dujos

Kylančios naftos ir dujų kainos nenustoja gąsdinti, tačiau kai kam tai naudinga, teigė ekonomistas Raimondas Kuodis. TV3 žinių „Dienos komentare“ R. Kuodis teigė, kad iš tokios naftos kainos galima labai daug uždirbti.  Prezidentas Joe Bidenas nenori tartis su Saudo Arabijos princu Mohamedu bin Salmanu todėl, kad jis jam tiesiog nepatinka kaip žmogus. Juk galėtų saudžiai spragtelėti pirštu ir atsirastų labai daug naftos pasiūlos.

Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos derybininkai ketvirtadienį pasiekė susitarimą dėl naujo reglamento, kuriuo nustatomas įpareigojimas iki 2022 metų lapkričio 1 dienos užtikrinti minimalų dujų saugyklų pripildymo 80 proc. lygį, pranešė Parlamento spaudos tarnyba. Pagal susitarimą, valstybės narės ir operatoriai turėtų stengtis pasiekti 85 proc. pripildymo lygį. Paskesniems metams nustatomas 90 proc.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su „Gazprom“ sudariusių gamtinių dujų tiekimo sutartis, jau atsidarė sąskaitas rubliais. Prezidentas Vladimiras Putinas yra nurodęs, kad nuo balandžio Rusija už tiekiamas dujas priims mokėjimus tik savo nacionaline valiuta, o pirkėjai privalės atsidaryti sąskaitas rubliais arba jiems bus užsukti vamzdynų čiaupai.

Europos Komisija pristatė ambicingą beveik 200 milijardų eurų vertės „RePower-Eu“ planą. Už šiuos pinigus Europa sieks atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų ir pereiti prie atsinaujinančių energetinių išteklių. Tiesa, Komisija ragina ir pačius piliečius nesėdėti rankų sudėjus, o keisti savo energijos vartojimo įpročius – daugiau važinėti viešuoju transportu, vasarą mažiau naudoti kondicionierius, taupyti elektrą ir daugiau dirbti iš namų.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) aptarė naująjį energijos iš Rusijos atsisakymo planą. Atsiradus nerimaujančių, kad tai lems dar didesnes energetikos kainas, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ramina ir sako, kad priimti sprendimai leistų turėti stabilią situaciją. Pokalbis su eurokomisaru – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šiandien EK svarstė energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos dalykus.

Austrija trečiadienį pristatė skubų planą, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų, tvyrant jų tiekimo nutraukimo tikimybei dėl Kremliaus vienašališko reikalavimo keisti atsiskaitymų tvarką bei dėl karo Ukrainoje augančios įtampos. Pagal šį planą Alpių valstybė sieks sumažinti iš Rusijos perkamų dujų dalį nuo 80 proc. iki 70 procentų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pataisoms, draudžiančioms į Lietuvą importuoti  rusiškas gamtines dujas. Tam dar turės pritarti Seimas.  Energetikos ministerija pateikė Gamtinių dujų įstatymo pataisas, pagal kurias šalies dujų perdavimo sistema ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu galės naudotis tik tiekėjai iš grėsmės nacionaliniam saugumui nekeliančių šalių, išskyrus tiekėjus, transportuojančius dujas tranzitu į Rusijos Karaliaučiaus sritį.

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas mokėti rubliais ir tvirtina esanti pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui, teigiama „Gasum“ pranešime spaudai. Suomijos įmonė skelbia, kad kartu su klientais ir šalies valdžios institucijomis tokiai situacijai ruošėsi.

Europos Sąjungai planuojant šiais metais dviem trečdaliais sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys tokias galimybes vertina atsargiai.  Pasak jo, tokių planų įgyvendinimą komplikuoja ribota pasiūla ir aštri konkurencinė kova pasaulinėje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje bei per trumpas laikas norint jau iki šių metų pabaigos padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje sparčiai kylant energijos kainoms, Iranas svarsto galimybę eksportuoti gamtines dujas į Europą, sekmadienį pareiškė šalies naftos ministerijos pareigūnas. „Iranas nagrinėja šį klausimą, bet sprendimo dar nepriėmėme“, – pareiškė naftos viceministras Majidas Chegeni, kurį cituoja oficialioji ministerijos naujienų agentūra „Shana“. „Iranas visada siekia vystyti energetinę diplomatiją ir plėsti rinką“, – pridūrė jis.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Rusijai iki šiol pavyko išvengti ekonominio žlugimo po jos invazijos į Ukrainą, rašo portalas BBC. Ją nuo vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo kruviną puolimą, jai taikomos plačios Vakarų šalių įvestos sankcijos. Dėl pirminio šoko Rusijos akcijų rinka buvo priversta laikinai užsidaryti, o žmonės, susirūpinę dėl savo santaupų, stovėjo eilėse prie bankomatų.

Ateinantį pusmetį daugumai mūsų už elektrą ir dujas teks mokėti dar apie 40 proc. brangiau nei šiandien. Nors Seimas nusprendė iš biudžeto skirti pusę milijardo eurų elektros ir dujų kainų kompensacijoms, viso kainų augimo kompensuoti nesiryžta. Tiesa, kokie bus naujieji tarifai, gali paaiškėti tik kitą mėnesį.

Rusija dar penktadienį gali nutraukti dujų tiekimą Suomijai dėl jos ketinimo prisijungti prie NATO, praneša Suomijos žiniasklaida. Kaip rašo suomių portalas „Iltalehti“, Rusija dar penktadienį gali imtis atsakomųjų veiksmų dėl Suomijos noro prisijungti prie NATO. Portalo kalbinti šalies politikai pranešė, kad gavo įspėjimą, jog Rusija penktadienį gali nutraukti dujų tiekimą šaliai. Anot minėto portalo, Suomija oficialiai kol kas nekomentuoja šio klausimo.

Maskvai paskelbus sankcijų Vakarų energetikos bendrovėms ir vėl sumažėjus vienu iš svarbių dujotiekių Europai tiekiamų dujų srautui, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ketvirtadienį apkaltino Rusiją naudojant energiją kaip ‚ginklą“. „Reikia pasakyti, kad padėtis pasiekė kritišką tašką, nes energija dabar keliose srityse yra naudojama kaip ginklas“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad, Kyjivui sustabdžius dujų tranzitą per vieną svarbų tranzito punktą, rusiškų dujų tiekimas Europai per Ukrainą ketvirtadienį sumažėjo trečdaliu. Ukrainos magistralinių dujotiekių operatorė GTSOU anksčiau pranešė nuo trečiadienio stabdanti dujų tiekimą per Sochranivkos tranzito punktą, nes šią teritoriją dabar kontroliuojančios Rusijos okupacinės pajėgos kišasi į technologinius procesus.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad kitą žiemą Vokietija galėtų apsieiti be rusiškų gamtinių dujų. „Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Bulgarija susitarė dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo iš JAV mažesnėmis kainomis po išdujinimo nei Rusijos vamzdynais eksportuojamų, skelbia „Bulgarian News Agency“, remdamasi vyriausybės spaudos tarnyba.

Trečiadienį Kijevui patvirtinus, kad dėl Maskvos tęsiamų karinių veiksmų sustabdytas rusiškų dujų tranzitas viena svarbia vamzdyno šaka, sumenko bendras jų tiekimas į Europą per Ukrainą. Tai pakurstė nuogąstavimus, kad dėl Kremliaus kampanijos provakarietiškoje kaimynėje gali būti nutrauktas dujų tiekimas į Europą per Ukrainą tuo metu, kai kainos ir taip sparčiai didėja.

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės siūlymams iš biudžeto kompensuoti smarkiai išaugusias elektros ir gamtinių dujų kainas gyventojams ir verslui nuo šių metų liepos.   Numatoma subsidijuoti tarifą, kad jis būtų ne didesnis negu 23 centai už kilovatvalandę.  Numatoma, kad paramą gautų visi vartotojai – tiek perkantys elektrą iš visuomeninio, tiek iš nepriklausomų tiekėjų, tiek ir tie, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas.

Laiku priimti sprendimai, ilgalaikiai įsipareigojimai ir platesnė vizija galėtų padėti Europos Sąjungai stiprinti ryšius su vakarinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis. Štai Alžyras ir didelės jo atsargos, galėtų padidinti bloko energetinį saugumą, rašo portalas DW. ES atsisakant Rusijos gamtinių išteklių, Viduržemio jūros regionas tampa viena svarbiausių bloko energetinio saugumo zonų. Pietinėje Viduržemio jūros dalyje – daug naftos ir dujų atsargų. Apie 10 proc.

Rusija per praėjusį mėnesį iš naftos ir dujų eksporto uždirbo 133,1 mlrd. rublių (beveik 1,5 mlrd. eurų) mažiau nei tikėjosi, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos finansų ministerijos duomenimis. Anksčiau ji prognozavo, kad balandį šalies biudžetas pasipildys 798,4 mlrd. rublių įplaukomis iš naftos ir dujų realizavimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šios pajamos praėjusį mėnesį sudarė daugiau nei 665 mlrd. rublių.

Rusijai nutraukus dujų tiekimą Lenkijai, Lietuvoje lankosi Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda. Čia kartu su Gitanu Nausėda švenčia naujo dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos atidarymą. Lietuva su Lenkija rusiškų dujų atsisakė, tačiau visa Europos Sąjunga taip lengvai atsisakyti jų negali. Tad sukėlęs Europoje dujų krizę ir kainas, Kremlius toliau žeriasi dešimtis milijardų eurų, daugiau nei žerdavosi iki karo.

Europos Sąjungai (ES) svarstant 6-ąjį sankcijų Rusijai paketą, siūlant įvesti embargą naftai, Vengrijos ir kitų Europos Sąjungos šalių norą toliau importuoti naftą iš Rusijos Lietuvos energetikos ministras laiko nepriimtinu. Pasak Dainiaus Kreivio, rusiškos naftos pirkimą šalys turi nutraukti kuo greičiau.  „Tai nepriimtina. Manau, kad kiekvienas iš Rusijos nupirktas naftos lašas finansuoja žudymus Ukrainoje.

Vyriausybės siūlomos išlaidos, skirtos dujų ir elektros kainoms kompensuoti, didins infliaciją, o ne ją mažins, teigia patikslintą 2022 metų biudžetą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK).  „Nors šio sprendimo tikslas – mažinti infliaciją, tačiau tokio tipo kompensavimas mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius bei skatina vidaus paklausą ir tokiu būdu didina infliaciją, o ne ją mažina“, – teigiama VK pranešime.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvą ir Lenkiją sujungęs dujotiekis GIPL abiejų šalių energetikos sektoriui yra ypač svarbus momentas ir reikšmingas įvykis dabartinių geopolitiniame kontekste. „508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją.

  Sekmadienį pradėjus veikti vienam svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – magistraliniam dujotiekiui į Lenkiją, milžinišką projektą įgyvendinusios dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad be šio vamzdyno Lietuva būtų atskirta nuo Europos.  Interviu BNS jis teigė esąs patenkintas dujotiekio apkrova pirmosiomis jo veiklos dienomis ir neabejoja, jog ateityje dujotiekio naudojimas tik augs.

Ketvirtadienį oficialiai atidarant vieną svarbiausių Lietuvos strateginių energetinės nepriklausomybės projektų – magistralinį dujotiekį į Lenkiją (angl. „Gas Interconnection Poland Lithuania“ – GIPL), BNS pateikia 25 svarbiausius faktus apie šį per 500 mln. eurų kainavusį ir daugiau nei dešimtmetį trukusį projektą.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ visiškai nutraukė dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Akivaizdu, kad abi šalys baudžiamos už nesutikimą su Rusijos reikalavimu mokėti už dujas rubliais.

Latvijos dujų bendrovė „Latvijas gaze“, kurios didžiausią akcijų dalį – trečdalį – valdo „Gazprom“, pastarosiomis dienos importavo gamtinių dujų iš Rusijos, tačiau tikina, kad dabar šis tiekimas nevyksta. Šalies magistralinių dujotiekių ir Inčukalnio požeminės saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ interneto svetainėje pateikta informacija rodo, kad pirmą kartą nuo kovo pabaigos rusiškos dujos į Latviją per Luhamos jungtį pradėjo tekėti balandžio 30-ąją.

Europos Sąjunga pirmadienį įspėjo valstybes nares pasirengti galimam visiškam rusiškų dujų tiekimo nutraukimui, pabrėždama, kad blokas nenusileis Maskvos reikalavimui už importą mokėti rubliais. Pasak pareigūnų, Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlys valstybėms narėms naują sankcijų paketą, skirtą nubausti Kremlių už invaziją į Ukrainą, įskaitant embargą rusiškai naftai.

Energetikos ministerija pranešė parengusi Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įtvirtinančias draudimą į Lietuvą tiekti rusiškas dujas. Jei pataisos bus priimtos, Lietuvos dujų perdavimo sistema ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu galės naudotis tik tiekėjai iš grėsmės nacionaliniam saugumui nekeliančių šalių išskyrus tiekėjus, transportuojančius dujas tranzitu į Karaliaučiaus sritį.

Briuselyje – neeilinis Energetikos tarybos susitikimas, kuriame žemyno lyderiai aptaria svarbų atsaką Rusijai – naftos embargą. Tiesa, susitikimo išvakarėse žibalo į ugnį pliūptelėjo Vengrija, mat jos vyriausybės vadovas pareiškė, kad Vengrija gali vetuoti visišką naftos ir dujų embargą, nors draudimui jau pritaria Vokietija, Austrija ir didžioji dauguma bendrijos šalių. Briuselyje – neeilinis Europos Energetikos tarybos susitikimas.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ teigia sustabdžiusi dujų eksportą į Lenkiją ir Bulgariją, nes šios šalys už tiekimą atsisako mokėti rubliais. Ar ir mums verta nerimauti dėl galimo tiekimo nutraukimo? Tiek Lenkija, tiek Bulgarija jau planavo nepratęsti sutarčių su „Gazprom“, kurios baigiasi metų pabaigoje. Lenkija iš anksto pildė savo dujų atsargas, o tai suteikia tam tikro užtikrintumo, ypač artėjant vasaros dujų vartojimo nuosmukiui.

Valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ pradeda jos valdomo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų skirstymą paskutiniam šių metų ketvirčiui – spalio–gruodžio mėnesiams. „Klaipėdos naftos” SGD komercijos skyriaus vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė teigė, jog toks skirstymas inicijuotas, nes nuo kitų metų bus suvienodinti dujų ir kalendoriniai metai. Dabar jie prasideda spali 1-ąją ir baigiasi kitų metų rugsėjo 30-ąją.

Europos Komisija, rengianti šeštąjį sankcijų Rusijos paketą, siūlys Europos Sąjungos valstybėms narėms palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, sekmadienį pranešė šaltiniai. Naująjį sankcijų paketą 27 ES narėms EK planuoja pristatyti ateinantį trečiadienį, sakė diplomatai. Keletas jų teigė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai Vokietija, kuri priešinosi šiai priemonei, laikydama ją pernelyg trikdančia ir galinčia pakenkti jos ekonomikai, ryžosi politiniam sprendimui.

Ketvirtadienį, gegužės 5 d., Latvijos prezidentas Egilas Levitas su darbo vizitu lankysis Lietuvoje, kur dalyvaus Lenkijos ir Lietuvos dujų jungties atidarymo ceremonijoje. Kaip BNS informavo Latvijos prezidento kanceliarijos Komunikacijos centro komunikacijos specialistė Elina Kresa, vizito metu taip pat įvyks bendra Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentų bei už energetiką atsakingo Europos Komisijos nario spaudos konferencija.

Vokietija sekmadienį pareiškė padariusi pažangą smarkiai sumažinanti šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių, o tai yra strateginis pokytis, kurio didžiausia Europos ekonomika ėmėsi nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Rusijos tiekiama nafta dabar sudaro 12 proc. viso šalies naftos importo, palyginti su anksčiau buvusiais 35 proc., sakoma šalies Ekonomikos ministerijos pranešime. Anglies importas iš Rusijos taip pat sumažintas nuo 45 iki 8 proc. visų Vokietijos pirkimų.

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) penktadienį pranešė palaipsniui atkurianti gamtinių dujų tiekimą savivaldybėms, jo netekusioms dėl Varšuvos įvestų sankcijų vienai Rusijos įmonei. Kiek anksčiau šią savaitę Lenkijos vyriausybė įvedė sankcijas pusšimčiui Rusijos ir Baltarusijos įmonių bei asmenų. Tarp jų buvo ir Rusijos įmonė „Novatek Green Energy“, tiekianti dujas daliai šalies savivaldybių.

Rusijai nutraukus dujų tiekimą dujotiekiais į Lenkiją ir Bulgariją šioms atsisakius už jas atsiskaityti rubliais, ekspertai sako, kad Lietuvai dujų nepritrūks, tačiau dėl įtemptos situacijos rinkoje augant jų kainoms, tai pajus tiek buitiniai, tiek pramonės vartotojai.

Estijos dujų bendrovė „Eesti Gaas“ neketina mokėti Rusijos koncernui „Gazprom“ už jo siūlomas gamtines dujas rubliais, taip pat neketina atnaujinti jų importo, o apsirūpinimą dujomis kol kas tikisi užsitikrinti tiekimais iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje. „Europos Komisija paskelbė savo pirminę poziciją, kurioje teigiama, kad mokėjimai už rusiškas dujas rubliais būtų problematiški.

Tęsiantis karui Ukrainoje, šią savaitę pranešta, kad Rusija nutraukė gamtinių dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Formali to priežastis – dujų pirkėjų atsisakymas mokėti už jas rubliais. Dėl ES sankcijų to padaryti negalima, tačiau, panašu, kad kai kurios šalys jas gali apeiti. Tad kokia yra Vladimiro Putino schema dėl atsiskaitymo už dujas. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje ją pakomentavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kurios uždraustų gamtinių dujų tiekimą iš Rusijos. Kol kas neaišku, kada šis apribojimas įsigaliotų, tačiau vyriausybė mano, kad tai galėtų įvykti nuo kitų metų. Tikimasi, kad įsigaliojimo data bus aptarta svarstant pataisas per galutinį svarstymą.

Rusijos milžinei „Gazprom“ visiškai sustabdžius dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai Europos Komisijos atstovai teigė, kad tai neliks nepastebėta, o eurokomisaras Virginijus Sinkevičius aiškino, kad veiksmai jau vykdomi. TV3 žinių „Dienos komentare“ V. Sinkevičius teigė, kad Europos Sąjunga privalo tapti nepriklausoma nuo rusiškų dujų ir naftos. Dabar girdime, kad Europos Sąjungos atsakas į „Gazprom“ veiksmus bus neatidėliotinas, vieningas ir koordinuotas.

Rusija ištraukė naują šantažo kortą ir imasi dujų tiekimo stabdymo – „Gazprom“ paskelbė nutraukiantis dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, tačiau ekspertai sako, kad toks žingsnis nukreiptas ne prieš šias šalis. Naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ metu buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė, kad tai įspėjimas didelę priklausomybę nuo rusiškų dujų turinčiai Vokietijai.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Rygos uoste, Kundzinsaloje gali pradėti veikti anksčiausiai 2023 metų vasarą, pareiškė bendrovės „Millennium Energy Partners“ valdybos pirmininkas Laša Šanidzė. Šiai JAV registruotai bendrovei priklauso Kundzinsalos projekto plėtotoja – įmonė „Kundzinsalas dienvidu projekts“. Anot L. Šanidzės, pastatyti SGD laikymo talpyklas, kaip numatyta pirminiame projekte, užtrunka dvejus ar dvejus su puse metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija ginklu laiko ne tik prekybą dujomis, bet ir bet kurią kitą prekybos sritį. Pasak jo, tai reiškia, kad Europa su Rusija negali tikėtis normalių ekonominių santykių. V. Zelenskis teigia, kad dujų tiekimo nutraukimas Lenkijai ir Bulgarijai rodo, jog „niekas Europoje negali tikėtis palaikyti normalų ekonominį bendradarbiavimą su Rusija“. „Rusija ne tik dujas, bet ir bet kokią prekybą laiko ginklu.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė kaltinimus, kad Rusija naudoja gamtinių dujų tiekimą kaip šantažo priemonę. Jis pareiškė, kad Rusija yra patikima energijos tiekėja. Dar anksčiau trečiadienį Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai ES pavadino šantažu. Maskva teigia, kad dujos atjungtos dėl to, kad šios šalys atsisakė mokėti Rusijos valiuta – rubliu.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį perspėjo ES importuotojus, kad atsiskaitymai už rusiškas dujas rubliais, kaip reikalauja Kremlius, pažeistų sankcijas. Aukščiausia Briuselio pareigūnė žurnalistams pažymėjo, kad jei į tiekimo sutartis nėra įtrauktas susitarimas dėl mokėjimų rubliais, ES įmonės neturi nusileisti spaudimui mokėti Rusijos nacionaline valiuta. „Tai būtų sankcijų pažeidimas, taigi didelė rizika įmonėms“, – perspėjo U. von der Leyen.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį sakė, kad Rusijos sprendimas sustabdyti dujų tiekimą yra „tiesioginis puolimas“ prieš Lenkiją, bet pridūrė, kad jo šalis nepasiduos „šiam šantažui“. M. Morawieckis kalbėjo Lenkijos valstybinei dujų įmonei PGNiG patvirtinus, kad Rusijos milžinė „Gazprom“ „visiškai sustabdė“ dujų tiekimą Lenkijai vamzdynu Jamalas–Europa. „Rusija įvykdė ne tik brutalų, žudikišką Ukrainos užpuolimą.