elektra

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ketvirtadienį pranešė sudariusi lengvesnes sąlygas nepriklausomiems elektros paklausos telkėjams teikti balansavimo paslaugą.

Mažėjant didmeninei elektros kainai bei galiojant dabartiniam kompensacijų mechanizmui su 28 centų už kilovatvalandę (kWh) kompensacijų grindimis, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas siūlo elektros tiekimo sutartis su fiksuotos kainos planais turintiems vartotojams bent iki liepos mėnesio pereiti prie su birža susietų planų.    „Dabar bent iki liepos 1-os privalu pereiti į biržos planą.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę 3–5 proc. sumažino du nepriklausomi elektros tiekėjai – „Enefit“ bei „Ignitis“, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos vienos laiko zonos tarifo kainos yra mažesnės už valstybės kompensacijos žemutinę 28 centų ribą ir svyruoja nuo 25 iki 27 centų. „Elektrum Lietuvos“ šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 25 centai (36 mėn.), „Igničio“ – 25,9 cento (24 mėn.

Išaugus hidroelektrinių, vėjo ir saulės gamybai bei sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 37 proc.

Artimiausią parą dalį elektros vartotojų iš „Nord Pool“ pasieks gera žinia. Šeštadienio naktį elektros kaina bus kaip niekad pigi – apie 1 ct/kWh. Tačiau šiuo elektros kainos kritimu pasidžiaugs ne visi gyventojai.  Fiksuotus planus turintys vartotojai kainų pokyčio nepajus, tai aktualu ir ne kiekvienam su birža susieto plano turėtojui, rašo naujienų portalas 15min.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ praėjusiais metais dėl aukštų elektros kainų patyrus 49,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, įmonės valdyba siūlo dividendų nemokėti.  Dėl to įmonės akcininkai spręs susirinkime balandžio 11 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pernai buvo išmokėta 5 mln. eurų dividendų, arba 0,01 euro akcijai. 2021 metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 16,5 mln. eurų dividendų, o 2020-aisiais – apie 4,1 mln. eurų.

Europos Komisijai (EK) antradienį pateikus naujus su elektros rinkos reforma susijusius pasiūlymus, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuva norėtų nuolat galiojančios viršutinės dujų kainų ribos mechanizmo.

Lietuvai ketinant netrukus skelbti 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursą, Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė šio parko vietai, aukciono datai bei reikalavimus jo dalyviams.  „Šis nutarimas žymi didelio žingsnio pradžią – šiais metais skelbsime du konkursus jūros vėjui, šis yra pirmasis, palyginimui galiu pasakyti, kad šitie du parkai lygūs vienam Visagino elektrinės bloko, kurį planavome statyti.

Europos Komisijai (EK) antradienį pateikus naujus su elektros rinkos reforma susijusius pasiūlymus, Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad elektros kainos kol kas neįmanoma visiškai atsieti nuo dujų kainos.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas sako, kad garantinis elektros tiekimas beveik 46 tūkst. nepriklausomo tiekėjo iki šiol nepasirinkusių pirmojo ir antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapų vartotojų artimiausiu metu nebus nutrauktas.  Pasak Renaldo Radvilos, ilgiau nei šešis mėnesius garantinio tiekimo paslaugą dabar gauna daugiau nei 30 tūkst. vartotojų.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė sako, kad per artimiausią pusmetį išmaniuosius skaitiklius turintys vartotojai galės elektros suvartojimą sekti realiu laiku.  „Kas laukia mūsų ateityje, ateitis – tai artimiausias pusmetis – prie skaitiklio klientas galės prisijungti tiesiogiai ir gauti duomenis online.

Išaugus vartojimui bei sumažėjus srautams iš Suomijos, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje padidėjo 1 proc. ir siekė 119,64 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė bendrovė „Elektrum Lietuva“. Latvijoje ir Estijoje elektra brango po 3 proc. iki 119,62 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 41 proc. iki 108,84 euro už MWh. Kaip teigia įmonės Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas, elektros kainų augimą lėmė 6 proc. didesnis suvartojimas, 35 proc.

Elektros kainai nukritus žemyn, daugiau nei pusė šalies gyventojų permoka už elektrą. Kai kurie elektros tiekėjai stebi, kad elektros kaina biržoje nukrito net iki 21 cento už kilovatvalandę. O gyventojai dėl to jokių veiksmų nesiėmė. Juolab penktadalis gyventojų apskritai nežino, kiek moka už elektrą. Institucijos sako, kad tarifai keičiasi taip greitai, kad gyventojai jau pavargo stebėti kainas.

Turto bankas giriasi formuojantis naują taupymo biudžetinėse įstaigose standartą – trečdaliui darbuotojų tiesiog neįrengė darbo vietų. Taip darbuotojai priversti dirbti iš namų, o įstaiga taupo lėšas biuro išlaikymui. Tačiau tokia praktika nerimą kelia profsąjungoms. To priežastis, kad dirbdami iš namų darbuotojai jokių kompensacijų už darbą savo sąskaita negauna. Negana to, darbdaviai teigia, esą tai privalumas, už kurį mokėti ir nesiruošia.

Vartotojams domintis, kodėl pasirinkus nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomus su biržos kaina susietus planus gyventojams taikomos didesnės maržos nei verslo klientams, įmonių atstovai sako, jog tai lemia skirtingi šių vartotojų grupių suvartojami elektros kiekiai. Pasak jų, verslas elektros suvartoja daugiau nei gyventojai.   „Yra dvi esminės priežastys, kodėl skiriasi maržos dydis gyventojams ir verslui. Pirma, tai yra kiekiai.

Vyriausybė gegužę turėtų apsispręsti, kaip gyventojams bus kompensuojama už elektrą antrąjį šių metų pusmetį, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. „Nors šiai dienai matome, kad elektros energijos kainos didmeninėse rinkose sumažėjusios, lyginant su praėjusių metų kainomis, tačiau situacija kasdien keičiasi. Gegužės mėnesį bus geriausia matyti tendencijos šių metų antram pusmečiui, tada Vyriausybė ir apsispręs“, – LNK televizijai trečiadienį sakė viceministrė.

Vienas iš trijų nepriklausomų elektros tiekėjų – bendrovė „Ignitis“ – per pastarąją savaitę kiek sumažino fiksuotų planų kainas, o „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ kainų nekeitė. „Ignitis“ fiksuotų planų kainas mažino 1 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  LEA duomenimis, vasario mėnesio vidutinė „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina, palyginti su sausiu, padidėjo 11,3 proc. iki 0,115 euro.

Elektros kainoms pastaruoju metu nukritus žemiau valstybės kompensuojamų 28 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ribos, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar moka pagal didesnį tarifą, rodo naujausia apklausa.  Kas ketvirtas gyventojas moka 28–30 centų už kilovatvalandę (kWh) tarifu, kas penktas – 30–40 centų, o kas dešimtas – didesniu nei 40 centų tarifu, rodo bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 53 proc.

Siekiant gyventojus apsaugoti nuo galimo elektros kainų šuolio, antrąjį šių metų pusmetį valstybė turėtų tęsti kompensacijų mokėjimą, sako prezidento patarėja. Tačiau, pasak Irenos Segalovičienės, nuo liepos galėtų būti kompensuojama tik už dalį suvartotos elektros, pavyzdžiui, iki 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.

Vasario mėnesio vidutinė didmeninė elektros  kaina Lietuvoje siekė 115 eurų už megavatvalandę (MWh) – 11 proc. daugiau nei sausį, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė sumažėjusi hidroelektrinių gamyba ir jas pakeitusios brangesnės šiluminės elektrinės.

Kai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ėmė diegti išmaniuosius skaitiklius pasipylė gyventojų skundai dėl neaiškiai išaugusių sąskaitų. Dalis žmonių suskubo atsisakyti naujų įrenginių. Tačiau šiuo metu ESO girdi priešingus skundus. Žmonės nori išmanių skaitiklių, bet jų negauna, o eilėje tenka laukti ilgiau nei metus. Su tokia situacija susidūrė ir portalo tv3.lt skaitytojas Romas.

Elektros ir dujų kainos jau nukrito kartais, tačiau rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos stovi vietoje. Pasak ekonomistų, greitų pokyčių tikėtis būtų naivu. Esą reikės nemažai laiko, kol verslai pradės mažinti maisto produktų kainas. Pasak prekybininkų, nemaža produktų gamintojų dalis turi fiksuotas elektros tiekimo sutartis su didžiulėmis elektros kainomis, dėl to neva kainų mažinti šiuo metu negali. Marijampolėje įsikūrusio „Picos baro“ savininkė džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 10,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 8 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 24–kovo 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 114,1 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 103,3. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra brango 8,8 proc. iki 112,4 euro, Estijoje – 8,6 proc. iki 112,3 euro. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę didėjo 16,5 proc.

Grėsmė Ukrainos energetikos sistemai išlieka, tačiau sunkioji žiema jau baigėsi, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Ukrainiečių prezidentas pažymėjo, kad trečiadienį surengė posėdį dėl situacijos energetikos sistemoje. Anot jo, susitikime dalyvavo visi pareigūnai, nuo kurių priklauso Ukrainos energetikos sistemos stabilumas. „Ši žiema baigėsi.

Trečiadienį įsigalioja vasario viduryje Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta dukart mažesnė visuomeninė elektros kaina beveik 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7,1 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 2,6 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 17–23 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 103,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 111,2 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra pigo 6,6 proc. iki 103,3 eurų, Estijoje – 6,1 proc. iki 103,3 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę mažėjo 15,2 proc.

Energetinės krizės įkarštyje gautos didesnės sąskaitos už elektrą išgąsdino ne vieną. Tačiau jos turėjo ir teigiamą efektą – padėjo greičiau formuotis įpročiams, kaip efektyviau naudoti elektros energiją. Ją labiau taupyti ėmė ne tik gyventojai, bet ir organizacijos bei įmonės. Ekspertai sako, kad įmonės, kuriose prie taupymo prisideda visi darbuotojai, ekonominę tokio žingsnio naudą gali pastebėti jau po pusmečio, o per metus energijos sąnaudas sumažinti 5–20 proc.

Valstybės skiriama parama ir praėjusių metų pabaigoje į viršų smarkiai šoktelėjusios elektros kainos lėmė, kad gyventojų susidomėjimas saulės elektrinėmis itin išaugo – laukdami jų įrengimo žmonės eilėse laukia net po kelis mėnesius. Tačiau pasirodo, kad planuojant elektrinę verta atsižvelgti ir į metų laiką ‒ daugiausiai išlošia ją įsirengę pavasarį, mažiausiai – rudenį.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pirmoji Baltijos šalyse išmėgins virtualią kintamo pralaidumo technologiją (angl. Dynamic Line Rating, DLR). Ją įdiegs Norvegijos bendrovė „Heimdall Power“ – su ja vasario viduryje pasirašyta sutartis. Tikimasi, kad inovatyvi sistema, matuojanti ir prognozuojanti oro linijų temperatūrą, leis perduoti daugiau elektros tomis pačiomis linijomis.

Elektros gamybai Latvijoje pirmąjį metų mėnesį smarkiai išaugus, o jos vartojimui kiek sumažėjus, gamyba buvo gerokai perteklinė. Valstybinės elektros perdavimo tinklų operatorės „Augstsprieguma tikls“ duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje pagaminta 919,4 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 76,8 proc. daugiau nei per pirmąjį praėjusių metų mėnesį. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 2,9 karto iki 637,6 tūkst. MWh, o mažosios hidroelektrinės – 5,5 proc.

Nepriklausomų elektros tiekėjų atstovai sako, kad praėjusią savaitę Vyriausybės patikslinta kompensacijų už elektrą mokėjimo tvarka įmonėms poveikio neturės, tačiau jos gali patirti papildomų administracinių išlaidų. Kai kurie jų teigia nesuprantantys naujos tvarkos būtinumo bei Ministrų kabineto atstovų teiginių apie galimą tiekėjų piktnaudžiavimą.

Atpigus rinkoje elektrai jau reaguoja ir Energetikos reguliavimo taryba. Praeitą mėnesį padidinusi, kovą ji žmonėms jau mažins visuomeninius elektros tarifus. Tiesa, naudos iš to turės ne visi. O energetikos ministras Kreivys jau skelbia, kad Putinas pralaimėjo energetinį karą. Beje, „Ignitis“ jau žada nebereikalauti grąžinti nuolaidų už plano keitimą. Tiesa, kainos Lietuvoje, metų pabaigoje jau ėmusios augti ne taip greitai, vėl didėja.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 14 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 2,9 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 10–16 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 111,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 129,3 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra pigo 12,9 proc., iki 110,7 eurų, Estijoje – 12,1 proc., iki 110 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 5,1 proc.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trečiadienį patvirtinus dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą, jos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad elektros ir dujų tarifų pirmąjį šių metų pusmetį dar kartą perskaičiuoti nebeplanuojama.  „Turbūt mažai tikėtinas toks perskaičiavimas, kadangi kainų svyravimo bent pagal šiandienos prognozes nematyti.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino naują valstybės kompensacijų mokėjimo tvarką elektros tiekėjams. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nauja tvarka neleis elektros tiekėjams pelnytis valstybės sąskaita.

Vyriausybė trečiadienį turėtų patvirtinti naują valstybės kompensacijų mokėjimo tvarką elektros tiekėjams. Pasak tiekėjų atstovo, naujasis algoritmas apribos kai kurių tiekėjų konkurencinį pranašumą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį turėtų patvirtinti dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą maždaug 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo. VERT teigimu, atsižvelgusi į tai, kad sausio mėnesį elektros kainos biržoje smarkiai mažėjo, Vyriausybė paprašė tarybos  peržiūrėti ir atnaujinti elektros įsigijimo rinkos kainas bei visuomeninį tarifą pirmajam pusmečiui.

Nuo sausio iki vasario vidurio „Elektrum Lietuvą“ pasirinko 6,3 tūkst. naujų buitinių vartotojų, „Enefit“ – 1,2 tūkst., tuo metu „Ignitis“ neteko beveik 4,3 tūkst.

Visuomeninė elektros kaina maždaug 470 tūkst. vartotojų nuo kovo turėtų sumažėti dukart – nuo 56,5 iki 28 centų, pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Dujų kaina gyventojams nuo kovo nesikeis, BNS patvirtino VERT atstovai.   Jei taryba trečiadienį pritars, standartinis vienos laiko zonos tarifas nuo kovo 1 dienos siektų 28 centus už kilovatvalandę (kWh), tuo metu dviejų laiko zonų dienos tarifas būtų 32 centai, o nakties – 19 centų.

Liepą pasibaigus dabartinei valstybės kompensacijų už elektrą schemai, Vyriausybė turėtų būti pasiruošusi naują tvarką nenumatytų svyravimų rinkoje atvejui, sako prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Blogiausia, kas galėjo nutikti su elektros ir maisto kainomis, jau yra praeityje, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Raimondas Kuodis. Anot jo, jei kare prieš Ukrainą nenutiks nieko netikėto, kainos dramatiškai augti neturėtų, o infliacija turėtų mažėti. Duona, mėsa ir pienas Lietuvoje brangsta labiau nei kitos maisto prekės, o pieno produktai Lietuvoje apskritai brango 50 procentų.

Vilniaus rajoną sukrėtė tragedija – ant elektros transformatorinės stogo sudegė nepilnametis. Nelaimė įvyko Melekonių kaime, degantis vaikinas buvo pastebėtas 17 val. 42 min. Anot policijos, į įvykio vietą atvyko visos tarnybos. „Energijos skirstymo operatoriui“ atjungus elektros energiją, rastas jaunuolis. „Medikai konstatavo mirtį“, – BNS sakė policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis. Jaunuolis buvo gimęs 2007 metais. Įvykio aplinkybes aiškinasi policija.

Nepriklausomus elektros tiekėjus iki šiol pasirinko 94,5 proc. pirmojo ir antrojo rinkos liberalizavimo etapų vartotojų – daugiau nei 790 tūkst. iš 836 tūkst., skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tuo metu likę 46,3 tūkst. vartotojai dabar gauna garantinio tiekimo paslaugą, kuri yra 15 proc. brangesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina Lietuvos kainų zonoje.

Pamatę, kad biržoje elektra pigesnė nei ją parduoda tiekėjai, žmonės pagrįstai ėmė piktintis verslininkais ir tiesiai šviesiai klausia, kodėl į gyvybiškai svarbią elektros rinką įleisti privatininkai, kuriems svarbu gauti maksimalų pelną. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad valdžia pridarė klaidų skubėdama atlaisvinti rinką ir dabar už kompensacijas tiekėjams atseikės šimtus milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Nukritus didmeninėms elektros kainoms Energetikos ministerija siūlo gyventojams nutraukti brangias tiekimo sutartis ir pasirašyti naujas. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai neketina taip paprastai ir greitai paleisti savo klientų. Už sutarties nutraukimą jie grasina baudomis. Tiekėjai taip pat siūlo naujas taisykles dėl sutarčių nutraukimo, jeigu žmogus nutraukęs sutartį neišeis pas kitą tiekėją, suteiktų nuolaidų grąžinti nereikės.

Sausį elektra biržoje kainavo vos daugiau nei 10 centų, tad gruodį ilgalaikes sutartis pasirašę žmonės tiekėjams permoka dvigubai. Kodėl tiekėjai žmonėms elektrą pardavinėja brangiau nei biržoje, aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Lietuvoje milijonai gyventojų pastaruoju metu girdi ir stebi žinias, kad labai atpigo elektra ir jos kaina – vos per 20 centų. Dėl to visiems reikia labai džiaugtis ir reikalauti, kad tiekėjai atpigintų elektrą.

Nyderlandų valstybinė įmonė „TenneT“ – didžiausia elektros tinklų operatorė Vokietijoje – penktadienį pranešė ketinanti surengti derybas dėl viso savo verslo Vokietijoje pardavimo šalies vyriausybei. Pastaroji pasveikino šį pranešimą.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 31,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 5,5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 3–9 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 129,3 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 98,4 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra brango 33,9 proc., iki 127 eurų, Estijoje – 31,9 proc., iki 125 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 22,5 proc.

2002 metais saulės ir vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino rekordiškai daug elektros – ji sudarė 60 proc. visos šalies gamybos. Pirmą kartą jos dalis buvo didesnė nei pusė visos šalyje pagamintos elektros. Užpernai tokiose elektrinėse buvo pagaminta 48 proc. visos elektros, pranešė „Litgrid“. Tačiau elektros suvartojimas šalyje per metus sumažėjo 5,4 procento.