euras

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pirmadienį perspėjo, kad dėl Europos skolų krizės JAV ekonomika per ateinančius keletą mėnesių ir toliau susidurs su priešiniais vėjais, tačiau taip pat prognozavo, kad euro zona ir bloko valiuta išliks. „Nemanau, kad europiečiai leis eurui žlugti, tačiau jie turės imtis ryžtingų veiksmų. Kuo greičiau jie jų imsis, tuo mums bus geriau“, – per lėšų rinkimo renginį Niujorke sakė B. Obama.

Visi kas netingi ieško išeičių iš euro krizės, tačiau bėda ta, kad daugelis sprendimų apsiriboja dviem alternatyvomis. Siūlomi euro zonos gelbėjimo planai tėra tik skirtingos šių dviejų kelių variacijos, rašo „Spiegel“. Pastaruosius kelis metus Europoje buvo taikomas taupymo režimas ir gelbėjimo paskolos ant bankroto slenksčio atsidūrusioms valstybėms. Nepaisant to vis garsiau girdisi politikų ir ekonomistų kalbos, jog Graikijos laukia nekontroliuojamas bankrotas.

Dauguma vokiečių mano, kad jų šaliai būtų geriau neturėti euro, o šalies ekonomikos ministras dar kartą suabejojo Graikijos ateitimi bendros valiutos bloke, praneša AFP. Remiantis Vokietijos laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu atliktos apklausos rezultatais, 51 proc. vokiečių mano, kad didžiausiai Europos ekonomikai geriau sektųsi už euro zonos ribų, o 29 proc. apklaustųjų teigė, kad tada Vokietijos padėtis būtų blogesnė. 71 proc.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai penktadienį dar kartą patikino, kad dės visas pastangas ir išsaugos euro zoną, rašo „telegraph.co.uk“. Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) penktadienį taip pat sakė, kad labai palankiai sutiko Europos centrinio banko pažadus padaryti viską, ką reikės, kad euro zona būtų išsaugota, tačiau pabrėžė, kad šalys turi įgyvendinti būtinas reformas.

Europos centrinis bankas pasirengęs daryti viską, ko prireiks, kad išsaugotų eurą, pareiškė banko vadovas Mario Draghi. Toks jo pareiškimas iš karto išjudino Europos akcijų biržas ir sustiprino eurą. Tai taip pat sumažino obligacijų pelningumą. Ispanijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas, kuris anksčiau pasiekė rekordinius 7,6 proc., vėl nukrito iki 7 proc. Obligacijų pelningumas parodo palūkanų normą, kurią valstybė turės sumokėti už pasiskolintas lėšas, praneša BBC.

Šiuo metu yra 90 proc. tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną per artimiausius 12–18 mėnesių, tvirtina banko „Citi“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris. W. Buiteris, kuris gegužės mėnesį sugalvojo terminą „Grexit“, paskutinį pusmetį nuolat vertina tokio įvykio tikimybę. Šiandien jis jau praktiškai įsitikinęs, kad pirmoji euro zonos narė, kuriai buvo suteikta finansinė parama, neturės kito pasirinkimo kaip tik palikti vieningos valiutos sąjungą.

Siaučiant euro zonos skolų krizei blokui nepriklausančios Europos Sąjungos šalys euro įsivedimą vertina vis atsargiau, informuoja „EUobserver“. Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas „The Financial Times Deutschlan“" sakė, kad, nors jo šalis ir atitinka narystei euro zonoje keliamus reikalavimus, reikia palaukti ir įsitikinti dėl bloko taisyklių veiksmingumo ir ateities. „Mes nusprendėme palaukti“, – sakė S. Djankovas.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos pramonės (be naftos produktų) produkcija jau viršijo prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, išliekantis spartus Rusijos, Skandinavijos bei kitų kaimyninių šalių augimas leido Lietuvos gamintojams toliau didinti gamybos apimtis. Birželio mėnesį apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) metinis augimas buvo sparčiausias šiemet ir siekė 14,6 proc., o per pirmąjį pusmetį gamyba augo 8,9 proc.

Augant susirūpinimui, kad problemos Ispanijoje gilėja, euro kursas Japonijos jenos atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per 11 metų, informuoja BBC. Ankstyvojoje prekyboje Azijoje euro kursas jenos atžvilgiu nusmuko iki 94,71 jenos, žemiausio lygio nuo 2000 m. lapkričio. Penktadienį Ispanijos Valensijos regionas paprašė centrinės valdžios suteikti finansinę paramą iš naujojo gelbėjimo fondo, netrukus po to Madrido skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo.

Analitikams, politikams diskutuojant, ar tikslinga Lietuvai būti euro zonoje ir kada mūsų šalis galėtų įsivesti eurą, ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras prof. Povilas Gylys siūlo nesukeliant panikos pagalvoti, ar Lietuvai apskritai prasminga eiti į euro zoną, ar mūsų joje kas nors laukia, ir ragina pasvarstyti galbūt apie visai kitokią valstybės finansų strategiją.

Birželio mėnesį 1000 kub. m gamtinių dujų pardavimo kaina bendrovės klientams, nebuitiniams vartotojams, palyginti su geguže, sumažėjo 30 litų (nuo 1469 iki 1439 Lt už 1000 kub. m). Pasak AB „Lietuvos dujos“, birželio mėnesio dujų kainos pokyčius lėmė gegužės mėn. pradėjusios mažėti naftos produktų kainos tarptautinėse rinkose, tačiau teigiamą efektą mažina ir toliau JAV dolerio atžvilgiu silpstantis euras.

Lietuvai, vos prieš du dešimtmečius ištrūkus iš ilgalaikio įkalinimo buvusioje Sovietų Sąjungoje, gyvybiškai svarbu siekti euro klubo, net jei jis šiuo metu patiria tam tikrų sunkumų, teigia „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus generalinis direktorius Gintaras Maželis. „Turėdami Lietuvoje eurą, visiškai eliminuotume bet kokias spekuliacijas apie galimą lito devalvavimą.

Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas trečiadienį pareiškė, kad Bulgarija kol kas neketina prisijungti prie Antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II), dar vadinamo euro zonos laukiamuoju, o tokį sprendimą pagrindė regiono ekonominėmis problemomis, informuoja AFP. „Bulgarija šiuo metu nenori prisijungti prie VKM II. Nepaisant to, kad mes norime žengti šį paskutinį žingsnį į euro zoną, nemanau, jog mums naudinga tai padaryti būtent dabar.

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“. Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai atvyksta į viršūnių susitikimą Briuselyje labiau susiskaidę nei bet kada; nepanašu, kad griežta Vokietijos pozicija, susiklosčius sudėtingai situacijai euro zonoje, nors kiek sušvelnės. Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo šalyje raginama išsaugoti per viršūnių susitikimą savo kietą poziciją ir atmesti visas pastangas priversti Berlyną tapti Europos partnerių ar bankų skolų garantu.

Jungtinės Karalystės laukia „įdomus pasirinkimas“ dėl to, ar reikėtų šaliai įsivesti eurą, sako buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas. Jei dabartinė valiutos krizė bus išspręsta, sunku nuspėti, kokia bus Didžiosios Britanijos pozicija euro klausimu, skelbia BBC. Pats T. Blairas mano, kad Jungtinė Karalystė vis dar turėtų būti atvira galimybei įsivesti eurą.

Ką bendro turi mokslininkas iš Mary Shelley siaubo istorijos daktaras Viktoras Frankenšteinas, ir euro valiutos kūrėjai turi bendro? Atsakymas paprastas: jie sukūrė visa naikinančias pabaisas. Euras nėra labiau piniginis vienetas nei pabaisa, daktaro Frankenšteino sukurta pabaisa buvo žmogus. Kad ir kokie būtų panašumai – jie tik paviršutiniai. Valdžiai tiek pat reikėjo sukurti naują piniginį vienetą, kiek reikia sukurti naują individą.

Kontroversiškasis buvęs italų premjeras Silvio Berlusconi yra turbūt didžiausias trofėjus, kurį kol kas spėjo sumedžioti euro zonos krizė, rašo CNN. Vis dar diskutuojama, ar buvęs Italijos ministras postą paliko dėl sekso skandalo su nepilnamete, ar dėl nesubalansuoto biudžeto. Tačiau aišku viena – jis yra kaltas už tai, kad Italija, prisijungusi prie euro zonos, prarado tradicinį šalies būdą susitvarkyti su ekonominiais ciklais – valiutos devalvaciją.

Italijos premjeras Mario Montis perspėjo, kad jei kitas ES šalių lyderių susitikimas, numatytas kitą savaitę, bus nesėkmingas, jo padariniai gali būti apokaliptiniai, visų pirma politikos požiūriu, rašo britų laikraštis „The Guardian“. Prieš ES viršūnių susitikimą Italijos lyderis penktadienį Romoje ketina susitikti deryboms su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Ispanijos ministru pirmininku Mariano Rajoy.

Geriausi aukso laikai baigėsi, euras turėtų toliau silpnėti prieš dolerį, o naftos kainos šiandien yra ekonomikos plėtrai priimtinesniame lygyje, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Auksas pradeda savo kelią žemyn. Padėtis ne tokia paprasta – aukso kaina truputį sumažėjo, bet atsiranda trumpalaikių veiksnių, kurie gali kilstelėti jo kainą“, – pristatydamas ekonomikos apžvalgė sakė ekonomistas.

Susirūpinimas dėl ES ir jos bendros valiutos jau daugiau nei metus purto finansų rinkas. Valiutų krizės pajėgios tai daryti, ypač turint omeny užsienio valiutų rinkos dydį, greitų ir dramatiškų svyravimų galimybę bei prekybos jėgą ir pagreitį. Pastaruosius tris dešimtmečius, kai dauguma valiutų pradėjo plaukioti paklusdamos rinkos jėgoms, pasaulis sulaukė kelių dramatiškų įvykių, kurie supurtė rinkas kelioms savaitėms, mėnesiams, net metams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad Europos požiūris į euro zonos skolų krizę jam teikia pasitikėjimo, tačiau jis norįs, kad Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalys didesnį dėmesį kreiptų į JAV užsienio skolą, informuoja AFP. „Man suteikia pasitikėjimo tai, kaip Europos Komisija, su kuria retai sutariame, ir euro zonos šalys ketina įveikti problemas, su kuriomis susidūrė“, – baigiantis G20 susitikimui žurnalistams sakė V. Putinas.

Prieš penkiasdešimt metų Antrojo pasaulinio karo nualintoje Europoje susikūrė Europos anglies ir plieno bendrija. Sąjunga, skirta apjungti Prancūzijos, Vakarų Vokietijos ir Beneliukso šalių anglies ir plieno industriją, per pusę amžiaus išsivystė į gigantišką 27 šalių sąjungą. Daugelis iš dabartinių narių net neegzistavo 1952 metais. Europos Sąjungos vizija šiuo metu atsidūrė kryžkelėje ir per ateinančius mėnesius gali pradėti byrėti, rašo CNN.

Nors Graikijos rinkimus laimėjo proeuropietiška partija, pritarianti taupymo priemonės ir likimui euro zonoje, „Citi“ ekonomistai ir toliau galvoja, kad Graikija atsisakys euro. „Europos pareigūnai džiaugiasi rinkimų rezultatais, tačiau tuo pačiu parodė, kad nauja vyriausybė turi labai mažai vietos pakeisti dabartinę finansinės pagalbos programą“, – teigia „Citi“ analitikas Juergenas Michelas.

Preliminariais duomenimis, konservatyvi Naujosios demokratijos partija sekmadienį įvykusiuose Graikijos parlamento rinkimuose iškovojo apie 30 procentų balsų ir turės 130 deputatų mandatų iš 300. Tai naktį į pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“. Daugumą Naujajai demokratijai užtikrina taisyklė, pagal kurią daugiausia balsų surinkusi partija papildomai gauna 50 vietų parlamente.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pasiūlė Europos lyderiams 120 mlrd. eurų augimo sutartį, remdamasi laikraščio "Le Journal du Dimanche" informacija praneša AFP. Laikraščio žurnalistai teigia, kad gavo laišką, kurį F. Hollande'as ketvirtadienį išsiuntė Europos lyderiams. Laiške F. Hollande'as siūlo keletą priemonių, tarp kurių yra finansinių sandorių mokestis bei investicijos, skirtos skatinti naujų darbo vietų kūrimą. "Dėl priemonių, siekiančių 120 mlrd.

Birželio 17 dieną, sekmadienį, Graikijoje vyksta išankstiniai parlamento rinkimai. Rinkimų rezultatai nulems, ar atsiras galų gale Graikijoje vyriausybė, kuri sugebės susidoroti su žiauria finansine krize, kurį ir toliau kankina šalį. Balsavimas Graikijoje vyks jau antrą kartą per pastaruosius pusantro mėnesio.

Dėl lūkesčių, kad centriniai pasaulio bankai pagelbės, jei skolų krizės kamuojamoje Europoje pablogėtų padėtis, šiek tiek pakilo euro kursas JAV dolerio atžvilgiu, praneša AP. Sekmadienį prekybininkai atidžiai stebės parlamento rinkimus Graikijoje. Jeigu naujoji valdžia nesutiks su gelbėjimo sandorio sąlygomis, gali būti, kad Graikijai teks palikti euro zoną. Tai pakenktų pasitikėjimui euro valiuta ir sutrikdytų finansų rinkas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neketina kuo greičiau įsivesti eurą, ir pabrėžia griežtos ir atsakingos fiskalinės šalies politikos laikymąsi. „Lietuvoje nenustatyta datos, kada įsivesime eurą. Tai gali būti naudinga, kad pasirengtume viduje. Neketiname kuo greičiau įsivesti euro.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ antradienį sumažino dviejų didžiausių Kipro bankų reitingą, praneša AFP. Kipro bankai, teigiama „Moody's“ išplatintame pareiškime, patirs didelių nuostolių tuo atveju, jeigu Graikija pasitrauks iš euro zonos.

Euro kūrimo pradžioje tylėję specialistai dabar pripažįsta, kad Europos valiutos schema yra ydinga. Kintant pasaulio ekonomikai ir finansams prie jų taikosi ir valiutų sistemos. Tačiau euro zona sumeistrauta taip, kad šalims tenka tarnauti eurui ir taikytis prie jo, o ne atvirkščiai. Bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta buvo sukurta siekiant įgauti ekonominį stabilumą, išvengti devalvacijos ir kainų šuolių.

Ispanijos ministras pirmininkas Marjanas Rachojus (Mariano Rajoy) teigė, kad euro zonos šalių finansų ministrų sprendimas padėti Ispanijos bankams taps euro pergale, informuoja BBC. „Laimėjo euro patikimumas“, - reporteriams sakė M. Rachojus. Šeštadienį euro zonos ministrai sutiko suteikti 100 milijardų eurų paramą Ispanijos bankams.

Remiantis naujos apklausos rezultatais, dauguma Vokietijos gyventojų nostalgiškai ilgisi savo senosios valiutos – markės, rašo „EUobserver“. 55 proc. apklaustųjų sakė maną, kad Vokietijai geriau reikėjo pasilikti markę, o ne įsivesti eurą. Taip manančiųjų dalis, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, išaugo 9 proc. 53 proc. apklaustųjų teigė, kad dėl bendros valiutos šalis patyrė žalos, o 56 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad nerimauja dėl savo santaupų.

1992 metais tai buvo 15 valstybių valiutos sąjunga. Po dviejų metų, biudžeto deficitų augimas prarado kontrolę, įsiviešpatavo hiperinfliacija, o ekonomikos susitraukė. Sovietų Sąjungos rublio zonoje liko tik dvi narės.

Dėl ekonominės ir politinės krizės Graikijoje kas antras vokietis yra už šios šalies pasitraukimą iš euro zonos, rodo apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra AFP. 49 proc. Vokietijos gyventojų teigė norintys, kad Atėnai atsisakytų bendrosios Europos valiutos. 39 proc. mano, kad graikai turėtų likti euro zonoje. Be to, dauguma respondentų pareiškė remiantys kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) taupymo kursą. 63 proc.

Naujasis Prancūzijos finansų ministras Pierre'as Moscovicis neatmeta Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybės. Jei Atėnai po birželio 17-ąją vyksiančių parlamento rinkimų, kaip sutarta, netęs savo taupymo politikos, toks klausimas „be abejonės kils“, pareiškė jis per valstybinę televiziją. „Tačiau mes labai norime, kad Graikija liktų euro zonoje“, – pabrėžė ministras.

Kinijos vyriausybė nurodė pagrindinėms institucijoms, tarp jų ir centriniam bankui, sudaryti veiksmų planą, skirtą susidoroti su galimomis ekonominėmis grėsmėmis Graikijos pasitraukimo iš euro zonos atveju, pirmadienį „Reuters“ informavo trys šaltiniai Kinijoje. Anot jų, plane gali būti numatytos priemonės, skirtos palaikyti juanio stabilumą, aktyvesni tarpvalstybinių kapitalo srautų tikrinimai ir griežtesnė politika, skirta stabilizuoti vidaus ekonomiką.

Milijardierius investuotojas Georgas Sorosas įspėjo Vokietiją, kad jai liko trys mėnesiai išgelbėti euro zoną arba bus rizikuojama sunaikinti Europos Sąjungą ir sukelti „prarastąjį dešimtmetį“, rašo „The Telegraph“. Kalbėdamas konferencijoje Italijoje, Georgas Sorosas sakė, kad euro zonos likimas tvirtai priklauso nuo Vokietijos. Šią jis ragina pritarti priemonėms, kurios padėtų regiono bankų gelbėjimo sistemai ir palengvintų skolinimosi sąlygas labiausiai bėdų prispaustoms šalims narėms.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis apkaltino žiniasklaidą savo nepavykusio pokšto apie eurą viešinimu, rašoma „The Times“. Penktadienį, birželio 1 dieną, savo „Facebook“ puslapyje jis išreiškė „beprotišką idėją“, kad Italijos bankas turėtų pradėti spausdinti arba eurą, arba nacionalinę valiutą. Pasak jo, jeigu Europos centrinis bankas nepradės leisti pinigus, Italijos vyriausybei teks imtis drąsos eurui pasakyti „viso gero“, praneša lenta.ru.

Už Graikijos pasitraukimo iš euro zonos klausimo slypi ne tik visos euro zonos ateitis, tačiau ir mito apie klestinčią Europą likimas. „Saujos“ neužteks Išvertus iš senovės graikų kalbos, „drachma“ reiškia „sauja“. Drachma – taip pat ir senoji Graikijos valiuta, prie kurios jau artimiausiu metu Graikijai gali tekti sugrįžti. Tačiau „saujos“ pinigų išmokėti susikaupusioms skoloms tikrai gali nepakakti.

Aukščiausią lygį per trejus metus pasiekęs Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas euro atžvilgiu paskatino britus leistis į alkoholio medžioklę kitapus Lamanšo sąsiaurio, rašo dailymail.co.uk. Euro zonos krizės metu vieningos valiutos vertė smarkiai krito kitų valiutų atžvilgiu. Viena iš tokio nuosmukio pasekmių – išaugęs keleivių skaičius keltuose iš Britanijos į Prancūziją.

Nė viena iš aštuonių norą prisijungti prie euro zonos pareiškusių valstybių reikiamų standartų šiuo metu neatitinka, pažymima naujausioje trečiadienį paskelbtoje Europos centrinio banko (ECB) ataskaitoje.

Didžioji Britanija ruošiasi galimam imigrantų antplūdžiui tam atvejui, jei žlugtų euro zona, ir iš Graikijos bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Jungtinę Karalystę plūstelėtų darbo ieškančių žmonių banga. Apie tai šeštadienį prasitarė Britanijos vidaus reikalų ministrė Theresa May. Kaip skelbia Britanijos spauda, Th. May nekonkretizavo, kokių veiksmų tokiu atveju imtųsi šalies valdžia. Šiuo metu kiekvienos euro zonos narės piliečiai turi teisę dirbti kitoje šalyje.

Nepaisant visų Europos politikų pastangų ir tarptautinių finansinių organizacijų bandymų įveikti finansų krizę, euro zona ir toliau krečiama problemų, rašoma BBC. Kyla susirūpinimas, kad ši krizė gali pradėti vis labiau daryti įtaką valstybėms, nesančioms euro zonoje. Žymūs ekonomikos ir verslo ekspertai iš viso pasaulio valstybių, nepriklausančių euro zonai, pasidalijo savo mintimis apie susidariusią situaciją.

Gali praeiti daug laiko, kol paaiškės, kas formuos naująją Graikijos vyriausybę, ir kokia bus šalies pozicija Europos Sąjungos (ES) ir tarptautiniams skolininkams prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu. Tačiau jau dabar aišku, kad neapibrėžtumas dėl Graikijos politinės padėties kelia sumaištį finansų rinkose, o netikrumo jausmas išliks ir po rinkimų. Papildomos sumaišties priešrinkiminiu laikotarpiu įneša patys graikai.

Graikijos skolų krizė ir lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas gali pagerinti Lietuvos galimybes įsivesti eurą 2014 metais, mat mažėjančios prekių kainos mažina infliaciją, „Bloomberg“ teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet kuo blogesnė padėtis pasaulyje, mažesnė naftos kaina, tuo tokia šalis kaip mūsų turi daugiau šansų atitikti infliacijos kriterijus“, – teigė I. Šimonytė. Pasak ministrės, euro įsivedimas 2014 metais – realus tikslas.

Praėjusią savaitę euro kursą smukdė žinios apie naujas aplinkybes, susijusias su politiniu nestabilumu Graikijoje, bei naujienos apie Ispanijos bankų krizę. Europos centrinis bankas (ECB) pranešė nutraukiantis piniginę veiklą kai kuriuose graikiškuose bankuose, Ispanijos obligacijų aukciono metu pajamingumai pakilo dar aukščiau, Europos akcijos pigo, o kredito reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino 16 Ispanijos bankų reitingus.

Šveicarijos priežiūros tarnybos nubaudė Vokietijos kompaniją BMW 156 mln. frankų (163 mln. JAV dolerių) už trukdymus parduoti automobilius šveicarams už Šveicarijos ribų. Pastaraisiais metais nemažai šveicarų, panorę stambių pirkinių, renkasi Vokietiją, Italiją ar kitas Europos šalis, kuriose įvestas euras, nes dėl skolų krizės euro zonoje euro kursas franko atžvilgiu gerokai nukrito, dėl to pirkiniai, apmokami frankais, nėra naudingi.

Euro zonai susiduriant su vis didesnėmis problemomis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nespekuliuoti datomis, kada Lietuva galėtų įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą, ir pabrėžia, kad negalima supriešinti taupymo ir ekonomikos skatinimo politikos. Tokią poziciją Lietuvos vadovė išsakė Briuselyje prieš prasidedant neformaliam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. „Aš manyčiau, kad vėl spekuliuoti dėl datų nereikėtų.