euras

Nesiliaujant skolų krizei Europoje, beveik kas antras vokietis apgailestauja dėl euro įvedimo. Maždaug tiek pat gyventojų mano, kad bendroji Europos valiuta buvo teisingas pasirinkimas, rodo nuomonės tyrimo instituto „Infratest dimap“ atlikta apklausa. Paskelbtais duomenimis, 49 proc. respondentų teigė, kad Vokietijos markės panaikinimas buvo klaida. Tuo tarpu 47 proc. euro įvedimą vertina teigiamai. Aiški dauguma respondentų buvo už Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.

Euro kaip bendros Europos valiutos išsaugojimas dar labiau sustiprins krizę ES šalyse, pareiškė Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, atvykęs į Jungtines Valstijas su darbo vizitu. „Graikijos problemos - tai milžiniško ledkalnio viršūnė. Europa išgyvena sisteminę krizę, kurią sukėlė bendros valiutos, jungiančios šalis su nevienodu ekonominio išsivystymo lygiu, egzistavimas“, - pastebėjo jis.

Iš visų košmariškų Europos scenarijų šis gali pasirodyti pats baisiausias: Graikija palieka eurą, o tuo pačiu metu Ispanijos bankų sistema sugriūna, rašo „New York Times“. Rinkos konvulsijos pastarosiomis savaitėmis buvo lyg šių krizių bandomasis testas. Susidūrė politinė aklavietė Graikijoje bei kylanti baimė dėl vieno didžiausių Ispanijos bankų – „Bankia“. Kredito reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusią savaitę sumažino viso Ispanijos bankų sektoriaus reitingus.

Naują radikalią idėją pateikė buvęs „Deutche Bank“ vyriausiasis ekonomistas ir dabartinis vyriausias patarėjas Thomas Mayeris. Jis rėmėsi faktais, kad visų pirma, graikai nenori palikti euro, bei antra, kad jie taip pat nenori tęsti Troikos (Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos) vykdomos gelbėjimo programos, rašo "Business Insider". Visos kalbos iki šios dienos sukosi tik tarp dviejų scenarijų: tarp bendradarbiaujančios Graikijos vyriausybės, kuri liks euro...

Nenuostabu, kad labiausiai Graikijos išėjimo iš euro zonos atvejui ruošiasi Vokietijos įmonė, rašo „The Telegraph“. 2010 metų gruodį „Siemens“ gruodį įsigijo banko licenciją. Ši bendrovei suteikė tiesioginį priėjimą prie Europos centrinio banko (ECB) fondų, tam kad „Siemens“ būtų mažiau priklausoma nuo pokyčių valiutų rinkoje. Ji taip pat nusprendė laikyti savo pinigus ECB. „Siemens“ įdėjo 500 mln. eurų indėlį, po to kai šiuos pinigus atsiėmė iš rizikingesnių Prancūzijos skolintojų.

Didžiosios Britanijos vicepremjeras Nickas Cleggas perspėja, kad euro zonos žlugimas gali sudaryti palankias sąlygas ekstremizmo ir ksenofobijos augimui, informuoja BBC. Vokietijos dienraščiui „Der Spiegel“ jis sakė, kad bendros valiutos sąjunga negali išgyventi vien taikant fiskalinę discipliną. Be to, jis paragino euro zonos valstybes imtis didesnės integracijos.

Graikai kitą mėnesį rinkimuose rinks ne tik naują vyriausybę, bet ir balsuos dėl tolesnės narystės euro zonoje, teigia Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, informuoja AFP. „Europa yra pasiruošusi padėti Graikijos žmonėms, tačiau europiečiai negali atlikti graikų darbo, tai priklauso nuo jų“, – interviu sekmadieniniam Graikijos dienraščio „Kathimerini“ numeriui sakė W. Schaeuble. „Graikijos rinkėjai kitą mėnesį balsuos ne tik už partiją.

JAV prezidentas Barackas Obama teigia, kad Europos valstybėms būtina dėmesį sutelkti į naujas darbo vietas ir ekonomikos augimą, skelbia BBC. Kalbėdamas po Didžiajam aštuonetui (G8) priklausančių šalių, kurių ekonomika stipriausia, susitikime B. Obama teigė, kad JAV yra įsitikinusios, kad Europa sugebės įveikti iššūkius. Prancūzijos, Vokietijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos, Kanados ir Rusijos lyderių susitikimas vyko gegužės 18-19 dienomis Kemp Deivide, JAV.

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis. Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį dar kartą paragino euro zonos lyderius imtis ryžtingų veiksmų, nes kitaip blokui gresia suirimas, informuoja AFP. Sakydamas kalbą Mančesteryje D. Cameronas paragino pagrindines euro zonos valstybes ir Europos centrinį banką (ECB) mažinti valstybių deficitus. Jis pripažino, kad tokie jo komentarai Europoje populiarūs nebus, nes pernai jis papiktino daugybę kolegų, kai atsisakė pasirašyti ES fiskalinės drausmės sutartį.

Ilgą laiką trukusios Graikijos partijų derybos dėl koalicinės vyriausybės žlugo. Situaciją teks spręsti naujuose rinkimuose, kurie turėtų vykti birželio 10 arba 17 dienomis. Manoma, kad juose gali triumfuoti kairieji radikalai, griežtai atmetantys taupymo kursą. Tai reiškia, kad vietoje vyriausybės sukūrimo Graikijos mokesčių mokėtojai turės pakloti dar daugiau pinigų naujų rinkimų organizavimui.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris pirmadienį baigiantis Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrų susitikimui pranešė, kad jie nesvarstė galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos temos. „Aš niekad nemaniau, kad Graikija gali palikti euro zoną. Tai nesąmonė, propaganda.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Balandžio mėn. 1000 kub. m gamtinių dujų „Lietuvos dujų“ klientams, nebuitiniams vartotojams, pabrango 41 litu (nuo 1319 iki 1360 Lt už 1000 kub. m). „Lietuvos dujų“ teigimu, tai lėmė pastaruosius šešis mėnesius augusios naftos produktų kainos tarptautinės rinkose ir besitęsiantis euro vertės mažėjimas JAV dolerio atžvilgiu. Balandžio mėnesio gamtinių dujų kaina nustatoma pagal 2011 m. spalio - 2012 m. kovo mėnesiais buvusias naftos produktų kainas tarptautinėse žaliavų rinkose.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Kad euro zona sėkmingai funkcionuotų, jai reikia bendros vyriausybės, teigia Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas. „Niekur pasaulyje nėra bendros valiutos be tam tikros bendros vyriausybės“, – dienraščiui „The Daily Mail“ sakė D. Cameronas. „Euro zonos valstybės narės turėtų turėti daug labiau suderintą ekonomikos politiką ir skolų politiką.

Latvijos gyventojų pritarimas perėjimui prie euro nukrito iki rekordiškai žemo lygio ir dabar sudaro tik 15 procentų. Tai rodo agentūros SKDS balandį surengtos apklausos rezultatai. Perėjimui nuo lato prie euro visiškai pritaria tik 4 procentai apklaustųjų, o veikiau pritaria – 11 procentų. Daugiau kaip pusė – 57 procentai – tyrimo dalyvių yra prieš perėjimą prie euro, iš jų 30 procentų tam kategoriškai prieštarauja. 22 procentai respondentų pasirinko neutralų atsakymą.

Latvija nuo liepos ketina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM): taip kaimynai tikisi pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą. Lietuvoje tai net nesvarstoma. Nuo 2014 metų eurą ketinantys įsivesti latviai pradėjo rūpintis, kad atitiktų keliamus reikalavimus, rašo „Lietuvos rytas“. Mūsų šalis taip pat siekia įstoti į euro zoną, tačiau PVM mažinimo scenarijus atmetamas: baiminamasi, kad tai išpūs biudžeto deficitą ir užkirs kelią įsivesti eurą.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc.

Prieš kelis mėnesius Graikijos mieste Volos buvo įvesta alternatyvi valiuta. Ši iniciatyva įtraukė 800 bendruomenės narių, kuriems sunkiai sekasi įpirkti prekes eurais, rašo BBC. Gyventoja Hara Soldatou Voloso centriniame turguje nužvelgia rankdarbių prekystalį ir išsirenka dekoruotas žvakes. Ji savo pirkiniu patenkinta: „Jos kainavo man tik 24 TEM, kuriuos aš užsidirbau mokydama jogos.“ Visoje turgaus zonoje jums tikrai nereikės vieno dalyko – pinigų.

Nepaisant euro zoną ištikusios krizės, Lietuvos viešojoje erdvėje šalies įstojimas į euro zoną ir toliau yra laikomas neabejotinai siektinu tikslu. Visuomenėje trūksta diskusijų, ar Lietuvai tikrai verta stengtis įstoti į euro zoną ir kokie to trūkumai, mano ekonomistas prof. Povilas Gylys. Pinigų sąjungą lygino su laivo skendimu „Mes vis stojam (į euro zoną – ELTA) ir niekaip neįstojam.

Nors vienai šaliai palikus eurą, dauguma ekonomistų prognozuoja katastrofines pasekmes. Tokiai nuostatai galima paprieštarauti remiantis praeities įvykiais, rašo CNBC. Euro zona būtų ne pirma susiskaldžiusi valiutos sąjunga. Per pastaruosius 100 metų įvyko 69 valiutos susiskaldymai. Keista, tačiau visi išėjimai iš valiutų sąjungų buvo siejami su žemu makroekonominiu lakumu. Beveik visais atvejais, išėjimas buvo sklandus.

Europos valiuta artimiausiu metu pigs. Prie tokios išvados priėjo „Bloomberg“ agentūros apklausti analitikai. Ekspertų nuomone, valstybės išlaidų mažinimas Ispanijoje ir Italijoje siekiant sukonsoliduoti šalių biudžetus vėl sukels skolų problemų euro zonoje ir pagilins recesiją regione. Dauguma ekspertų įsitikinę, kad bendros Europos valiutos pabrangimas 2,95 proc. pirmąjį metų ketvirtį buvo laikinas reiškinys. Euro kursas iki 2012 m. pabaigos gali nukristi daugiau nei 5 proc.

Lietuvos premjeras A. Kubilius praeitą savaitę vėl išreiškė norą kuo greičiau įsivesti eurą ir vis dar tikisi tai padaryti 2014 metais. Suprantama, įsivedusi eurą, Vyriausybė dar kartą įrodytų savo buvimą Europos Sąjungoje ir kuo artimesnio integravimosi užsidegimą. Tačiau ar verta mums įsivesti ir taip jau sirguliuojantį eurą. Nenoriu būti pranašu, bet, atrodo, euro valiuta artimiausiu metu pati patirs transformaciją, kaip ją jau patiria visa Europos Sąjunga krizės akivaizdoje.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas klaida vadina bendrosios Europos valiutos euro įvedimą, praneša agentūra „RIA Novosti“. Kartu jis „protingu“ laiko Prahos sprendimą neprisijungti prie ES fiskalinės drausmės pakto. „Mums nepriimtina atsakomybę už šalies biudžetą perduoti technokratams ir biurokratams Briuselyje“, - kalbėjo V. Klausas interviu Prancūzijos televizijos stočiai „France 24“. „Europos valiuta yra katastrofa. Šis projektas buvo klaida“, - pridūrė jis.

Artėjant momentui, kai bus vertinami Lietuvos pažanga ir pasiruošimas įstoti į euro zoną, verta prisiminti, kodėl kuo greitesnė narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) mūsų šalies gyventojams, įmonėms ir valstybei yra itin svarbus strateginis prioritetas. Nemaža dalis šalies gyventojų abejoja euro privalumais, kai kurie ekspertai siūlo palaukti, o kai kurios interesų grupės tam atvirai prieštarauja.

Taip, kaip nesutarianti pora, euro zona turėtų susitaikyti su savo likimu ir išsiskirti, teigia analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius ir pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis.

11-metis, sukūręs pasitraukimo iš euro zonos planą, kuriame kalba apie picą ir blyną, pagrobė šlovę iš kai kurių žymiausių Europos ekonomistų. Jurre'as Hermanas buvo vienas iš 452 kandidatų, dalyvavusių konkurse Wolfsono ekonomikos premijai laimėti. 250 tūkst. svarų sterlingų (apie 990 tūkst. litų) apdovanojimą praėjusių metų spalį įsteigė britų drabužių parduotuvių tinklo „Next“ vadovas Simonas Wolfsonas, raginęs siūlyti tikėtinus siūlymus, kaip išstoti iš euro zonos.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Praėjusios savaitės įvykiai finansų rinkoje privertė šiek tiek suabejoti, kurios šalys iš tikrųjų eina tiesiausiu ekonominio atsigavimo keliu, o kurios yra ant recesijos slenksčio. Atrodo, jog Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi yra linkęs manyti, kad blogiausi laikai euro zonai yra praėję ir ji iš tiesų laikosi geriau nei JAV.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourieli Roubinis teigia, kad norint, jog periferinės Europos ekonomikos imtų augti, euro kursas turi nusileisti iki JAV dolerio kurso lygio. „Euro kursas turi nuvertėti, kad būtų atgaivintas augimas, išorinis balansas ir konkurencingumas. Periferinėms Europos šalims reikia, kad euro kursas būtų arčiau JAV dolerio kurso lygio“, – konferencijos Italijoje metu sakė N. Roubinis.

Latvijos banko analitinė Dacė Kalsonė paskirta vadovauti euro įvedimui Latvijoje, pranešė Finansų ministerija. Ji Latvijos banke dirba nuo 1997 metų, o naująsias pareigas pradės eiti kovo 12 dieną. D. Kalsonė nugalėjo kitus 12 kandidatų, kuriuos vertino finansų ministerijos komisija. Euro įvedimo projektas apima penkias darbo grupes, o jo vadovė koordinuos visą darbą. Šios pareigos liko laisvos praėjusią vasarą, kai Sanita Bajarė buvo paskirta Finansų ministerijos valstybės sekretore.

Diskutuojama, kokią įtaką eurui turės Europos Centrinio Banko (ECB) likvidumo didinimo operacijos (angl. LTRO). Nemaža dalis rinkos dalyvių mano, kad tai negrįžtamai susilpnins eurą, ir ECB sprendimai jau yra prilyginami JAV ir Didžiosios Britanijos centrinių bankų vykdytiems kiekybinio skatinimo sprendimams (angl. quantitative easing), po kurių šių šalių valiutos ženkliai susilpnėjo prieš kitas pagrindines pasaulio valiutas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ („S&P“) sumažino Graikijos skolinimosi reitingą iki „atrankinio mokesčių nevykdymo“, informuoja BBC. S&P teigia, kad sprendimą lėmė susitarimo su skolintojais sąlygos. Anksčiau agentūra Graikijos skolinimosi reitingą jau buvo sumažinusi iki „šlamšto“ lygio. Praėjusią savaitę euro zonos finansų ministrai susitarė dėl antrojo 130 mlrd. eurų paskolų paketo Graikijai, o privatūs kreditoriai ir investuotojai sutiko nurašyti 53,5 proc.

Jau aišku, kad euro zonos krizė truks ir visus 2012 metus, nors akcijų rinkos anksti atsigavo – vasarį. Derybos tarp Graikijos ir bankų dėl Graikijos valstybės skolos jau galbūt baigėsi, tačiau pakankamas bankų dalyvavimas susitarime abejotinas. O Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iškėlė oficialaus sektoriaus skolos sumažinimo klausimą. Tuo buvo pasiųsta žinutė, kad privačių obligacijų turėtojų „apkarpymas“ gali būti nepakankamas norint Graikijai grąžinti finansinį stabilumą.

Euro zonos lyderiai kovo 2 d. surengs specialų viršūnių susitikimą, kurio metu aptars Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir išrinks naują euro zonos vadovą. Prognozuojama, kad juo taps Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, informuoja AFP. Europos Sąjungos (ES) lyderiai kitą viršūnių susitikimą rengs kovo 1-2 dienomis, o H. Van Rompuy, realiausias kandidatas eiti naujas 30 mėnesių trukmės pareigas, nusprendė antrąją susitikimo dieną surengti specialų susitikimą.

Graikija bankrutavo, buvo pažeminta ir skęsta ugnyje. Kokiu būdu šalis, kurioje gimė demokratija, priėjo liepto galą? Graikijoje, demokratijos lopšyje, ir šiandien nėra įmanoma protestuoti, nors karinę diktatūrą čia nuvertė dar 1974-aisiais, teigia „The Guardian“. Sekmadienio vakarą dešimtys tūkstančių graikų pabandė surengti taikią demonstraciją prie parlamento rūmų. Prieš juos tuojau pat buvo panaudotos ašarinės dujos.

Europa ir toliau laikosi įsikibusi į Graikiją, tačiau pastaroji ir toliau tolsta nuo euro. Šalies nenoras nusileisti gali paskatinti pagalbą teikti geranoriškesnėms valstybėms, praneša „Newsru“. Graikijos vyriausybei reikia tuo pačiu metu susitarti su kreditoriais dėl skolos nurašymo, su partijomis dėl naujos taupymo programos palaikymo ir su įtūžusiai gyventojais, kurie vėl streikuoja ir mitinguoja.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso antradienį patikino, kad Graikija liks euro zonoje. Tokią nuomonę jis pareiškė po to, kai Komisijos vicepirmininkė Neelie Kroes pareiškė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nenugramzdintų bendros valiutos sąjungos į krizę, informuoja AFP. „Norime Graikijos euro zonoje. Graikijos pasitraukimo iš euro zonos kaina būtų didesnė nei tolesnės paramos jai teikimas“, – žurnalistams sakė J. M. Barroso.

Daugiau kaip pusė Vokietijos gyventojų mano, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos ir vėl įsivesti savo nacionalinę valiutą drachmą. Tai rodo naujausio sociologinio tyrimo duomenys, kuriuos sekmadienį paskelbė laikraštis „Bild am Sontag“. Tokios nuomonės yra 53 procentai apklaustųjų. Matyti Graikiją euro zonoje nori tik 34 procentai suaugusių VFR gyventojų. Sekmadienį vyksta intensyvios derybos, kurių tikslas – suderinti dar 130 milijardų eurų pagalbos suteikimo Graikijai sąlygas.

Neseniai spaudoje buvo pareikštas visai pagrįstas nusivylimas dėl lietuvių provincialumo. Marius Laurinavičius, svarstydamas apie bendrapiliečių reakcijas dėl vadinamojo ES fiskalinio stabilumo pakto parašė: „...susidaro įspūdis, kad tai, kas vyksta ES, mums tarsi tolima ir nelabai svarbu“. (Pilnas pakto pavadinimas - Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutartis.

Bendra Europos valiuta išliks tik tuomet, jei euro zona taps federacija, ketvirtadienį laikraštyje „Lidove noviny“ išspausdintame straipsnyje teigia Čekijos premjeras Petras Nečasas, kuris taip pat klausia, ar Čekijos Respublika nori įsivesti eurą pagal naujas sąlygas ir kada šalis turėtų tai padaryti. „Šiuo metu euro zona neturi kito pasirinkimo –arba ji suirs, o to nenori niekas, arba ji pereis prie federalinio ekonominio subjekto“, savo straipsnyje rašo P. Nečasas.

Trečiadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pradėjo vizitą Kinijoje ir, norėdama dar kartą patikinti šalį, kad euro zonos skolų krizė yra valdoma, pareiškė, jog euras „sustiprino Europą“, praneša AFP. Taip A. Merkel sakė savo kalboje Pekine, kur ji susitiks su ministru pirmininku Wen Jiabao ir prezidentu Hu Jintao.

Briuselyje Europos Sąjungos vadovai tariasi dėl griežčiausios iki šiol Bendrijoje finansinę drausmę įtvirtinančios sutarties. Jei politikams pavyks susitarti, dokumentas galėtų būti pasirašytas jau kovą. Lietuva pritaria šios sutarties nuostatoms, tačiau mano, kad mūsų šaliai iki įstojant į euro zoną reikėtų taikyti tik dalį sutarties. Du mėnesius ekspertų derinta finansų drausmės sutartis Europos Sąjungos lyderiams ant stalo padėta galutinai pataisyti.

27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vadovai Briuselyje susirinko į neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuriame turėtų būti pritarta Europos finansinės drausmės sutarčiai. Taip pat bus svarstomos priemonės Europos ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad sutartis nepakankamai ambicinga, praneša BBC.

Pirmadienį prasidėsiančiame ES viršūnių susitikime pagrindinė diskusijų tema bus euro zonos krizė, didžiausią dėmesį skiriant ekonomikos augimui ir „protingai“ biudžeto drausmei. Dauguma ES narių, išskyrus Didžiąją Britaniją, tikisi pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, praneša BBC. Bedarbių skaičius Europos Sąjungoje viršija 23 mln. žmonių, ir baiminamasi, kad biudžeto apkarpymas pakenks verslo plėtrai ir perkvalifikavimui.

Šiais metais turėtume gerokai priartėti prie galimybės įsivesti vieningą Europos Sąjungos (ES) valiutą. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas šiemet vertins Lietuvos atitiktį Mastrichto kriterijams, rašo „Lietuvos žinios“. Kai kurių ekonomistų vertinimu, realu, kad Lietuva juos atitiks dar šiemet, taigi jau 2014-aisiais galėtume įsilieti į euro zoną. Neviršijus reikiamo biudžeto deficito lygio ir aprimus infliacijai formalių kliūčių tam gali nebelikti.

Vasarą reitingų agentūra „Standard & Poor's" (S&P) sumažino neliečiamu laikytą JAV AAA skolinimosi reitingą. Pasaulis nesugriuvo. Sausio viduryje ta pati agentūra užsimojo dar labiau: vienu laipteliu nukirto antros pagal dydį Europos ekonomikos Prancūzijos aukščiausią reitingą, kuris nebuvo liestas nuo pat 1975 metų. Kartu su juo per vieną vietą žemyn buvo sumažinti Austrijos, Maltos, Slovakijos ir Slovėnijos reitingai, o per du – Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Kipro.