duona

Vienuolikoje šalių atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad daugeliui gyventojų nekyla klausimų apie pilno grūdo produktų naudą sveikatai. Deja, gilesnių žinių apie pilno grūdo produktus trūksta – nemažai žmonių klaidingai įsitikinę, kad ryžiai, riešutai ar bananai yra pilno grūdo produktai. „Cereal Partners Worldwide“ tyrime, kuriame apklausta daugiau nei 16 tūkst. gyventojų, paaiškėjo, kad daugiau nei 8 iš 10 (82 proc.) apklaustųjų mano, kad valgyti pilno grūdo produktus yra labai svarbu.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

Sunku įsivaizduoti žmogų, kuris nevalgo duonos. Net ir tie, kurie sportuoja ir propaguoja sveiką gyvenimo būdą, ją renkasi pusryčiams. Vis dėlto prieš perkant duoną, vertėtų įsitikinti, kad renkatės tą, kuri yra naudingiausia jūsų organizmui. Anksčiau duonos pasirinkimas buvo gerokai siauresnis – namuose šeimininkės kepdavo paprastą arba plikytą duoną.

Šis gruodžio savaitgalis yra išskirtinis visiems žmonėms. Būtent jo metu mes kartu su savo mylimaisiais, draugais ir artimaisiais sėdame prie šventinio stalo, padėkojame už visus nuveiktus darbus ir apsvarstome tolimesnius etapus. Tačiau kuo būtent Šv. Kalėdos yra tokia išskirtinė šventė? Kam reikalingas Advento laikotarpis ir ką simbolizuoja pasninkas? Apie visą tai ir dar daugiau prieš jaukiausias žiemos šventes kalbame su kunigu ir vyriausiu policijos kapelionu Algirdu Toliatu.

Šiandieną išplatintame pranešime spaudai, „Norfos mažmena“ praneša, kad vakar UAB „Vilniaus duona“ neįvykdė „Norfos mažmenos“ užsakymų, todėl šiandien šio gamintojo duonos „Norfose“ gali pritrūkti. Tikinama, kad „Vilniaus duona“ norėjo prieš didžiąsias šventes pakelti duonos kainas, tačiau „Norfos mažmena“ su tuo nesutiko.

 Vydmantiškio senjoro vakarienę apkartino neaiškus radinys juodoje duonoje. Vyras ilgai tyrinėjo nusipirktą kepalą ir įtaria, kad į ja įkepta kažkas panašaus į tualetinį popierių. Vyras atidžiai apžiūrinėjo radinį juodoje duonoje, jo apetitas – jau sugadintas.   „Atsidariau tą duoną ir pradėjau valgyti, nebuvo tokių defektų, o va tas vienas kraštelis pasirodo – aš įjungiau šviesą ir pasižiūrėjau, kad ten yra koks svetimkūnis“, - pasakoja vydmantiškis Ženikus Meilus.

Dažnai girdite, jog pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, tačiau tai, ką valgote pietų pertraukos metu taip pat gali turėti įtakos jūsų savijautai ir visai dienos eigai. Pasirinkite tinkamus maisto produktus ir visą dieną jausitės kupini energijos, tačiau bloga jų kombinacija jus gali priversti pasijusti suirzusiais, lengvai susinervinančiais ir išalkstančiais dar gerokai prieš kavos pertraukėlę. Kaip jaučiatės po pietų priklauso nuo to, ką įsidėjote į lėkštę.

Nors duona yra maisto piramidės pagrindas, šiandien daugelis populiarių dietų ar svorio metimo atstovų rekomenduoja ją išbraukti iš savo kasdienio maisto raciono. „Gajus mitas, kad duona – tai vienas pagrindinių dalykų, dėl kurių auga svoris. Tai netiesa – duona yra būtinas angliavandenių šaltinis, kurio nerekomenduočiau atsisakyti.

Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę skelbia tam tikrų produktų kainų prekybos tinkluose pakitimus. Iš paskutinių matyti, kad kol dauguma daržovių pinga, brangsta lietuviškos bulvės – 0,54 Eur/kg, o tai – ęį proc. brangiau nei tokiu pat metu praeitais metais.

Per metus sviestas pabrango trečdaliu. Žmonės piktinasi, kad anksčiau įprastas maisto produktas jau tampa prabanga. Tačiau sviesto gamintojai tikina nieko negalį padaryti, mat didelės paklausos sviesto kaina auga visame pasaulyje. O mitybos specialistai sako, kad sviesto brangumas gali išeiti ir į naudą, mat prie sviesto pripratę lietuviai jo vartodavo tikrai per daug. Taip storai tepamas sviestas ant duonos jau tampa prabanga. Sviesto kaina nepaliaujamai kyla aukštyn.

 Lietuvoje smarkiai pabrango kasdieninė duona. Anot tyrėjų, per metus juodos duonos kaina pasistiebė 12-ika procentų. Tačiau tai dar ne pabaiga. Nors Lietuvą skandinusios liūtys grūdams kol kas nepakenkė, perdirbėjai perspėja, kad smarkus lietus, bet kokia audra ar vėtra gali derlių sugadinti ir kilstelėti kepinių kainas į naujas dar neregėtas aukštumas. Į Lietuvos grūdų perdirbėjų sandėlius atvyksta pirmosios 25 tonos avižų.

 Pravieniškių pataisos namuose pareigūnai aptiko duonoje paslėptus mobiliojo ryšio telefonus. Jie aptikti prieš Naujųjų metų šventes sustiprinus nuteistiesiems neleistinų turėti daiktų patekimo kontrolę, pranešė Kalėjimų departamentas. Penktadienį apie 9.35 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje, bendradarbiaujant su Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnais, patikrinta transporto priemonė, kuri atvežė duoną į valgyklą.

Tatarstano (Rusija) televizija „Efir 24“ paviešino vaizdo įrašą iš vieno iš grūdų perdirbimo cechų duonos gamykloje Kazanėje. Vaizdo įraše matyti, kaip balandžiai yra įsiurbiami kartu su grūdais. Specialistai negalėjo pasakyti, ar nuo to nukenčia grūdų kokybė, tačiau interneto vartotojai įsiuto pamatę tokį vaizdą.

Visą vasarą nepastovus oras ir Lietuvą trankiusios liūtys jau atsiliepė grūdų derliui. Ūkininkai nebežino ką daryti – grūdų kokybė prasta, kombainai klimpsta, svarsto ar verta iš vis nuimti likusį derlių ir tvirtina, kad pasekmes pajus ne vien jie. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pasakoja, kad per 25 metus nėra buvę tokios situacijos, kokia susidarė šiemet.

Šalies ūkininkai šiemet stveriasi už galvų - nesibaigiantys rugpjūčio lietūs niekais verčia javų derlių. Ūkininkai laukuose spėjo nukulti vos trečdalį viso derliaus, o šlapias varpas jau puola ligos. Panevėžio rajono ūkininkas Rimas Girštautas tikrindamas kviečių lauką iš rankų nepaleidžia nedidelio aparato. Tai - grūdų drėgmės matuoklis. „17,9 proc. - ankščiau tokių grūdų nekuldavom. Laukdavom, kol saulė pradžiovins iki 15 proc.“, – sakė ūkininkas.

Per paskutinį dešimtmetį duonos gaminių kainos išaugo daugiau nei dvigubai. Nors grūdai nebrango, o ir prekybininkai, anot ekonomistų, kainų labai nekėlė. Žvilgsniai krypsta į kepėjus, mat jų įtaka galutinei duonos kainai yra didžiausia. Pastarieji teisinasi, jog didžioji pelno dalis tenka darbuotojų atlyginimams. Kiek lietuvių kasdien valgo kalafiorus? Visuomenės apklausas vykdančios agentūros juos, ko gero, suskaičiuotų ant vienos rankos pirštų.

Vis didesnė maisto pasiūla parduotuvėse priverčia suabejoti, kaip pasirinkti tinkamą produktą, todėl ne retas vadovaujasi tokiais kriterijais, kaip pakuotės patrauklumas, neseniai matyta reklama ar tiesiog emocijos. Duonos lentynos tiesiog pribloškia savo produktų gausa, todėl pasirinkti tinkamą gaminį, kuris būtų naudingiausias mūsų sveikatai, – tikras iššūkis. Vis dėlto, specialistų teigimu, jam įveikti užtenka vos kelių svarbiausių taisyklių.

Ar išties juoda duona sveikiausia, o batonai tiesia kelią į nutukimą? Dietologai sako, jog viskas slypi receptuose ir gaminimo būde. Tad neapsigaukite ir skaitykite, kas parašyta etiketėje. Tad kokia gi duona sveikiausia ir naudingiausia? „Nė dienos be duonos“. „Kad nors duonai užtektų“. „Verkia duona tinginio valgoma“. Tai vos keli lietuviški posakiai, susiję su kone daugiausiai mūsų šalyje vartojamu maisto produktu.

Šiandien, minint Šv. Agotos duonos dieną, daugelis nesusimąsto pirkdami duoną prekybos centruose, kad nuo senų senovės duona buvo ne tik garbinama kaip sveikatos šaltinis, bet buvo pagrindinė maitintoja. Dažniausiai ji buvo rauginta viso grūdo ruginių miltų duona. Tuo tarpu XXI a. duonos rūšių yra gausybė.

Du vienetai kiaušinių, pieniška sriuba, kotletas su perlinių kruopų koše ir žuvis su bulvėmis – kaip jums toks dienos maisto racionas? Sutiksite, kad gal visai ir nieko tokio. Bet čia toli gražu ne kokios nors mokyklos ar vaikų darželio vagyklos valgiaraštis.

 Kaip žinia, duona su kitais grūdiniais produktais mūsų valgiaraštyje užima svarbią vietą. Tai reiškia, kad šių produktų rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną. Duona turi daug naudingų maistinių medžiagų, joje ypač gausu angliavandenių, taip pat šis produktas paįvairina kasdienę mitybą. Šio grūdinio produkto pasiūla gana plati, todėl norint, kad pasirinkimas būtų ne tik skanus, bet ir sveikas, reikia atkreipti dėmesį į kelis sveikos duonos kriterijus.

Šiauliečiai vėl užsimojo pasiekti rekordą. Profesinio rengimo centras tęsia tradiciją – kad rekordai būtų valgomi. Šį kartą kuria pakepintos  duonos piramidę. Sunkiausia rekordo siekimo dalis – susmulkinti česnakus ir duoną įtrinti druska, mat produktai graužia rankas. Tačiau keliolika tūkstančių riekelių sėkmingai iškepta. Nuo šešių ryto jau kaito aliejaus puodai, ant padėklų gulė gražiai supjaustytos duonos riekės.

Duona lietuviams vis dar išlieka nepakeičiamu maisto produktu. Kasdien juodą duoną valgo 69 proc. lietuvių, baltos duonos gaminius – 53 proc. Kiti, dažniausiai vartojami mūsų šalies gyventojų produktai – sviestas ir prieskoniai. Juos kasdien naudoja po 35 proc. žmonių. Aliejų kiekvieną dieną gaminant vartoja 30 proc. gyventojų. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT Baltijos šalyse atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas.

 Turbūt vargu ar jums kada kilo mintis, kiek važiuodami dviračiu galėtumėte sukurti elektros energijos, ir ar jos pakaktų, pavyzdžiui, paskrudinti riekelę duonos. Kaip tik tokį eksperimentą atliko vokiečių dviratininkas, olimpinis medalininkas. Atlikti eksperimentą sportininkas vyko į Stokholmą. Tai vietos studentų projektas, kuriuo aiškiai parodoma, kokia brangi yra energija. Sportininkui eksperimento metu teko gerokai pasistengti, minti 50 km/h greičiu.

Nijolė Baronienė, Valstietis.lt Ukmergės rajone, Mikėnų kaime, gyvenantis Nerijus Kriaučiūnas gerai žinomas sveikos duonos valgytojams sostinėje, Kaune ir Ukmergėje. Jo kepamą juodą duoną pamėgo ne tik vietos gyventojai, bet ir užsieniečiai. Nerijus su žmona Ugne kepa ypatingą naminę duoną ir ja prekiauja. Ji – iš ekologiškų rugių, kildinta raugu, kepta duonkepėje. Ne vienas nustemba pamatęs drožinėtą užrašą, skelbiantį, kad tai – „Vyrų“ duona.

 „Per tuos neilgus nugyventus savo metus padariau išvadą, kad galiausiai visada lieki su šeima. Kalbu ne tik apie tuos, kurie vadinasi tėčiu, mama, žmona. Ne vieną kartą esu girdėjęs iš žmonių „Susitikau tą bičą... Tai yra mano šeima“. Tą patį Ainį Storpirštį aš galiu vadinti savo šeima, jis yra mano vaiko krikšto tėvas.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad pirmą kartą gardžiuotis duona žmonės galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną buvo moters brandumo požymis. Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX amžiaus vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1–1,5 kg duonos.

Vasario 5 d. minint Šv. Agotos ir duonos dieną, svarbu prisiminti, kad tai vienas būtiniausių žmogaus organizmui produktų. Duona kartu su kitais grūdiniais produktais sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą. Vis dėlto, ne visą duoną valgyti naudinga. Linų sėmenys duonai gardinti netinka Kepant duoną, įprasta ją paskaninti įvairiais grūdais ir sėklomis. „Saulėgrąžų, sezamo ar moliūgų sėklų riebalai yra gana atsparūs aukštai temperatūrai, o su linų sėmenimis duonos nereikėtų kepti.

 Visi kvietinių miltų kepiniai yra vienodai vertingi, jeigu gaminami iš aukščiausios rūšies miltų, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė. LRT Radijo klausytojas Rimas iš Šiaulių domisi, kas sveikiau: balta forminė duona ar batonas. „Juk abu gaminiai kepami iš kvietinių miltų“, – pastebi klausytojas.

 Miglė Remeškevičiūtė Kalėdos – ne tik stebuklų ir staigmenų metas, bet ir proga skaniai pavalgyti. Šeimininkės triūsia iš peties norėdamos visus artimuosius, susirinkusius prie šventinio stalo, nustebinti originaliais patiekalais, kurių vienas vertingiausių – duona, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Gyvenimo simbolis Galima sakyti, kad kalėdinių valgių gaminimas būdavo ir yra tam tikras šeimininkių patikrinimas. Šių švenčių stebuklas neįmanomas be ruošimosi šv.

 Kai kurių produktų neturėtume laikyti šaldytuve, nes būtent dėl to jie pakeičia skonį. Dėl netinkamų laikymo sąlygų gali pasikeisti ne tik maisto produktų skonis, bet ir kokybė, jie greičiau apsitraukia pelėsiais. Pateikiame jums 15 produktų, kuriuos nuo šiol stenkitės laikyti ne šaldytuve.

Šeštadienį Vilniaus centre praeivių žvilgsnius traukė neįprastas stalas, ant kurio buvo patiekta „skalūnų vandens“ ir lietuviškos duonos. Taip Lietuvos žaliųjų partijos aktyvistai, minėdami Pasaulinę dieną prieš hidraulinio ardymo technologiją, kvietė atkreipti dėmesį į skalūnų pramonės keliamą pavojų aplinkai, žmogaus sveikatai bei nelogiškus Vyriausybės sprendimus, dėl kurių aplinkosauginiai reikalavimai šios technologijos taikyme Lietuvoje tampa vis menkesni.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Sausra Brazilijoje, lemianti nežinomybę dėl būsimo kavos pupelių derliaus, kelia šios žaliavos kainą. Vasarą kavos pupelių kaina buvo maždaug 25 proc. žemesnė nei yra dabar, šiuo metu kaip tik yra pasiektas naujas dvejų metų kainos rekordas, o nuo metų pradžios kaina yra pakilusi apie 84 proc. Grūdinių kultūrų kainos pasaulio biržose, kurios svarbios ir Lietuvos augintojams, priešingai – žemumose.

Pateikiame jums 9 maisto produktus, kurių turėtumėte vengti, jei norite išlikti sveiki. 1. Balta duona, rafinuoti miltai. Balta duona ir rafinuoti miltai yra toksiški jūsų organizmui, nes iš jų yra pašalinti beveik visi vitaminai, mineralai, skaidulos ir kitos svarbios maistinės medžiagos. Dėl to organizmas nežino, kaip tinkamai turėtų virškinti ir įsisavinti šiuos vadinamuosius maisto produktus, kurie gali sukelti nemažų sveikatos problemų.

UAB „Fazer Lietuva“, kepanti „Gardėsio“ ženklu pažymėtus duonos gaminius, atliko tyrimą, kuris atskleidė Lietuvos gyventojų duonos laikymo įpročius. Daugumą jų duonos gaminius laiko duoninėje (47 proc.), net 32 proc. respondentų – šaldytuve, į virtuvės stalčių ar spintelę duoną deda 18 proc., o ant stalo ar lentynos – vos 3 proc. tyrime dalyvavusių lietuvių. Pasak VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės, šaldytuvas nėra tinkamiausia vieta duonai laikyti.

Nesvarbu, jaunas ar senas esate, yra daugybė dalykų, kurių dar nežinote. Tiesiog neįmanoma žinoti viską. Norime su jumis pasidalinti bent keliais neįtikėtinais ir mažai kam žinomais faktais. 1. Niekada nebandykite paštu siųsti viso pastato. Nuo 1916-ųjų tai buvo uždrausta JAV, po to, kai vienas gudruolis, norėdamas išvengti didelių pervežimo įkainių, persiuntė namo plytas per visą Jutos valstiją paštu.

Pabaigus pirmąjį Kalvarijų turgavietės rekonstrukcijos etapą, duris atvers duonos paviljonas, kuriame įsikurs tradicinės duonos kepėjai iš įvairių pasaulio kraštų. Planuojama, kad duoną čia keps Gruzijos, Indijos, Graikijos, Kazachstano, Uzbekijos ir kitų šalių atstovai. „Vien lietuvių kalboje yra daugiau nei tūkstantis įvairiausių patarlių, priežodžių apie duoną, tai vienas svarbiausių produktų jau tūkstančius metų.

Italija garsėja neįtikėtina duonos įvairove, tūkstančiais nuostabių duonos kepinių, kurių receptai kinta keliaujant iš regiono į regioną. Norite paraugauti jų visų – ne bėda. Tačiau tam, kad pavyktų paragauti tik tai, ką Italija turi geriausio, swide.com atrinko geriausius taškus.  Antico forno San Michele Čia galėsite paragauti geriausios sicilietiškų duonų, kurių receptus saugo Ottavio Guccione. Rekomenduojama paragauti jo keptų sausainių ir picos.

„Dabar reikėtų gero prezidento“, - balsas.lt sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus, paklaustas apie artėjančius šalies vadovo rinkimus. „Kol kas dar nenagrinėjome prabėgusio Dalios Grybauskaitės penkių metų valdymo laikotarpio, tačiau nė kiek neabejoju, kad diskusijų šia tema turėsime vėliau. O dabar, kaip verslininkai, stebime situaciją“, - kalbėjo V. Sutkus.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį paskelbė, kad bus surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai, taip pat pažadėjo suformuoti koalicinę nacionalinio pasitikėjimo vyriausybę. V. Janukovyčius taip pat teigė inicijuosiąs grįžimą prie Konstitucijos 2004 metų redakcijos. Lietuvos gynybos atašė Ukrainoje atašė Mindaugas Kviklys Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“sakė, kad padėtis Kijeve pakankamai rami.

Kokių naudingųjų medžiagų duonoje gausu ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį ją renkantis atskleidžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė. Duona – vienas pagrindinių energijos šaltinių Duonoje yra daug žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų ir mineralų, taip pat maistinių skaidulų. Su duona organizmas gauna daugiau kaip 30 proc. viso kalorijų poreikio. Tai vienas pagrindinių energijos šaltinių.

Yukiko Morita, 27 metų Kyoto gyventoja, gali pasigirti labai unikaliu hobiu. Ji derina savo meilę duonai ir meno pomėgį kurdama iki šiol neregėtą daiktą – „pampshades“. Savo puslapyje jauna verslininkė paaiškina produkto koncepciją: „pan (japoniškai reiškia duoną) + lempos gaubtas (angl. Lamp shade) = „pampshades“. Šie kūriniai, pagaminti iš tikros duonos, pripildo kambarį švelnios rusvos spalvos, rašo oddity central.com. „Manau, kad duonos kepalai ir bandelės yra labai mieli.

Kai kurie mokslininkai yra įsitikinę, kad būtent alus, o ne duona, buvo ta pagrindinė priežastis, maždaug prieš 10 tūkst. metų pastūmėjusi žmones link ūkininkavimo – pagrindinio mūsų evoliucijos momento, rašo dailymail.co.uk. Nuo medžioklės ir rinkimo buvo pereinama prie grūdų auginimo ir ilgą laiką buvo manoma, jog grūdai auginami duonai gaminti. Tačiau kaip teigia ekspertai, grūdai buvo naudojami alui gaminti, o šio poveikis žmones paskatino žmones sėsliai kurtis ir užsiimti žemdirbyste.

 Bendrovės „Jurbarko duona“ vadovė Violeta Lazdauskienė laidoje Žinių radijo laidoje pasakojo, kad įveikti konkurenciją padeda senos tarybinės krosnys, daug rankų darbo ir unikalūs receptai. „Kepame unikalią duoną, tai mums ir padeda išsilaikyti rinkoje. Pirkėjai pradeda atsigręžti į kažką tikresnio, natūralesnio. (...) Mes maža kepykla, yra daug rankų darbo, įdėtos pastangos ir atsiperka“, - teigė pašnekovė.

Prieš metus rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien duonos gaminius vartoja 80 proc. lietuvių: 53 proc. duoną valgo 1-2 kartus per dieną, 23 proc. – 3-4 kartus, likę 4 proc. – 5 ir daugiau kartų.

Duonos ir konditerijos gaminių rinkoje konkurencija stiprėja – vienos įmonės auga, kitos traukiasi ir palieka rinką, užleisdamos vietą konkurentams. Apie tai, ką reikia daryti, kad vidutinio dydžio arba maža duonos kepykla būtų konkurencinga rinkoje, laida „Verslo ritmu“ kalbina bendrovės „Biržų duona“ generalinį direktorių Viktorą Kurganovą.

Šią savaitę didžiuosius Lietuvos prekybos centrus pasieks kulinarės ir žurnalistės Beatos Nicholson sukurta sumuštinių duona „Beatos virtuvė“ ir to paties pavadinimo šviesi duona su rugiais. Kaip sako pati Beata, jai šis didžiulis projektas, kuri ji įgyvendino kartu su „Vilniaus duona“, buvo rimtas iššūkis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Europos Komisijos skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) gauta informacija iš Jungtinės Karalystės apie galbūt nesaugią UAB „Mentora“ gaminamą „Ajerų“ juodą ruginę duoną, kurioje rasti svetimkūniai – medienos gabaliukai. RASFF pranešime nurodoma, kad tyrimas pradėtas tikrinant iš vartotojo gautą informaciją. „Ajerų” juoda ruginė duona išplatinta Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Duonos gamintojai sunerimę, kad Lietuvoje kasmet yra suvalgoma 4 proc. mažiau duonos. „Šalyje kasmet suvalgoma dešimčia tonų mažiau duonos gaminių. Tam reikšmingos įtakos turi ir emigracija, ir modernėjantis gyvenimo būdas“, – „LRT vasaros studijai“ teigė įmonės „Vilniaus duona“ rinkodaros vadovas Edvinas Ambrukaitis. Nors lietuvaičiai kasmet suvalgo vis mažiau duonos gaminių, tačiau yra labai išrankūs šiai produkcijai.