ecb

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nepakeitė rekordiškai žemų palūkanų normų ir savo laipsniško skatinimo programos mažinimo kurso, nepaisydamas didėjančio spaudimo kovoti su sparčiai augančia infliacija euro zonoje. Kaip ir tikėtasi, ECB išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.  Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.

„Labai mažai tikėtina“, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) padidins palūkanų normas 2022 metais, trečiadienį pareiškė banko vadovė Christine Lagarde, vyraujant spaudimui centriniams bankininkams reaguoti į kylančias kainas. „Nepaisant dabartinio infliacijos šuolio, vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos išlieka santūrios“, – teigė Lisabonoje kalbą pasakiusi Ch. Lagarde.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė šiek tiek sumažinti specialiosios pandeminės vertybinių popierių pirkimo programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) apimtis, atsižvelgdamas į stiprėjantį ekonomikos atsigavimą, tačiau nepakeitė pagrindinių palūkanų normų. Frankfurte įsikūręs skolintojas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.

Nors Europos centrinio banko (ECB) vadovės Christine Lagarde vadovavimas ir pasižymi vieningumu, jam trūksta aiškumo. Pirmieji Ch. Lagarde kaip ECB vadovės pasiekimai parodė, kad ji puikiai moka paslėpti problemas, praneša „politico.eu“. Artėjant antriesiems jos kadencijos metams, Ch. Lagarde anksčiau, nei buvo planuota, atliko nuodugnų pačios įtakingiausios finansų įstaigos Europoje patikrinimą.

Prancūzė Christine Lagard, kuri vadovauja Europos centriniam bankui (ECB), žengė netikėtą žingsnį – birželio 4 dieną paskelbė, kad ECB didina obligacijų supirkimo (pinigų spausdinimo) programą papildomais 600 mlrd. eurų, ši programa išplečiama iki 1,35 trilijono eurų ir veiks mažiausiai iki 2021 birželio. Analitikai tikėjosi programos padidinimo 500 mlrd. eurų, tad paskelbtas skaičius 20 proc. didesnis nei tikėtasi.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko atlyginimą sumažinti užsimojusiems Seimo nariams teks nusivilti. Europos centrinis bankas (ECB) nurodė, kad LB valdybos narių atlyginimai kadencijos metu negali būti keičiami. Be to, bet kokius jų pokyčius būtina iš anksto derinti su ECB, rašo portalas 15min.lt.

Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka. Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki kone 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc.

Europos Centriniam Bankui (ECB) trečiadienį suteikus specializuoto banko licenciją Norvegijos kapitalo bendrovei „Fjord Bank“, veiklą Lietuvoje jis žada pradėti kitų metų pavasarį. „Fjord Bank“ vadovo Veiko Kandlos teigimu, bankas sieks pritraukti klientų, piniginius reikalus įpratusių tvarkyti internetu.

Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde naująja Europos Centrinio Banko (ECB) vadove. Už tokį sprendimą balsavo 394 Europos Parlamento (EP) nariai, prieš buvo 206, o susilaikė 49.   EP pateikia rekomendaciją dėl ECB vadovo skyrimo, o galutinį sprendimą priims Europos Vadovų Taryba spalio 17-18 d. Briuselyje. Aštuonerių metų kadenciją C. Lagarde, iki šiol vadovavusi Tarptautiniam valiutos fondui, turėtų pradėti nuo lapkričio.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vykusiame posėdyje nusprendė dar labiau sumažinti palūkanų normą, naudojantis indėlių galimybe, bei atnaujinti kelių milijardų eurų vertės kiekybinę palengvinimo programą, kad paskatintų lėtėjantį ekonomikos augimą.

Euro zonos bankai skelbėsi balandžio-birželio mėnesiais siūlę įmonėms ir namų ūkiams geresnes paskolų ir jų grąžinimo sąlygas, rodo antradienį paskelbti ketvirtinės Europos Centrinio Banko (ECB) apklausos rezultatai. Apklausti 149 euro zonos bankai teigė per antrąjį šių metų ketvirtį palengvinę kreditavimo standartus – kriterijus, kuriais remiantis bankai nusprendžia, ar skolinti pinigus įmonėms bei namų ūkiams.

Komerciniai bankai į galimą Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą didinti palūkanų normas sureaguotų per 3-6 mėnesius, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, jau ir dabar Lietuvoje bankai pradeda žvelgti į augsiančių palūkanų galimybę. „Aš manau, kad rinkos pradės įsiskaičiuoti ir anksčiau tą palūkanų didinimą. Kalbant apie Lietuvą, aš manau, kad procesas jau po truputį yra prasidėjęs. Palūkanų pokyčiai jau yra“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį diskutuos, ar vėliau šiais metais užbaigti masinę obligacijų supirkimo programą. Naujienų agentūra AFP pateikia penkis dalykus, kuriuos reikia žinoti apie vadinamąjį kiekybinį skatinimą ir tai, kodėl šis sprendimas yra svarbus euro zonai. Kada programa buvo pradėta? ECB prezidentas Mario Draghi 2015 metų sausį paskelbė, kad euro zonos ekonomiką prižiūrintis bankas imsis intervencijos į finansų rinkas pradėdamas masinį obligacijų supirkimą.

Lietuvos infliacija šiuo metu nekelia nerimo Europos Centriniam Bankui (ECB), nes kainų augimas yra lengvai paaiškinimas, tvirtina Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Infliacija yra labai aiškiai paaiškinima. Darbo užmokestis daro įtaką kainoms. Bazės efektas – naftos ir maisto kainos. Galiausiai mūsų grynai nacionalinis aspektas – mokesčiai, vienkartinis veiksnys, kuris padarė Lietuvą čempionais net ir kaimynų atžvilgiu“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo V. Vasiliauskas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį praneš gerokai mažinantis savo vykdomos kiekybinio švelninimo programos apimtis, prognozuoja analitikai. Tai bus pirmas žingsnis atpratinant euro zoną nuo „vaistų“, kurių jai duodama nuo finansų krizės laikų. Regiono ekonomika atsigauna, o nedarbas mažėja. Todėl ECB yra įsitikinęs, kad euro zona jau gali tvirtai stovėti ant abiejų kojų. Visgi nerimą dar kelia tai, kodėl infliacija niekaip neauga iki tikslinio lygio.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

Ypatingai lauktas Europos centrinio banko (ECB) susitikimas, kuris nuo vasaros pradžios įkvėpė daugybę spekuliacijų ir spėliojimų, kas bus toliau su finansų rinkomis, vėl nieko nedavė. Sprendimų ir informacijos apie dėliojamus planus stoka tik dar labiau įaudrino investuotojus ir spekuliantus, o tai nulėmė ir taip brangaus euro kilimą kitų valiutų atžvilgiu. ECB susimoka už neveiksnumą Per ECB vadovo Mario Draghi kalbą euras JAV dolerio atžvilgiu pakilo daugiau nei 1 proc.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklio augimas vienam žmogui per pastaruosius 16 metų viršijo prognozes, o tam didelės įtakos turėjo gerėjantis valstybės institucijų darbas, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) apžvalga. „Baltijos šalių konvergencija, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, yra nuostabi.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas teigia, kad, euro zonoje įgyvendinant pinigų politiką, būtina elgtis kantriai ir nuosekliai, nes grynoji infliacija tebėra nepakankamai aktyvi, o jos augimo prognozės pagrįstos prielaida, kad ir toliau bus taikoma skatinamoji pinigų politika.

Pastaruosius trejus metus gyvename itin žemų palūkanų normų aplinkoje. Tam įtakos turi ir Europos centrinio banko (ECB) politika – nustatytos nulinės bazinės palūkanos bei didelės apimties pinigų pasiūlos didinimas. Vis tik daugėja ženklų, kad neigiamų ir nulinių palūkanų era artėja prie pabaigos. Pagrindinis ECB tikslas yra užtikrinti kainų stabilumą, tai yra, pasiekti, kad metinė infliacija būtų artima 2 proc.

Atlyginimų augimas, žemos palūkanų normas, nemenkos nuomos kainos – visa tai skatino gyventojus vis dažniau pagalvoti apie nuosavą būstą. Nemaža dalis susiklosčiusia padėtimi pasinaudojo, praeitais metais buvo fiksuojami rekordiniai būstų įsigijimai. Tačiau pranašauja, kad mažoms palūkanoms ateina galas. Europos centrinis bankas (ECB) dar praeitais metais prabilo, kad kiekybinio skatinimo programai ateina galas.

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

Bene laukiamiausias antradienio įvykis – Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalba, kurioje ji turėtų išdėstyti naujausius su šalies pasitraukimu iš ES susijusius planus bei taip įnešti aiškumo į susidariusią situaciją. Ją pastaruoju metu smarkiai kaitino atsinaujinusios kalbos apie galimą kietąjį „Brexit“ variantą. Tačiau galimas ateities scenarijus turi ir kitų linijų.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) įgyvendinama turto pirkimo programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu, vieną dieną turės būti užbaigta ir tos dienos negalima pernelyg ilgai atidėlioti, interviu olandų dienraščiui NRC pareiškė ECB valdančiosios tarybos narys Klaasas Knotas. „Ar tai nutiks 2018 metais? Neturiu krištolinio rutulio“, – pridūrė jis.

Pastaruoju metu naujienų nešykšti nei didieji centriniai bankai JAV ir euro zonoje, nei OPEC ir kitos naftą išgaunančios šalys. Europos centrinis bankas (ECB) praeitą ketvirtadienį nutarė pratęsti kiekybinio skatinimo programą, iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) artimiausiu metu tikimasi bazinės palūkanų normos padidinimo.

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

Centriniai bankai, „Brexit“ ir nafta – taip galima glaustai pavadinti šios savaitės susidomėjimo sritis finansų rinkose. Kad ir kiek kalbėtume apie reikalingą kompleksinį požiūrį į makroekonomikos plėtrą, kad ir kiek šauktumėmės struktūrinių reformų, fiskalinio skatinimo priemonių, galų gale finansinės emocijos, o iš jų – ir kasdieniniai rinkų svyravimai susiveda į tai, kas ką pasakė.

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik neigiamai veikia pensijų fondus, bet ir gali sukurti naujus NT burbulus. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė ekonominę prognozę, kurioje teigiama, kad jau 2018 metais ECB pakeis kryptį ir pakels palūkanas iki 0,25 proc.

Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų. Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas.

Vasara įsivyravo ir finansų rinkose. Regis, šiomis dienomis jas labiau jaudina „Pokemon Go“ užkratas, nuo liepos pradžios 120 proc. pasiekęs „Nintendo“ akcijų kainos šuolis ir kitų žaidimų gamintojų akcijų populiarumo bumas, o ne tarptautinės politikos pokyčiai ar ekonominės prognozės. Išties stebėtina, tačiau praėjusios savaitės tragedija Nicoje ir savaitgalį naujienų puslapius sudrebinęs neįvykęs pučas Turkijoje, finansų rinkoms nepadarė didesnio įspūdžio.

Europos Centrinis Bankas (ECB) penktadienį pranešė esąs pasirengęs papildomai didinti likvidumą finansų rinkose, jeigu to prireiktų po to, kai britai nubalsavo už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. „Po Jungtinės Karalystės referendumo rezultatų ECB akylai stebi padėtį finansų rinkose ir glaudžiai bendradarbiauja su kitais centriniais bankais, – teigiama banko pranešime. – ECB yra pasirengęs papildomai didinti likvidumą, jeigu to prireiktų, eurais ir kita valiuta.

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tiek ekonomistus, tiek bankininkus priverčia itin atidžiai stebėti rinką. Ir nors kol kas ekspertai ramina, jog Lietuvoje NT burbulo nėra, priešinga situacija Švedijoje verčia neužmigti ir būti budriems. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.

Šią savaitę finansų rinkos gyvens daugiausia pirmųjų vasaros dienų naujienomis – nemenku sukrėtimu, atsiritusiu iš JAV, pakeitusiu anksčiau vyravusias optimistines nuotaikas ir privertusiu peržiūrėti lūkesčius dėl rinkų pokyčių šiais metais. Nuvylė JAV darbo rinkos duomenys Penktadienį buvo paskelbti itin prasti JAV darbo rinkos duomenys. Svarbiausias jų – algalapių skaičiaus pokytis, kuris vietoj prognozuotų 160 tūkst. darbo vietų gegužės mėnesį tesudarė 38 tūkst.

Norėdami išjudinti euro zonos ekonomiką iš letargo, Europos centrinio banko vadovai nutarė dar labiau išplėsti pinigų politikos apimtis, superkant įmonių obligacijas. ECB jau pelnė „mago“ statusą, eilinį kartą ištraukdami kiškį iš tuščios skrybėlės. Po tokio ECB sprendimo, pirminės euro zonos rinkos kaista nuo naujų platinimų – didieji regiono verslai pradėjo skolintis vis daugiau pinigų, rinkose išleisdami skolos popierius.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę nagrinės infliacijos duomenis, kurie bus paskelbti ir JAV, ir euro zonoje. Naujausia informacija apie infliacijos pokyčius gali turėti reikšmingos įtakos tolesniems centrinių bankų žingsniams. Infliacijos rodiklio įtaka FED planams Antradienį JAV bus skelbiamas balandžio mėn. vartotojų kainų indeksas. Bazinės infliacijos pokytis kovą, palyginti su vasariu, buvo 0,1 proc. Tai buvo prastesnis rezultatas nei tikėtasi.

Europos Centrinis Bankas nusprendė stabdyti 500 eurų banknotų gamybą, tačiau jais ir toliau bus galima atsiskaityti. ECB trečiadienį nusprendė nutraukti banknoto gamyba dėl nuogastavimų, kad šis banknotas dėl savo dydžio, didelės vertės ir lengvo transportavimo padeda užsiimti neteisėta veikla. Anot Lietuvos banko, Lietuvoje 500 eurų banknotais nėra dažnai atsiskaitoma, o į Lietuvos banką jų daugiau grįžta nei yra išleidžiama.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

Praėjęs ketvirtadienis įeis euro istorijon kaip diena, kai pinigai tapo nemokami. Europos centrinis bankas nustatė nulinę bazinę palūkanų normą, taigi nuo šiol centrinis bankas skolins komerciniams bankams visiškai nemokamai. Nuo 1999 metų sausio 1 dienos, kai buvo įvestas euras, bazinės palūkanų normos buvo 3 procentai, tai pačiais metai buvo kiek sumažintos, kitais metais truputį pakeltos.

Praėjusią savaitę rinkų dalyviams staigmenų pažėrė Europos centrinis bankas (ECB), o šią laukiame žinių iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED). Tai reiškia, kad tiek rinkų, tiek ekonomikų augimą ir toliau skatina centriniai bankai.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Dauguma turinčių paskolas arba indėlius puikiai žino, kad šiuo metu palūkanų normos yra neigiamos arba artimos nuliui. Paskolų turėtojus tai tenkina, nes įmokos tampa mažesnės. Tačiau indėlininkams tai – galvos skausmas, nes nebeaišku, kur saugiai laikyti pinigus, tikintis bent šiokio tokio jų prieaugio. Kodėl kinta pinigų kaina? Palūkanos yra pinigų kaina. Imant paskolą, sutariama dėl palūkanų arba dėl to, kiek imantis paskolą sutinka mokėti už gaunamus pinigus, o duodantis tikisi gauti.

Pagreitį įgavusi Europos centrinio banko (ECB) kiekybinio euro zonos ekonomikos skatinimo programa superkant euro zonos vyriausybių obligacijas gali prieiti liepto galą, prognozuoja „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, rašo „Verslo žinios“. Dėl kovą pradėtos obligacijų supirkimo programos euro zonos vyriausybių vertybinių popierių (VVP) pajamingumas, jau ir iki tol buvęs itin žemas, susitraukė dar labiau, o saugiausių vyriausybių VVP pajamingumas tapo neigiamas.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors pirmadienį Europos centrinio banko (ECB) pradėtą ekonomikos skatinimo programą kritikai vertina neigiamai, nes ji gali sukelti ekonomikos krizę, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad ji atneš teigiamų rezultatų, nes tokia programa jau ne kartą pritaikytą Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Šiandieną nedarbas JAV siekia 5,5 proc. Reikia prisiminti, kad Europoje – apie 10 proc.

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Europos Centrinis Bankas (ECB) pradeda vadovauti euro zonos bankų sąjungai. Istorinis finansų sistemos pertvarkymas pradėtas tam, kad visame regione būtų užtikrintas vienodas priežiūros standartas. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje ECB prižiūrės tris didžiausius čia veikiančius bankus.

Šeštadienį, spalio 11 d., Vašingtone Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas susitiks su JAV centrinio banko – Federalinės rezervų sistemos (FED) – vicepirmininku Stenliu Fišeriu (Stanley Fischer). Susitikimo metu numatoma aptarti JAV ir euro zonos šalių centrinių bankų veiksmus siekiant subalansuotos ūkio raidos. Tai pirmas tokio aukšto lygio Lietuvos banko ir FED vadovų susitikimas.

Komentarą parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Nors pasaulinė ekonomika išlieka palyginti silpna, vidaus paklausa euro zonoje atsigauna, todėl tiek finansų rinkų, tiek ir euro zonos ūkio nuotaikos giedrėja. „Danske Bank“ prognozuoja, kad, vidaus paklausai toliau didėjant, ateityje galime sulaukti netikėtų ekonomikos augimo apraiškų. Dėl mažesnio nei tikėtasi augimo metų pradžioje teko nuo 1,3 proc. iki 1,2 proc.

Finansų rinkų dalyviai puikiai prisimena ECB monetarinio skatinimo priemones, paskelbtas ECB posėdžio metu birželio 5 d. Pats ECB vadovas M. Draghi pastebėjo, kad gali praeiti 3 ketvirčiai kol naujos priemonės pilnai paveiks ekonomiką. Tokioje situacijoje natūralu buvo tikėtis, kad ECB stabtelės ir atidžiai stebės, kaip į monetarinį skatinimą reaguoja rinkos dalyviai, ar keičiasi jų elgsena. Norint įvertinti situaciją ECB reikia daugiau laiko ir daugiau informacijos.

Kovo 31 d. Briuselyje vyko Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) posėdis. Čia ECON nariai buvo supažindinti su naujausia informacija apie Lietuvos ekonomiką, taip pat aptartas pasirengimas įsivesti eurą Lietuvoje.  Europos Komisija ir Europos centrinis bankas Europos Sąjungos Tarybai turėjo pateikti vertinimus apie Lietuvos pažangą įgyvendinant ES sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą įsivesti eurą šių metų birželį, tačiau tai padaryti nusprendė anksčiau.