emocijos

Pagal Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenis, per trejus metus Anglijoje depresija sergančių žmonių padaugėjo net puse milijono, rašo BBC. 2010-2011 metais depresija Anglijoje sirgo 4.7 milijono žmonių. Duomenų analitikai teigia, kad akivaizdus įrodymas, kad depresija įtraukia vis daugiau šalies gyventojų, yra vis didėjantis antidepresantų receptų skaičius.

Mokslininkai išsiaiškino, kad jausmas, kuris vadinasi meilė, labiau būdingas dailiosios lyties atstovėms nei vyrams. Be to, paaiškėjo, kad moterys gali patirti tikrą meilę tik vieną vienintelį kartą gyvenime, o visi kiti intymūs ryšiai – tai tik seksualinio pobūdžio susižavėjimai ir trauka bei banalus prisirišimas, rašo  thelondonpaper.com. Kas dėl vyrų, tai jie gali įsimylėti 5-8 kartus per gyvenimą.

Kartais kyla klausimas: „Ar pavyduolis nori pavydėti?" Atrodytų, jog klausimas keistas ir naivus. Bet atsakymai į kaip tik tokius klausimus ir pasako kai ką nauja apie sudėtingą jausmų pasaulį. JAV psichologė Maria Berger ištyrė veik pusę tūkstančio nukamuotų pavydo žmonių, ieškojusių psichoterapinės pagalbos. Kad tyrimas būtų tikslesnis, ji nesidomėjo tais/tomis, kurie turėjo aiškią priežastį pavydėti.

Tikriausiai ryte esate ne kartą išlipusi iš lovos ne ta koja. Vos prabudote – o nuotaikos jau nėra. Labai tikėtina, jog dėl tokių permainų kalta... netinkama patalynės spalva! Nuo seno tikėta, kad šviesioje patalynėje miegoti smagiau, esą net sapnai tada būna šviesesni. Tokią spalvą geriausia rinktis ieškantiems teigiamų emocijų ir ramybės.

„Kokybiškai ir gerai prajuokinti žiūrovą yra sunkiau, nei paverkti“, - BTV laidoje „Sekmadienio rytas“ prisipažins Lietuvos kino bei teatro aktorius Jokūbas Bareikis ir papasakos, kaip jis pats reikiamu metu sugeba pravirkti tikromis ašaromis.

Besidomintieji politika jau kurį laiką turi galimybę per įvairias žiniasklaidos priemones stebėti rinkimų debatus, kuriuose į Seimą kandidatuojančių partijų lyderiai pasisako aktualiais klausimais ir siekia pelnyti rinkėjų nuolankumą. Debatų būna įvairių. Vieni televizijų kanalai į debatus kviečia tik kelių partijų lyderius, nepaisant to, kad šiemet turime 18 rinkimų dalyvių.

Vienam labiausiai paplitusių mūsų dienų ženklui, kuris įvairiomis kalbomis reiškia tą patį – šypseną – sukako 30 metų. Vadinamąjį šypsniuką, sudarytą iš dvitaškio, brūkšnelio ir skliaustelio, 1982 m. rugsėjo 19 d. 11.44 val. pirmą kartą kompiuterio klaviatūra užrašė Carnegie Mellono universiteto Pitsburge (JAV) profesorius Scottas Fahlmanas. Tikslus šio išradimo laikas buvo užfiksuotas profesoriaus išsiųstame elektroniniame laiške, į kurio tekstą buvo įterptas pirmasis šypsniukas.

Jau šį šeštadienį 19 val. LNK televizija pristatys dramų kupiną pramoginį šou „Radžis ieško žmonos“, kuriame iš pusės tūkstančio pretendenčių atrinktos merginos pradės įnirtingą kovą dėl dainininko Radžio meilės. Dešimt panelių su nerimu laukia šeštadienio, kai jos pirmąkart gyvenime pasirodys tiesioginiame televizijos eteryje. Visos jos rezga planus ir negali užmigti spėliodamos, kokios žmonos iš tikrųjų ieško Radžis ir kokias priemones geriausia pasitelkti scenos princo vilionėms.

Sveikatos ir grožio subtilybes išmananti gydytoja Jelena Tulčina pirmą kartą ryžosi atviram pokalbiui apie asmeninį gyvenimą. „Dar būdama studentė vaikščiojau po ligoninės vaikų skyrius ir žiūrėdavau į mažylius, kaip į neišpildomą svajonę,“- prisiminimais apie liūdną gydytojų diagnozę, kad ji niekada negalės turėti vaikų, dalinosi Jelena ir pridūrė, jog savo pirmajai meilei – gydytojui - nedrįso pranešti šios žinios, nes bijojo būti palikta.

Nuo kompiuterio priklausomi žmonės nebesusivokia realiame gyvenime ir atsiriboja nuo jiems įprastos aplinkos. Berlyno socialinis pedagogas Jannis Wlachojiannis Vokietijos dienraščiu „Welt“ papasakojo apie sunkiausius atvejus su kuriais jis yra susidūręs savo darbe. Nesu kultūrinis pesimistas. Rinkoje yra daug kompiuterinių žaidimų, kurie yra tikrai įdomūs ir puikiai grafiškai apipavidalinti. Ir, žinoma, ne kiekvienas, daug laiko praleidžiantis prie kompiuterio, yra nuo jo priklausomas.

Jei nusprendusio sulieknėti žmogaus savęs vertinimas yra adekvatus, viskas gerai. Žmogus susikuria realius tikslus ir pasirenka realius kelius jiems pasiekti. Jis nesistengia numesti svorį greitai vien dėl to, kad kažkam iš jo pažįstamų tai pavyko. Nesėkmės atveju jis ieško, kur padarė klaidą ir kaip ją pašalinti, o ne kaltina save valios trūkumu ir tuo, kad yra niekam tikęs. Visai kas kita, jei žmogus save vertina per žemai.

Prisipažinkite, ar jūs laiminga? Jei ne, tai ko jums trūksta iki pilnos laimės? Jei negalvojusi galite atsakyti į šį klausimą, jūs jau pusiaukelėje savo laimės link. Kiekvienas iš mūsų laimę supranta savaip. Kažkam iki pilnos laimės trūksta nuosavos vilos ant jūros kranto, o kažkam pakanka mažo namuko kaime. Turtingas ir dėmesingas vyras, stipri sveikata, įdomus darbas, prabangūs kailiniai, atostogos egzotiškuose kurortuose – visa tai išsvajotos laimės atributai.

Nuolatinis susierzinimas ar pyktis gali sukelti ne tik depresiją, bet ir tapti vėžio ar širdies ligų susirgimo priežastimi. Dažnai ir stipriai pykstantiems žmonėms reikia medicininės pagalbos, kitaip jiems gali kilti bendravimo problemų, susikonfliktuoti santykiai su aplinkiniais arba pykčio apimti jie gali imtis nusikalstomų veiksmų. Pyktis – viena iš natūralių žmogaus emocijų, kuri pasireiškia reakcija į nemalonią situaciją.

Garsusis Antikos gydytojas Hipokratas rašė apie įvairius oro pasikeitimų sukeliamus negalavimus. Visi mes daugiau ar mažiau reaguojame į orus ar sezonų permainas. Į langą barbenantis lietus ar netikėtai spustelėjęs šaltukas gali turėti įtakos tiek fizinei tiek psichologinei savijautai ir sveikatai. Pastebėta, jog rimtos psichinės ligos žmones dažniausiai užklumpa po įvairių gamtos negandų. Vėjuotos dienos skatina susijaudinimą, jautrumą, nerimą, depresiją.

Dėl streso valgymo įpročiai dažnai tampa nebekontroliuojami. Nors visi mes į stresą reaguojame skirtingai, vis dėlto kai kurios reakcijos būna panašios. Auganti įtampa kelia norą užkandžiauti. Daugeliui žmonių kartu su stresu atsiranda didžiulis noras suvalgyti "ką nors saldaus". Angliavandenių troškimas gali būti susijęs su organizmo bandymu pagaminti smegenyse daugiau serotino. Serotinas – cheminė medžiaga, sukelianti ramybės ir pasitenkinimo jausmą. Noras nuraminti save maistu yra normalus.

Kaip išvengti pačių didžiausių klaidų meilėje? Jaunavedžiams atrodo, kad šis klausimas jiems niekada nekils. Bet bėga metai, o meilė... ar ji vis dar tokia pati? 4 meilės krizės simptomai Meilė neišblėsta per valandą. Atsiranda simptomų, nerimą keliančių ženklų, kurie parodo, kad emocinė įtampa pasiekė kritinę ribą. Šiuos simptomus galima suskirstyti į 4 stadijas, kurios apima visą kritinį periodą. Žmonės patenka į šių simptomų pinkles dažnai nė nejausdami, kad padėtis prastėja.

Įveikti tarpusavio supratimo kliūtis, kylančias įvairiose bendravimo situacijose, nelengva. Tam reikia gerai išmanyti psichologijos niuansus – kitų žmonių ir savo. Ne paslaptis, kad bendraujant emocijos itin svarbios: iš jų sprendžiame, kokį įspūdį pašnekovui daro mūsų žodžiai, emocijomis reaguojame į replikas. Tik kartais atrodo, kad emocijos labiau trukdo nei padeda.

Jis tave paliko. Nenuostabu, kad jautiesi sugniuždyta. O apie savo seksualumą tikriausiai apskritai mažiausiai galvoji. Visai be reikalo! Būtent pasijutusi seksualia ir geidžiama suprasi: gyvenimas tęsiasi. Be jo. Galbūt šis išsiskyrimas – tik į naudą tau? Eik į pasimatymą Nelauk tobulo kandidato. Dabar tavo tikslas – priminti sau, kad pasaulyje egzistuoja ir kitų vyrų. Tai nereiškia, kad turėtum eiti į pasimatymą su visišku nevėkšla.

Emocijos, - kaip natos muzikoje. Harmoningi akordai ir melodijos vingiai teikia mums malonumą, praturtina sielą ir praskaidrina kasdienybę. Tačiau kaip per garsūs akordai ar nesuderintas instrumentas gali sugadinti net genialų muzikos kūrinį, taip netinkamai ar nemokšiškai reiškiami jausmai gali apkartinti mūsų pačių ir aplinkinių gyvenimą.

Tyrimas atskleidė, kad drovuoliams būdingas geresnis gebėjimas atpažinti veido išraiškose slypinčias emocijas. Tyrimo metu drovūs jaunuoliai geriau atpažino liūdesio ir baimės išraiškas veide palyginti su kitais ne tokiais droviais dalyviais. Tyrimo rezultatus jo autorė Laura Graves O'Haver, doktorantūros Ilinojaus universiteto Karbondeile studentė, vadina pribloškiančiais. Juk ankstesnis darbas rodė visai priešingai: drovūs žmonės veido išraiškas linkę interpretuoti klaidingai.

Esame įpratę mažas mergaites rengti rožinės, o berniukus — žydros spalvos drabužėliais. Bet ar kada susimąstėte, kad šios, ir kitos spalvos, gali teigiamai arba neigiamai paveikti vaikų psichiką? Raudona, vyšninė, koralinė spalvos Šios spalvos suteikia vaikams aktyvumo. Net ir pats ramiausias vaikas, aprengtas šių spalvų drabužiais, elgsis aktyviai. Gali būti, kad gali imti panikuoti vos per kelias akimirkas.

Dažnai girdime posakį, esą visos ligos – dėl nervų. Toks aiškinimas turi net savą medicinos terminą – ligų psichosomatika. Šiam terminui jau beveik 200 metų. Tiesa, iki šiol mokslininkai ginčijasi, ar išties daugumos ligų pagrindas – psichosomatika, ar tai – tik dar vienas mitas, kurį reikėtų paneigti? Be abejo, esama tam tikrų ligų, kurių psichosomatinė prigimtis jau beveik nekelia abejonių. Pavyzdžiui, opinis kolitas, hipertonija, hipotonija, gastritai, astma, nervinė anoreksija.

Supykti labai lengva, tačiau pyktis ir įniršis nėra sveikas nei jums, nei jus supantiems žmonėms. Kai žmogus negali kontroliuoti pykčio, dažnai „į darbą“ paleidžia kumščius arba elgiasi neatsakingai, pavyzdžiui, sukeldamas grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams neatsargiai vairuoja. Be to, pyktis kenkia žmogaus sveikatai. Mokslininkai įrodė, kad įniršis ir agresija gali padidinti širdies ligų riziką, sukelti virškinimo trakto sutrikimus, depresiją, galvos skausmus ar net širdies smūgius.

Stresą patiriame visi. Bet ne visi vienodai greitai nurimstame. Kokių dar priemonių, be valerijonų lašų, gali griebtis tam, kad nusiramintum? 1. Užkrimsk riešutų. Graikinių riešutų aromatas, skatina smegenyse relaksino išsiskyrimą ir organizmą netrukus užlieja stresą slopinančios bangos. Suvalgius graikinį riešutą nuotaika dar labiau pasitaiso.

Londono olimpinėse žaidynėse kiekviena kova svarbi, o arčiausiai sportininkų esantys treneriai – didžiausi sirgaliai. Tik vieniems iš jų pavyksta valdyti emocijas, kitiems – ne. Per moterų dziudo turnyrą svorio kategorijoje virš 78 kg brazilės Marios Suelen Altheman trenerė sunkiai galėjo nusėdėti prie sportininkams skirto tatamio. Iš šono atrodė, kad ne brazilų dziudo kovotoja, o pati trenerė atlieka veiksmus, tarpais spėdama patarti teisėjams ir net paskubinti varžovę stotis. Balsas.

Londono olimpinės žaidynės sutraukė milijonus žmonių prie televizijos ekranų, o kiti laimingieji turi galimybę varžybas stebėti gyvai. Vieni iš jų – Karališkoji pora Catherine Middleton ir princas Williamas, kurie nepraleidžia progos atvykti ir sirgti už savo komandas. Panašu, kad ši porelė – tikrai aistringi sporto gerbėjai, nes emocijos jiems liejasi per kraštus: tiek Kate, tiek Williamas kai kuriomis akimirkomis nesugebėjo suvaldyti džiaugsmo arba nusivylimo protrūkio.

Jei judviejų tarpusavio santykius apniko štilis, nepadės net ir ryžtas išmėginti visas Kamasutros pozas. Kodėl? Nes ugdyti sekso techniką kur kas lengviau nei erotinę kultūrą. Kokios psichologinės rekomendacijos padės susigrąžinti į šeimą prigesusią santykių ugnelę? Tūkstančiai porų susiduria su situacija, kurią galima pavadinti "prėska". Pajutus visišką šaltumą ir abejingumą savo partneriui sunku net patikėti, kad kadaise viskas buvo kitaip. Štai ji, santykių krizė - tiesiai prieš jus.

Aimee Drolet, Normertas Schwarzas ir Carolyn Yoon knygoje „Senstantis vartotojas“ apžvelgia senatvės poveikį žmogaus spendimų priėmimo procesui.

Senstančios Vakarų visuomenės suvokimas leistų priimti geresnius verslo ir investicijų sprendimus, juk didelė klientų dalis yra garbaus amžiaus žmonės, kurie, kaip parodė tyrimai, sprendimus priima visai kitaip nei jauni pardavimų konsultantai.

Mokslininkai žengė dar vieną žingsnį į priekį mokydami robotus vaizdžiai reikšti emocijas. Pastaraisiais metais robotechnikos srityje dirbantys mokslininkai išmoko pagaminti robotus – antrininkus, kuriuos išoriškai labai sunku atskirti nuo tikrų žmonių. Tačiau net ir šiuos humanoidus anksčiau ar vėliau „išduoda“ emocijų nereiškiantys veidai.

Tai, kaip bus interpretuotas nemalonus neištikimybės faktas, labai priklauso nuo to, su kuo buvo neištikima antroji pusė. Štai vyrai net dukart lengviau atleidžia savo mylimosios, išdavusioms juos su kita moterimi nei su kitu vyru. O kalbant apie moteris, viskas atvirkščiai: jos greičiau susitaikys su heteroseksualiai į šoną nuklydusiu vyru, nei su tuo, kuris buvo neištikimas su kitu vyru.

Vokiečių psichologai perspėja, kad nuolat šypsotis su ir be priežasties yra pavojinga sveikatai, o rizikos grupei pagal šį faktorių priskiriami skrydžių palydovai, pardavėjai ir kiti darbuotojai, kurie nuolat bendrauja su klientais. Šie žmonės privalo elgtis mandagiai ir draugiškai net su piktai nusiteikusiais klientais, o ilgainiui toks darbo pobūdis gali sukelti stresą bei depresiją.

JAV mokslininkai nustatė ryšį tarp saldžiųjų gėrimų vartojimo ir agresijos. Atlikus tyrimus gautas gana įdomus rezultatas: mažiau agresyvūs buvo tie, kurie gėrė saldžiuosius gėrimus. Šio eksperimento autoriai, Ohajo universiteto mokslininkai teigia, kad cukraus vartojimas nėra tiesiogiai agresyvumą mažinanti priemonė, bet medikams ir fiziologams reikėtų detaliau ištirti ryšį tarp gliukozės kiekio kraujyje ir agresyvumo. Tuo labiau kad yra ir kitų panašių tyrimų bei rezultatų šia tema.

Rusijos dainininkas Dima Bilanas, stulbinančiai išgarsėjęs po „Eurovizijos“ dainų konkurso, toliau sėkmingai tęsia savo dainininko karjerą ir turi begales gerbėjų visame pasaulyje. Pats Dima visada tvirtina, kad koncertams jis atiduoda visą save ir stengiasi gerbėjams padaryti neišdildomą įspūdį.

Nors ji jau seniai įstojo į suaugusiųjų gretas, vienam žmogui ji visada bus  „mažoji mergaitė“. Šiandien, kaip ir daugelis kitų garsių žmonių, Rihanna jaudinančia žinute pasveikino savo tėvą, Ronaldą Fenty, su tėvo diena. Seksualioji atlikėja, kuri atsisako komentuoti Ch. Browno ir Drake muštynes klube, „Twitteryje“ paviešino rytinę savo nuotrauką ir po ja parašė: „Apsnūdęs veidas! Tėveli, norėčiau, kad būtum šalia.

Greičiausiai apie tai niekada nesusimąstai, nes Tau, kaip ir daugumai kitų piliečių, atrodo, kad, na, tiesiog toks esi. Bet juk ir gyvūnai žagsi, žiovauja, o kai kurie, pavyzdžiui, beždžionės, juokiasi, o susitikusios net paplekšnoja viena kitai per petį. Rimtai apie juoką Kodėl žmonės juokiasi? Tai beveik filosofinis klausimas, susijęs su intelektiniu žmogaus pradu.

Visi žinome, kad depresija – sunki ir sunkiai pagydoma liga, su kuria dauguma žmonių taip ir nugyvena, tačiau tai ne visiškai tiesa. Pasirodo, kad, be ilgalaikių depresijų, dar būna ir trumpalaikės, trunkančios vos dieną ar net tik kelias valandas. Jos taip ir vadinamos – mikrodepresijomis.

Jie gali būti traktuojami kaip mūsų patirties komentarai arba priminti dalykus, su kuriais vengiame susidurti. Jie tarsi stengiasi priminti apie pasąmonėje slypinčią problemą, kurią turime kaip nors išspręsti. Pateikite sau penkis klausimus, jie padės suprasti, ką sapnas stengiasi jums pasakyti. 1. Ar pažįstu žmones, kuriuos sapnuoju? Jei sapne pasirodo artimas žmogus, prasminga būtų pasvarstyti - gal sapnas nori pasakyti ką nors apie jūsų tarpusavio santykius.

Šiais metais „Eurovizijai“ neliko abejingi daugelis. Šeštadienio vakarą stebėti dainų konkurso ir Lietuvos pasirodymo žmonės rinkosi į Vilniaus barus ir terasas. Po uždegančio Donato Montvydo pasirodymo miestas aidėjo nuo džiaugsmingų šūksnių ir juoko. Nors Lietuvos atlikėjui nepavyko pasiekti itin aukštos vietos, pasibaigus „Eurovizijos“ finalui daugumos veiduose spindėjo šypsenos.

Rytuose yra vienas nuostabus metodas, padedantis atsipalaiduoti, susigrąžinti jėgas ir vėl pasijusti visaverčiu sveiku žmogumi. Šis šiuolaikinis japonų psichoterapijos metodas vadinamas morita terapija (beje, kai kurie psichoterapijos centrai Lietuvoje taiko šią terapiją siekdami padėti krizių ištiktoms šeimoms). Metodo autorius – japonų medikas Shoma Morita (1874–1938 m.). XX amžiaus pradžioje jis vadovavo Tokijo medicinos universiteto psichiatrijos skyriui ir gydė neurozes, nerimo sutrikimus...

Po Lietuvai ir jos atstovui „Eurovizijoje“ Donatui Montvydui sėkmingo pusfinalio galima šiek tiek atsikvėpti. Tačiau neilgam, nes jau šį šeštadienį Donatas turės savo sėkmingą pasirodymą pakartoti konkurso finale. Ketvirtu numeriu pasirodysiantis atlikėjas tiki, kad viskas pavyks gerai, kaip ir iki šiol. Video įraše užfiksuotos antrojo pusfinalio dalyvių emocijos prieš išeinant į sceną.

Moterys seksu užsiima dėl įvairiausių priežasčių, bet ne dėl akinančio vyro patrauklumo ar fizinio geismo, kaip mano vyrai. Priežasčių, kodėl moterys mylisi, sąraše romantiški santykiai ir aistra, pasirodo, užima tikrai ne pirmaujančias pozicijas. Knygos „Kodėl moterys mylisi?“ autoriai, Teksaso universiteto psichologijos profesoriai Cindey Meston ir Davidas Bassas pateikia visą 200 priežasčių virtinę. Norėdami detaliau išsiaiškinti jų sąveiką, mokslininkai pasikvietė 1 000 moterų pasikalbėti.

FIZINIAI POREIKIAI. Biologinio organizmo dėka patiriame gyvenimą. Mūsų kūnai yra ne tik labai gležni, bet ir nepaprastai elastingi. Teisėti norai labiausiai suprantami, išlaikant gerą organizmo būklę, nes pagrindiniai poreikiai glūdi fizinėje plotmėje. Jei neturi maisto, vandens — mirsi. Gal ne šiandien ar rytoj, bet ilgai netversi, nes taip sutvarkytas organizmas. Valgis ir gėrimas — svarbios egzistavimo sąlygos. Organizmo poreikis deguoniui dar didesnis, nes be oro žmogus mirtų iškart.

Duris į gegužę vyksiantį Čempionų lygos finalą atvėrusios Londono „Chelsea“ lygiosios su „Barcelona“ ekipa nepamirštamų emocijų sukėlė ne tik „mėlynųjų“ fanams, bet ir „Manchester United“ stovyklos šalininkams. Rungtynes stebėjęs ir komentavęs Garry Neville'as tiesiog netvėrė savo kailyje, kai Fernando Torresas pelnė išlyginamąjį įvartį. Karjerą baigęs „raudonųjų velnių“ veteranas šiuo metu dirba „Sky Sports“ futbolo rungtynių komentatoriumi.

Štai tokia istorija: vienas žmogus sėdėjo stotyje ir laukė traukinio. Tai nebuvo paprastas traukinys, tai – jo laimės traukinys, kuris turėjo nuvežti toli, į ramybės ir džiaugsmo, harmonijos ir santarvės, meilės ir supratimo šalį. Laukimo salės suoliukai buvo nepatogūs, tačiau dėl būsimos laimės žmogus buvo pasiruošęs kentėti nepatogumus.

Sąvoka „šventinė“ arba „pošventinė depresija“ – seniai nebe naujiena. Šį prieš šventes arba po švenčių užplūstantį minčių ir jausmų diskomfortą išgyvena daugybė žmonių. Vieni retkarčiais, kiti – kaskart artinantis šventėms ūmai pajunta, kad džiaugsmas, užuot plūdęs į širdį kaip numato sezono scenarijus, traukiasi, jį negailestingai išstumia liūdesys.

Jau seniai žinoma, kad juokas yra fizinis reiškinys, susijęs su mūsų širdies veikla, protine būsena ir socialine padėtimi. Tačiau tik visai neseniai mokslininkai pradėjo aiškintis, kodėl mes juokiamės? Kodėl mes turime prasižioti ir leisti tuos keistus garsus? Kodėl juoktis yra smagu? Kaip ir kodėl tai veikia mūsų organizmą? Į šią mūsų nerimtąją saviraiškos pusę šių laikų gydytojai žiūri labai rimtai.

Šv. Velykų sekmadienį viso pasaulio krikščionys mini Kristaus prisikėlimą, šios šventės simbolika susijusi su pavasarį įvykstančiu atsinaujinimu, naujo gamtos gyvybės ciklo pradžia. Apie tai, kokiomis nuotaikomis šių metų šventes pasitinka Lietuvos tikinčiųjų bendruomenė, ar visur skubėdami surandame laiko išgirsti ir įsiklausyti, kuo gyvena mums artimi ir brangūs žmonės, naujienų portalas Balsas.lt kalbėjosi su kunigu Robertu Grigu.

Dažniausiai kur nors išsiruošę galvojame apie kelionės tikslą: vietą, į kurią nuvyksime, vaizdus, kuriuos ten pamatysime, bet ar kada nors susimąstėte, kad kartais kur kas svarbiau už rezultatą yra pats procesas? Kartais pati nuostabiausia kelionės dalis – tiesiog grožėtis pro automobilio langą slenkančiu kelio vaizdu, būtent tai ir siūlome padaryti. Atsipalaiduokite ir mėgaukitės.

Gydytojų kardiologų teigimu, nors neigiamos emocijos yra visuotinai įvardytos kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, su jomis kovoti nėra nei gydymo schemų, nei tam tikrų specialių vaistų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Rimvydas Šlapikas įsitikinęs, jog emocinis rizikos veiksnys Lietuvoje dar nepakankamai pabrėžiamas. „Tarkime, stresas, pyktis, ūmus stresas sujaudina žmogų – jis griebiasi cigaretės, taurelės, suvalgo „ekstra“ sumuštinį, išgeria raminamą tabletę.