euras

Pasaulinis ekonomikos atsigavimas baigia išsikvėpti, palikdamas euro zoną nedidelėje recesijoje, o JAV netrukus gali ištikti toks pat likimas, pirmadienį sumažinusi savo prognozes pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurią cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Dar didesnis ekonominio nuosmukio pavojus gresia, jei euro zona nesugebės pažaboti skolų krizės ir JAV politikams nepavyks susitarti dėl išlaidų mažinimo plano, perspėja EBPO.

Prie pagrindinių euro zonos gelbėtojų būrio jau greitai gali prisidėti ir Kinija. Ilgai neapsisprendęs dėl paramos, padėsiančios ES kovoti su skolų krize, lapkričio 15 d. Pekinas apibrėžė sąlygas šiai Kinijos pagalbai gauti. Norėdama gauti paramą Europa privalo sutikti su viena iš trijų sąlygų: suteikti Kinijai daugiau įtakos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), pakelti jos ekonominį statusą Pasaulio prekybos organizacijoje arba atšaukti embargą Europos ginklų tiekimui į Kiniją.

Vokietijos ekonomikos ministras ir vicekancleris Filipas Resleris (Philipp Resler) Europos Komisijos planą kurti bendrąsias euro zonos obligacijas pavadino „neatsakingu“ ir patvirtino, kad Vokietija ir toliau pasisakys prieš jį. Jo nuomone, Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) buvo neteisus, vėl pradėdamas diskusiją dėl Europos obligacijų kūrimo tikslingumo.

Italijos skolinimosi reitingai pasiekė žemiausią lygį nuo to laiko, kai šalis įstojo į Europos Sąjungą, praneša „Reuters“. Tai sukelia papildomą spaudimą naujai suformuotai Italijos ministro pirmininko Mario Monti'o vyriausybei. Italija rekordines 6,5 proc. palūkanas už vertybinius popierius buvo priversta mokėti po katastrofiško Vokietijos obligacijų aukciono, o Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos šalių lyderiai nepadarė jokios pažangos spręsdami augančią skolų krizę.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika po truputį atsigauna. Visgi situacijos Europoje blogėjimas, ypač Lenkijos ir Vokietijos ekonomikų lėtėjimas, gali turėti didelę įtaką 2012 metais – Lietuvos ekonomika atsigaus lėčiau. Dabartinė padėtis skiriasi nuo 2007–2008 metų, kai stebėjome ekonomikos perkaitimą. Todėl galvodami apie 2012 metus nenumatome ekonomikos „sprogimo“. Šiuo metu situaciją labiau veikia išoriniai, o ne vidiniai veiksniai.

Sveiki atvykę į 2021 metų Europą. Prabėgo dešimtmetis nuo 2010-2011 metų skolų krizės, pareikalavusios mažiausiai dešimties vyriausybių atsistatydinimo. Kai kas išliko po senovei, tačiau daug kas per tą laiką pasikeitė. Savo įžvalgomis apie galimą ateities scenarijų „The New York Times“ dalijasi profesorius Nialas Fergusonas. Euras vis dar tebėra vieninga visos Europos valiuta, tačiau banknotai ir monetos beveik nebenaudojami, dauguma atsiskaitymų vykdoma elektroninėje erdvėje.

Tarptautinė užsienio valiutų atsiskaitymų sistema „CLS Bank International“ sudaro tarpbankinių mokėjimų struktūros pagrindą, rašo dowjones.com. Šiuo metu sistemoje atliekami streso testai, kuriais stengiamasi sumodeliuoti galimą euro žlugimą ir šio įvykio pasekmes tarptautinei atsiskaitymų sistemai. Minėtas testas tapo pirmuoju požymiu, indikuojančiu tarpvaliutinių atsiskaitymų sektoriaus ruošimąsi blogiausiam galimam scenarijui.

Tyrimų bendrovės „Ramboll“ surengta apklausa atskleidė, kad jeigu šiandien Danijoje vyktų referendumas dėl euro įvedimo, dauguma – 63,2 proc. – danų balsuotų prieš, informuoja „EUobserver“. Ankstesnių „Ramboll“ apklausų rezultatai rodė pusiausvyrą tarp „taip“ ir „ne“ balsų. Pastaruoju metu euro zoną slegia sunki skolų krizės našta, todėl mažėja ir pasitikėjimas bendra bloko valiuta.

Europos sąjungą vis krečiant įvairioms krizėms ir netylant kalboms dėl euro stabilumo, kartais susilaukiame klausimų, kuriose šalyse vis tik galioja euras ir kur galima juo atsiskaityti? – rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį Berlyne susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir aptarė euro zonos skolų krizę, rašo „telegraph.co.uk“. Spaudos konferencijos metu D. Cameronas teigė, kad „tai buvo puiki diskusija tarp labai gerų draugų“. D. Cameronas tikino, kad stiprus ir tvarus euro kursas yra nacionalinis Didžiosios Britanijos interesas. „Akivaizdu, kad mūsų nuomonės nesutampa visais Europos politikos klausimais, tačiau nesutarimai išsprendžiami.

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi? Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta. Politinė suirutė Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų.

Euro zonos žlugimas sunaikintų pusę Europos ekonomikos vertės, o tai nugramzdintų regioną į 1930-ųjų masto depresiją, perspėjo Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, rašo telegraph.co.uk. J. M. Barroso pažymėjo, kad 17 narių turinčios euro zonos arba 27 narių Europos Sąjungos (ES) žlugimo pradinė kaina siektų iki 50 proc. Europos bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl tokio ekonominio šoko Europoje susidarytų sąlygos ekstremizmui ir susiskaldymui.

Drebant euro pamatams, vis garsiau skamba diskusijos, kam Lietuvai tas euras apskritai reikalingas. Gal nebeverta minti takų jo link. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai“ dalyvavę pašnekovai vieningai sutarė, kad euras Lietuvai ne siekiamybė, o būtinybė.

Tarkime, Graikija šiuo metu yra lyg padegamoji virvutė. Bet ar Italija netaps ta bomba, kuri susprogdins euro zoną ir galbūt net visą Europos Sąjungą?  Italija negalėtų pasigirti gera finansine būkle, tuo labiau jos ekonomiką dažnai atakuoja įvairūs finansų spekuliantai. Kita vertus, Italijos ekonominiai ir finansiniai pagrindai nėra tokie jau blogi. Blogai yra tai, jog nesibaigiantis politinis chaosas šalies viduje nuolatos atbaido užsienio investitorius ir kenkia šalies rinkų veiklai.

Vokietijos eksportuotojai, didžiausios euro zonos ekonomikos stuburas, teigia galintys apsieiti be bendros euro valiutos. Tai trečiadienį pareiškė BGA pramonės federacijos vadovas Antonas Boerneris, praneša naujienų agentūra AFP. „Mums svarbu laisva rinka, tačiau mums nebūtina bendra valiuta. Ar Vokietijai egzistuoja gyvenimas be euro? Taip, jis egzistuoja“, – Berlyne kalbėjo jis. Eksportuotojai „gali gyventi be euro“, pridūrė A. Boerneris.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas viešai išreiškė nepasitenkinimą Vokietijos bandymais gelbėti eurą, rašo „telegraph.co.uk“. Anot D. Camerono, „sunku suprasti“, kodėl Europos centrinis bankas (ECB), kuris yra smarkiai priklausomas nuo Vokietijos finansavimo, „nedaro daugiau“, kad padėtų skolų slegiamoms valstybėms. Sekmadienį Graikijos politikai susitarė suformuoti koalicinę vyriausybę, todėl sustiprėjo viltys, kad tarptautiniai skolintojai išmokės šaliai naują paskolos dalį.

Europa turi būti pasirengusi tam, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos, per interviu „Reuters“ pareiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas. Praėjusią savaitę euro zonos lyderiai pagrasino, kad Graikija gali atsidurti už valiutų sąjungos ribų, jeigu nesilaikys spalio 26 d. su ES pasiekto susitarimo. Pagal šį susitarimą numatyta nurašyti apie 100 mlrd. Graikijos skolos mainais į daugiametę griežto taupymo programą.

Dauguma Graikijos gyventojų yra už nacionalinės vienybės vyriausybę, kurią sudaryti siūlo valdantys socialistai, ir už euro išsaugojimą. Tokią išvadą leidžia daryti sekmadienį šalies žiniasklaidos paskelbti viešosios nuomonės tyrimų rezultatai. Instituto „Alco“ surengtos apklausos duomenimis, kuriuos publikuoja savaitraštis „Protho Thelma“, 52 procentai graikų nori „nacionalinės vienybės vyriausybės“, o tik 36 procentai - skubių pirmalaikių rinkimų, kurių reikalauja dešinioji opozicija.

Italai dabar gyvena skurdžiau nei prieš įsivesdami eurą, pareiškė Italijos premjeras Silvio Berlusconi, penktadienį dalyvaudamas Kanuose vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių susitikime. „Anksčiau šeimai išsiversti mėnesiui užtekdavo dviejų milijonų lyrų, tačiau dabar išgyventi su tūkstančiu eurų – sudėtinga. Aš nekaltinu dėl to euro, aš kaltinu valiutos keitimų kursą“, - euobserver.com sakė Italijos premjeras.

Graikija oficialiai atmetė planus rengti referendumą dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės, informuoja „RIA Novosti“. Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos paskambino Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisarui Olli Rehnui, Vokietijos finansų ministrui Wolfgangui Schauble ir Euro grupės pirmininkui Jeanui Claude'ui Junckeriui.

Britanija kuria specialius planus tam atvejui, jei dėl Europos skolų krizės žlugtų euro zona, pareiškė šalies finansų ministras.Tai George'as Osborne'as pareiškė Prancūzijos Kanų mieste vykstančiame G20 šalių susitikime, kuriame nemažai dėmesio skiriama ir krizėms Graikijoje bei Italijoje, praneša naujienų agentūra AFP.

Euro žlugimas „susprogdintų“ visą Europos Sąjungą. Tai ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis kalbėjo per spaudos konferenciją pasibaigus pirmajai Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo dienai. „Šiuo metu bendra valiuta patiria didžiausią krizę per savo egzistavimo istoriją“, – sakė jis. „Euras – mūsų turtas, taikos Europos žemyne garantija, ir jį reikia ginti. Euro zona suims save į rankas“, – patikino Prancūzijos prezidentas.

Europos Sąjungos sutartyse nėra numatyta galimybė palikti euro zoną, nepaliekant pačios Sąjungos, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisija. Komisijos atstovė Karolina Kottova atsisakė komentuoti galimybę, kad Graikija atsisakys euro.

Graikijos ministras pirmininkas Georgijas Papandreu (Georgios Papandreou) atsisakė idėjos rengti referendumą dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniais, artimais Graikijos vyriausybės vadovui. Papildyta 17:33 val. Agentūros pašnekovų duomenimis, G. Papandreu stojo prieš referendumą per skubų vyriausybės posėdį, įvykusį ketvirtadienį.

Briuselis priėmė sprendimą: Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime patvirtintos priemonės – mažiau nei tikėtasi, bet daugiau nei nieko. Kas laukia euro? Euro gelbėjimo planas darosi vis aiškesnis, bet, pasak analitikų, jame vis dar trūksta kelių pagrindinių potėpių. Nurašys skolas Praėjusį trečiadienį ES viršūnių priimti sprendimai leido Graikijai lengviau atsikvėpti, bet nepralinksmino Europos bankų, kurie esą ,,savanoriškai“ sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolos.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy teigia, kad 2001 metais Graikijai suteiktas leidimas prisijungti prie euro zonos buvo „klaida“, informuoja BBC. Jis sako, kad tuo metu Graikija „nebuvo pasirengusi“ tokiam žingsniui. Nepaisant to, trečiadienį priimtas kovos su euro zonos skolų krize planas padės išgelbėti šalį.

ES lyderiai pritarė trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims: nurašyti 50 proc. Graikijos skolų, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc., Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų. Tokia ES lyderių ketvirtadienį paryčiais priimto euro krizės gelbėjimo plano esmė.

„Šiandien naktį konvulsijose buvo apsispręsta priimti neišvengiamus sprendimus. Alternatyva buvo tokia: arba ES griūva, nes euro zonos griuvimas yra ES griūties pradžia, arba imamasi realių žingsnių. Nors ar tie žingsniai išgelbės euro zoną, dar reikėtų pasvarstyti“, – sakė ekonomikos profesorius Povilas Gylys, komentuodamas ketvirtadienio paryčiais ES lyderių priimtą euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai.

Kone pusę metų trypčioję vietoje ES lyderiai ketvirtadienio paryčiais priėmė euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai. Pritarta trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims. Pirma, nurašyti 50 proc. Graikijos skolų. Antra, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc. Trečia, Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų.

Vieni jį seniai turi, kitiems jis – tolima ateitis. Kai kurie jo tiesiog geidžia, tačiau kiti tuo pat metu norėtų jo atsisakyti. Jis – euras, oficiali euro zonos, kuri šiuo metu yra krečiama finansinės krizės, valiuta. Pastaruoju metu viena iš aktualiausių temų, nagrinėjamų žiniasklaidoje, yra Europos Sąjungos vadovų desperatiški bandymai sukurti euro zonos gelbėjimo planą. Europos Sąjungos valstybių vadovai po ilgų diskusijų paskelbė apie sėkmingą euro zonos gelbėjimo plano priėmimą.

Trečiadienį 19 val. Lietuvos laiku Europos laukia bene svarbiausias ES istorijoje šalių lyderių susitikimas. Jo metu, Briuselyje 27  Europos valstybių vadovai trečią kartą susitiks aptarti euro zonos problemas ir tikimasi, kad  priims sprendimus, kurie padėtų šalims išvengti dar gilesnės krizės. Kaip praneša BBC,  labiausiai nesutariama, kaip padidinti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF)  finansavimą tam, kad būtų padedama labiausiai nukentėjusioms euro zonos narėms.

Antradienį aukso kaina stabili, nes investuotojai laukia Europos lyderių plano, padėsiančio įveikti euro zonos skolų krizę. Kainą taip pat palaiko fizinio aukso paklausa iš Azijos. Investuotojų optimizmas išaugo po savaitgalį vykusių Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimų. Jų metu Europos lyderiai aptarė priemones, padėsiančias kovoti su regiono krize, tačiau galutinį sprendimą jie paskelbs po trečiadienį vyksiančio posėdžio. Aukso kaina antradienį buvo mažai pakitusi ir siekė 1 tūkst.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis pareiškė, kad Varšuva kol kas neplanuoja prisijungti prie euro zonos, nors dar visiškai neseniai euras buvo Lenkijos planuose. „Euro zonai reikia gilios rekonstrukcijos, ir Lenkijai dabar būtų neprotinga prisijungti prie jo“, – teigia ministras, praneša Politlist. Euro zonos šalys pastaraisiais mėnesiais vis labiau pasineria į krizę, kuri stipriausiai smogė Graikijai, Ispanijai ir Italijai.

Visą praėjusią savaitę Vyriausybė pykosi ir taikėsi, bet susitarė dėl 2012 metų biudžeto. Šią savaitę biudžetas pristatytas Seime. Dabar Seimo narių eilė tartis, pyktis, reikalauti, įtikinėti. Kadangi 2012 metai rinkimų metai, panašu, realių ir nelabai norų užteks į valias. 500 mln. litų Vyriausybė ketina skirti sumažintoms pensijoms atkurti. Pensininkai bene vieninteliai, kuriems į kišenes įkris daugiau pinigų.

Laikas parodė, kad, nepaisant kai kurias šalis smaugiančių skolų, euras yra „didelė sėkmė“, penktadienį pažymėjo kadenciją baigiantis Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jean Claude Trichet, informuoja AP. Jis Varšuvoje susitiko su Lenkijos centrinio banko vadovu Marekas Belka, kuris savo ruožtu patikino, kad Lenkija tebenori įsivesti eurą.

Dviejų skurdžiausių euro zonos valstybių Estijos ir Slovakijos įnašai į Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) eurui gelbėti bus visų didžiausi, palyginus su šių šalių ekonomika, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Numatomas Estijos įnašas atitinka 13,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Slovakijos - 11,7 proc. BVP. Vokietijos, kurios ūkis yra didžiausias euro zonoje, įnašas į EFSF prilygsta 8,5 proc. šalies BVP. Estijos įnašas gali būti beveik 2 milijardai eurų.

Krizės šmėklai bastantis po Europą tapo madinga ieškoti kaltųjų. Žurnalistai, politikai ir ekonomistai dairosi atpirkimo ožių. Pagrindiniu taikiniu tampa bankininkai ir politikai. Bankininkai nusipelno griežto žodžio dėl neatsakingo skolinimo ir spekuliacijų, kurios vos neatvedė Airijos ir Latvijos ekonomikų prie visiško žlugimo. Nereikėtų pamiršti jų neigiamos įtakos Ispanijai ir Portugalijai.

Georges'as Sorosas ir 95 įtakingi „sunerimę europiečiai“ ragina Europos Sąjungos valdžią neleisti sugriūti pasaulio finansų sistemai. Išgelbėti euro zoną gali tik neatidėliotini ir suderinti Europos valdžios veiksmai, kitu atveju jos problemos sukels pasaulinės finansinės sistemos griūtį. Su tokiu įspėjimu į Europos Sąjungos (ES) valdžią kreipėsi Amerikos milijardierius G. Sorosas ir 95 įtakingi Europos politiniai veikėjai, ekonomistai ir verslininkai.

Slovakijos, turėsiančios prisidėti milijardais eurų prie Graikijos gelbėjimo, pavyzdys puikiai įrodo, ko Lietuva išvengė, neįstodama į euro zoną. Profesorius ekonomistas Povilas Gylys tikisi, kad bent jau šis atvejis mūsų politikams atvers akis ir jie nebetemps Lietuvos į euro zonos projektą, kuris artimiausiu metu gali žlugti. „Aš labiau mėgstu kalbėti apie tai, kodėl iki šiol dar šnekame apie stojimą į euro zoną.

Toliau griūnant Graikijos ir Italijos finansų rinkoms, Vokietija išlieka vienintele viltimi euro stabilumui išsaugoti. Tad be ryžtingų ir visą Europą apimančių Vokietijos veiksmų euras yra tiesiog pasmerktas žlugti. Visgi, pasak „Foreign Policy“, pastaruoju metu panašu į tai, jog Angelos Merkel vyriausybė greičiau sutiks rizikuoti euro zonos stabilumu nei imsis ryžtingų veiksmų jai gelbėti. Vokietijai sėkmingas euro zonos funkcionavimas buvo ir vis dar yra itin naudingas.

58 proc. Estijos gyventojų yra prieš šalies dalyvavimą Europos finansinio stabilumo fonde (EFSF), kuris dabar didinamas šalių finansiniais įnašais eurui gelbėti. Estija yra skurdžiausia euro zonos valstybė, ir jos didžiausias įnašas gali būti beveik 2 milijardai eurų. Sprendimą dėl to rugsėjo pabaigoje priėmė Estijos parlamentas. Prieš dalyvavimą gelbstint eurą vienodai nusiteikę tiek estai (57 proc.), tiek kitų tautybių gyventojai (59 proc.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jean'as Claude'as Junckeris pasiūlė 10 žingsnių, kurie, juo nuomone, padėtų išspręsti euro zonos krizę.

Slovakijos parlamentas balsavo prieš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimą nuo 440 mlrd. iki 780 mlrd. eurų ir jo galių išplėtimą, praneša BBC. EFSF didinimas buvo vertinamas kaip gyvybiškai svarbi priemonė kovojant su euro zonos skolų krize.

Daugiau kaip pusė – 54 procentai – Vokietijos gyventojų yra už ankstesnės nacionalinės valiutos – markės – grąžinimą. Socialinių tyrimų ir statistikos analizės draugijos „Forsa“ surengtos apklausos rezultatus trečiadienį paskelbė žurnalas „Stern“. Sociologai pažymi, kad didžioji dalis vokiečių, remiančių markės grąžinimo idėją, gyvena rytinėje VFR dalyje.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nusmuko iki žemiausio lygio per 8 mėnesius po to, kai Graikijos vyriausybė pareiškė, kad šaliai nepavyks pasiekti biudžeto deficito rodiklių, kuriuos šalies valdžia pažadėjo prieš kelis mėnesius mainais į finansinę paramą.

Praėjusiais mėnesiais išaugo danų pasipriešinimas galimam šalies prisijungimui prie euro zonos, praneša agentūra AFP. Remiantis antradienį paskelbtais Danijos statistikos agentūros atlikto tyrimo rezultatais, jei vyktų referendumas, prieš euro įvedimą balsuotų 50,6 proc. respondentų. 10 proc. „galbūt“ balsuotų prieš. Už eurą pasisakė 22,5 proc. apklaustųjų. 15 proc. nurodė, kad, ko gero, būtų linkę pritarti bendrosios Europos valiutos įvedimui.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis prieš gerą savaitę pagąsdino Europos parlamentą: atseit, jeigu dabar euro zona sužlugs, už 10 metų Europoje gali kilti ginkluotas konfliktas. Paskalos prilygintos Everestui Kadangi J. Rostowskio prognozės plačiai nuskambėjo, verta jas tiksliai perteikti.

Dolerio kursas ketvirtadienį toliau auga po to, kai JAV federalinis atsargų bankas perspėjo rinkas dėl „ženklių“ ekonomikos sulėtėjimo rizikų ir paskelbė apie planus pirkti ilgalaikių obligacijų už maždaug 400 mlrd. JAV dolerių. JAV dolerio indeksas, atspindintis dolerio kursą šešių pagrindinių valiutų atžvilgiu, ketvirtadienį išaugo 1,3 proc. ir siekė 78,439 punkto. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 0,8 proc., iki 1,3446 JAV dolerio.

Premjerą Andrių Kubilių stebina SEB banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos teiginiai, kad reikia labiau kelti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). „Bankininkai turėtų suprasti, kad šalies finansų stabilumas reikalauja labai apgalvotų sprendimų, ypač tokiomis nelabai ramiomis aplinkybėmis“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius.