ecb

Visi kas netingi ieško išeičių iš euro krizės, tačiau bėda ta, kad daugelis sprendimų apsiriboja dviem alternatyvomis. Siūlomi euro zonos gelbėjimo planai tėra tik skirtingos šių dviejų kelių variacijos, rašo „Spiegel“. Pastaruosius kelis metus Europoje buvo taikomas taupymo režimas ir gelbėjimo paskolos ant bankroto slenksčio atsidūrusioms valstybėms. Nepaisant to vis garsiau girdisi politikų ir ekonomistų kalbos, jog Graikijos laukia nekontroliuojamas bankrotas.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai penktadienį dar kartą patikino, kad dės visas pastangas ir išsaugos euro zoną, rašo „telegraph.co.uk“. Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) penktadienį taip pat sakė, kad labai palankiai sutiko Europos centrinio banko pažadus padaryti viską, ką reikės, kad euro zona būtų išsaugota, tačiau pabrėžė, kad šalys turi įgyvendinti būtinas reformas.

Europos centrinis bankas pasirengęs daryti viską, ko prireiks, kad išsaugotų eurą, pareiškė banko vadovas Mario Draghi. Toks jo pareiškimas iš karto išjudino Europos akcijų biržas ir sustiprino eurą. Tai taip pat sumažino obligacijų pelningumą. Ispanijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas, kuris anksčiau pasiekė rekordinius 7,6 proc., vėl nukrito iki 7 proc. Obligacijų pelningumas parodo palūkanų normą, kurią valstybė turės sumokėti už pasiskolintas lėšas, praneša BBC.

Tikslas dar šiemet sukurti vieną didžiųjų euro zonos bankų priežiūros instituciją iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip lengvai įgyvendinamas vaistas nuo ateityje galinčių užklupti neramumų. Vis dėlto specialistai perspėja, kad bankų kontrolės kūrimo kelias bus gerokai ilgesnis. Prasidėjus finansų krizei siūlymų ir raginimų kurti europinio masto bankų priežiūros organizacijas buvo dešimtys, tačiau kai reikėdavo imtis realių veiksmų, dirbti sekdavosi kur kas prasčiau.

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“. Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

Europos centrinis bankas ėmėsi skatinimo priemonių – pigindamas skolinimą sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių žemumų – 0,75 procento. Tokio žingsnio – 0,25 proc. punkto sumažinimo – tikėjosi daugiau nei du trečdaliai „Dow Jones Newswires“ apklausti analitikai. Tai pirmasis palūkanų normos sumažinimas nuo gruodžio mėnesio.  Taip pat ECB sumažino vienos nakties indėlių ir skolinimo palūkanas atitinkamai iki 0 ir 1,5 procento.

Nedarbas euro zonoje gegužės mėnesį pasiekė rekordinį lygį, nes gilėjantis ekonomikos nuosmukis privertė Ispanijos ir Italijos bendroves privertė mažinti darbuotojų skaičių, skelbia „Bloomberg“. Nedarbo lygis 17–oje euro zonos šalių gegužės mėnesį padidėjo iki 11,1 procentų. Šis rodiklis balandžio mėnesį buvo 0,1 proc. mažesnis. Gegužę euro zonoje darbo neturėjo 17,561 mln. žmonių – 88 tūkst. daugiau nei balandžio mėnesį.

Nekonvertuojami popieriniai pinigai yra nuostabus dalykas, vienas nuostabiausių išradimų nuo to laiko, kai žmonija išmoko kalbėti. Pinigai leidžia atlygį už visos dienos darbą sudėti į vieną popierėlį, kuris vėliau gali būti iškeistas į braškinį kokteilį, koncertą ar gausybę kitų dalykų, CNBC rašo Mooradas Choudhry'us iš „Royal Bank of Scotland“. Viskas atrodo taip paprasta.

Euro zonos krizė tęsiasi jau pustrečių metų. Per šį laiką buvo pateikti įvairiausi krizės sprendimo scenarijai, deja, politinis trumparegiškumas ir savų interesų paisymas griauna viltis pasiekti optimalų susitarimą. Praėjusią savaitę Romoje vyko derybos tarp Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderių.

Bene žymiausias pasaulio investuotojas George'as Sorosas su nerimu laukia šią savaitę įvyksiančio Europos lyderių susitikimo ir teigia, kad per tris artimiausias dienas nesiėmus tinkamų sprendimų euras patirs fiasko, rašo „Bloomberg“. G. Sorosas ilgą laiką kritikavo Europos politikus, kurie neveiksmingai bando susidoroti su monetarinės sąjungos krize. Anot G. Soroso, šiuo metu Europa atsisako atviros visuomenės idealų ir klimsta į antidemokratinį Vokietijos dominavimą.

Šiandien Europos Sąjungos vykdoma politika yra ižūli, kadangi nėra orientuota į ekonominės krizės mažinimą ir beveik priėjo savo galą, praneša Bloomberg. Praeitą savaitę investuojai per mažiau nei vieną dieną nusprendė, kad pasiūlyto paramos paketo Ispanijos bankams neužteks. Šią savaitę geros žinios iš Graikijos (kairieji, kurie labiau siekė konfrontuoti nei bendradarbiauti su Briuseliu, pralaimėjo visuotiniuose parlamento rinkimuose) buvo sumenkintos dar greičiau.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad, esant būtinybei, bankas yra pasiruošęs suteikti tolesnę paramą euro zonos bankų sistemai, informuoja ECB. „Euro sistema ir toliau, prireikus, aprūpins mokius bankus likvidumu“, - per spaudos konferenciją sakė M. Draghi. Dėl artėjančių sekmadienio rinkimų Graikijoje auga investuotojų nerimas dėl šalies ateities bendros valiutos bloke.

Keturių svarbiausių Europos institucijų vadovai rengia planą, padėsiantį euro zonai susidoroti su ją slegiančia skolų krize, remdamasi Vokietijos laikraščio „Welt am Sonntag“ informacija praneša AFP.

Nė viena iš aštuonių norą prisijungti prie euro zonos pareiškusių valstybių reikiamų standartų šiuo metu neatitinka, pažymima naujausioje trečiadienį paskelbtoje Europos centrinio banko (ECB) ataskaitoje.

Vokietijos centrinio banko vadovas tikina, kad nėra jokio greito Europos problemų sprendimo būdo, o krizę galima išspręsti tik reformomis, informuoja AP. Interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ banko „Bundesbank“ vadovas Jensas Veidmanas (Jens Weidmann) pridūrė, kad nerealu manyti, jog krizę būtų galima išspręsti euro zonos valstybėms leidus kartu skolintis pinigus.

Iš visų košmariškų Europos scenarijų šis gali pasirodyti pats baisiausias: Graikija palieka eurą, o tuo pačiu metu Ispanijos bankų sistema sugriūna, rašo „New York Times“. Rinkos konvulsijos pastarosiomis savaitėmis buvo lyg šių krizių bandomasis testas. Susidūrė politinė aklavietė Graikijoje bei kylanti baimė dėl vieno didžiausių Ispanijos bankų – „Bankia“. Kredito reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusią savaitę sumažino viso Ispanijos bankų sektoriaus reitingus.

Nebuvo jokio oficialaus pranešimo. Jokios sąlygos nebuvo patvirtintos. Tačiau Graikijos bankų sistemą remia apie 100 mlrd. eurų vertės šalies centrinio banko teikiama likvidumo avarinė parama, kurią slapta patvirtino Europos centrinis bankas (ECB), rašo „Financial Times“. Jei Graikija paliks euro zoną, to staigi priežastis gali būti ECB sprendimas nutraukti finansavimą. Platus „avarinės likvidumo paramos“ (angl.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ dar labiau sumažino Graikijos reitingą, taigi padidėjo rizika, kad Graikija nebebus Europos monetarinės sąjungos narė. Bankas „Citi“ tikimybę, jog Graikija turėsianti pasitraukti iš euro zonos, vertina 50–75 proc. Galima pasvarstyti, kas atsitikų, jei Graikija paliktų euro zoną. Mintis, kuri anksčiau atrodė neįtikėtina, tapo realia galimybe.

Europos Sąjungos (ES) prekybos komisaras Karelas de Guchtas penktadienį sakė, kad Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo rengti atsarginį planą Graikijos bankroto atvejui, informuoja AFP. Jis nepatikslino, ar tai yra susiję ir su galimu Graikijos pasitraukimu iš euro zonos. „Šiandien tiek ECB, tiek Europos Komisijoje tarnybos nagrinėja nenumatytų atvejų scenarijus, jeigu Graikija nebepajėgtų susitvarkyti“, - Belgijos dienraščiui „De Standaard“ sakė K. de Guchtas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neketina bendradarbiauti su laikinąja Graikijos vyriausybe. Organizacija pristabdė visus kontaktus su šalies valdžia iki naujų parlamento rinkimų. Apie tai, kaip skelbia AFP, pareiškė fondo spaudos atstovas Davidas Hawley. Fondo atstovas neįvardino tikslios datos, kada planuojama atnaujinti bendradarbiavimą su Atėnais. „Mes sureguliuosime kontaktus su naująja vyriausybe, kai tik ji bus suformuota“, – pridūrė D. Hawley.

Šiuo metu įvairūs makroekonominiai rodikliai euro zonos ekonomikos situaciją apibūdina skirtingai, tačiau nė vienas iš jų nėra toks blogas, kad Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi mažinti bazinę palūkanų normą. Po ketvirtadienį įvykusio susirinkimo ECB nusprendė likti stebėtojo pozicijoje ir įvertinti ilgalaikio refinansavimo priemonių poveikį (LTRO). „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad ECB bazinės palūkanų normos nekeis iki 2014 m. vidurio.

Europos regiono nedarbas  pasiekė 15 metų rekordą taip dar labiau pagilindamas ekonomikos nuosmukį, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Kovą 17-os šalių, priklausančių euro zonai, nedarbo rodiklis išaugo iki 10,9 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Tai aukščiausias nedarbo lygis nuo 1997 metų. Remiantis atskirų euro zonos šalių statistika, gamybos sektorius susitraukė labiau nei prognozuota, o Vokietijoje, kuri laikoma didžiausia regiono ekonomika,  nedarbo lygis netikėtai pakilo.

Europos centrinis bankas (ECB) teigia, kad nėra pagrindo nerimui euro šalims gresiančios kredito krizės, informuoja BBC. Remiantis naujausia ECB informacija, per pastaruosius tris mėnesius savo skolinimo sąlygas sugriežtino tik 9 proc. iš 131 euro zonos banko. Iš ECB duomenų taip pat galima spręsti, kad banko suteiktos pigios paskolos padėjo atitolinti staigų skolinimo sumažinimą.

Euro zonos krizės epicentro vaidmenį valstybės periminėja viena iš kitos tarsi karštą bulvę. Pastaruoju metu rinkos sunerimo dėl Ispanijos ekonomikos sveikatos, rašo BBC. Ispanijos 10 metų skolinimosi kaina išaugo iki 6 proc. Tuo tarpu Vokietija tokiam pačiam laikotarpiui skolinasi mokėdama vos 1,75 proc. palūkanų normą. Visgi Ispanijos bėda yra ne skolinimosi kaina, o ligota ekonomikos būklė.

Pasaulio žiniasklaidoje viena labiausiai eskaluojamų ekonominių ir finansinių temų yra Europos skolų krizė (ESK). Šios temos epicentre – Graikija. Visi jau žinome, jog Graikijos pagrindinė bėda yra didelės skolos ir nesugebėjimas įvesti reikalingas reformas. Kartais net pasigirsta balsų, siūlančių Lietuvai Heleninės Respublikos likimą, jei nebus imtasi atitinkamų veiksmų.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghis įspėjo, kad euro zonoje išlieka rizika, jog ekonomikos būklė blogės, praneša BBC. Trečiadienį ECB paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Kalbėdamas spaudos konferencijoje M. Draghis sakė, kad ši rizika yra susijusi su atsinaujinusia įtampa euro zonos skolų rinkose. „Remiantis tyrimais, pirmaisiais 2012 m. mėnesiais ekonomikos augimas stabilizavosi žemame lygyje, o metų eigoje tikimasi nedidelio atsigavimo aktyvumo.

inPaskutiniu metu pasirodė įvairių euro zonos makroekonominių duomenų – BVP, verslo pasitikėjimo indeksai, mažmeninės prekybos rodikliai, kurie nebuvo itin džiuginantys, tačiau ir ne tokie silpni, kad Europos centrinis bankas (ECB) vėl ryžtųsi nurėžti bazinę palūkanų normą. ECB balandžio 4 d. vykusiame posėdyje paliko galioti 1 procento bazinę palūkanų normą, kaip ir prognozavo „Danske Markets“ analitikai.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei du metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Jeigu referendume nepritartų Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutarčiai, Airija prarastų įtaką Europoje, teigia buvęs Europos centrinio banko (ECB) vykdomosios tarybos narys Lorenzo Bini Smaghi. „Jeigu šalis nepritars sutarčiai, ji praras įtaką sprendžiant Europos reikalus. Šalis negali pasisakyti už sutartį, tada vykti namo ir nuspręsti neigiamai.

Diskutuojama, kokią įtaką eurui turės Europos Centrinio Banko (ECB) likvidumo didinimo operacijos (angl. LTRO). Nemaža dalis rinkos dalyvių mano, kad tai negrįžtamai susilpnins eurą, ir ECB sprendimai jau yra prilyginami JAV ir Didžiosios Britanijos centrinių bankų vykdytiems kiekybinio skatinimo sprendimams (angl. quantitative easing), po kurių šių šalių valiutos ženkliai susilpnėjo prieš kitas pagrindines pasaulio valiutas.

Europos centrinis bankas (ECB) antradienį laikinai uždraudė priimti Graikijos obligacijas kaip užstatą teikdamas paskolas komerciniams bankams. Kaip žinoma, ECB rinkoje pats superka finansinių sunkumų turinčių euro zonos šalių vyriausybių išleistas obligacijas ir jas priima kaip užstatą, skolindamas pinigus tų šalių komerciniams bankams.

Dabar euro zona investuotojams yra saugesnė vieta nei buvo vos prieš keletą mėnesių, po Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi), informuoja AFP. Anot jo, daugybė susitikimo dalyvių pažymėjo, jog situacija euro zonoje labai pasikeitė po paskutinio susitikimo lapkritį. „Paskutinis praėjusių metų ketvirtis buvo labai silpnas.

Europa ir toliau laikosi įsikibusi į Graikiją, tačiau pastaroji ir toliau tolsta nuo euro. Šalies nenoras nusileisti gali paskatinti pagalbą teikti geranoriškesnėms valstybėms, praneša „Newsru“. Graikijos vyriausybei reikia tuo pačiu metu susitarti su kreditoriais dėl skolos nurašymo, su partijomis dėl naujos taupymo programos palaikymo ir su įtūžusiai gyventojais, kurie vėl streikuoja ir mitinguoja.

ECB išmainys Graikijos valstybės obligacijas į EFSF obligacijasFrankfurtas, vasario 8 d. (ELTA). Europos centrinis bankas (ECB) sutiko išmainyti Graikijos valstybines obligacijos į Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) obligacijas, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Kartu pažymima, kad mainai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu bus sėkmingai užbaigtos Graikijos ir kreditorių derybos dėl skolos restruktūrizavimo.

Lietuvos statistikos departamentas ketvirtadienį praneš gruodžio mėnesio prekybos balanso duomenis. Kiek daugiau statistinių rodiklių skelbs Estija ir Latvija, kur paaiškės IV ketvirčio BVP ir sausio mėnesio infliacijos rodikliai. Prognozuojama, kad ūkio augimo tempai paskutinį 2011 m. ketvirtį šiose šalyse, kaip ir Lietuvoje, krito po įspūdingos metų pradžios. Estijoje augimas galėjo sumažėti iki 4,4 proc., o Latvijoje iki 3,7 proc.

Naujos patikimos apklausos rezultatai atskleidė, kad euro zonos bankai rodo vis mažiau noro skolinti, o vartotojai nenoriai skolinasi, rašo „EUobserver“. Per pastarąsias šešias savaites Europos centrinis bankas (ECB) apklausė 124 euro zonos bankų atstovus, atsakingus už paskolų teikimą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad „smarkiai išaugo“ baimės lygis tiek tarp skolintųjų, tiek tarp besiskolinančiųjų. Dėl šios paskolų mini krizės Europai šiemet bus sunkiau išvengti recesijos.

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai rašo „The Financial Times“,remdamasis bankų atstovais. aip rašo laikraštis, jei ECB sutiks su bankų prašymais, 2012 m. vasarį parama finansinėms įstaigoms gali padidėti iki trilijono eurų. Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.

Eurui šiais metais seksis geriau, mano Europos centrinio banko vadovas, pažymėdamas, kad jau matoma euro zonos stabilizavimosi ženklų.Tačiau nuosmukio galimybė dar išlieka, skelbia AFP. „Aš esu įsitikinęs teigiamais euro pokyčiais 2012 metais“, – sako Mario Draghi. Jis tvirtina, kad pasiekta pažangos sprendžiant dvi esmines problemas: fiskalinės disciplinos ir struktūrinių reformų trūkumus.

Europos ekonomika rodo stabilizacijos požymių, o pinigų rinkos atgyja, ketvirtadienį pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi per spaudos konferenciją po reguliaraus susitikimo su euro zonos ir Persijos įlankos šalių centrinių bankų atstovais Abu Dabyje.

Pirmadienį Europos centrinis bankas (ECB) pranešė, kad praėjusią savaitę įsigijo trigubai daugiau euro zonos vyriausybių obligacijų, praneša AFP. Praėjusią savaitę ECB įsigijo euro zonos vyriausybių obligacijų už 3,76 mlrd. eurų, o ankstesnės savaitės suma siekė 1,10 mlrd. eurų. Tačiau ši suma toli gražu nesiekia praėjusios vasaros rodiklių, kai per vieną rugpjūčio savaitę ECB įsigijo obligacijų už 22 mlrd. eurų.

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams. Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pasisakė prieš Europos centrinio banko (ECB) vaidmens plėtimą ir bendrųjų euro obligacijų emisiją, siekiant įveikti skolų krizę euro zonoje. JAV modelis, pagal kurį numatytas begalinis papildomas pinigų spausdinimas, „nefunkcionuos Europoje“, pareiškė W. Schauble žurnalistams sekmadienį. Jeigu ECB imsis tokių pat priemonių kaip JAV federalinis atsargų bankas, tai nepadės įveikti euro zonos krizės.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad bankas mato „nedrąsius stabilizacijos ženklus“ rūpesčių slegiamoje euro zonos ekonomikoje, praneša AP. Tokią nuomonę M. Draghi išsakė po to, kai bankas paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Anksčiau bankas du mėnesius iš eilės palūkanų normą mažino. Taip jis elgėsi norėdamas sustiprinti euro zonos ekonomiką, kuri, anot daugelio ekonomistų, grimzta atgal į recesiją.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas ketvirtadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl Vengrijos centrinio banko nepriklausomybės, o tai tik padidino spaudimą Budapeštui atšaukti ginčytinus banko įstatymų pakeitimus, informuoja AFP. „Mes visi esame labai sunerimę, nes ECB yra ypač atsargus dėl spaudimo ženklų, rodomų bet kurios Europos Sąjungos narės įstatymų leidėjų dėl jų centrinių bankų. Manau, kad toks spaudimas yra nesuderinamas su ES sutarties dvasia“, – kalbėjo M. Dragis.

Europos centrinis bankas (ECB) turėtų pradėti aktyviau supirkinėti skolose skendinčių euro zonos valstybių vyriausybių obligacijas, kad paremtų Italiją ir užkirstų kelią „katastrofiškam“ euro žlugimui, teigia reitingų agentūros „Fitch“ Suverenių rizikų skyriaus vadovas Deividas Railis (David Riley). D. Railis pažymi, kad euro žlugimas būtų katastrofiškas pasaulinei ekonomikai, ir nors „Fitch“ nėra įsitikinusi dėl tokio scenarijaus, jis gali realizuotis, jeigu Italija neras būdų, padėsiančių su...

Europos centrinis bankas (ECB) paskyrė ECB valdybos narį belgą Peter Pret vyriausiuoju banko ekonomistu, iš šio posto atsistatydinus Juergen Stark, praneša BBC. 62-ejų metų P. Praetas buvo ECB šešių narių valdybos narys nuo 2011 m. birželio. J. Štarkas dėl „asmeninių priežasčių“ atsistatydino šių metų rugsėjį, tačiau savo pareigas ėjo tol, kol buvo surastas jo įpėdinis.

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona, informuoja BBC. Bankas tikisi, kad išduos 450 mlrd. eurų paskolų. Kai buvo pranešta apie tokį ECB planą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad bankai šiuos pinigus galėtų investuoti į euro zonos valstybių skolas. Tačiau analitikai nėra tikri, kad bankai paskolų lėšas naudos būtent taip.