duona

Jums reikės: 110 gramų avižinių dribsnių 500 ml vandens 50 gramų mielių 2 šaukštelių druskos 0,5 stiklinės cukraus sirupo 5 stiklinės kvietinių miltų aliejaus Paruošimas: Dribsnius užpilti karštu vandeniu (0,5 l). Mieles ištirpinti 75 g šilto vandens. Kai dribsnių košelė atvės, supilti  mieles, sudėti druską, sirupą ir miltus. Išmaišyti. Turi gautis lipni tešla. Tešlą uždengti ir palikti 2,5 val.

Šiemet vasarį ir kovą, kaip kiekvienais metais, suaktyvėjo žemės ūkio paskirties žemės rinka. Didesnių pokyčių dar nepastebima, nors tikimasi, kad ją pagyvins nesiliaujantys pranešimai apie maisto brangimą visame pasaulyje. Žemės ūkio paskirties žemė – itin sezoniška prekė, kuria domisi trys pagrindinės žmonių kategorijos: ūkininkai, prieš pavasarinius darbus norintys praplėsti savo valdas, miškų sodintojai ir investuotojai, kurie tikisi žemės kainų augimo.

Tyrimų bendrovės „AC Nielsen Baltics“ duomenimis, Lietuvoje sumuštinių duonos vartojimas 2010 m. sumažėjo 19 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2009 m. Kitose Baltijos šalyse susiklostė panaši situacija: Latvijoje sumuštinių duonos vartojimas krito net 27 proc., Estijoje – 11 proc., o visose trijose šalyse kartu – 18,9 proc. pagal pardavimų vertę ir 11 proc. pagal kiekį.

Sausį užsukus į didžiuosius prekybos centrus kai kurių prekių kainos pasitiko nedraugiškai. Anot prekybininkų, labiausiai brango daržovės, tačiau statistika rodo, kad pabrango ir duona. Anot Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) renkamų kassavaitinių duomenų, gruodį kilogramas juodos duonos metų pabaigoje vidutiniškai kainavo 5,54 lito, batonas – 5,97 lito. Šiemet sausio pabaigoje šių gaminių kaina kilo apie 10–20 centų.

Sunkmetis privertė atsitokėti ir vėl gaminti duoną namuose. Suktis ne tik apie puodus, bet ir išsikepti gardžios naminės duonos be jokių E. Panevėžio rajone gyvenanti pedagogė Laima Noreikienė šeimą labai dažnai palepina karšta, saldžiais priedais pagardinta namine duona. Mokytoja sako, kad rytais labai smagu nubudus pajusti, kaip visi namai jau kvepia namine duona. Visą sunkų darbą atlieka duonkepė.

Mokslininkai mokosi kepti aukštos kokybės duoną be gliuteino, rašoma JAV Žemės ūkio departamento svetainėje. Atradimas yra svarbus, nes milijonai žmonių negali virškinti gliuteino baltymo, kurio yra kvietiniuose, miežiniuose ir ruginiuose miltuose. Pasak portalo manoukis.lt, specialistai jau yra bandę kepti duoną iš kitokių grūdų – kukurūzų, sorų ir ryžių – tačiau kepalai neišlaikydavo formos ir išeidavo prastesnės kokybės, lyginant su kvietinių miltų duona.

Gruodžio sniego patalai užpustė laukus ir kelius, tik neužpustė žmonių širdžių pasitinkant Kalėdas. Kūčių vakarą jie visi nori, kad prie stalo sėstų išsivažinėję po Lietuvą ir užsienį šeimos žmonės, kaimynai, broliai ir seserys. „Atjausdamas kitus niekada nebūsi vienas — nei per šventes, nei kasdienybėje“, — žino Kražių (Kelmės rajonas) šviesuolė Elytė. Šltos duonos kepaliukai Prie vienos iš Kražių miestelio parduotuvių padedame iš sniegų išstumti įklimpusį duonvežį.

Praėjusią savaitę prekybos tinkluose labiausiai išaugo batono, juodos duonos bei sviesto kainos. Jos lyginant praėjusią savaitę su užpraėjusia vidutiniškai pakilo daugiau kaip 30 centų, rodo tinklalapio produktukainos.lt duomenys. Vidutinė batono kaina didžiuosiuose prekybos centruose išaugo 42 centais, juodos duonos – 30 centų. Taip pat gana ženkliai pasikeitė ir 83 proc. riebumo sviesto kaina. Per savaitę ji nuo vidutiniškai 4 litų už pakelį pakilo iki 4,30 lito.

Katalonijos generalitetas išleido įsakymą, kuriuo bus reguliuojamas maitinimas regiono viešbučiuose. Remiantis juo, pusryčiams būtinai turės būti pateikiami tipiniai regiono patiekalai, kaip pan tumaca ( duona su pomidoru), rašo „turismito.com“. Toks reikalavimas taikomas viešbučiams, kurie nori gauti keturias ir daugiau žvaigždutes.

Estijos parlamento narys Heimaras Lenkas spalį maitinosi pigiomis košėmis ir balta duona. Skanesnio maisto politikas negalėjo sau leisti – mat nutarė savo kailiu išbandyti, kaip galima pragyventi iš šalyje nustatytos minimalios socialinės pašalpos,rašo "Lietuvos rytas". Minimali valstybinė pašalpa gyvenantiems žemiau skurdo ribos Estijoje siekia 1000 kronų per mėnesį (apie 220 litų). Būtent su tokia pinigų suma opozicijoje esantis H.Lenkas bandė pragyventi visą spalį.

Aukštos grūdų kainos kiršina supirkėjus su ūkininkais. Vis daugiau jų santykius aiškinasi teismuose ar ketina į juos kreiptis. Supirkėjai skundžiasi dėl nesąžiningų žemdirbių patiriantys milijoninius nuostolius. Pastarieji atkerta, kad ankstesniais metais, kai išankstinės sutartys buvo palankesnės augintojams, supirkėjai visaip gudravo, kad numuštų kainas.

Ne vieną šimtmetį apie šeimininkės talentą buvo sprendžiama pagal tuose namuose kepamos duonos skonį. Vėliau, namuose gamintą duoną išstūmus pirktinei, kepalėlis ant stalo galėjo pakuždėti nebent apie namiškių skonį ir valgymo pomėgius. O skirtingi įpročiai tapo priežastimi, kodėl dabar daugelyje namų rytas prasideda su šviežiai iškeptos duonos aromatu ir dar šilto kepalo raikymu.

Stokodami operatyvios ir tikslios žemės ūkio statistikos, prieš maisto prekių gamintojų ir prekybininkų diktatą neturi patikimų argumentų nei žemdirbiai, nei kontrolieriai, nei juo labiau vartotojai. Regis, logiška, kad, brangstant žaliavoms, turėtų brangti ir iš jos pagaminti produktai mažmeninės prekybos rinkoje. Bet kiek, kada ir kieno iniciatyva, žino tik šią tiesą deklaruojantys gamintojai ir prekybininkai.

Viena Didžiosios Britanijos maisto gamybos įmonė turės sumokėti beveik 17 tūkst. svarų (apie 68 tūkst. Lt), nes klientas duonos kepale rado... įkeptą pelę. Stephenas Forse'as iš Kidlingtono, Oksfordo grafystės, pelę forminės duonos kampe pastebėjo darydamas sumuštinius savo dukroms, rašo BBC.co.uk. Iš pradžių vyras pamanė, kad kažkoks juodulys kampe – tai tiesiog sukietėjimas, susidaręs prastai iškepus neišsimaišiusiai tešlai. Bet pažvelgęs atidžiau jis pamatė kailį.

Būdamas teisingumo ministru neturiu galimybės detaliai sekti visas ekonomines naujienas ir vertinti giluminius jas lemiančius veiksnius. Tačiau maisto kainų pokyčiai pasaulyje ir (dažnai netgi dar labiau) Lietuvoje, skatina išsakyti, kaip matau šią situaciją. Jau ne kartą esu sakęs, kad nesu toks optimistas, kaip daugelis nūdienos analitikų, dėl „recesijos pabaigos“, „dvigubo dugno išvengimo“, „geresnių perspektyvų ekonomikoje“ ar panašiai įvardinamos šviesios ateities.

Ar maisto kainų augimas yra perdirbėjų ir prekybininkų suokalbio dalis? Ar iš tiesų brangsta duonos gaminiai ir pienas, o gal panika keliama be reikalo? Apie tai portalo Ekonomika.lt diskusijoje kalbėjo Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė, „Pieno žvaigždžių“ vykdantysis direktorius Linas Sasnauskas bei Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Prekybininkai ir perdirbėjai itin daug kalba apie kylančias arba greitai kilsiančias daugelio maisto produktų kainas. Panika dėl maisto kainų – tikra ar dirbtinė? Viskas prasidėjo nuo grūdo Prekybos tinklų atstovų teigimu, pastaruoju metu nuo 10 iki 30 proc. padidėjo kruopų ir miltų pirkimas. Neatmetama, kad gyventojai po truputį ima kaupti atsargas, bijodami šoktelsiančių kainų.

Parduotuvėse brangsta pagrindiniai maisto produktai: miltai, duona, pienas, kruopos, aliejus, kava. Prekybos centrai iš gamintojų kasdien gauna pasiūlymus peržiūrėti kainas. Deklaruojama brangimo priežastis – sukilusios žaliavos kainos. Užvakar Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje tvirtinama, kad pernelyg didelės maisto produktų kainos ne visuomet yra komerciškai pagrįstos ir siūloma kovoti su piktnaudžiavimu maisto rinkoje.

Rugpjūčio 23 dieną duona nepabrango, nors žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir skelbė turįs žinių, kad kepėjai sutarė būtent tą dieną didinti kainas. Tačiau kepėjai neslepia, kad artimiausiu metu jų produkcija vis dėlto pabrangs, rašo "Lietuvos rytas". K.Starkevičius kreipėsi ir į Konkurencijos tarybą dėl galimo kepėjų kartelinio susitarimo kelti kainas nuo rugpjūčio 23 dienos. Kainos nepakilo, o Konkurencijos taryba tyli it vandens į burną prisisėmusi.

Šių­me­ti­nės grū­dų su­pir­ki­mo kai­nos ūki­nin­kams kur kas pa­lan­kes­nės už per­nykš­tes. Įsi­bė­gė­jus ja­vap­jū­tei kai­nų krei­vė dar la­biau šliuo­žia į vir­šų. Var­to­to­jai ne­ri­mau­ja, kad ga­min­to­jai ne­truks bran­gin­ti sa­vo pro­duk­ci­ją. Duo­nos kai­ną kils­te­lės ir pre­ky­bi­nin­kų „liū­to kąs­nis“... AB „Jo­na­vos grū­dai“ Uk­mer­gės grū­dų san­dė­ly­je kas­dien pri­ima­ma apie du-tris šim­tus to­nų grū­dų.

Žemės ūkio ministerija vakar paskelbė gavusi pribloškiančių žinių, kad “kai kurie duonos gamintojai nuo rugpjūčio 23-iosios didins duonos gaminių kainas". Ministerijos žiniomis, šiuo metu duonos gaminiai kepami dar iš senojo grūdų derliaus, tad įtakos jų kainai negali turėti nei škvalai, nei sausros. Dėl duonos gaminių rinkos dalyvių galimo nesąžiningo elgesio didinant produkcijos kainas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir paprašė atlikti tyrimą.

Duonos kainų burbului didėjant, nusiskundimai galimu nesąžiningu kepinių brangimu pasiekė ir Žemės ūkio ministrą. Ketvirtadienį konkurencijos taryba gavo ministerijos prašymą atlikti tyrimą dėl duonos gaminių rinkos dalyvių galimai neskaidrios veiklos.

Žemės ūkio ministeriją pasiekė žinios, kad atskiri duonos gamintojai nuo š. m. rugpjūčio 23 d. didina duonos gaminių, parduodamų vidaus rinkoje, kainas vienodu dydžiu. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas atlikti tyrimą dėl duonos gaminių rinkos dalyvių rinkos galių galimo nesąžiningo panaudojimo ir veiksmų derinimo.

Jau ir taip nepigi duona brangs iki 5, o mėsa - iki 10 procentų, nors grūdų šalies laukuose bus prikulta daugiau, nei šalies gyventojai įstengia suvartoti, o kiaulių ar galvijų neišguldė ligos. Kas ir kokiais tikslais pradėjo gąsdinimo kampaniją, “Respublika" kalbino žemės ūkio ministrą Kazimierą STARKEVIČIŲ. - Visuomenę užgriuvo naujas gąsdinimas - brangs duona ir mėsa. Kodėl turi brangti, jei ir šiemet grūdų bus prikulta daugiau, negu suvartojama? - Derlius šiemet užaugo neblogas.

Šią vasarą karaliavusių karščio ir audrų padarinius šalies žmonės turėtų pajusti jau šį rudenį – parduotuvėse turėtų brangti duona, mėsa ir kiti maisto produktai. Kainų šuolį lems mažesnis negu pernai derlius ir jo nuėmimo sunkumai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Tai, kad duona ir mėsa gali brangti, pokalbyje su „Lietuvos rytu" prognozavo ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. – Grįžęs iš atostogų, nuolat važinėjate po kaimus.

Ko tik nenutinka šiame gyvenime. „Nenutinka ir gero, nenutinka ir blogo“, – pasakytų  humoro mėgėjai. Tačiau kai pasakome duonos gamintojams bei jos kokybės prižiūrėtojams, kad duonos riekėse veisiasi kirmėlės, visi vienu balsu sako: „Taip negali nutikti!“, rašo „Šiaulių naujienų“ žurnalistė Zita Katkienė.

Šį kartą itališkos duonelės - čiabatos receptas, kuris tinka ir duonkepei, ir orkaitei. Dviems kepalėliams reikės: Raugui: 7 g šviežių mielių 200 ml šilto vandens 175 g baltų kvietinių miltų Tešlai: 7g šviežių mielių 30 ml pieno 200 ml šilto vandens 2 šaukštų aliejaus 325-340 g baltų kvietinių miltų 1 šaukštelio druskos Ištrinkite mieles su trupučiu vandens. Į dubenį suberkite raugui skirtus miltus, supilkite vandenį, sudėkite mieles.

Grūdų perdirbėjų pasipiktinimą sukėlė kelios televizijos laidos, kuriose įrodinėta, kad Lietuvoje per javapjūtę leidžiama derlių nupurkšti ypatingais nuodais, sukeliančiais žmogaus ląstelių nekrozę ir net mirtį. Sumažėjo pirkimas Dalis vartotojų, patikėję žaliųjų judėjimo laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktoriaus Andrejaus Adomavičiaus tvirtinimu, kad Lietuvoje valgome nuodingą duoną, kelias savaites jos visai nebepirko.

Penktadienį teminių vakarėlių ciklo „Dinner explorer“ gerbėjai jamaikietiškai paminėjo regio muzikos legendos – Bobo Marlio - gimtadienį. Buvo gaminami jamaikietiški patiekalai. Vakarėlio dalyviai varžėsi gamindami jamaikietišką viščiuką, bananų duoną ir ryžių pudingą. Profesionalaus šefo Valentino Judickio balsas lėmė, kad nugalėtoja tapo bananų duona.

Šalies vadovės poziciją dėl galimo vizito į Maskvą jau įvertino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Nuomonė buvo išsakyta nevengiant alegorijų su duona. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys, komentuodamas D. Grybauskaitės sprendimą nevykti į Maskvą minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos, užsiminė, kad Lietuvos noras būti originaliems ne visada užtikrina skalsesnę duoną.

Ar žinote, ką labiausiai mėgsta baltieji lokiai? Ogi paprasčiausią duoną. Rusijos povandeninių laivų įgulos Arktyje tai nustatė eksperimentiniu būdu. Duona lokiams taip patinka, kad jie rizikuoja dėl jos šokinėdami nuo vienos lyties ant kitos, ir ateina prie paviršiun iškilusių laivų jos kaulyti.

 Vilniuje šeštadienį Antakalnio kapinėse bus palaidotas rašytojas Vytautas Petkevičius. Karstas iš Vilniaus laidojimo rūmų Olandų gatvėje išnešamas 14 valandą. Rašytojas, buvęs Seimo narys, Lietuvos rašytojų sąjungos narys V.Petkevičius mirė trečiadienį eidamas 79-uosius metus. V.Petkevičius išleido 33 knygas, kurios išverstos į 25 užsienio kalbas. Tarp kūrinių - „Priemiesčio žmonės“, „Apie duoną, meilę ir šautuvą“, „Priemiesčio žmonės“ ir kiti, apysakos, publicistika, pjesės.

Eidamas 79-uosius metus trečiadienio vakarą Vilniaus Sapiegos ligoninėje mirė Vytautas Petkevičius. Dauguma LŽ vakar kalbintų rašytojo kolegų pageidavo susilaikyti nuo jo kūrybos ir veiklos vertinimo. Esą viską į savo vietas sudėlios laikas. Į medikų rankas V.Petkevičius pateko prieš keletą mėnesių. Rašytoją kamavo onkologinė liga, jam buvo atliktos kelios operacijos.

Trečiadienį Vilniuje eidamas 79-uosius metus mirė rašytojas Vytautas Petkevičius. Rašytojas, buvęs Seimo narys, Lietuvos rašytojų sąjungos narys V. Petkevičius trečiadienio vakarą mirė Vilniaus Sapiegos ligoninėje. V. Petkevičius išleido 33 knygas, kurios išverstos į 25 užsienio kalbas. Tarp kūrinių - „Priemiesčio žmonės“, „Apie duoną, meilę ir šautuvą“, „Priemiesčio žmonės“ ir kiti, apysakos, publicistika, pjesės.