eksperimentas

Karas – tikras pragaras, nes tai nuolatinė, žiauri kova už išlikimą, kurioje žmonės žudo vienas kitą dėl jiems vadų ar lyderių pateiktų „gerų “ priežasčių. Būti karo belaisviu taip pat ne ką geriau – listverse.com pateikia 10 žiauriausių poelgių su jais. 10. Selarang barakų incidentas 1942 m. keturi karo belaisviai australai pabandė įvykdyti neįmanomą misiją ir pabėgti iš Japonijos karo belaisvių stovyklos.

Adolfas Hitleris leido daktarams atlikinėti su konclagerių kaliniais pačius įvairiausius siaubą keliančius eksperimentus, teigia Ispanijos laikraštis „ABC“. „Nuo masinės žydų sterilizacijos iki penio šalinimo siekiant „išgydyti“ nuo homoseksualumo – šie eksperimentai kainavo gyvybes daugeliui tūkstančių negalinčių gintis aukų“, - rašo žurnalistas Manuelis P. Villatoro.

Neskaitau reklamų nei vaistams, nei maisto papildams, nes žinau, kad dabartinė farmacija ir visokių papildų gamyba, o ypač jų produktų reklama, mažai siejasi su žmonių sveikata, o yra grynai pelningo verslo sritys. Tačiau, kai užkliuvo akis už įžūlaus skelbimo: „Garantuoju Tau, kad sulieknėsi 14 kg per 4 savaites... arba grąžinsime Tau pinigus“, nusprendžiau atlikti eksperimentą su šios reklamos patikimumu ir, žinoma, su savimi.

Po Antrojo pasaulinio karo įsigaliojusi maždaug 40 valandų darbo savaitė nebeatitinka šiuolaikinio pasaulio realijų. Ekonomistai skaičiuoja, kad jos sutrumpinimas net iki trijų dienų galėtų padėti ekonomikai. Nuo šių metų vasario mėnesio Gambijoje viešojo sektoriaus darbuotojai dirba keturias dienas per savaitę. Valdovo postą nuo 1994-ųjų užėmęs Yahya Jammehas teigia, kad tokia tvarka gambiečiams suteiks daugiau laisvo laiko maldoms, socialiniams užsiėmimams bei žemės ūkiui.

Rusijos Vidaus reikalų ministerija rengia įstatymo projektą, remiantis kuriuo vairuotojas, pastebėtas neblaivus prie vairo, privalės savo automobilyje sumontuoti prietaisą, kuris neleistų išgėrusiam vairuotojui užvesti automobilio variklio, praneša „Rosijskaja gazeta“. Rusijoje jau vykdytas eksperimentas, kuomet tokie prietaisai buvo sumontuoti mokykliniuose autobusuose. Jis pripažintas sėkmingai.

Kas galėjo pamanyti, kad rusų rašytojo Michailo Bulgakovo kultinė fantastinė apysaka „Šuns širdis“ pagrįsta realiais įvykiais? Sunku patikėti, kad tokių dalykų išvis būta. Vienas dalykas skiepyti vaismedžius Mičiurino metodais ir visai kitas – atlikti eksperimentus su žmonėmis, persodinti jiems gyvūno organus siekiant atjauninti arba, net baisu ištarti, „pagerinti veislę“... Vis dėlto XIX amžiaus mokslo bandymai pranoko net drąsiausius fantastinius romanus.

Absoliuti dauguma naujai „iškeptų“ vairuotojų įsigyja standartinius pažymėjimus, t. y. suteikiančius valdyti B kategorijos transporto priemonę nepriklausomai nuo jos konstrukcijos ir techninių charakteristikų. Visgi kartais nutinka taip, kad merginos iškart sėda į automatines transmisijas turinčius automobilius, o dažnai neįtvirtinti mechaninės transmisijos valdymo įgūdžiai ilgainiui pasimiršta.

Psichologai iš Didžiosios Britanijos Lankašyro centrinio universiteto (UCLan) nesutinka su tuo, kad nuobodulys darbe „išsausina“ smegenis ir apskritai yra veltui iššvaistytas laikas. Mokslininkai paprašė grupės žmonių 15 minučių užsiimti nuobodžiu, monotonišku darbu – daryti telefonų knygoje esančių abonentų sąrašą. Vėliau tiek patys žmonės buvo paprašyti atlikti kūrybinę užduotį – sugalvoti, kaip galima būtų panaudoti du plastikinius puodelius.

Šaltą sausio rytą vienas vyriškis sėdėjo Vašingtono metro stotyje ir netikėtai ėmė groti smuiku. Jis sugrojo 6 Bacho kūrinius, tai truko apytikriai 45 minutes. Kadangi buvo piko valanda, apskaičiuota, jog pro šalį praėjo apie 1 100 žmonių, dauguma iš jų skubėjo į darbą.  Praėjus trims minutėms nuo jo grojimo pradžios vidutinio amžiaus vyras pastebėjo grojantį smuikininką. Jis sulėtino tempą ir sustojo kelioms sekundėms, bet greitai nuskubėjo savo keliais.

Įrangos valdymas balsu automobiliuose yra viena iš tų mistinių technologijų, apie kurias dauguma vairuotojų yra girdėję, tačiau niekas iš tiesų nežino, ką ir kaip reikia daryti, kad naudojimasis jomis būtų patogus ir ar apskritai tai pasiekti yra įmanoma. Būtent atsakymo į pastarąjį klausimą Balsas.lt redakcija ir ieškojo naujausiame eksperimente.

Keliose JAV degalinėse pradėta prekiauti dyzelinu, kuris pagamintas iš jūros dumblių. Šio kuro pardavimas kol kas yra eksperimentinis, tiesa, svarbu tai, kad šis eksperimentas persikėlė iš laboratorijų į realų gyvenimą. Naudojant šiuos degalus į aplinką yra išmetama daug mažiau anglies dioksido. Taip pat šio kuro gamybą yra gerokai pigesnė nei standartinio dyzelino. Pagaminti vieną litrą tokio dyzelino kainuoja apie 1,3 Lt.

Kas keletą metų demokratinės valstybėse vyksta sujudimas – rinkimai. Savivaldos, parlamentų, prezidentų. Nepasitenkinimas rinkimų rezultatais – demokratijos dalis. Priklausomai nuo politinės sistemos, galima numatyti, jog nepatenkintųjų bus bent pusė, o ten, kur sistema, kaip Lietuvoje, daugiapartinė, yra tikimybė, kad nepatenkintųjų bus dauguma. Kaip piliečiai išnaudos savo nepasitenkinimą, priklauso nuo jų kūrybiškumo.

LNK laidos „Ne vienas kelyje“ kūrėjai ir patyrę vairuotojai Valdas Valiukevičius ir Dainius Leonavičius šį sekmadienį 17 val. laidoje siūlo neeilinį eksperimentą. Vyrai leidosi į kelionę Lenkijos keliais, bandydami išsklaidyti ar patvirtinti mitus apie vairavimą kaimyninėje šalyje. Lietuvos vairuotojai bijo Lenkijos kelių ir dažnai Vokietiją pasiekia kur kas brangesniu būdu – keliaudami keltu iš Klaipėdos į Kylį.

Šviesa sudaryta iš bangų ar iš dalelių? Šis esminis klausimas mokslininkams ramybės nedavė ne vieną dešimtmetį, nes atrodė, kad abu atsakymai teisingi. Tačiau iki šiol atlikti eksperimentai parodė, kad šviesa elgiasi arba kaip dalelė, arba kaip banga, tačiau niekada dvejopai vienu metu. Dabar pirmą kartą naujo tipo eksperimentas atskleidė, kad šviesa tuo pat metu elgiasi ir kaip dalelė, ir kaip banga.

Bostono vaikų ligoninėje mokslininkų komanda sukūrė ir pradėjo taikyti procedūrą, kurios metu naudojant vaizdo žaidimus bandoma kontroliuoti vaikų pykčio priepuolius. „Rage Control“ pavadinto projekto metu ant vaiko piršto užmaunamas įrenginys, matuojantis širdies ritmą. Kai širdis pradeda plakti per tankiai, žaidime vaikas praranda gebėjimą šaudyti į priešo erdvėlaivius. Tokiu būdu stengiamasi priversti nurimti, kad žaidimas galėtų tęstis.

Vienas iš esminių mokslo tikslų – praktinis sukurtų teorijų pritaikymas realybėje. Ekonomikos srityje šio tikslo siekimas šiais metais buvo vainikuotas Nobelio premija. Nobelio premijų savaitę užbaigė apdovanojimas už laimėjimus ekonomikos srityje. Šiais metais Nobelio ekonomikos premija buvo įteikta dviem JAV mokslininkams, kurių išplėtota teorija ir praktinis jos pritaikymas šalyje leido atlikti daugiau kaip 2 tūkst. inkstų persodinimo operacijų.

Palyginti dar neseniai į bandymus su žmonėmis nebuvo žiūrima kaip į kažkokį nepaprastą įvykį, o kai kurie pamišę mokslininkai nematė nieko blogo, jeigu paeksperimentuos su savo vaikais... 1. Psichologas tyrinėja savo sūnaus reakciją į kutenimą Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje mokslininkai vis dar negalėjo suprasti, kokia dalis žmogaus intelekto paveldima, o kokia įgyjama auklėjant.

Gajus stereotipas, kad prie vairo visos moterys tampa... blondinėmis – proteliu nepasižyminčiomis naiviomis vištelėmis. O jei automobilis dar ir sugenda, be vyrų pagalbos – nė žingsnio. O tada vyrai, pasijutę padėties šeimininkais, mielaširdingai ištiesia pagalbos ranką. Norėdamos įsitikinti, ar vyrai iš tiesų paslaugūs, kai kelyje moteris ištinka bėda, dvi „Tauragės kurjerio“ korespondentės surengė eksperimentą. Gerokai po pietų, 14.30 val.

Jų gydymo metodai primena stebuklus. Užhipnotizuotos ištisos salės žmonių, ekstazę pasiekę ligoniai tiesiog krenta ant žemės liudininkų akivaizdoje, o vos tik atsigavę pasakoja apie neįtikėtinus išgijimus. Šie dvasios gydytojai bėgant metams tampa gyvomis legendomis, paskui kurias seka tūkstančiai tikinčiųjų jų galiomis. Iš kur jie atsirado ir ar tikri jų sugebėjimai? Jau šį antradienį, rugsėjo 25-ąją, 20.30 val.

Ką jūs pasakytumėte, jei dėl žmonijos išgelbėjimo, tarkime nuo vėžio, prireiktų trumpam palikti keletą persigandusių vaikų miško glūdumoje? O jei, paprasčiausiai, dėl noro patenkinti mokslinį smalsumą? Jūs manote, kad atsakymas aiškus? Deja, ne visiems. Kai kurie mokslininkai nemato nieko blogo, jei dėl mokslo ... 1. Vaikai išvežami į gūdžią girią ir supjudomi Davidas Reimer, kaip ir jo brolis dvynys, gimė 1965 metais Vinipege, Kanadoje.

Internete pamačius skelbimą, kad pasiturintis verslininkas nemokamai išnuomotų prabangų butą, nusprendėme išsiaiškinti, ko gi 38 metų vyras norėtų atgal už šias dosnias dovanas. Paskambinus paaiškėjo, kad vyras siūlo ne tik prabangius apartamentus, bet ir „išmanųjį apšvietimą“. Viename skelbimų portale patalpintas skelbimas atrodė taip (kalba netaisyta): 38m. verslininkas (patrauklus viras) nemokamai isnuomos jaunai graziai moteriai arba panelei nauja siolaikiskai irengta 2kamb.

Ko nekenčiate labiausiai: vėžlių, gyvačių ar tarantulų? NASA inžinierius Markas Roberis atliko linksmą eksperimentą, norėdamas nustatyti, kurie šių gyvūnų kelyje būtų užmušami dažniausiai. Kelkraštyje jis padėjo guminę gyvatę, vėžlį ir tarantulą, o taip pat klevo lapą, kuris turėjo atlikti kontrolinės grupės funkciją, ir stebėjo, kaip reaguoja tūkstančio pravažiuojančių automobilių vairuotojai. M. Roberis nustatė, kad 6 proc.

Grupė Kanados ir JAV genetikų paskelbė išvedusi drozofilomis vadinamų vaisinių muselių atmainą, kuri pasižymi gebėjimu skaičiuoti. Tiesa, skaičiavimo įgūdžius demonstruoti pradėjo tik 40-oji vaisinių muselių karta, o skaičiuoja šie vabzdžiai nuo 1 iki 4. Tyrimo rezultatai skelbiami Pirmajame jungtiniame evoliucinės biologijos kongrese, Kanadoje.

Mokslininkams pirmą kartą pavyko nufotografuoti regimąja šviesta apšviesto pavienio atomo metamą šešėlį. Tokiam pasiekimui prireikė 5 tyrimų metų. Griffitho universiteto (Australija) Kvantinės dinamikos centro mokslininkai, pasitelkę naują ultradidelės raiškos mikroskopą, pirmą kartą mokslo istorijoje nufotografavo atomo metamą šešėlį. Pasak australų mokslininkų, šis eksperimentas buvo vykdomas siekiant sužinoti, kiek pavienių apšviestų atomų prireiktų matomam šešėliui suformuoti.

Jei CERN fizikams iš tikrųjų pavyko eksperimentiškai patvirtinti Higgso bozono egzistavimą, šis atradimas gali sukelti tikrą revoliuciją teorinėje fizikoje ir atverti duris į dar gilesnes tikrovės paslaptis. Kaip jau skelbėme, šiandien Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) įvykusio seminaro metu LGC greitintuvu eksperimentus vykdantys mokslininkai pranešė apie naujausius Higgso bozono – hipotetinės dalelės, tariamai suteikiančios Visatai masę – paieškų rezultatus.

Turbūt visos moterys žino, kaip flirtu galima paimti vyrą. O gal, greičiau, jos galvoja, kad žino... Remiantis atlikto eksperimento duomenimis, vyriškiai visus moterų flirtavimo ir koketavimo būdus supranta, kaip užuominas seksui, nors, iš tikrųjų taip ir nėra. Eksperimento metu, kuriame dalyvavo 300 jaunų vyrų, jiems buvo parodytos moterų nuotraukos. Vyrų buvo paprašyta suklasifikuoti moterų fotografijas pagal šias kategorijas: draugiškos, liūdnos, seksualios.

Kiekvienas, turintis įprastą regėjimą, sutiks, kad kraujo spalva panaši į braškių ar planetos Marso – visi jie raudoni. Tačiau ar gali būti taip, kad tai, ką vienas laiko raudona, kitam atrodo mėlyna? „Tai klausimas, kurį sau uždavinėjame nuo mokyklos laikų“, – sakė Jay Neitzsas, Vašingtono universiteto spalvinio regėjimo mokslininkas. Praeityje daugumos mokslininkų atsakymas tiesiog būtų atsakę, kad visi žmonės, turintys normalų regėjimą, mato vienodas spalvas.

Rusijos mokslininkai sėkmingai pakartojo eksperimentą, kurio metu susintetintas 117-asis cheminis elementas. Tai atvėrė kelią formaliam jo įtraukimui į periodinę lentelę. Jungtinio branduolinių tyrimų instituto Dubnoje, netoli Maskvos, tyrėjai 117-ąjį cheminį elementą pirmą kartą susintetino 2010 metais, praneša „RIA Novosti“. Tačiau Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga reikalauja, kad prieš registruojant naują elementą, eksperimentas būtų pakartotas.

Neseniai narai atliko itin neįprastą eksperimentą. Vištos kiaušinį perskėlė 20 metrų gylyje. Žmogaus smalsumas neturi ribų ir mes dažnai eksperimentuojame su neįtikėtinais daiktais, reiškiniais įvairiose vietose ar erdvėse. Jūsų dėmesiui dar vienas neįprastas eksperimentas, kuris sulaukė įvairių diskusijų. „Really Cool Cracked Egg Under Water“. Taip pavadino narai šį vaizdo klipą, kuriame jie paneria į 20 metrų po vandeniu ir perskelia kiaušinį pusiau.

Belgijos sostinėje Briuselyje prasidėjo eksperimentai, naudojant kelio ženklus В22 ir В23, kurie leis dviratininkams judėti per raudoną šviesoforo signalą griežtai nurodytose vietose. Kelio ženklas B22 leis judėti į dešinę net ir per raudoną šviesoforo signalą, ženklas B23 - griežtai leis važiuoti tik į priekį. Tose situacijose, kur reguliuojamoje sankryžoje nebus aukščiau paminėtų ženklų, dviratininkai privalės laikytis įprastinių eismo taisyklių ir sustoti per raudoną šviesoforo signalą.

Vyraujanti dalelių fizikos teorija dali turėti trūkumų, teigia mokslininkai, aptikę, kad subatominė dalelė tam tikru būdu yra dažniau nei turėtų. Ši teorija, vadinama Standartiniu modeliu, yra geriausias vadovėlis, padedantis mokslininkams apibūdinti mažučius medžiagos gabalėlius, sudarančius visatą. Tačiau daug fizikų įtaria, kad Standartiniame modelyje yra skylių, o tokie atradimai kaip šis gali padėti nustatyti, kur jos slypi, praneša LiveScience.com.

Kaip žmonės elgtųsi, jei visiškai nepažįstamas žmogus gatvėje paimtų juos už rankos? Du jaunuoliai atliko eksperimentą, skelbia yahoo.com. Vienas vaikinas filmavo slapta kamera, kol kitas bandė eidamas gatve paimti šalia esančius nepažįstamus žmones už rankos. Kai žmonės pajusdavo, kad vaikinas liečiasi prie jų, šiek tiek sutrikdavo, nesuprasdami, kas vyksta. Didžioji dalis praeivių išsigandę ranką patraukdavo. Keli vaikinai reagavo gan piktai, merginos atrodė susierzinusios.

Greitesnio už šviesą neutrino sakmė oficialiai baigta. Kiote (Japonija) vykusioje konferencijoje „Neutrinas 2012“ OPERA projekto vykdytojai paskelbė, kad pagal naujausių matavimų duomenis neutrinų greitis yra beveik toks pat, kaip šviesos. „Nors kai kuriems būtų patikęs kitoks rezultatas, giliai širdyje būtent to ir tikėjomės“, – pasakė CERN tyrimų direktorius Sergio Bertolucci. Viskam nurimus, OPERA grįžta prie tikrojo darbo – surasti tau neutrinus.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, socialinės pašalpos gavėjų skaičius bandomajame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse vidutiniškai sumažėjo 9,8 proc., išlaidos socialinei pašalpai atitinkamai vidutiniškai sumažėjo 13,8 proc.

Jūs tikriausiai nepatikėsite, kad per 10 savaičių trukusį kultūrizmo ir fitneso klubo „Geležiniai žmonės“ televizinį projektą „Pasiruošk su mumis vasarai“ be jokių didesnių pastangų atsikračiau 24 kilogramų. Ir būsite teisūs. Jei tiek iš tiesų būčiau numetęs, dabar atrodyčiau kaip tie vytinti žmonės, eksponuojami parodoje „The Human Body Exhibition“ Vilniuje. Tačiau faktas apie 24 kilogramus neišgalvotas. Tiek antstvorio jau atsikratė vienas iš projekto dalyvių – Algis Žaromskas.

Kaip manote, ar daug stipriosios lyties atstovų, pražingsniavus merginai su gražia figūra, nulydi jos užpakaliuką akimis? O kaip reaguotumėte į tai, kad taip elgiasi ir merginos? Dvi draugės Jessie ir Reanin nusprendė surengti eksperimentą. Viena iš dalyvių į savo džinsus įmontavo kamerą ir taip galėjo sužinoti, kas ją praeinančią nulydi akimis. O nulydėdavo bene visi: sėdintys vyrai restorane, praėjusios dvi draugės, merginos, kylančios važiuojančiais laiptais.

Kuo platesnės aplink vaiką esančio pasaulio ribos, tuo geriau veikia jo vaizduotė, skatindama kūrybinį potencialą, praneša „Medical Xpress“, remdamasis mokslininkų atliktu tyrimu. Vaiko kūrybinį mąstymą ne tik galima, bet ir privalu lavinti: kuo jis bebūtų užaugęs, proto paslankumas ir vaizduotės lakumas tikrai našta nebus. Tačiau kaip paskatinti tą kūrybinį mąstymą? Psichologai iš Tel Avivo universiteto (Izraelis) siūlo gana paprastą būdą – padės kosmosas.

Kartais dalelės gali praeiti pro sienas. Nors tai skamba kaip mokslinė fantastika, šis kvantinės mechanikos reiškinys gerai dokumentuotas ir ištyrinėtas. Dabar mokslininkai daug tiksliau nei kada nors anksčiau išmatavo šio perėjimo per sieną triuko laiką. Jų gauti rezultatai skelbiami žurnale „Nature“. Procesas vadinamas kvantiniu tuneliavimu. Jis vyksta tuomet, kai dalelė peržengia barjerą, kurio, atrodo, neturėtų įveikti.

Vienas iš nuostabiausių chemijos pasaulio fenomenų – šaltas baltojo fosforo švytėjimas. Baltasis fosforas – neįprasta cheminio elemento fosforo atmaina – yra išties reto kalibro egzempliorius. Pirmiausia jis – neįtikėtinai nuodingas. Antra – spontaniškai užsiliepsnoja ore. Trečia – naudojamas metamfetamino gamybos procese... Tačiau tas vaiduokliškas jo švytėjimas tamsoje... Ir kai tuo švytėjimu persismelkia rankos.

Žemės paviršius išsilenkia ir iš regėjimo lauko dingsta už 5 kilometrų. Tačiau mūsų regos aštrumas siekia daug toliau už horizonto. Jei Žemė būtų plokščia arba jeigu žmogus stovėtų ant kalno, žvalgydamasis po didesnę nei įprastai planetos plotą, galėtų pastebėti ryškias šviesas, esančias už šimtų kilometrų. Tamsią naktį žmogus galėtų pastebėti žvakės šviesą, žybčiojančią už 48 kilometrų, rašo lifeslittlemysteries.com.

Kiek toli nueitumėte, kad sutrukdytumėte kosmetikos ir kitų plataus vartojimų priemonių bandymams su gyvūnais? Štai pavyzdžiui, Jacqueline Traides iš Londono praleido 10 valandų parduotuvės „Lush Cosmetics“ vitrinoje, kur sutiko savo kailiu patirti visas procedūras (maitinimą, injekcijas, plaukų skutimą ir t.t.), kurios daromos atliekant testavimą su gyvūnais. 24 metų merginai talkino jos kolega Oliveris Cronkas, kuris atliko laboratorijos techniko darbus.

Rusijos mokslų akademijos mokslininkas teigė, kad pasaulis per pirmąją šio amžiaus pusę gali išvysti žmogaus skrydį į Marsą, skelbia „RIA Novosti“. „Aš manau, kad (žmogaus kelionė į Marsą) įvyks pirmojoje šio amžiaus pusėje“, – per Maskvoje vykusią spaudos konferenciją, skirtą praėjusiais metais baigtos misijos į Raudonąją planetą išvadoms, sakė Rusijos mokslų akademijos direktoriaus pavaduotojas Anatolijus Grigorjevas.

Veterinaras Šri Lankoje „paneigė“ mokslininkų tvirtinimą, kad kiaušinis buvo pirma vištos. Jis atliko bandymą, kurio metu višta pati „padėjo“ viščiuką, skelbia BBC. Atsisakius įprasto būdo, kai višta padeda kiaušinį, o paskui jį šildo lizde, tai yra, peri, mokslininkai kiaušinį 21 dieną brandino pačioje vištoje, kol išsirito viščiukas. Viščiukas buvo visiškai susiformavęs ir sveikas, tačiau višta nugaišo. Valstybės veterinarijos tarnybos pareigūnas teigė niekada nebuvęs matęs nieko panašaus.

Būrelis beždžionių babuinų išmoko atskirti parašytus tikrus anglų kalbos žodžius nuo bereikšmių raidžių kombinacijų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kai kurie mentaliniai procesai, susijė su skaitymu, vystosi nepriklausomai nuo kalbos centrų, būdingų tik žmogaus smegenims, rašo newscientist.com. „Negalime teigti, kad babuinai gali skaityti“, – neleido pernelyg įsijausti Michaelas Plattas iš Duke universiteto bei tyrimų centro Durhame, Šiaurės Karolinoje.

Po savaitę trukusių bandymų sunkiausioje pasaulio trasoje „Sebring International Raceway“, automobilis išvyko į Atlantą, kad galėtų galutinai pasiruošti suplanuotam sekančiam bandymų etapui Europoje. Kovo mėnuo „Nissan DeltaWing“ komandai buvo nepaprastai intensyvus.

Matėte, kiek dėmesio sulaukia viešumoje pasirodžiusios žvaigždės? Ir jūs norėtumėte būti apspistas gerbėjų ir dalyti autografus? Pora humoro nestokojančių amerikiečių nusprendė atlikti eksperimentą. Draugų kompanija nuėjo į vieną didelį prekybos centrą ir apsimetė, kad jų bičiulis Tomas yra pasaulinio garso žvaigždė.

Mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Nailo Akhmedievo iš Fizikos ir inžinerijos tyrimų mokyklos Australijos nacionalinio universiteto, kartu su kolegomis iš Hamburgo Technologijų universiteto bei Turino universiteto vykdo netiesinės dinamikos eksperimentus, kuriais bando paaiškinti bangų žudikių atsiradimą. Dabar yra nustatyta, kad šios didžiulės bangos gali atsirasti santykinai ramiame vandenyje atviroje jūroje ir net paskandinti laivus.

Vos pašildžiusi saulė iš žiemos miego pabudino dviratininkus. Kartu – ir dviračių pardavėjus bei vagis. Savaitraščio eksperimentas vagiant dviratį rodo, kad sostinės gyventojai yra pilietiškai aktyvūs, tad bent viešose vietose dienos metu palikti dviratį turėtų būti ganėtinai saugu. Tuo metu dviračių prekybos mažmenininkai teigia: sezonas jau prasideda. Viena tinklo parduotuvė sezono metu parduoda apie šimtą dviračių. Tuo metu Vilniaus mieste pernai pranešta apie 347 jų vagystes.

Nuo šeštadienio, kai prasidėjo lieknėjimo (ir raumenų auginimo) konkursas „Pasiruošk su mumis vasarai“ praėjo jau keturios dienos. Per jas kilogramai aptirpo, bet tik šiek tiek. Svarstyklėse skaičiai svyruoja tarp 89,8 ir 90,4 kg. Verta pabrėžti, kad psichologiškai lengviau svertis ryte po visų rytinių reikalų. Tuomet skaičiai bus mažiausi. Taigi, pirmadienio rytą išlipau iš psichologinės 90 kg ribos, bet vakare grįžau į tas pačias vėžes.