emocijos

FIZINIAI POREIKIAI. Biologinio organizmo dėka patiriame gyvenimą. Mūsų kūnai yra ne tik labai gležni, bet ir nepaprastai elastingi. Teisėti norai labiausiai suprantami, išlaikant gerą organizmo būklę, nes pagrindiniai poreikiai glūdi fizinėje plotmėje. Jei neturi maisto, vandens — mirsi. Gal ne šiandien ar rytoj, bet ilgai netversi, nes taip sutvarkytas organizmas. Valgis ir gėrimas — svarbios egzistavimo sąlygos. Organizmo poreikis deguoniui dar didesnis, nes be oro žmogus mirtų iškart.

Duris į gegužę vyksiantį Čempionų lygos finalą atvėrusios Londono „Chelsea“ lygiosios su „Barcelona“ ekipa nepamirštamų emocijų sukėlė ne tik „mėlynųjų“ fanams, bet ir „Manchester United“ stovyklos šalininkams. Rungtynes stebėjęs ir komentavęs Garry Neville'as tiesiog netvėrė savo kailyje, kai Fernando Torresas pelnė išlyginamąjį įvartį. Karjerą baigęs „raudonųjų velnių“ veteranas šiuo metu dirba „Sky Sports“ futbolo rungtynių komentatoriumi.

Štai tokia istorija: vienas žmogus sėdėjo stotyje ir laukė traukinio. Tai nebuvo paprastas traukinys, tai – jo laimės traukinys, kuris turėjo nuvežti toli, į ramybės ir džiaugsmo, harmonijos ir santarvės, meilės ir supratimo šalį. Laukimo salės suoliukai buvo nepatogūs, tačiau dėl būsimos laimės žmogus buvo pasiruošęs kentėti nepatogumus.

Sąvoka „šventinė“ arba „pošventinė depresija“ – seniai nebe naujiena. Šį prieš šventes arba po švenčių užplūstantį minčių ir jausmų diskomfortą išgyvena daugybė žmonių. Vieni retkarčiais, kiti – kaskart artinantis šventėms ūmai pajunta, kad džiaugsmas, užuot plūdęs į širdį kaip numato sezono scenarijus, traukiasi, jį negailestingai išstumia liūdesys.

Jau seniai žinoma, kad juokas yra fizinis reiškinys, susijęs su mūsų širdies veikla, protine būsena ir socialine padėtimi. Tačiau tik visai neseniai mokslininkai pradėjo aiškintis, kodėl mes juokiamės? Kodėl mes turime prasižioti ir leisti tuos keistus garsus? Kodėl juoktis yra smagu? Kaip ir kodėl tai veikia mūsų organizmą? Į šią mūsų nerimtąją saviraiškos pusę šių laikų gydytojai žiūri labai rimtai.

Šv. Velykų sekmadienį viso pasaulio krikščionys mini Kristaus prisikėlimą, šios šventės simbolika susijusi su pavasarį įvykstančiu atsinaujinimu, naujo gamtos gyvybės ciklo pradžia. Apie tai, kokiomis nuotaikomis šių metų šventes pasitinka Lietuvos tikinčiųjų bendruomenė, ar visur skubėdami surandame laiko išgirsti ir įsiklausyti, kuo gyvena mums artimi ir brangūs žmonės, naujienų portalas Balsas.lt kalbėjosi su kunigu Robertu Grigu.

Dažniausiai kur nors išsiruošę galvojame apie kelionės tikslą: vietą, į kurią nuvyksime, vaizdus, kuriuos ten pamatysime, bet ar kada nors susimąstėte, kad kartais kur kas svarbiau už rezultatą yra pats procesas? Kartais pati nuostabiausia kelionės dalis – tiesiog grožėtis pro automobilio langą slenkančiu kelio vaizdu, būtent tai ir siūlome padaryti. Atsipalaiduokite ir mėgaukitės.

Gydytojų kardiologų teigimu, nors neigiamos emocijos yra visuotinai įvardytos kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, su jomis kovoti nėra nei gydymo schemų, nei tam tikrų specialių vaistų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Rimvydas Šlapikas įsitikinęs, jog emocinis rizikos veiksnys Lietuvoje dar nepakankamai pabrėžiamas. „Tarkime, stresas, pyktis, ūmus stresas sujaudina žmogų – jis griebiasi cigaretės, taurelės, suvalgo „ekstra“ sumuštinį, išgeria raminamą tabletę.

Šiais visuotinės skubos laikais mažai kas žino, jog Viduramžiais riteriai sau nuotakas neretai rinkdavosi pagal tai, kokius vaisius labiausiai mėgdavo širdies dama. Prieš ją pastatydavo patiekalus su įvairiais vaisiais ir atidžiai stebėdavo, kokius būtent vaisius ragauja išrinktoji. Šis egzotiškas paprotys jau senokai nugrimzdo į Letą.

Socialinės gerovės valstybėse perdegimas yra pripažinta klinikinė liga, tačiau Lietuvoje šis fenomenas tarsi neegzistuoja (nei terminas, nei požymių pripažinimas). Šią klaidą reikia ištaisyti, nes perdegusių darbuotojų Lietuvoje yra ištisos virtinės, o perdegimo pasekmės ilgalaikės ir labai žalingos tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Iš pradžių reikėtų išsiaiškinti, kas yra perdegimas, arba išsikvėpimas.

Gyvenime yra labai daug dalykų, dėl kurių nerimauja paaugliai. Kai kuriais atvejais tai gali peraugti į nerimą, o kitais atvejais tai išlieka tiesiog nuogastavimu. Pastebėta, kad yra koontinumas tarp normalaus nerimavimo ir streso. Kai nagrinėjamas stresas, jis dažniausiai aprašomas kontinumu eustresas <-> stresas <-> distresas.

Meniškos nuotraukos, kabinantys filmukai ir nuostabios grafikos gali jums padėti, tačiau kažką parduodant didžiausią įtaką turi jūsų vartojami žodžiai. Kodėl? Nes žodžiais mes kuriame santykius. Žmonės perka iš žmonių, ne robotų. Žodžiais galima tiksliau apibūdinti produktą, o vartotojams dažnai to reikia. Pakeiskite vieną žodį ir galite gauti visai kitą pardavimo efektą. Lygiai taip pat vienas neteisingai pasakytas žodis ar frazė gali sužlugdyti visą sandorį.

Jei kas nors paprašo paskolinti pinigų, prieš tai darydami gerai pagalvokite. Kad ir kaip norėtumėte padėti draugui ar šeimos nariui, yra keletas taisyklių, kurių reiktų laikytis prieš duodant grynųjų, rašo CNBC. Finansų ekspertė Suze Orman pateikia keletą skolinimo patarimų, kurie padės nuspręsti, ar galite sau leisti skolinti pinigų, ir kaip tą daryti. Ar turite atsargos fondą? Visų pirma, niekada neskolinkite pinigų, jeigu esate įsiskolinę savo kredito kortelėje.

Ko gero visiems teko bent kartą susidurti su vaikiškomis isterijomis. Kaip jas suvaldyti ir sutramdyti? Toli gražu ne kiekvienas randa teisingą išeitį. O psichologai siūlo pagrindines rekomendacijas. Analizuokite savo vaiką Vaikų isterijos gali būti kaip charakterio ar vaiko temperamento išraiška. Dažnai vaikai yra labai geri manipuliatoriai. Vaikai manipuliatoriai pripranta gauti viską, ko jie nori, būtent per isterijas. Išaiškinti vaiko elgesį per manipuliacijas padės būtent stebėjimas.

Mūsų emocijos – tai teigiamas dalykas ar kažkas, kas trukdo gyventi? Šiuolaikiniai tyrėjai teigia – nei viena, nei kita: emocijos – tai instrumentas, kuriuo naudotis turime mokytis. Juk šiame įtemptame gyvenime gerai suvokti, ką jauti pats ir ką jaučia kiti žmonės bei mokėti tuo pasinaudoti, tampa vis svarbiau. Emocinis intelektas: ką, toks yra? 100 metų atgal intelektas nekėlė jokių abejonių: jis buvo protinių sugebėjimų sinonimas.

Nors PSO ir įtraukė meilę į ligų sąrašą, tačiau mes kažkodėl vis tiek trokštame sirgti šia liga, o mokslininkai nesiliauja tyrinėję tą visais atžvilgiais nuostabų jausmą ir pateikia vis naujų sensacijų. Įsimylėjimo jausmas ne tik mažina kraujospūdį, lengvina depresijos simptomus, įtakoja greitesnį žaizdų gijimą, saugo nuo peršalimo, gali veikti kaip savotiškas analgetikas ir net priverčia tapti protingesniais. Įsimylėti  tarsi išlošti loterijoje arba.

Ką daryti, kai norisi prieštarauti tėvams arba ką daryti, kai jausmai netelpa į arbatinį šaukštelį? Ir vėl girdžiu tą patį. Nesąmonė, nesąmonė, patylėkite... Kodėl jie nieko nesupranta? Susierzinu. Negaliu susivaldyti. Trenkiu durimis, krentu ant lovos, paslepiu veidą po pagalve ir užsikemšu ausis. Nepadeda. Kovoju su savimi. Sunku. Tuomet išgirstu link mano kambario durų artėjančius žingsnius ir mano savitvardai galas.

Jeigu būčiau pirmakursė, atkeliaučiau į Vilnių su dideliu lagaminu, kuriame tarp visų mano gražiausių (juk važiuoju į sostinę!) drabužių glaustųsi mamos kruopščiai supakuoti lašiniai ir stiklainis naminių pomidorų. Ant pečių turėčiau dar mokyklos laikus menančią kuprinę, vienoje rankoje tikriausiai laikyčiau puodą, kuris niekur kitur netilpo, o kitoje – lapelį su savo naujuoju adresu.

Nustatyta, kad žmogui beveik neįmanoma ignoruoti kūdikio verksmo. Nustatyta, kad tai gali būti evoliucijos rezultatas.Net jei aplink girdime daug triukšmo, mūsų ausis automatiškai užfiksuoja vaiko verksmą dėl to, kad suaugę žmonės yra biologiškai „užprogramuoti“ reaguoti į vaiko bėdas, tvirtina mokslininkai. Į vaiko verksmą žmogaus organizmas reaguoja labai jautriai, todėl jį girdime daug aštriau ir šaižiau nei kitus aplink esančius garsus, rašo telegraph.co.uk.

Kauno „Žalgirio“ klubo aistruoliai garsėja itin kategoriška nuomone teisėjų klaidų atžvilgiu. Jei atrodo, jog arbitrų priimtas sprendimas yra abejotinas, visuomet pasigirsta gerbėjų švilpimas ir, kraštutiniais atvejais, teisėjus įžeidžiančios gerai žinomos skanduotės. Tiesa, kartais arbitrams skirtos kritikos strėlės neturi pagrindo.

Nėščiosios fizinei sveikatai medikai skiria ypač daug dėmesio, tačiau svarbus ir pačios moters psichologinis pasiruošimas. Neužtenka tik „prabūti“ Nėštumo periodu svarbu ne tik tausoti sveikatą, bet ir iki smulkmenų suplanuoti kur, kokiomis sąlygomis vyks gimdymas, nuspręsti, kieno rankoms bus lemta pirmą kartą rūpestingai prisiliesti prie naujos gyvybės ir atvesti ją į šį pasaulį.

Emocionalus ir intriguojantis Pirmojo Baltijos kanalo modernių šokių projektas „Bolero“ ir toliau žiūrovus stebina unikaliu reginiu. Antrojoje laidoje, kurios tema buvo „Miuziklai“, šokėjai ant parketo užkūrė tikrą pirtį. Pirmą kartą net dvi poras komisija įvertino aukščiausiais balais. Tačiau lietuviui Povilui Vanagui ir jo partnerei Julijai Machalinai šį kartą sekėsi prasčiau. Jų pasirodymu nusivylė ir garsus Lietuvos choreografas Jurijus Smoriginas.

Augant pagalbos ieškančių vaikų skaičiui 14 metų veiklos sukaktį mininti emocinės paramos vaikams ir paaugliams tarnyba „Vaikų linija“ savo pagalbą teiks ir internete. Tarnybos svetainėje prisiregistravę vaikai ir paaugliai galės dalintis mintimis, patirtimi ir išgyvenimais skirtingomis temomis, taip ieškodami atsakymų į jiems svarbius klausimus.

TV3 žiūrovai sekmadienį laidoje „Susitikime virtuvėje“ turės progą susipažinti su naujomis kulinarinio meistriškumo kovas pradedančiomis penkiomis poromis, tarp kurių ir populiarios merginų grupės „Yva“ narės Ieva ir Gintarė. Ankstesniuose etapuose dalyviai išsakydami kritiką stengėsi būti mandagūs ir korektiški, skirdami balus – sąžiningi ir nuoširdūs, o šį kartą žiūrovai pamatys visai kitokį, žymiai pikantiškesnį, vaizdą. Poros bus nusiteikusios labai kritiškai ir kategoriškai.

Sporto pasaulis kupinas įtampos ir ne visuomet teigiamų emocijų. Ne visi sportininkai geba jas suvaldyti, todėl kartais sporto arenose matome ne tik sportinę, bet ir tiesioginę kovą tarp oponentų. Ledo ritlys: Montrealio „Canadiens“ – Bostono „Bruins“ rungtynės 1975 metai: Vieni nuožmiausių priešų ledo ritulyje „Canadiens“ ir „Bruins“ kibo į nuožmią kovą. Atkrintamosiose varžybose į muštynes įsivėlė abu komandų suoliukai, keli fanai ir net Bostono policijos departamento nariai.

Orgazmas. Daugumai moterų tai atrodo kaip nepasiekiamas horizontas – taip arti, o tuo pačiu, taip toli. Kaip pasiekti šias magiškas aukštumas? Atsakymas glūdi čia pat. Atsakymas – tu pati! Yra dvi pagrindinės priežastys, trukdančios tau patirti taip trokštamą didyjį „O“: stresas neatskleistos klitorio paslaptys. Įveik šias dvi kliūtis ir tau prieš akis atsivers neapčiuopiami orgazmų horizontai.

Mokslininkės Lisos Kramer teigimu, nėra nieko nuostabaus, kad finansinės krizės ir nuosmukiai neretai kyla arba suintensyvėja būtent rudenį, rašo „Science Daily“. Jos naujausiame tyrime nagrinėjama metų laikų įtaka priimamiems finansiniams sprendimams. Paaiškėjo, kad žmonės tamsiuoju sezonu yra linkę vengti rizikingų finansinių sprendimų, tuo tarpu pavasarį ir vasarą jie daug mieliau neria į rizikingas investicijas.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) tvirtina, kad depresija užima ketvirtą vietą tarp visų ligų, sukeliančių didžiausią naštą ir prognozuoja, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Būtent ji lems daugiausiai mirčių.

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones. Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.

Saikingai pavydėti mylimojo nėra nieko blogo. Atvirkščiai – šiek tiek pavydo santykiuose pažadina aistrą. Tačiau ką daryti, jei troškimas pasisavinti kitą žmogų tarsi daiktą užvaldo taip stipriai, kad santykiai pradeda irti. Atrodo, jūsų santykiai būtų idealūs... Jei nebūtų pasaulyje kitų moterų.

Trečiadienį sostinės prekybos centre „Panorama“ knygą pristatė leidinių „Ieva“, „Cosmopolitan“ buvusi kūrėja Eva Tombak. Kartu su sutuoktiniu Viktoru knygą moteris rašė pusantrų metų. Ją savo draugams, bičiuliams ir gerbėjams autorė pristatė likus kelioms dienoms iki kelionės į Australiją. Joje visa Tombakų šeima planuoja gyventi, dirbti ir mokytis.

Vyras iš Kolorado valstijos (JAV) įrašė savo pavardę į bukiausių nusikaltėlių sąrašus. Negana to, kad aukos akivaizdoje jis pavogė jos telefoną, tai vėliau dar ir pakvietė ją Facebook'e būti draugais. Incidentas įvyko šeštadienio rytą, kai prabudusi Greeley Tribune šalia savo lovos išvydo nepažįstamą vyriškį. Moteriai pradėjus klykti šis griebė jos telefoną ir paspruko.

Seksas – didžiulis malonumas. Šiam teiginiui pritaria viso pasaulio vyrai ir moterys. Tačiau sutikite, malonumu jis tampa tik tada, kai gali visiškai atsipalaiduoti ir mylimojo kūne nardai lyg žuvis vandenyje. O ar per pirmuosius lytinius santykius nardome taip laisvai? Eli.lt nusiteikusi padėti visiems, kurių laukia pirmoji meilės naktis.

Su pykčiu susiduriame labai dažnai. Ir patys pykstame, ir turime atlaikyti artimų žmonių nepasitenkinimą. Būna, kad, rodos, nepelnytai aprėkia viršininkas, o būna, kad patys garsiai išsakome viską, ką galvojame apie, pavyzdžiui, eiles prie gydytojų kabinetų – kodėl reikia laukti valandą, jei esame susitarę apsilankyti tam tikru laiku? Kartais pyktis atrodo pateisinamas, kitais atvejais jaučiamės be galo įskaudinti ir nesuprasti.

Didelių ambicijų kupini sportiški automobiliai yra ne tik milžiniškos galios, bet ir per kraštus besiveržiančių emocijų užtaisai - ultimatyviausi pasaulio automobiliai gali priversti pravirkti net ir solidžius vyrus. Yra toks gana retas britų automobilis „Caterham R400“. Tai yra šiuolaikiška interpretacija legendinio Kolino Čepmeno kūrinio „Lotus 7“ tema. Tiesa, nepaprastai greita ir ultimatyvi.

Rugsėjo 1 –ąją į uostamiesčio mokyklas pirmą kartą keliaus daugiau kaip 1600 pirmokų. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras mokinių tėvus ragina pasirūpinti, kad jų atžalos saugiai pasiektų klases,  pasistengti, kad vaikai turėtų visas galimas eismo saugos priemones. „Pirmokėlių tėveliai turėtų būti ypač atsakingi. Rekomenduojama, kad bent jau pirmąsias dvi savaites jie palydėtų mažylius iki pat mokyklų durų.

„Ar praturtėjai, ar įsimylėjai, kad taip gerai atrodai?“ Tokį klausimą Vida Stanelienė yra girdėjusi daug kartų nuo tada, kai susidomėjo sveiku gyvenimo būdu, vaistažolėmis, o ėmusi taikyti įgytas žinias praktikoje atsikratė ligų. Palaipsniui visas gyvenimo sritis apėmusi harmonija suteikė jėgų ne tik atsitiesti, pasijusti laimingai, bet ir noro padėti kitiems. „Gulėjau ir valgiau...“ Dar prieš dešimtmetį Vida atrodė ir jautėsi visai kitaip.

Kai kasdienybė pradeda įgristi savo pilka monotonija, o siela verkšlena kaip nuskriaustas vaikas, sau tariu: „Laikas permainoms.“ Geriausias mano atrastas būdas atsinaujinti - kelionės. Visi keliai mane anksčiau ar vėliau atvesdavo prie vandens, kol vieną dieną supratau, kad noriu keliauti ne tolyn, bet gilyn, ir pasinėriau. Tada prasidėjo pačios paslaptingiausios ir nuostabiausios mano povandeninės kelionės.

Japonai pasistengė ir sukūrė šmaikštų aksesuarą - įvairiaspalvius plaukų lankelius - ausytes. Jose yra sensoriai, kurie reaguoja į žmogaus smegenų siunčiamus emocinius impulsus ir taip atskleidžia savijautą. Susikaupimas, atsipalaidavimas - tokius dalykus galima atskirti naudojant lankelius. Pavyzdžiui, jeigu esate atsipalaidavęs - lankelio ausytės nusilenks žemyn. Tokio išradimo pavadinimas  - Necomimi.

Kodėl vyrui ir moteriai būna taip sunku išsiskirti draugiškai ir likti draugais? Apskritai, ką reiškia frazė „likime draugais“? Gal tai tiesiog į vatą įvyniotas „mūsų santykiams atėjo galas“! O gal frazė „likime draugais“ – tai situacija, kuomet vienas partneris slapta trokšta vėl įžiebti aistros/meilės liepsną, o kitas tiesiog iš pagarbos arba slegiamas kaltės nesugeba pasakyti „VISKAS“? Prieš pradėdant kalbėti apie draugystę tarp vyro ir moters būtų „taiklu“ pacituoti Čechovą: „Moteris gal...

Antroje straipsnių ciklo dalyje apžvelgėme laisvės ir gerumo temas, kurios yra neatsiejamos nuo meilės. Šioje dalyje pakalbėsime apie lipnųjį traukos dėsnį, paskalas bei mūsų reakcijas. Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia. Traukos dėsnis yra lipnus Traukos dėsnis yra lipnus. Kai tu pasidžiaugi kitų žmonių sėkme, jų sėkmė prilimpa prie tavęs! Kai tu kažkuo žaviesi ir kažką vertini kituose žmonėse, šios savybės prilimpa prie tavęs.

Lovoje aš labai susikausčiusi. Mes su partneriu kartu jau dveji metai, jis nuolat sako, kaip mane myli, tačiau aš nieko negaliu padaryti – galvoju, jog esu jam didžiulis nusivylimas. Mano vaizduotė visada pilna neįtikėtinų seksualinių fantazijų, bet kai iš tiesų atsiduriu miegamajame, tampu drovi ir susikausčiusi. Keletą kartų vaikinas yra užsiminęs, jog galėčiau daugiau sau leisti – tai tiesiog padarytų mane laimingesne.

„Fizinis skurdas slypi jausmų skurdume“– Ralfas Valdo Emersonas Kaip tu jautiesi dėl pinigų? Daugelis žmonių pasakys, kad jie mėgsta pinigus ir jeigu neturi jų pakankamai, jaučiasi prastai. Jei žmonės turi tiek pinigų, kiek jiems reikia, suprantama, jie jaučiasi gerai. Taigi savo jausmus dėl pinigų nusakyti nesunku – jei pinigų trūksta, tu jautiesi prastai.

Vasara – vestuvių metas. Be amžinos meilės priesaikos draugų ir artimųjų akivaizdoje, viena iš tradicinių vestuvių dalių – dovanos jauniesiems. Pasak vestuvių planuotojos Viktorijos Prokofjevos, paprastai jaunavedžiai jau žino, ko norėtų dovanų, tad retai dėl to konsultuojasi su vedybų planuotojais. Tačiau neabejotinai populiariausios išlieka dovanos „vokeliuose“, t. y. kai dovanojami pinigai. Kai kurie jaunavedžiai net tiesiogiai tai nurodo kvietimuose.

Praeitoje dalyje aptarėme, kaip komiteto darbą padaryti efektingesniu. Pateikėme daugybę gerų patarimų: dalyvaujančių susirinkime skaičius, darbotvarkės laikymasis, kitų žmonių įtraukimas į veiklą, „plepių“ kontroliavimas ir kt. Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia. Šioje dalyje išmoksime nepritarti kitų nuomonei išvengiant kivirčų ir konfliktų. Taip pat pateiksime savęs vertinimo klausimus, kurie pravers susirinkimo organizatoriui.

Nuo naujojo sezono LNK televizija įgyvendins naują, Lietuvoje nerodytą pramoginio TV šou „Sing if you can“ formatą, užkariavusį televizijas nuo Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos iki Rumunijos, Ukrainos, Filipinų. „Dainuok, jei gali“ –  tai ekstremalių išbandymų šou didžiausioms scenos žvaigždėms.

Ar gali du žmonės turėti intymius santykius ir likti tik „draugais“? Neseniai atlikta apklausa parodė:  kad 60 % koledžo studentų yra turėję „FWB“ („friends with benefits“/ „draugai su papildoma nauda“) santykius. Galimybė, kad atsiras romantiški jausmai bei bendravimo stoka gali komplikuoti tokį susitarimą. Kitas tyrimas, išspausdintas žurnale „Archives of Sexual Behavior“ („Seksualinio elgesio archyvai“), aiškinosi kodėl studentai nori turėti tokių santykių.

Pasaulio krepšinio auksą laimėję devyniolikmečiai pavadinti tautos didvyriais. Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė nutarė valstybiniais apdovanojimais pagerbti Lietuvos nacionalinės rinktinės jaunuosius krepšininkus. Čempionai iškilmingai sutikti sostinės Rotušės aikštėje. Auksinės krepšinio šventės Rygos arenoje liudininkais, tarp kurių – 9 tūkst. lietuvių, buvo ir didelis būrys rokiškėnų. Jie neslepia, jog tiek daug adrenalino iki šiol neteko pajusti.

Šiandien daugybė mokslinių tyrimų tik patvirtina tai, apie ką žinota dar Hipokrato laikais: naminiai gyvūnai gydo įvairias ligas. Pateikiame 30 įdomiausių ir naudingiausių faktų apie tai, kaip naminiai gyvūnai padeda įveikti ligas, pagerina namų mikroklimatą ir jūsų emocinę būklę. 1. Tyrimais nustatyta, jog naminiai gyvūnėliai ugdo vaikų socialinius įgūdžius bei skatina bendrauti dėl psichinių ar psichologinių problemų nuo aplinkinių atsiribojusius žmones.