eksperimentas

Lazeriu galima ne tik sukelti žaibavimą, bet ir nukreipti žaibą į norimą vietą, nustatė Prancūzijos mokslininkai. Ką žada šis atradimas: didesnę apsaugą nuo žaibų ar naujos rūšies ginklus? Palaiseau Optinių taikymų laboratorijos (Prancūzija) mokslininkai išmoko pakeisti žaibo trajektorijos kryptį, priversdami jį pakartotinai kirsti  į tą pačią vietą. Tai reiškia, kad lazeriai gali būti naudojami kaip perkūnsargiai, praneša „Physorg.

„Jei eksperimentas pagaliau pasisekė, patikrinkit kabelius“ – šis fizikų juodojo humoro perlas aiškiai buvo neįvertintas Italijos nacionalinės Gran Sasso branduolinių tyrimų laboratorijos mokslininkų, praėjusį rudenį pranešusių apie sensacingą atradimą – šviesos greitį viršijusius neutrinus.

Vieną gyvenamąjį namą Švedijoje buvo nuspręsta nugriauti. Bet prieš tai smalsūs tyrėjai nusprendė patikrinti, kas bus, jeigu jis visas bus pripildytas vandens. Rezultatas – ekrane.

Beveik visos galaktikos, taip pat ir mūsų Paukščių Takas, turi palyginti silpnus magnetinius laukus, tačiau kosmoso masteliais jie gali lemti, kaip sparčiai gimsta žvaigždės. Mūsų galaktikos magnetinį lauką mokslininkai pastebėjo stebėdami nutolusių kosminių objektų šviesos poliarizaciją. Galaktikų magnetinio lauko egzistavimo faktu jau niekas neabejoja, tačiau iki šiol jo atsiradimo priežastis vis dar dengė paslaptys. Žinoma, hipotezių būta įvairių.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kvapai geriau nei, pavyzdžiui, garsai, gali nukelti į tolimos praeities prisiminimus. Tokie tyrimo rezultatai patvirtino garsiąją prancūzų rašytojo Marselio Prusto teoriją, išdėstytą septynių dalių veikale „Prarasto laiko beieškant“ (pranc. „À la recherche du temps perdu“) . Prusto fenomenu vadinama idėja ta, kad išskirtiniai kvapai yra galingiausia juslė, žadinanti tolimos praeities prisiminimus.

Gyvenu Londone. Esu emigrantė. Tipinė ar netipinė, spręsti jums. Europos megapolyje esu jau dvejus metus. Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad čia labai gausu išvykusių lietuvaičių. Drįstu pastebėti, kad čia taip pat gausu išvykusių lenkų, rusų, japonų, italų, prancūzų, amerikiečių, kolumbiečių, australų – ir visų kitų. Tad ne tokie jau mes išskirtiniai. Ir kad iškart nesukelčiau negatyvių nuotaikų žodį emigrantai pakeisiu į išvykėliais, kad būtų apie ką diskutuoti.

Kornelio universiteto (JAV) fizikams pavyko sukurti vadinamąją „laiko skylę“, kurioje nuo pašalinių žvilgsnių galima visiškai paslėpti kokį nors įvykį. Kokias praktinio pritaikymo galimybes atveria šis atradimas, kol kas per anksti kalbėti, tačiau jau neabejojama, kad jis gali būti labai svarbus kuriant itin saugias ryšių sistemas.

Kas gali būti geriau, nei vienas geras humoristas? Du humoristai, susitikę BTV laidoje „Galileo“! Šventinę savaitę laidos vedėjas Raimondas Bingelis palaikyti jam draugiją įdomiausiuose eksperimentuose pasikvietė Justiną Jankevičių.

Turbūt visi esame matę, kaip dūžta puodelis. Tačiau 200 ar 400 lėtesnis nei paprastai procesas, nufilmuotas didelės spartos vaizdo kamera, leidžia į tai pažvelgti visai kitaip.

Esant nepaprastai dideliam slėgiui ir aukštoms temperatūroms, vienas pagrindinių Žemės gelmėse esančių elementų pademonstravo iki šiol nematytą virsmą. Geležies oksidas buvo patalpintas aplinkoje, kurios sąlygos panašios į esančias Žemės gilumoje, kur susiduria du giliausiai esantys sluoksniai, praneša BBC. Veikiant 1 650 laipsnių temperatūrai ir slėgiui, 690 tūkst. kartų didesniam nei jūros lygyje, pakito metalo laipsnis, kuriuo jis praleidžia elektros srovę.

Policija aiškinasi įvykio aplinkybes, manoma, jog vaikai atliko eksperimentą. Pirminiais duomenimis, dešimtokas susileido sau vaistų, kurių skiriama gimdyvėms atpalaiduoti raumenis. Pasak medikų, vaistai ypač kenkia vyrų organizmui. Paauglys po medikamentų dozės  komos būsenos išvežtas į ligoninę. Pasak liudytojų, jis atsigavo tik vakare. Šiuo metu vaikas yra ligoninėje. Įvykį tiria policija.

Štutgarto universiteto (Vokietija) fizikams pirmąkart eksperimentiškai pavyko parodyti, jog molekulė, sudaryta iš dviejų identiškų atomų, gali turėti nuolatinį elektrinį dipolinį momentą. Šis atradimas prieštarauja klasikiniam požiūriui, kuris plačiai išdėstytas daugybėje fizikos ir chemijos vadovėlių.

Nustebtumėte išgirdę, ką valstybinėse institucijose dirbantys specialistai gali patarti besilaukiančiai šešiolikmetei merginai, nemažiau „tolerantiški“ gali būti ir kraujo banko darbuotojai, kai kalba pasisuka apie homoseksualių vyrų donorystę.

Vis dar žinote, koks draugo, su kuriuo lankėte pirmą klasę vardas ir adresas, smulkiai galite atpasakoti pirmosios kelionės į užsienį, vykusios prieš 15 metų, įspūdžius, bet dabar neatsimenate, kur padėjote mašinos raktus ir mobilų telefoną? Greičiausiai jums bus sutrikusi trumpalaikė atmintis.

Olandų mokslininkai mano radę atsakymą į klausimą, kodėl vyresniojo amžiaus žmonės nelinkę priiminėti greitų sprendimų. Pasirodo, tai gali būti susiję ne su įgyta išmintimi ar geresne savikontrole, o su sumažėjusiu „duomenų perdavimo“ greičiu smegenų jungtyse. Lig šiol psichologai tokią vyresniojo amžiaus žmonių savybę aiškino didesne jų gyvenimo patirtimi: esą kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo įvairiapusiškiau linkęs vertinti įvairias problemas.

Čalmerso technologijos universiteto (Švedija) mokslininkams pavyko išgauti šviesą iš vakuumo – buvo stebėtas jau daugiau nei prieš 40 metų numatytas efektas. Gautus rezultatus tyrėjai publikuoja prestižiniame žurnale „Nature“. Novatoriško eksperimento metu mokslininkai sugebėjo užregistruoti keliolika fotonų, kurie nuolatos atsiranda ir pradingsta vakuume.

Tyrėjų komanda, besidarbuojanti Kalifornijos universitete Berklyje (JAV), sukūrė visiškai naujos rūšies dvimatį puslaidininkį, sudarytą iš indžio arsenido. Naujoji medžiaga, pavadinta kvantine membrana, pasižymi juostine sandara, be to, tūrinę jos formą galima paversti dvimate – tiesiog sumažinant darinio dydį.

Du Makso Planko instituto (Vokietija) mokslininkai įsigudrino vandenilį paversti metalu. Išmanantiems chemija galbūt iš pirmo žvilgsnio pasirodys – anoks čia stebuklas! Juk iš esmės vandenilis, kuris priskiriamas šarminių metalų grupei, tam tikromis sąlygomis turėtų pasižymėti metalo savybėmis. Tiesa, to pademonstruoti su cheminiu elementu, kurio Visatoje yra daugiausiai, kol kas dar niekam nėra pavykę.

Geoinžinieriai siekia „išlaikyti“ žiemos šaltį milžiniškame ledo luite, kuris turėtų šaldyti ir drėkinti Ulan Batoro miestą vasaros laikotarpiu. Mongolija šį mėnesį ruošiasi atlikti vieną didžiausių eksperimentų su ledu tam, kad galėtų kovoti su neigiamais globalinio atšilimo padariniais, rašo guardian.co.uk. Ulan Batoro vyriausybės remiami geoinžinieriai siekia „išlaikyti“ žiemos  šaltį milžiniškame ledo luite, kuris vasaros metu lėtai tirpdamas padėtų vėsinti ir drėkinti miestą.

Šią savaitę oficialiai pradėtas eksperimentas, kurio tikslas – atkurti ekstremalias Žemės centre esančias sąlygas. Europos sinchrotroninės spinduliuotės tyrimų centre (angl. European Synchrotron Radiation Facility – ESRF) ID24 lazeris, naudodamas rentgeno spindulius, geležį ir kitas medžiagas veiks didžiule temperatūra ir slėgiu, praneša BBC. Tai, kaip rentgeno spinduliai sugeriami, turėtų mokslininkams pateikti įžvalgų apie paslaptingus procesus, vykstančius Žemės branduolyje ir netoli jo.

Ar gali geras vairuotojas važiuoti rekomenduojamu greičiu nežiūrėdamas į odometro parodymus? Kaip tiksliai jis jaučia automobilio greitį? Ir kas yra geras vairuotojas? Tokius klausimus uždavė sau LNK laidos „Ne vienas kelyje“ rengėjai, automobilių ekspertai Dainius Leonavičius ir Valdas Valiukevičius.

Indijos vyriausybė nusprendė nubrėžti naują skurdo ribą, rašo BBC. Indijos ekonominio planavimo komisija pateikė vyriausybei rekomendacijas, kuriomis remiantis gyvenančiais žemiau skurdo ribos būtų laikomi tik tie gyventojai, kurių pajamos per dieną neviršija 32 rupijų (1,5 lito). Toks sprendimas įžiebė karštus debatus vienoje iš didžiausių pasaulio ekonomikų. Du indų studentai nusprendė pabandyti, ar įmanoma išgyventi už tokius pinigus.

Lapkričio 4 dieną bus baigtas 520 parų trukęs eksperimentas „Mars-500“, skirtas kosminio skrydžio į Marsą  imitacijai. Rusijos Mokslų akademijos Medicininių ir biologinių problemų instituto mokslininkai poryt atidarys „kosminio laivo“ – nuo išorės visiškai izoliuoto tyrimų modulio – liuką ir išleis 6 eksperimento dalyvius. Jie šiame gyvenamajame modulyje bus praleidę 17 mėnesių – lygiai tiek, kiek truktų realus kosminis skrydis į Marsą ir atgal.

Švecarijoje gyvenantis Fabianas yra neįgalus, ir dažnai važiuodamas tramvajumi pastebi, kad laisva vieta šalia jo dažniausiai taip ir lieka tuščia, kol prireikia išlipti. Visiems norisi žmogiškos šilumos, tačiau, pasirodo, jos gauti gali tik apsimetęs kažkuo kitu.

Tapo žinoma galutinė tyrimo dėl lėktuvo Jak–42 katastrofos, skraidinusio „Lokomotiv“ ledo ritulio komandą, išvada. Atlikti tyrimai parodė, kad katastrofos priežastimi tapo stabdymas kilimo metu ir klaidingi pilotų veiksmai, kurie siekė būtinai pakilti į orą. Kaip teigia ekspertai, lemtingas stabdymas buvo vykdomas vieno iš pilotų. Tokioje situacijoje lėktuvo kapitonas privalėjo nutraukti kilimą, įvykdydamas papildomą stabdymą.

Dar vienas įrodymas, kokiame negailestingame pasaulyje gyvename. Jei tu nesėdi kito, kitas suėda tave....

Mokslininkai kuria „kūno kostiumo“ sistemą, kuri sujungtų žmogaus smegenis ir inžinerines technologijas. Nors tai skamba kaip fantastika, toks įrenginys leistų paralyžiuotiems žmonėms vėl pradėti vaikščioti. Prieš kelias dienas buvo pademonstruota, kaip ši sistema sąveikauja su beždžionių smegenimis. Inžinieriai kuria išorinio skeleto sistemą, kuri galės būti valdoma vien smegenų siunčiamais signalais. Tokį kostiumą tikimasi pristatyti 2014 metų Pasaulio futbolo čempionato atidarymo dieną.

Daugeliui žinomą fizikos dėsnį, kad musę sugauti ar pritrėkšti labai sunku, paaiškina didele sparta filmuojanti vaizdo kamera. Eksperimento metu į vynuogę, šalia kurios ropinėjo musė, buvo paleista kulka. Tai, kad musė sureagavo laiku ir spėjo pasitraukti, nieko pernelyg nenustebino. Nustebino kitkas – jos reakcijos laikas.

Ar žinojote, jog pirmasis įspūdis susiformuoja apytiksliai per penkias sekundes, o prabėgus mažiau nei minutei jūsų vaizdinys stebinčiojo sąmonėje tampa toks tvirtas, kad sudarytos nuomonės pakeisti beveik nebeįmanoma? Padaryti gerą įspūdį svarbu todėl, kad būtent jis lemia tolesnių santykių sėkmę ir požiūrį į mūsų galimybes, patikimumą ar perspektyvumą. Geras pirmasis įspūdis – tai pirmasis ir svarbiausiasis laiptelis, leidžiantis kurti su žmonėmis ryšius, kokių norėtume.

Į kurią nepažįstamo vaikino kūno dalį smalsiausiai žiūri pirmą kartą jį sutikusios merginos? Tai nustatyti padėjo Niujorke atliktas eksperimentas. Prie vieno vaikino drabužių ir akinių buvo pritvirtintos užmaskuotos miniatiūrinės vaizdo kameros, fiksuojančios gatvėje užkalbintų merginų žvilgsnių kryptį. Šiame vaizdo įraše – tyrimo rezultatas.

Pirmasis pasaulyje dirbtinio intelekto sistemų, įkūnytų vyro ir moters avataruose, tarpusavio pokalbis tapo „YouTube“ hitu: vien per pirmąją dieną jo vaizdo įrašą peržiūrėjo daugiau nei milijonas interneto vartotojų. Kornelio universiteto Niujorko valstijoje (JAV) doktorantūros studentai Jasonas Yosinskis ir Igoris Labutovas nufilmavo dviejų duomenų bazių „pokalbį" pasinaudoję D. Britanijoje sukurta pokalbių roboto programa „Cleverbot“, skelbia „Dailymail.co.

Plimuto universiteto (D. Britanija) profesorius Iainas Stewartas pirmasis pasaulyje nusprendė surengti eksperimentą, skirtą patikrinti, kaip augalai gali palaikyti žmogaus gyvybę. Anksčiau panašūs bandymai būdavo atliekami tik su gyvūnais, praneša BBC. Eksperimento, kuriame tiriamuoju bus pats I. Stewartas, eiga bus filmuojama ir vėliau panaudota naujame dokumentiniame filme, sakoma pranešime. Eksperimentas prasidės rugsėjo 16 dieną ir baigsis po 48 valandų.

Mokslininkams pavyko gauti įdomų rezultatą, kuris, kaip manoma, turės įtakos kuriant naujoviškas medžiagas, pasižyminčias naudingomis elektroninėmis savybėmis. Straipsnyje, pasirodžiusiame prestižiniame „Nature Physics“ žurnale, tyrėjai aprašo, kaip sudėję du nemagnetinius dielektrikus pastebėjo neįprastą reiškinį: sandūros sluoksnyje atsirado magnetinių ir superlaidžiųjų sričių. Visas įdomumas yra tai, kad šios dvi savybės vienu metu paprastai neaptinkamos.

Kokiais atvejais vanduo, suspaustas iki kelių molekulių storio sluoksnio tarp dviejų slystančių vienas kito atžvilgiu paviršių, netenka savo takumo? Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su Didžiosios Britanijos, Italijos ir Švedijos kolegomis, žengė svarbų žingsnį spręsdami šį svarbų biologijoje, mechanikoje ir chemijoje klausimą. Visiems žinoma, kad ant grindų išliejus vandenį, kyla pavojus paslysti.

Daugelį metų tyrėjai dirbo kurdami oro mikrotransportą, tai yra, vabzdžio dydžio skraidančius robotus, bet suprato, kaip sunku sukurti mažytį, lengvą skraidantį aparatą, kuris galėtų gabenti krovinius ir būtų aprūpintas ilgo veikimo galios šaltiniu, esančiu pačiame robote. Dalis tyrėjų neseniai nustojo kopijuoti tikrus vabzdžius ir pradėjo naudoti juos pačius, su keletu smulkių patobulinimų.

Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (JAV) mokslininkams, eksperimentuojantiems su vieno kvantinio bito (kubito) sistema, pavyko pasiekti rekordiškai mažą kvantinės informacijos apdorojimo klaidų skaičių. Tai pirmasis darbas, kuriame pateikiamas toks mažas klaidų rodiklis, atitinkantis teorinius reikalavimus, keliamus pilnai funkcionuojančiam kvantiniam kompiuteriui.

Pasirodžius naujienai, kad 9 iš 10 naujų Britanijos darbo vietų atitenka ne britams, o užsieniečiams, laikraštis „Daily Mail“ atliko eksperimentą: paskelbė dešimt fiktyvių darbo pasiūlymų.

Kvantinė komunikacija gali būti vienas iš absoliučiai saugių duomenų perdavimo būdų. Kvantinės komunikacijos esminis elementas perduodant informaciją dideliais atstumais yra specialus efektas, vadinamas dviejų atominių sistemų susietumu (angl. entanglement). Dviejų atominių sistemų susietumas yra labai trapus dalykas. Iki šiol mokslininkams pavykdavo išlaikyti dvi sistemas, susietas tik sekundės dalis.

Nors medžiagų mokslo specialistai jau ilgą laiką kartojo, jog teoriškai esant itin aukštam slėgiui, galinčiam sukurti aplinką, artimą Žemės gelmėms, turėtų egzistuoti supertanki aliuminio atmaina, tokios atmainos niekas akyse nebuvo regėjęs. Tiesa, visai neseniai situacija kiek pasikeitė.

Naudodami EMSL laboratorijos eksperimentinę įrangą, mokslininkai iš Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų nacionalinės laboratorijos (JAV) ir Londono universiteto koledžo (Jungtinė Karalystė) parodė, kad dviejų perovskitinių kristalų – lantano aliuminato ir stroncio titanato – sandūroje įvyksta struktūrinis susimaišymas. Šis reiškinys tyrėjus domina todėl, kad tokia sandūra, kuomet ji atitinkamai paruošiama, tampa elekriškai laidi, o atomų išsidėstymas įtakoja jo elektroninę sandarą.

„Yahoo!“ ir „Facebook“ ketina išbandyti „šešių atskirties laipsnių“ teoriją ir taip išsiaiškinti, kaip socialiniai tinklai veikia artimus žmonių santykius realiame gyvenime, rašo telegraph.co.uk. Interneto milžinių pora pasitelks socialinio psichologo Stanley Milgramo eksperimentą, kuris buvo skirtas „pasaulio dydžiui“ nustatyti ir įvykdytas 1967-aisiais. Savanoriams siuntėjams bus duota žinutė su tam tikromis „taikinio“ ypatybėmis – vieno iš 750 mln.

Švedijoje areštuotas pilietis, savo namuose eksperimentavęs su radioaktyviosiomis medžiagomis, tačiau nežinojęs, kad tokia jo veikla yra neteisėta, praneša naujienų agentūra AFP. Švedijos policija sulaukė vyriškį ir pateikė jam kaltinimus dėl neteisėto branduolinių medžiagų laikymo. 31-erių Richardas Handlas teigė, kad jį visuomet domino fizika ir chemija. Smalsuolis tik norėjo įsitikinti, ar yra įmanoma suskaldyti atomą namuose.

Garsaus prekinio ženklo parduotuvės „Apple Store“ visame pasaulyje deklaruoja, kad jų klientai viduje gali daryti, ką tik panorėję: šokti, dainuoti, atsivesti naminius gyvūnus. JAV komikas Markas Malkoffas nusprendė atlikti nedidelį eksperimentą ir patikrinti, ar iš tiesų šios parduotuvės darbuotojų tolerancija klientams yra beribė. Eksperimentas susidėjo iš keturių dalių. Pirmoje, vyras, užėjęs į parduotuvės vidų, užsisakė picą ir paprašė ją pristatyti į antrą parduotuvės aukštą.

Savanorė moteris manė, kad Nim ją ketina apkabinti, tačiau vietoje šilto apkabinimo šimpanzė įkando moteriai į žandą. Kai ji susiėmė už kraujuojančio skruosto, beždžionė rankomis ėmė rodyti atsiprašymo gestus. Ir tai yra tik vienas iš daugelio filmo „Project Nim“ epizodų, kurį pastatė oskarą už „Man on Wire“ gavęs filmų kūrėjas. Britanijos kino režisierius James March ėmėsi netikėto projekto, kurio metu buvo siekiama paprastą šimpanzę auginti ir mokyti kaip žmogų.

Naująją gatvių apšvietimo sistemą ne tik pigiau prižiūrėti – jai reikia 80 proc. mažiau energijos. Nors projektas tebetestuojamas, autoriai iš savo kūrinio tikisi nemenkos komercinės sėkmės. Išmaniąją gatvių apšvietimo sistemą „Intelligente straatverlichting“ sukūrė ir įsidiegė Delfto universiteto (Olandija) mokslininkai. Sistemą sudaro šviesos diodų žibintai, judesių jutikliai ir žibintus į vieną tinklą apjungiantis bevielis ryšys, kuriuo sistema stebima iš dispečerinės.

Vištvanagis garsėja savo sugebėjimais dideliu greičiu skristi per tankų mišką, neužkliūti už šakų ir pralėkti pro labai mažas ertmes. Kaip jam tai pavyksta, pabandė išsiaiškinti BBC 2 filmavimo grupė, surengusi eksperimentą, kurio rezultatus fiksavo didelės spartos kamera.

„Vienišas, 30 metų vaikinas, dirbantis IT srityje, laisvalaikiu domisi naujausiomis technologijomis, žaidžia šachmatais, namuose laiko katiną, vairuoja Wolsvagen automobilį“. „Mėgstantis trumpalaikius santykius, 26-rių vaikinas, vairuojantis Raudoną Ferrarį ir propaguojantis aktyvų laisvalaikį, dievina vakarėlius ir prabangius automobilius“. Tai ne pažinčių skelbimai, kasdien girdimi per vietines radijo stotis ar laikas nuo laiko šmėkščiojantys televizijos ekrane.

Paleidę neutrinų pluoštelį per nedidelę Žemės dalį Japonijoje fizikai pastebėjo, kad neutrinai pakeitė savo tipą. Manoma, kad šie tyrimai vieną dieną pasitarnaus siekiant suprasti, kodėl Visata yra sudaryta iš medžiagos, o ne antimedžiagos. Vykdytame T2K eksperimente buvo naudotas Japonijos tyrimų kompleksas (Japan Proton Accelerator Research Complex – J-PARC), esantis rytinėje pakrantėje.

Visiems žinoma taisyklė, kad niekas gamtoje negali judėti greičiau už šviesos greitį vakuume, yra vienas pagrindinių gamtos dėsnių. Iki šiol šviesos greičio riba buvo patikrinta informacijai, perduodamai didelės fotonų grupės. Fizikai pradėjo spėlioti, ar vienas fotonas ir jo perduodama informacija gali viršyti šviesos greitį? Naujame tyrime mokslininkai sukūrė vieną kontroliuojamos bangos formos fotoną ir parodė, kad atskiri fotonai taip pat neviršija šviesos greičio ribą.