svarstoma, kad euroobligacijų emisija gali siekti nuo 500 mln. iki 2 mlrd. eurų.

Žiniasklaidoje pasirodė jau ne viena istorija, kaip darbdaviai masiškai verčia darbuotojus išeiti iš darbo, nemoka jiems atlyginimų. Tačiau Finansų ministerija vis dar tikisi, kad užimtų gyventojų šalyje sumažės gana ne daug, o gyventojų pajamos vis tiek šiemet turėtų didėti.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda inicijavo ekspertų diskusijas dėl šalies viešųjų paslaugų adekvataus finansavimo, mokestinių pokyčių disciplinos, šešėlio mažinimo, įmonių dalinimosi pelnu su darbuotojais ir produktyvumo didinimo iniciatyvų. Po pirmojo susitikimo Valstybinė mokesčių inspekcija žada griežtesnių tikrinimų. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius po pirmos diskusijos antradienį žurnalistams pasakojo, kad keisti mokesčius reikėtų imantis kelių žingsnių.

Antradienį Finansų ministerija išpirko didžiausią euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,8 mlrd. JAV dolerių arba 2,6 proc. pagal numatomą 2020 m. bendrojo vidaus produktą (BVP). Kaip rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai, ši 1,8 mlrd. JAV dolerių emisija buvo išplatinta 2010 m. vasario 11 d. Už ją buvo mokamos 7,375 proc. metinės palūkanos.

2020 metais smulkiųjų verslininkų laukia permainos. Finansų ministerijos siekis patobulinti verslo liudijimų išdavimo tvarką sukėlė diskusijas visuomenėje. Priimtoje redakcijoje išbrauktos kone populiariausios verslo liudijimų rūšys, tarp kurių automobilių remontininkai, auklės ir statybininkai. Tiesa, išvardinti smulkieji verslininkai ne vieninteliai, kuriems keisis tvarka.

Valdžios sektorius po ketverių metų pertraukos kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių, teigia Valstybės kontrolė 2020 metų sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ataskaitoje. Joje pažymima, kad 2020 metais gali būti nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

Neseniai Turto bankas atliko studiją, kur būtų geriausia steigti vadinamą ministerijų miestelį, kuriame įsikurtų didesnė dalis ministerijų ir jų darbuotojų. Automobilių aikštelė prie Seimo buvo įvardyta kaip labiausiai tam tinkanti. Vis dėlto dabar bus siūloma projektą vykdyti buvusio Vilniaus edukologijos universiteto vietoje. Jau kurį laiką Vyriausybė įgyvendina valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo reformą.