ecb

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad euro įvedimas Lietuvai yra ilgalaikis ir ne tik piniginis projektas. Pasak jo, tai yra investicija, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks.   „Euras yra ilgalaikis projektas. Ta nauda, kurią mes kaip Centrinis bankas, ekonominių tyrimų kompetenciją turintis subjektas, esame paskaičiavę, – kad vidutiniu laikotarpiu euro įvedimas darys teigiamą poveikį BVP.

 Pastaraisiais metais išorinės rizikos buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonomiką veikiančių veiksnių. Tačiau pastaruoju metu ši tendencija menksta. „Tikimybė, kad pasaulio Europos ir Lietuvos augimas bus mažesnis nei prognozuojama yra mažiausia per kelerius metus ir siekia vos 15 proc.“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

 Europos centrinis bankas (ECB) pirmadienį pristatė naujus 10 eurų nominalo banknotus su graikų mitologijos veikėjos Europės atvaizdu, kurie bus paleisti į apyvartą rugsėjo pabaigoje. „Naujieji 10 eurų banknotai su Europės atvaizdu bus paleisti į apyvartą rugsėjo 23-iąją“, – rašoma ECB pareiškime. Naujuose eurų banknotuose panaudoti patobulinti apsaugos požymiai, palyginti su pirmųjų serijų banknotais, pasirodžiusiais prieš daugiau nei dešimtmetį.

Ketvirtadienį vyks pirmasis šių metų Europos centrinio banko (ECB) susirinkimas. ECB pinigų politikos tonas turėtų išlikti švelnus, tačiau rinkos dalyviai nesitiki, kad bus paskelbtas papildomas ekonomikos skatinimo priemonių planas. Be to, laukiama svarbaus euro zonos infliacijos rodiklio. Šią savaitę didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV pagrindiniai skelbiami duomenys – darbo rinkos rodikliai. Antradienį paaiškės ECB susirinkimui aktualus euro zonos infliacijos rodiklis.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais. Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Įstojusi į euro zoną 2015 m., Lietuva taptų kritine nare, kuri sujauktų ECB balsavimo mechanizmą. Šiuo metu 6 valdybos nariai ir 18 (įskaitant Latviją) centrinių bankų vadovų balsuoja pagal principą „vienas žmogus“ - vienas balsas“. Įstojus į euro zoną Lietuvai, valdančioji ECB taryba sumažėtų iki balsuojančio 21 nario – 6 valdybos narių ir 15 centrinių bankų vadovų. Šalys bus suskirstytos į dvi grupes. Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai deleguos 4 narius (80 proc.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Dedalui nebuvo leista skristi nei per žemai, nei per aukštai. Galiausiai saulė ištirpdė sparnus, ir jis tėškėsi į jūrą. Lietuvos nepriklausomybės kartos vaikų pamėgtas „Super Mario“ niekada nesusidūrė su panašiomis problemomis, bet euro zonos „Super Mario“ šis palyginimas kelia nerimą. Europa šiandien negali pasigirti, kad jos ekonomika atsigavo tiek, kiek JAV, tačiau kiekviena Europos centrinio banko (ECB) ataskaita skamba vis optimistiškiau.

Praėjusią savaitę paskelbus euro zonos infliaciją, rinkose kilo sumaištis dėl to, kad euro zonoje išties dar nėra viskas taip gerai, kaip atrodė prieš kelias savaites, sužinojus teigiamus BVP augimo skaičius. O infliacija rodė vos 0,7 proc. kainų augimą spalio mėnesį. Tapo aišku, kad Europos centrinis bankas (ECB) turės imtis veiksmų, kadangi pagrindinis ECB tikslas – užtikrinti kainų stabilumą ir išlaikyti infliaciją arti 2 proc. – tapo sunkiai įgyvendinamas.

Viešosios įstaigos ir daug privačių įmonių trečiadienį sustabdė darbą visoje Graikijoje, mat profsąjungos paskelbė paros trukmės visuotinį streiką, protestuodamos prieš tolesnes griežto taupymo priemones recesijos krečiamoje šalyje. Streikas smarkiai sutrikdė viešąjį transportą; nebekursuoja keltai ir traukiniai, buvo uždarytos valstybinės mokyklos, o valstybinėse ligoninėse ir greitosios pagalbos tarnybose darbą tęsė tik būtiniausi darbuotojai.

Senojo žemyno finansų institucijos šiuo metu yra sukaupusios net 1,2 trln. eurų (4 trln. litų) blogų paskolų – suma ko ne dukart viršijanti Šveicarijos metinį BVP, rašo CNBC. Europos centrinis bankas (ECB) blogas paskolas apibrėžia, kaip įsiskolinimus, kuriuos vėluojama padengti daugiau nei 90 dienų. Nors optimizmo dėl atsigaunančios Europos ekonomikos netrūksta, blogų paskolų kiekis per pastaruosius metus ūgtelėjo net 100 mlrd. eurų (345 mlrd.

Pirmadienį buvo paskelbti išankstiniai rugsėjo mėnesio euro zonos infliacijos rodikliai. Užfiksuota 1,1 proc. infliacija yra kur kas mažesnė, nei Europos centrinio banko toleruojama 2 proc. riba, tad žemos bazinės palūkanos neturi didelės įtakos kainų augimui. Taigi šį trečiadienį vyksiančiame spalio mėnesio ECB susirinkime infliacija neturėtų būti rodiklis, kuris galėtų turėti lemiamos įtakos keisti bazinę palūkanų normą – ji turėtų išlikti 0,5 proc. lygyje.

Jei JAV Fedralinio rezervo pradėtas beprecedentis skubus pinigų kiekio didinimas (QE) pradėjo valiutų karą, tai euras gali būti kita mūšio vieta, rašo CNB. Pasak knygos „The Fall of the Euro“ autoriaus Jenso Nordvigo, euro zonos politikai ruošia dar vieną salvę, idant būtų atpigintas euras.

Viena pagrindinių krizės Europoje priežasčių – duomenų apie bankų būklę stoka, sako Europos centrinio banko (ECB) vykdomosios valdybos narys Jörgas Asmussenas. ,,Dabar turime atgaivinti kreditų teikimo sąlygas, nes kitu atveju negalėsime kalbėti apie tvarų ūkio augimą.

  Spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį susirinkę Europos finansų ministrai, eurokomisarai ir centrinių bankų vadovai pabrėžia, kad Europos atsigavimu džiaugtis dar anksti.   Už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Ollis Rehnas spaudos konferencijoje sakė į Lietuvą atvykęs iš Latvijos, kur kalbėjosi apie nuo kitų metų įvedamą eurą.

Penktadienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Lietuvos banke priims dvidešimt septynių ES valstybių narių centrinių bankų valdytojus ir Europos Centrinio Banko viceprezidentą Vitorą Constancio. Jie dalyvaus pirmą kartą Vilniuje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje. Lietuvos banke įvyks svečių darbiniai pietūs.

Europos įstatymų leidėjai ketvirtadienį žengė pirmą žingsnį, įgyvendinami ambicingą Europos Sąjungos bankų sąjungos planą – perdavė didžiausių euro zonos bankų priežiūrą Europos centriniam bankui (ECB). Už tai, kad po metų Europos centrinis bankas būtų didžiųjų bankų „vienintelis prižiūrėtojas“, balsavo 556 parlamentarai, 54 buvo prieš.

 Europos centrinis bankas (ECB) pagerino šių metų euro zonos ekonomines perspektyvas, rašo BBC. ECB tikisi, kad euro zonos ekonomikos susitraukimas 2013 metais sieks 0,4 proc. Birželį ECB prognozavo 0,6 proc. metinį nuosmukį. Ketvirtadienį, nepaisant nuosaikaus ekonomikos atsigavimo, ECB paliko galioti rekordiškai žemas 0,5 proc. palūkanų normas. 18 valstybių blokas antrą šių metų ketvirtį išbrido iš recesijos ir pranešė apie 0,3 proc. ūkio augimą.

Europoje rinkų dalyvių dėmesio sulauks ketvirtadienį vyksiantis Europos centrinio banko (ECB) susirinkimas – investuotojai nesitiki, kad bazinių palūkanų normos bus mažinamos. Tačiau ECB atstovų pasisakymai bus svarbūs rinkos dalyviams vertinant šiuo metu esamas pinigų rinkos palūkanas, kurios paskutiniu metu pakilo nuo istorinių žemumų. Be to, savaitės pirmoje pusėje paaiškės galutiniai euro zonos rugpjūčio mėnesio PMI indeksai.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad euro zonos padėtis per praėjusius metus žymiai pagerėjo, rašoma „The New York Times“. „Jau matomi pirmieji atsigavimo ženklai, stebimas investuotojų pasitikėjimo didėjimas, o palūkanų normos pagaliau prisitaiko prie ekonomikos“, - sakė M. Draghi po pranešimo, kad toliau paliekama rekordiškai maža 0,5 proc. bazinė palūkanų norma.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pirmadienį sutiko išmokėti Graikijai 1,72 mlrd. eurų (5,94 mlrd. litų) pagal tarptautinę finansinės pagalbos programą. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai TVF įvertino kaip Atėnai vykdo savo įsipareigojimus. Pervedus naujausią suteiktos paskolos dalį, Graikija bus gavusi iš viso jau apie 8,24 mlrd. eurų (28,45 mlrd. litų) iš TVF pagal programą, kuri pernai kovą buvo suderinta su Europos Sąjunga (ES) ir Europos centriniu banku.

Teiginys, kad euro krizė egzistuoja euro zonos šalyse, sudaro įspūdį, kad visų finansinių problemų kaltininkas Europoje – vieninga žemyno valiuta. Tačiau lyginant, pavyzdžiui, Ispaniją ir Jungtinę Karalystę, kuri gali džiaugtis nepriklausoma monetarine politika, matome, kad nuo 2009 metų privataus sektoriaus kreditavimas JK krito 6 proc., tuo tarpu Ispanijoje – 9 proc.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

ES palaidojo idėją steigti bankų sąjungą. Šis sprendimas turės rimtų pasekmių visai euro zonai. Tai galutinai sužlugdė galimybę užbaigti euro zonos krizę periferijoje. Tokiu atveju visa rizika atiteks bankų kreditoriams ir šalims, kuriose įsteigti šie bankai, rašo Wolfgangas Munchau „The Financial Times“. Europos Taryba, ES šalių narių vadovų susirinkimas, dar pernai birželį pažadėjo nutraukti ryšius tarp valstybių ir bankų. Praėjusią savaitę priimtas nutarimas jo nenutraukė.

Laima Žilaitytė-Mayer, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Potvynių banga vis dar tebesirita per Vokietiją ir, nors žmonės turi daugiau laiko pasiruošti priimti stichijos smūgį, tai nepadeda išvengti jos nešamų nuostolių. Jau dabar manoma, kad šio potvynio nuostoliai pralenks patirtų prieš vienuolika metų rekordą. Apie šias ir kitas ekonomikos naujienas iš Vokietijos praneša Laima Žilaitytė-Mayer.

ECB pažadas „daryti viską ko reikės“, dabar atsidūrė teisme, o tai gali iš naujo įžiebti paniką rinkose. Vokietijos centrinis bankas bus pagrindinis dalyvis Vokietijos konstitucinio teismo svarstyme dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir ECB obligacijų pirkimo programos.

Visiems žinoma, kaip baigėsi nenuskęstančiu tituluoto lainerio „Titanikas“ likimas. Siekiant išvengti panašios baigties, amžiaus pradžioje patikimiausia valiuta tituluoto euro atžvilgiu, politikai keičia euro zonos kruizo maršrutą, manydami, kad finansinių aisbergų išvengti padės agresyvesnės priemonės, o ne diržų veržimas.

Birželio mėnesio susirinkime Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti esamas palūkanų normas bei nepateikė jokių naujų pinigų politikos priemonių. ECB vadovas M. Draghi įspėjo politikus, jog jei bus atlaidžiai žiūrima į fiskalinės disciplinos pažeidimus, pačios finansų rinkos nubaus tas šalis, kurios pernelyg optimistiškai vertina dabartinę padėtį.

 Europos centrinis bankas (ECB) nutarė palikti galioti rekordiškai žemą bazinę palūkanų normą, praneša BBC. Praėjusį mėnesį ECB sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 baziniais punktais iki 0,5 proc. Ši korekcija įvyko po 10 mėnesių pertraukos. Nors euro zonoje tęsiasi recesija, tačiau ECB kol kas nutarė susilaikyti nuo tolimesnio palūkanų normos mažinimo. Pirmą šių metų ketvirtį euro zonos BVP susitraukė 0,2 proc. Euro zonos ūkis mažėja šeštą ketvirtį iš eilės.

Europos Komisija (EK) baigė susitikimą, kurio metu buvo svarstomas Latvijos pasirengimas narystei euro zonoje. LETA duomenimis, EK uždegė žalią šviesą Latvijai įsivesti eurą. Tuo pat metu Europos centrinis bankas pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, jog šalis atitinka visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Europos Sąjungos finansų ministrai galutinį sprendimą dėl Latvijos narystės euro zonoje priims liepos 9 dieną. Latvija siekia įsivesti eurą 2014 metų sausio pirmą dieną.

Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių, ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardinti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos.  Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus.

Europos centrinis bankas trečiadienį perspėjo, kad sulėtėjusi ekonomika ir problemos su skolomis gali sukelti naują bankų krizę, nepaisant sumažėjusios įtampos regiono finansų rinkose.

Dar visai neseniai atrodė, kad blogiausia Europos finansų krizės dalis jau pasibaigė. Rodėsi, kad grįžta stabilumas. Vis dėlto toks požiūris buvo klaidingas. Tokia menka problema (bent jau masto prasme) kaip Kipro, palyginti su beveik neįtikėtinu „troikos“ (Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo) kompetencijos nebuvimu, išsirutuliojo į rimtą krizę.

 Ketvirtadienį Pietų Korėja tapo paskutiniaja valstybe, kuri šią savaitę nutarė palūkanų karpymu papildyti pigių pinigų aruodą, rašo CNBC. Pietų Korėjos centrinis bankas 0,25 procentiniais punktais iki 2,75 proc. sumažino bazinę palūkanų normą. Kiek anksčiau, antradienį tokio pat žingsnio ėmėsi Australijos centrinis bankas. Praėjusią savaitę palūkanų normų mažinimą inicijavo Europos centrinis bankas ir Indijos centrinis bankas.

Akcijų indekso „Dow Jones Industrial Average“ vertė perkopė 15 tūkst. punktų ribą, praneša BBC. Indekso vertė sparčiai kyla pastaruosius šešis mėnesius. Pastarąją savaitę indekso vertę stumtelėjo į viršų geresni nei tikėtasi darbo rinkos duomenys. Be to, JAV ir Europos rinkas pradžiugino Vokietijos pramonės rezultatai. Volstrite neatsiliko ir „Standard & Poor's 500“ indeksas, kuris ketvirtą dieną pasiekia naujas aukštumas.

 Ilgametis aukštosios Londono ekonomikos mokyklos (ang. Londons School of Ecnomics) vadovas ir tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ valdybos narys, ekonomistas seras Howardas Daviesas, pareiškė, kad Europai reikia labiau integruotos bankų sistemos bei patarė Lietuvai įvertinti savo pasiryžimą išlaikyti konkurencingumą, siekiant narystės euro zonoje.

 Ilgametis aukštosios Londono ekonomikos mokyklos (ang. Londons School of Ecnomics) vadovas ir tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ valdybos narys, ekonomistas seras Howardas Daviesas, pareiškė, kad Europai reikia labiau integruotos bankų sistemos bei patarė Lietuvai įvertinti savo pasiryžimą išlaikyti konkurencingumą, siekiant narystės euro zonoje.

Sunku tikėti tuo, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį nesumažins bazinės palūkanų normos. Nuo paskutiniojo ECB valdybos narių susitikimo balandžio pradžioje euro zonos nedarbo lygis kilo, o infliacija sumažėjo daugiausiai per trejus metus – 1,2 procento. Tai yra aiškiai žemiau nei ECB užsibrėžtas 2 proc. tikslas, rašoma „The Financial Times“. Visgi ECB neturi iliuzijų, kad palūkanų normos sumažinimas paskatins gerus pokyčius.

Ispanai 500 eurų banknotą praminė binladenu, nes visi apie tokį yra girdėję, tačiau niekas savo akimis nematė. „Bank of America“ analitiko Athanasios Vamvakidi teigimu Europos centrinis bankas (ECB) turėtų išimti iš apyvartos šiuos banknotus, kurie yra didžiausios vertės kupiūros tarp svarbiausių dešimties pasaulio valiutų, rašo „The Wall Street Journal“. Anot jo, šis sprendimas susilpnintų eurą ir suteiktų postūmį euro zonos ekonomikai.

Europa sulaukė entuziazmo iš finansų rinkų. Panašu, kad spekuliacijos Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tema kuriam laikui pasitraukė į šešėlį. Investuotojai patikėjo Europos lyderių ryžtu imtis visų būtinų priemonių, kurių prireiks siekiant išsaugoti monetarinę sąjungą. Vis dėlto, kartu maža vilties, kad Europa pakiltų tarsi feniksas iš pelenų ir pasiektų ekonominio augimo tempą, kuriuo po krizės džiaugiasi besivystančios ekonomikos.

Kipras dar ne taip seniai buvo lengvatinio apmokestinimo zona, kurioje gyventojai įprato naudotis pigiais kreditais ir gauti aukštas palūkanas už indėlius. Atėjo laikas už tai sumokėti. Maža šalis Kipro centrinio banko duomenimis, depozitų šalies bankuose sausio pabaigoje buvo 68,4 mlrd. eurų (235 mlrd. Lt). Šalies rezidentų sąskaitose – 42,9 mlrd. eurų, euro zonos rezidentų – 4,8 mlrd. eurų, kitų šalių rezidentams priklausė 20,9 mlrd. eurų indėlių. Banko „Finasta“ vyr.

Palūkanų fronte nieko naujo – Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti 0,75 proc. bazinę palūkanų normą. Mario Draghi paminėjo, jog buvo svarstytas bazės mažinimas, tačiau sutarta nekeisti esančios normos. Pastarieji makroekonominiai rodikliai Europoje neblizgėjo, o ECB dar paskelbė pablogėjusią euro zonos ūkio raidos prognozę, pagal kurią 2013 m. tikimasi 0,5 proc.

Pirmadienį Airijos eksportuotojų asociacija (IEA) pareiškė, kad euro kilimas sumažins eksporto augimą Airijoje ir visoje euro zonoje, todėl Europos centrinis bankas (ECB) turėtų sumažinti palūkanų normą.

„Didieji šalies bankai beveik visai nekredituoja naujų įmonių net tada, kai jos yra pasirašiusios sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Europos Sąjungos paramos, o kreditams suteiktos valstybinės garantijos. Pradedantiesiems verslą tenka ieškoti kitų finansinių šaltinių. Mes kreipėmės į šalies kredito unijas“, – pasakoja Šarūnas Nacevičius, Medžio anglies gamintojų asociacijos prezidentas. Ekonomistė dr.

Senojo žemyno bankai pradėjo grąžinti prieš metus iš Europos centrinio banko (ECB) gautas paskolas, padėjusias pagerinti jų finansinę būklę. Ar tai reiškia, kad regiono bankai jau išsigydė ligas? Šimtai Europos bankų skuba grąžinti paskolas, kurias prieš metus gavo iš Europos centrinio banko (ECB). Anot ekspertų, tai – įrodymas, kad finansų rinkos skolų krizės slegiamame žemyne pagaliau atsigauna. Vis dėlto skelbti galutinę pergalę anaiptol per anksti.

Europos bankai anksčiau nei planuota sumokės Europos centrinio banko (ECB) per pirmąjį trejų metų aukcioną 2011 m. suteiktus kreditus už 137,2 mlrd. eurų. Tai skelbiama penktadienį Frankfurte prie Maino paviešintame Vokietijos centrinio banko pranešime. Analitikai tikėjosi, kad bus apmokėta daug mažesnė suma - 50-100 mlrd. eurų. Paraiškas apie tai, kad kitą savaitę grąžins ECB pinigus, pateikė 278 bankai.

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas perspėjo, kad Švedija gali nesijungti prie planuojamos Europos Sąjungos (ES) bankų sąjungos ir kad tai šaliai turėtų tik ribotą finansinį poveikį, informuoja AFP. "Mes manome, kad Švedija gali likti už (šios sąjungos) ir kad tai neturėtų jokių lemiamų pasekmių Švedijos finansų sistemai, namų ūkių skolinimosi kainoms ar kompanijų priėjimui prie finansavimo", - ministrą citavo naujienų agentūra TT.