eksperimentas

Sumani išeitis leidžia studentams „sukčiauti“ viename iš ilgiausiai trunkančių pasaulio eksperimentų. Nors bitumas kambario temperatūroje yra kietas, tačiau per ilgą laiką jis teka kaip supertirštas skystis. Norėdama tai įrodyti, 1930 m. Kvinslendo universiteto komanda iš Australijos įdėjo šiek tiek bitumo į piltuvėlį. Nuo tada išvarvėjo vos 9 lašai.

Dabar turėtų suklusti visi vyrai. Gal viename iš 98 pasimatymų su amerikiete Susana Winter teko dalyvauti ir jums?

Kinijos mokslininkai žengė dar vieną rimtą žingsnį būsimo savo astronautų išsilaipinimo ir įsikūrimo Mėnulyje kryptimi: prieš kelias dienas baigėsi 105 paras trukęs eksperimentas, kuriame buvo imituojamas trijų žmonių gyvenimas tariamoje Mėnulio bazėje. Trys savanoriai eksperimento dalyviai visą šį laiką praleido visiškai izoliuoti nuo išorinio pasaulio „Mėnulio rūmais -1“ pavadintame modulyje, imituojančiame Kinijos būsimą gyvenamąją bazę Mėnulyje, pranešė „ECNS.

Žmonių persikėlimas erdvėje gali tapti realybe, kadangi jokie fizikos dėsniai iš esmės neprieštarauja didelių objektų, įskaitant žmones teleportacijai, teigia mokslininkai. Teleportacija tai būsena, kuomet dalelės tarsi susipina ir akimirksniu paveikia viena kitą, nesvarbu, koks nuotolis tarp jų būtų. Nors Albertas Einšteinas atmetė šį reiškinį, vadindamas jį „keistu veiksmu per atstumą“, tačiau mokslininkai ne kartą įrodė, kad tai atlikti yra realu.

Naujienų portalas „Balsas.lt“ sugalvojo atlikti eksperimentą Kauno miesto Laisvės alėjoje ir senamiestyje. Juo buvo norima sužinoti, kaip kauniečiai reaguotų į merginą, nešiną plakatu „Jaučiuosi vieniša – pabučiuok mane“. Vis dėlto prieis ar ne? Herojus. Modelis Gabrielė Gutauskaitė. Eksperimento trukmė. 1 valanda. Įspūdžiai.

Radijo stoties „Zip FM“ laidų vedėjai išbandė madingiausią šio sezono poravimosi būdą – numerologo konsultacijas. Jie dalyvavo akluose pasimatymuose su jiems numerologės Galinos Schmidt parinktais klausytojais. Veiksmas vyko naujos kartos picerijoje „Can Can“, kur pasimatymų dalyviai turėjo atlaikyti ir smalsuolių žvilgsnius. Pasimatymų pabaigoje visi dalyviai buvo paprašyti įvertinti savo sėkmę pagal 10 balų sistemą.

Keturias klases baigiantys šalies moksleiviai tampa nacionalinės Švietimo sistemos bandomaisiais triušiais. Dešimt metų teturintiems vaikams skiriami standartizuoti testai, kuriais bandoma nustatyti moksleivių žinių lygį. Šie testai nėra privalomi, tačiau kai kurios mokyklos, panorusios tikrinti vaikų pasiekimus, pateko į Nacionalinio egzaminų centro (NEC) eksperimentą. Prieš jį sukilo ir mokytojai, ir mokinių tėvai.

Šis filmukas skirtas tik stiprių nervų žiūrovams. Ir, žinoma, tiems, kurie nebijo ryškiai veidus išsidažiusių, perukais pasipuošusių juokdarių – klounų. Filmuojant šį eksperimentą niekas nenukentėjo. Nebent jo dalyvių nervų ląstelės.

Europarlamentaras, pirmasis faktinis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis mažą Lietuvos piliečių aktyvumą rinkimuose aiškina visuomenės nebranda, o privalomų rinkimų idėją sako esant vertą viešo svarstymo - dėl pačios diskusijos šiuo klausimu. „Privalomasis balsavimas su baudomis ignoruojantiems demokratinius rinkimus, boikotuojantiems ir tingiai nebalsavusiems būtų aštrus eksperimentas. Tikriausiai Seimas neišdrįstų priimti tokio įstatymo.

Filmavimo grupė iš Prancūzijos judrioje gatvėje sukūrė šokiruojantį eksperimentą. Aktorius, aprengtas kaip benamis, nukrenta ant asfalto piko metu ir pradeda šnabždėti: „Aš mirštu, padėkite“. Jaunas žmogus taip pragulėjo penkias minutes, niekas net nepabandė jo gelbėti, praneša „Mirror“. Paviešintame vaizdo įraše matosi, kad nė vienas žmogus nekreipia dėmesio į ant grindinio gulintį benamį. Praeiviai skubiai prabėga šalia, apsimesdami, kad taip ir turi būti.

Mokslininkams pavyko sukurti sėkmingai veikiantį prototipą sistemos, primenančios mokslinėje fantastikoje ne kartą aprašytą jėgos spindulį. Įrenginys sugeba pritraukti atokiai esančius daiktus ir daro tai garso bangomis. Tiesa, tie daiktai kol kas – kelių centimetrų dydžio. Ir vis dėlto. Mokslinės fantastikos mėgėjams ne kartą matytas vaizdelis: erdvėlaivis jėgos spinduliu užvaldo kitą erdvėlaivį ir gali jį stumdyti erdvėje visomis kryptimis – taip pat ir pritraukti prie savęs.

Lašas nukrito. Pirmą kartą užfiksuotas bitumo lašo kritimas ilgiausiai vykstančiame eksperimente. 1930 m. Kvinslendo universitete Australijoje pradėtu eksperimentu norėta užfiksuoti gravitacijos veikiamo bitumo lašų atsiskyrimą lašėjimą. Jis buvo surengtas, kad parodytų, jog nors kambario temperatūroje bitumas atrodo kietas ir sutrenktas dūžta, iš tiesų jis yra labai klampus skystis.

Nauja Lietuvos jaunųjų futbolo talentų karta įžengia tarptautinę areną. Antradienį Klaipėdoje ir Gargžduose startuoja tarptautinis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Jaunųjų talentų (iki 16 metų) futbolo turnyras. Jame dalyvaus gimę 1998 metais ir jaunesni žaidėjai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Kazachstano. Nacionalinės futbolo akademijos filialo Šiauliuose auklėtinių pagrindu sudaryta Lietuvos rinktinė turnyrui rengėsi pajūryje nuo praėjusio trečiadienio.

Šiomis dienomis sukanka 40 metų, kai buvo atliktas vienas žiauriausių psichologinių tyrimų – Stanfordo kalėjimo eksperimentas. Jame tuomet dalyvavo Kalifornijos Stanfordo universiteto studentai. Tyrimo autorius buvo psichologas Plilipas Zimbardo. Idėja gana paprasta: savanorių grupę padalyti į „kalinius“ ir „prižiūrėtojus“, sudaryti jiems kalėjimo sąlygas ir stebėti rezultatus. 24 dalyviai buvo padalyti į lygas grupes po 12 narių.

Naujo tyrimo rezultatai šiek tiek praskleidė kol kas mįslingo fenomeno, kuris vadinamas „potyriais palikus kūną“, paslaptį. Otavos universiteto (Kanada) fiziologai registravo vienos psichologiją baigusios kanadietės, kuri skelbė sugebanti kada panorėjusi palikti savo kūną ir į jį sugrįžti, smegenų aktyvumą.

Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad moterys turi ypatingą nuojautos dovaną, smarkiai lenkiančią vyrų, tėra tik mitas, tvirtina D. Britanijos mokslininkai. Jų manymu, nors moterys labai tuo tiki, iš tikrųjų faktai rodo ką kita. Hertfordšyro universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Richardo Wisemano, atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 15 000 vyrų ir moterų. 80 proc. jo dalyvių moterų ir 58 proc. vyrų tvirtino pasižymintis gera intuicija.

24-erių Pavelas Sapožnikovas pasiryžo vienam iš ekstremaliausių sociopsichologinių eksperimentų žmonijos istorijoje, rašo odditycentral.com. Jis bando atkartoti savo protėvių gyvenimo būdą, propaguotą maždaug 1100 metais. Gyvena Pavelas asketiškai, stengdamasis vengti kontakto su žmonėmis. Šį išbandymą vyriškis pradėjo praeitų metų rugsėjį ir tęsti turėtų iki gegužės mėnesio. Jis gyvena senoviniame ūkyje, be jokių šiuolaikinių patogumų ir komunikacijos priemonių.

Užrašas „akcija“ parduotuvės vitrinoje – dvigubai padidėjęs pirkėjų srautas. Ant prekės užklijuotas lipdukas „garantija“ – dar tiek pat daugiau prekių parduota. Dešimt tokių pat prekių lentynoje – pirks vos vienas kitas, paliktos vos trys – prisireiks visiems.

1967 metais vienos iš Kalifornijos mokyklų istorijos pamoka virto eksperimentu, kuriuo buvo siekiama pademonstruoti nacizmo iškilimą. Mokytojas mokinių grupę pavadino „Trečiąją banga“. Jau netrukus jie turėjo savo šūkį, vėliavą, pasisveikinimą ir pradėjo pozicionuoti save kaip ypatinga, elitinė grupė. Eksperimentas buvo sustabdytas penktą dieną, kai mokiniai tapo nekontroliuojami ir agresyvūs.

Kiekvienais metais kompiuterijos gigantai HP, „Dell“ ir „Cisco Systems“ parduoda techninės įrangos už daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių (260 mlrd. litų) – maždaug tiek, kiek BVP Lietuva sukūrė per pastaruosius du metus. Milžiniškos pajamos atkeliauja parduodant įprastą įrangą – technines stotis, talpyklas ir tinklo įrangą, rašo businessweek.com.

Kasdieniai rūpesčiai, buitis ir darbai daugelį moterų verčia galvoti, kad grožis ne joms, kad reikia labai daug pastangų, pinigų ir laiko norint bent trumpam sustabdyti laiką ir kartu su juo lekiančią jaunystę. Stereotipai gniuždo moteris ir verčia pripažinti, kad išvaizda jau nepasirūpinta, o kelio atgal nebėra. Tačiau dvi drąsios moterys ryžosi įrodyti, jog visa tai netiesa.

Per 20 metų švietimo srityje nuolat reformuojama viskas – vertinimai, egzaminavimai, karpomas mokyklų tinklas. Kada baigsis eksperimentai? Prieš du dešimtmečius kalbėta apie tautinę mokyklą, buvo net jos samprata. Vėliau paaiškėjo, kad tautiškumas nebėra madingas, tad jo mokyklose, ko gero, mažiau nei sovietmečiu.

Lietuva viena pirmųjų Europoje pasiryžo eksperimentui – šalies turizmo atstovavimą užsienyje patikėjo tarptautinėms kompanijoms, o ne į užsienį deleguotiems lietuviams. „Praėjus pirmajam Lietuvos turizmo užsienyje atstovybių veiklos pusmečiui galime įvertinti pradinius rezultatus. Visų pirma, restruktūrizavus atstovavimą Lietuvoje mes sutaupėme mažiausiai 0,5 mln Lt per metus.

Mokslininkams pavyko pabendrauti su pacientu, kuris pastaruosius 12 metų yra vadinamos vegetacinės (arba komos) būklės. Kanados tyrėjai funkciniu magnetinio rezonanso skeneriu stebėjo daugelį metų be sąmonės išgulėjusio paciento smegenų aktyvumą, kai jam buvo užduodami klausimai. Vegetacinės būklės pacientas tokiu būdu papasakojo suprantąs, kad guli ligoninėje, žino savo vardą ir pan. Magnetinio rezonanso skeneryje vegetacinės būklės pacientui buvo užduodami "taip/ne" tipo klausimai, pvz.

Kai kurie žmonės dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendžia radikaliai pakeisti savo gyvenimus ir padaryti tai, kas kietiems atrodo neįmanoma ar sunkiai suprantama. Oddee.com siūlo paskaityti apie 9 žmones, kurie nusprendė metus ar ilgiau gyventi kitaip nei didžioji dauguma. 5. Vyras, mintantis tik pasigamintu skysčiu Robas Rhinehartas yra mėgėjas chemikas, kuris bando išspręsti pasaulinio bado problemą.

  Naujienos apie virtualios realybės akinius „Oculus Rift“ paskutiniu metu pasirodo itin dideliais kiekiais. Ką jau padarysi – tai yra iš tikrųjų tas įrenginys, kuris pasižymi nuostabiomis savybėmis. Dabar šiuos akinius pritaikė pasivaikščiojimui po Marsą. NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijoje buvo atliktas eksperimentas: žmogų, kuris užsidėdavo ant galvos „Oculus Rift“, pastatydavo ant specialaus takelio „Virtuix Omni“ ir leisdavo pavaikščioti po Marso paviršių.

Kai kurie žmonės dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendžia radikaliai pakeisti savo gyvenimus ir padaryti tai, kas kietiems atrodo neįmanoma ar sunkiai suprantama. Oddee.com siūlo paskaityti apie 9 žmones, kurie nusprendė metus ar ilgiau gyventi kitaip nei didžioji dauguma. 1. Metai be interneto Kaip ir dauguma jo kartos žmonių, Paulas Milleris didžiąją savo gyvenimo dalį praleido prisijungęs prie interneto.

Mokslo pasaulyje žmonių ir gyvūnų naudojimas eksperimentuose yra labai svarbus, bet kartais, tam kad viskas būtų padaryta teisingai, tiesiog reikia eksperimentuoti su savimi. Būtent apie taip mąsčiusius 10 mokslininkų šįkart nori papasakoti Listverse.com. 5. Pirmasis tikrasis hipis Albertas Hofmanas tikrai galėtų gauti apdovanojimą už labiausiai haliucinogeninį eksperimentą su savimi. Tai nutiko mokslininkui bandant medicinoje pritaikyti skalses.

Mokslo pasaulyje žmonių ir gyvūnų naudojimas eksperimentuose yra labai svarbus, bet kartais, tam kad viskas būtų padaryta teisingai, tiesiog reikia eksperimentuoti su savimi. Butent apie taip mąsčiusius 10 mokslininkų šįkart nori papasakoti Listverse.com. 10. Savęs operavimas Dauguma žmonių, kuriems reikalinga vienokia ar kitokia operacija, labiausiai pasitiki chirurgais, tačiau Evanas O’Neillas Kane’as manė, kad šiam darbui jis yra pats tinkamiausias asmuo.

Nemėgstate dėmesio, bet kasmet per savo gimimo dienos šventę tenka narsiai ištverti minios draugų žvilgsnius ir skambią „Su gimimo diena“, po kurios neišvengiamai seka reikalavimas sugalvoti norą ir užpūsti vis tankėjantį žvakučių mišką. Pasirodo, visa tai ne veltui – neseniai atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad šis ritualas valgį jį padaro kur kas skanesnį, rašo nbcnews.com. Tai galioja ne tik per šventes – savotiškus ritualus prieš valgį atliekame kasdien, kartais to net nesuvokdami.

Skeptikai, manantys, neva Kauno elektroninės muzikos kūrybinės dirbtuvės išgyvena krizę, turėtų suklusti – liepos mėnesį debiutinį kūrinį „For Better“ klausytojų vertinimui pateikė ilgamečiai elektroninės šokių muzikos scenos atstovai - prodiuseris Narimantas Venckevičius a.k.a. NRK1 ir vokalistė Živilė Povilaitytė, kitaip Jazzyvilė. „Galbūt užimtumas vis trukdė mums su Narimantu anksčiau imtis bendros kūrybos. Apskritai į naujus bendradarbiavimo pasiūlymus žiūrėjau atsargiai.

Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių... 5. Google Glass „Google glasses“ yra realus ir jau pasiekiamas objektas. Problema dažniausiai yra ne pats produktas, o idėja ir potencialiame jos vystymasis. Vienas „Google“ futuristas jau prognozuoja, kad netrukus į kompiuterį galėsime įkelti ir savo protą.

Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai, galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.

Tai, kas vieniems atrodytų kaip anekdotas, kitiems yra svarbus eksperimentinės fizikos pasiekimas: Dublino universiteto (Airija) Šv. Trejybės koledžo mokslininkai pagaliau sulaukė prieš 69 metus pradėto eksperimento rezultato. Iš 1944 m. šio koledžo laboratorijoje sumontuoto eksperimentinio piltuvėlio pagaliau nukrito bitumo lašas, sakoma universiteto pranešime. Tai buvo kone prieš 70 metų pradėtas bituminės dervos klampumo tyrimų eksperimentas.

Siekiant įgyvendinti savo svajones neretai tenka susitaikyti su faktu, kad gražūs norai materializuojasi tik po kurio laiko. Kartais troškimų išsipildymo tenka laukti kelias dienas, savaites arba mėnesius, o kai kada net ir keletą metų. Saldainio panorusiam vaikui net ir kelios minutės laukimo gali tapti kankinančia amžinybe.

Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasisekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 5. Dingę kosmonautai Dingę kosmonautai (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.lt) Dauguma mano, kad Jurijus Gagarinas buvo pirmasis kosmonautas.

Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasisekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 10. Unabomberį sukūrė CŽV Genijus Unabomberis (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.

6. Charles Claude Guthrie ir dvigalvis šuo Charles Claude Guthrie nebuvo išprotėjęs piktadarys, bet dėl jo gyvenamuoju laikotarpiu (pačioje XIX amžiaus pradžioje) buvusių nepalankių sąlygų, būdamas pilnas visokiausių beprotybių ir dar bala žino ko, šis vyras atliko porą eksperimentų, dėl kurių šiandien šalintųsi jūsų visi žmonės, išskyrus visiškai pamišusius mokslininkus. Ch.

Vyksta masinis eksperimentas, stengiantis į gera pakeisti jūsų elgesį. Jeigu jis vyksta tinkamai, tikriausiai jo nė nepastebite Ar girdėjote apie muses tualete? Jos pakilo, išskrido po visą pasaulį ir pradėjo revoliuciją. Ėjo 1999-ieji ir Schipholo oro uosto Amsterdame valdytojai ieškojo būdų sumažinti išlaidas. Vienas iš brangiausių užsiėmimų buvo vyrų tualeto grindų švaros palaikymas. Akivaizdus sprendimas būtų išspausdinti ženklus, mandagiai primenančius vyrams nesišlapinti ant grindų.

 Eksperimento, apie kurį čia kalbėsime, tikslas buvo pasiekti optimalių rezultatų, gydant nervine anoreksija sergančius žmones. Psichologų grupė iš Utrechto universiteto (Nyderlandai) pamėgino išsiaiškinti, kaip anoreksija sergantys pacientai suvokia save fizinio pasaulio atžvilgiu, rašo „The Atlantic“. Dalyvauti eksperimente mokslininkai pakvietė 39 žmones – 19 iš jų buvo diagnozuota anoreksija, 20 tokia diagnozė nebuvo nustatyta.

Šiandien prekybos tinklas „Iki“, pradedantis lojalumo programą pirkėjams „Iki pergalės trūksta tik tavęs“, kurios dalyviai turės unikalią galimybę laimėti skrydį kartu su Lietuvos nacionaline vyrų krepšinio rinktine į šiemet Slovėnijoje vyksiantį Europos vyrų krepšinio čempionatą, pakvietė rinktinės žaidėjus Darjušą Lavrinovičių bei Mindaugą Kuzminską į eksperimentą. Jo metu krepšininkai baudas mėtė kurtinančioje tyloje ir palaikomi susirinkusių sirgalių su Tomu Balaišiu-Sėkla priešakyje.

Mokslas yra suprantamas ir sveikintinas, kai, pavyzdžiui, kuriamos lazerinės technologijos, keliaujama į kosmosą etc., tačiau tiek seniau, tiek dabar kai kurie mokslininkai vykdo tokius eksperimentus, kad norisi tik paklausti, ką jie galvoja. Žinoma, jei esate mokslinės fantastikos gerbėjas, tikriausiai susižavėsite tam tikromis idėjomis. Tačiau būkite atsargus – suvokus, kad tai realybė, o ne fantazija, pasidaro bent jau nesmagu... List25.com siūlo pasidomėti 25 tokiais eksperimentais.

Mokslas yra suprantamas ir sveikintinas, kuomet, pavyzdžiui, kuriamos lazerinės technologijos, keliaujama į kosmosą etc., tačiau tiek seniau, tiek dabar kai kurie mokslininkai vykdo tokius eksperimentus, kad norisi tik paklausti „Ir ką jie galvoja?“ Žinoma, jei esate mokslinės fantastikos gerbėjas, tikriausiai susižavėsite tam tikromis idėjomis. Tačiau būkite atsargūs – suvokus, kad tai realybė, o ne fantazija, pasidaro bent jau nesmagu... List25.com siūlo pasidomėti 25 tokiais eksperimentais.

Kiek draugų turi vidutinis „Facebook“ vartotojas? Statistinio įrankio „Wolfram/Alpha“ ir daugybės duomenų donorų dėka į šį klausimą atsakyti paprasta. Vidutiniškai „Facebook“ vartotojas turi 229 virtualius draugus. Derėtų prisiminti, kad „Facebook“ riboja maksimalų draugų skaičių, limitas – 5 tūkst, rašo Stephenas Wolframas savo tinklaraštyje. Tiesa, eksperimente dalyvauja tik kiek daugiau nei 1 mln.

Galbūt yra tekę girdėti apie vadinamąjį neegzistuojančios galūnės sindromą. Jis pasireiškia daugeliui kurią nors galūnę praradusių žmonių: rankos (ar kojos) nebėra, o ją nei iš šio, nei iš to pradeda skaudėti. Pasirodo, neegzistuojančios galūnės iliuziją vos per minutę galima išprovokuoti daugeliui žmonių. Kaip tai atliekama, demonstruoja Švedijos neurologai. Dažniausias neegzistuojančios galūnės sindromo pojūtis – skausmas.

Dėl masyvių gabaritų ir aukšto kėbulo padidinto pravažumo modeliai visuomet sudaro erdvių ir talpių automobilių įspūdį. Tačiau kaip yra iš tiesų? Ar gali vidutinio dydžio visureigis, SUV ar šiaip krosoveris sutalpinti penkis suaugusius keleivius su gausia jų manta. Siekdami tai išsiaiškinti šį kartą nusprendėme sumodeliuoti galbūt ir ne per dažnai pasitaikančią, tačiau dėl to ne mažiau aktualią situaciją, kuomet jūs esate pankroko kolektyvo narys ir susiruošiate su grupe į koncertinį turą.

Šaltasis karas buvo toks laikotarpis, kai pasaulio valstybės sulaikiusios kvapą laukdavo, kuo baigsis dešimtmečius trunkančios varžybos tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Kai ginklavimosi varžybos pasiekė atominio ginklo stadiją, kai kurios valstybės (savo arba ne savo noru) pasirinko vieną arba kitą pusę, ėmė vykdyti savo branduolinio ginklo programas arba tiesiog tylėjo nuleidusios galvas ir tikėjosi, kad visiško sunaikinimo diena išaus dar ne rytoj.

Keliose Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklose atliekamas eksperimentas, kuriuo moksleivių susidomėjimą tiksliaisiais ir gamtos mokslais bandoma padidinti pamokose naudojant repo rimus. Apie 70 procentų vyresniųjų vidurinių mokyklų klasių moksleivių Niujorke sudaro afroamerikiečiai bei Lotynų Amerikos kilmės moksleiviai.

Verslūs žmonės, sužinoję, kaip auga šie itin brangūs grybai, išmoko veisti jų plantacijas ten, kur jie anksčiau niekada nebuvo auginami. Keičiantis klimatui, vis labiau šiltėjant vasaroms Italijoje ir Prancūzijoje, pradeda nykti paslaptingų grybų – trumų – rūšys. Tačiau vis daugiau plantacijų atsiranda net Skandinavijos šalyse. Pirmas 400–14 000 eurų (1 381- 48 340 Lt) už kilogramą kainuojančių grybų plantacijas jau įveisė keli ūkininkai Latvijoje, pasekėjų atsirado ir Lietuvoje.