dujos

Brangusios dujos ir elektra gyventojams grasina nauju kainų šoku liepos mėnesį. Dujos gali brangti iki 3 kartų, o elektra iki 50 proc. Valdantieji žada to neleisti ir vėl svarsto kainas riboti, o kompensacijas žada iki 2,5 tūkst eurų uždirbančioms šeimoms. Opozicijos atstovai ir kai kurie ekonomistai tokius planus peikia ir ragina tiesiog apriboti kainų augimą – neversti vis daugiau žmonių paramos prašytojais.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino tarpvalstybinį susitarimą su Suomija dėl solidarumo priemonių gamtinių dujų tiekimo saugumui užtikrinti bei įgaliojo ekonomikos ir infrastruktūros ministrą Taavi Aasą jį pasirašyti.

Norvegija, antra pagal dydį Europos gamtinių dujų tiekėja, trečiadienį pristatė veiksmus, kuriais sieks išlaikyti didžiausią dujų gavybos lygį, kad padėtų Europai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Norvegijos naftos ir energetikos ministerija sutiko pakoreguoti trijų jūroje esančių telkinių gavybos licencijas, kad būtų galima teikti pirmenybę dujų, o ne naftos gavybai.

Ukraina kreipėsi į Lenkijos valstybės kontroliuojamą naftos ir dujų bendrovę „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) su prašymu tiekti daugiau gamtinių dujų, skelbia Lenkijos radijas, cituodamas PGNiG vadovą. Pavelas Majewskis priminė, jog Ukrainai jų per metus reikia apytikriai 30 mlrd. kubinių metų. „Vidaus poreikį 20 mlrd. kubų apimtimi Ukraina patenkina nuosava gavyba. Tai – gana daug. Likusi 10 mlrd.

Vis stiprėjančios sankcijos karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai tapo savotišku galvos skausmu ir Europai. Nuo rusiškų gamtinių išteklių priklausanti Lietuva ir Europos Sąjunga jau ieško alternatyvų, tačiau įspėja, kad tam prireiks laiko. Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad situaciją apsunkina ir tai, jog alternatyvų rinkoje paprasčiausiai nėra.

Išaugus dujų kainoms bei pastaruoju metu sumažėjus vėjo generacijai, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina augo 2 proc. ir siekė 181,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje praėjusią savaitę buvo 177,6 euro už MWh, o Estijoje – 159,3 euro, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pagrindine aukštų elektros kainų priežastimi tapo išaugusios dujų kainos, taip pat pastarosiomis savaitėmis vyravusi maža vėjo generacij...

Sekdama konkurentės Europos rinkoje „Shell“ pavyzdžiu Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP („British Petroleum“) atsisako rusiškos naftos ir gamtinių dujų ir skelbia pasitrauksianti iš Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“ dalininkių. BP išplatino pranešimą, kuriuo pažymi, jog nebesudarys naujų rusiškos naftos ir gamtinių dujų, įskaitant suskystintų, importo sutarčių.

Jungtinėms Valstijoms antradienį paskelbus draudimą naftos importui iš Rusijos, Jungtinei Karalystei ketinant tai padaryti iki šių metų pabaigos, o Lietuvai raginant Europos Sąjungą kuo greičiau mažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, ekspertai sako, kad Lietuvai ir Baltijos šalims nutraukti rusiškų dujų importą būtų lengviau nei likusiai Europai.

Lietuva mažina energetinę priklausomybę nuo Rusijos – valstybė atsisako „Gazprom“ dujų, o elektros srautą paliko minimalų. Matant, kaip Kremlius bombarduoja Ukrainos miestus, noro mokėti milijardus eurų Rusijos karo mašinai nebėra nei pas valdančiuosius, nei tarp opozicijos. Net jei tai kainuos ir brangiau, nei perkant iš rusų. Tą patį padaryti Landsbergis ragina ir visą Europą. Tiesa, premjerė sako, kad Lietuva nedarys skubotų veiksmų, kurie galėtų mums patiems pakenkti.

Litras degalų šiandien kai kur perkopė 1,6 euro, nors dar prieš savaitę, prieš pat Rusijai užpuolus Ukrainą, kainos buvo net keliolika centų žemesnės. Vairuotojai ironizuoja, kad benzinas ir dyzelinas pradės brangti jau ne dienomis, o valandomis. Skaičiai švieslentėse užkliuvo ir energetikos ministrui. Dainius Kreivys mano, kad degalinės piktnaudžiauja padėtimi ir lupikauja, esą kainas didinti jos pradėjo nė neišpardavusios dar iki karo mažesne kaina nusipirktų degalų rezervų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos koncerno „Gazprom“ tiekiamų dujų.  „Galėtų. Čia yra tam tikrų techninių dalykų, dėl kurių tas pirkimas (iš „Gazprom“ – BNS) vyksta, bet Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ tiekiamų dujų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė I. Šimonytė, paklausta, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų visiškai aprūpinti Lietuvą dujomis ir kiek ilgai iš „Gazprom“ bus perkamos dujos.

Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, pernai ji iš Rusijos įsigijo naftos, dujų ir elektros už daugiau nei 3 mlrd. eurų, tačiau šaliai nebūtų sunku atsisakyti rusiškų dujų ir elektros, sako BNS kalbinti analitikai. Visgi sudėtingiau būtų su nafta – vienintelė Baltijos šalyse veikianti naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose buvo pritaikyta būtent rusiškai naftai.

Europos šalys kol kas perka naftą ir dujas iš Rusijos, bijodamos ekonominių pasekmių savo šalyje. Kas moka už Putino reaktyvinius naikintuvus ir tankus? Tos pačios ES šalys. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė: „Kaip Europos Sąjunga perkame daug rusiškų dujų, daug rusiškos naftos. Ir prezidentas Putinas ima pinigus iš mūsų, iš europiečių. Ir jis tai paverčia agresija, invazija.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ akcininkai penktadienį pritarė SGD laivo-saugyklos „Independence“ įsigijimui iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“, iš kurios jis nuomojamas nuo 2014 metų, o sutartis baigsis 2024 metų pabaigoje, pranešė įmonė.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

Antradienio vakarą Vilniuje – incidentas. Automobilis degalinėje rėžėsi į dujų kolonėlę ir bandė sprukti iš įvykio vietos. Maždaug 19 val. sostinėje, priešais Gariūnų turgavietę, degalinėje „Egas“, automobilis rėžėsi į dujų kolonėlę ir apvirto. Iš jos pradėjo veržtis dujos. Nuotekis jau sustabdytas. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, galimai yra neblaivus. Jo automobilis – su užsienio valstybės numeriais. Po smūgio jis bandė sprukti iš įvykio vietos, tačiau netrukus buvo sulaikytas.

Vokietijai stabdant dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokio sprendimo poveikis dujų kainai priklausys nuo kitų veiksnių – bendros geopolitinės padėties bei galimų Kremliaus manipuliacijų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė jo šalies ketinimus tęsti „nenutraukiamą“ gamtinių dujų tiekimą tarptautinei rinkai. „Šiuo etapu itin populiarėja gamtinių dujų, kaip vienos aplinkai draugiškiausių kuro rūšių, naudojimas.

Kancleris Olafas Scholzas nepasakys, kad dujotiekio nebus, jei Rusija puls Ukrainą, nepaisant stipraus sąjungininkų spaudimo. Daugeliui Vokietijos sąjungininkų kanclerio Olafo Scholzo atsisakymas aiškiai pasakyti tai, kas atrodo akivaizdu – kad Rusija netektų naujo dujotiekio į Vokietiją, jei įsiveržtų į Ukrainą – yra visiškai gluminantis, rašo politico.eu. Net kai kurie jo paties valdančiosios koalicijos nariai yra sutrikę.

Nepaisant Rusijos, energijos kainų ir klimato nelaimės, ES vis dar myli gamtines dujas, rašo politico.eu. Europos Sąjungai vis dar reikia, kad jos gyslomis tekėtų gamtinės dujos, nors ir žino, kad tai jai kenkia.

Šis rekordinių kainų šildymo sezonas keičia per amžių amžius nusistovėjusias mandagumo tradicijas Lietuvoje. Susitikę kaimynai kolegos ar giminaičiai vietoje „laba diena“ taria: kokią sąskaitą gavai už šildymą? Nes jau pas daugelį centralizuotą šilumą naudojančių Lietuvos gyventojų ėmė skristi naujos ir visus gąsdinančios sąskaitos už sausio mėnesį. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Mūsų kaimynai lenkai dar prieš šildymo sezoną paskelbė, kad padės žmonėms ir sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Tuo tarpu mūsų valdžia sukruto pasiūlymus svarstyti tik įpusėjus šildymo sezonui. Tačiau ir planuojamos lengvatos vienus žmones juokina, kitus siutina – mat per mažos, o didelė dalis visai negaus, nes galvoja tik apie gyvenančius daugiabučiuose. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Japonija gali pasiūlyti Europai dalį savo suskystintų gamtinių dujų importo, vyraujant nerimui, kad tiekimą sutrikdys įtampa, susijusi su galima Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį pareiškė Tokijo prekybos ministras. Privačios Japonijos įmonės jau nukreipia virtinę dujų krovinių į Europą, pažymėjo Koichi Hagiuda (Koičis Hagiuda), nors ir nepateikė išsamesnės informacijos apie tai, kiek laivų dalyvauja pristatymuose ir koks SGD kiekis bus pristatytas.

Dalį dujų vasario ir kovo mėnesiams iš valstybės valdomos dujų tiekėjos „Ignitis“ įsigijusi didžiausia šalyje šilumos gamybos bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), likusią šiam laikui reikalingą dujų dalį planuoja įsigyti „Get Baltic“ biržoje.  Pasak VŠT vadovo Gerimanto Bakano, tokį pasirinkimą lemia šiuo metu biržoje esančios prieinamos kainos.  „Kitą kiekį mes pirksime iš biržos, ką ir visą laiką darydavome.

Šių metų šildymo kainos ir už tai gautos sąskaitos Lietuvoje šokiruoja ne vieną – ypač tuos, kurie uždirba mažiau ir sunkiau pragyvena. Lietuvos valdžia tuo susirūpino tik dabar, tačiau net ir siūlomos kompensacijos ar išmokos gyventojams atrodo per menkos.

Europos Sąjunga kartu su Amerika spręs transatlantinio energetinio saugumo klausimus ir padės apsisaugoti nuo grėsmių Ukrainai, sekmadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

JAV rengia nepaprastosios padėties planus, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai. ES, JAV ir kitos Vakarų sąjungininkės yra tvirtai įsitikinusios, kad Rusijai gresia griežtos sankcijos, jei ji nuspręstų atakuoti Ukrainą. Tačiau dauguma šalių nežino, kaip reikėtų tiksliai apibrėžti Rusijos puolimą.

Europos šalys ir toliau didina suskystintų dujų pirkimų apimtis. Nepaisant tuštėjančių atsargų ir didelių kainų, šalys nepasiduoda Kremliaus šantažui paleisti „Nord Stream 2“ ir tuo pačiu gali nulemti ilgalaikes problemas pačiai Rusijai – sugrįžti į Europos rinką gali būti sunkiau negu bandyti ją bausti siekiu „sušaldyti“. Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ jau pusmetį neparduoda dujų Vakarams daugiau negu buvo sutarta pagal ilgalaikius kontraktus, nepaisant itin palankių pardavimo kainų ir d...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po ir taip įtemptos šių metų situacijos Europos energijos šaltinių rinkoje, perspėjo, kad energijos resursų krizė Europoje tęsis ir 2023-iaisiais. Kremliaus vadovo teigimu, šalys turėtų tartis su Rusija, kaip tai daro Vengrija, ir tokiu būdu sulaukti ne tik pačių dujų, bet ir „gerų kainų“. „Ir kitai metais, tikėtina, bus problemų, jos kils mūsų partneriams Europoje.

Europos Sąjungos energetikos komisarė penktadienį apsilankė Azerbaidžane, ieškodama galimybių diversifikuoti Bendrijos energijos išteklių šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų, tvyrant įtampai su Maskva dėl Ukrainos. Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson susitiko su Azerbaidžano autoritariniu lyderiu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu) aptarti galimybę padidinti dujų tiekimą iš šios Kaukazo šalies.

Europą sukausčius dujų krizei, Vyriausybė rengia planus, kaip Lietuvai tektų išgyventi be rusiškų dujų. Ministras Dainius Kreivys ramina, kad planai paruošti ir jau rengiasi išpirkti iš norvegų iki šiol nuomojamą suskystintų gamtinių dujų terminalą „Independence“. Už jį „Klaipėdos nafta“ rengiasi pakloti pusantro šimto milijonų eurų. Išeina, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui po 50 eurų, tačiau ministras tikina, kad kaina – labai gera.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad kai kurie elektros gamintojai dar lanksčiau galėtų įsigyti gamtinių dujų.  Energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad lankstumas tarptautinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje gali būti labai svarbus dėl geopolitinės situacijos Europoje, jeigu sutriktų gamtinių dujų importas iš Rusijos ar jų tiekiamas būtų nepakankamas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, jog buvo sulaukta signalų apie Rusijos pasirengimą nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europai. „Taip, buvo tokių ženklų. Ir tai mums kėlė nerimą. Tačiau kol kas viskas apsiriboja tik žodžiais apie ketinimus“, – sakė J. Borrellis interviu Rusijos televizijai „Dožd“, kuri pagal Kremliaus inicijuotą įstatymą pelnė savo šalyje „užsienio agento“ etiketę.

Maskva mėgsta prisistatyti kaip nuspėjama energijos tiekėja, tačiau kantrybė dėl „Gazprom“ elgesio senka. Kremlius visada mėgsta apsimesti, kad dujas ir politiką galima atskirti. Tačiau europiečiai tuo nebetiki, rašo politico.eu. Už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager teigė, kad Maskvos dujų eksporto monopolis „Gazprom“ rizikuoja imtis dar vieno Briuselio antimonopolinių veiksmų.

Plaukiojančiam Rusijos koncerno „Gazprom“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivui-saugyklai „Maršal Vasilevskij“ po dvejų metų pertraukos grįžus į Karaliaučių, energetikos ekspertai svarsto, jog tai gali reikšti ne tik Rusijos siekį užtikrinti jos anklavo aprūpinimą dujomis, bet galbūt ir paskleisti propagandą apie jos atžvilgiu neva galimas NATO aljanso ar Lietuvos sankcijas.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą trečiadienį atplaukė nedidelis dujų krovinys iš Rusijos. Iš Vysocko, kur yra bendrovės „Novatek“ gamykla, atplaukęs su Liberijos vėliava plaukiojantis „Coral Fungia“ dujovežis trečiadienį prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com. Kaip BNS teigė terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“, dujovežis atgabeno 9,5 tūkst. kubinių metrų SGD.

Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininkas „Gazprom“ Stokholmo tarptautiniame arbitraže sausio 14-ąją inicijavo teisminį ginčą dėl dujų kainos Lenkijai padidinimo pagal galiojančią dvišalę sutartį atgaline data – nuo 2017-ųjų lapkričio mėnesio.

Tarptautinė energetikos agentūra oficialiai pripažino – aukštas dujų kainas ir mažas atsargas Europoje lėmė Kremliaus dujų milžinės „Gazprom“ elgesys. Sumažinusi dujų tiekimą Europai, Rusija net atsisakė didelio pelno – pabrangus dujoms galėjo iš jų tiekimo užsidirbti, bet pasirinko energetinį spaudimą Europai.

Vilniaus gyventojai sulaukė dar neregėto dydžio sąskaitų už šildymą. Taip nutiko dėl padidėjusios dujų kainos, tačiau atsigręžti į biokurą taip pat reikėtų atsargiai, nes nuo vilko galime užbėgti ant meškos, sakė Romas Švedas. VU TSPMI dėstytojas TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad tokį sprendimą turi priimti šilumą tiekianti įmonė įsivertinusi visas rizikas.

Pastarųjų dienų įvykiai Kazachstane galimai įrodo jau ne vienerius metus vyravusią nuomonę, kad Rusija siekia įtvirtinti savo įtaką regione. Vietos kariuomenės ir saugumo pajėgų neveiksmingumas prieš protesto akcijų dalyvius ir plėšimus demonstruoja vietos paskirtos valdžios kontrolės praradimą ir ne tik gyventojų, bet ir jėgos struktūrų nepasitikėjimą ja.

Kazachastane pradėtas tirti galimas kartelinis susitarimas dėl suskystintų dujų automobiliams kainų nepagrįsto didinimo, o tarp įtariamųjų – taip pat ir valstybinės įmonės. „Pradėtas ​​tyrimas dėl šešių suskystintųjų dujų didmenininkų veiksmų. Jie įtariami neteisėto susitarimo dėl kainų padidinimo sudarymu bei piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje.

Kazachstanas ketvirtadienį nustatė degalų kainų ribas šešių mėnesių laikotarpiui, pranešė vyriausybė, kai po Naujųjų metų pranešus apie suskystintųjų dujų – pagrindinio transporto priemonių kuro šalies vakaruose – kainų didinimą prasidėję protestai peraugo į masinius neramumus. Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves Almatoje ir vakariniame Mangystau regione teigdami, kad kainų kilimas buvo nesąžiningas, atsižvelgiant į didžiulius naftos ir dujų eksportuotojo Kazachstano energijos išteklius.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Akcizai ir mokesčiai šios sritims galėtų būti mažinami, tačiau tam reikia bendro visuomenės sutarimo, teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Lietuva ir Latvija ateityje ketina teikti viena kitai pagalbą aprūpinant vartotojus dujomis, jei jų tiekimas nutrūktų ar kitaip sutriktų.  Šalys šiemet planuoja pasirašyti susitarimą dėl dujų tiekimo saugumą užtikrinančių solidarumo priemonių, BNS pranešė Energetikos ministerija. Susitarimą iš Lietuvos pusės pasirašys energetikos ministras Dainius Kreivys.

Kazachstano prezidentas trečiadienį priėmė šalies vyriausybės atsistatydinimą, stengdamasis sustabdyti precedento neturinčius neramumus dėl energijos kainų kilimo. Prezidentūros interneto svetainėje paskelbtame įsake teigiama, kad Kassymas-Jomartas Tokayevas priėmė ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamo kabineto atsistatydinimą. Ministro pirmininko pavaduotojas Alichanas Smailovas eis premjero pareigas laikinai, kol bus suformuotas naujas kabinetas, teigiama įsake.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Tai kaip reikiant patuštins kai kurių gyventojų pinigines ir kai kuriems gali tekti sukti galvas, kaip išgyventi. Bet gal valdžia imsis mažinti kainas? Ko tikėtis lietuviams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rusijos taikomos spaudimo ES priemonės neapsiriboja politikų žodžiais ir žvanginimu ginkluote. Kremlius, manoma tikslingai, didina gamtinių dujų kainą iki rekordinės ribos, tokiu būdu bandydamas parodyti savo galią ir galimybes manipuliuoti gamtiniais resursais. Ekspertų teigimu, toks Rusijos elgesys gali atsisukti prieš ją pačią. „Gazprom“ jau daugiau nei savaitę nedidina savo gamtinių dujų tiekimo į Europą apimčių, o 1 tūkst. kubinių metrų kaina buvo viršijusi 2 tūkst.

Gruodžio 31 d. paskutinė diena deklaruoti šiemet sunaudotą elektrą ir dujas, o nuo rytojaus tai kainuos žymiai brangiau. Nesuspėjusiems teks ir susimokėti brangiau – energijos tiekėjai pateiks sąskaitas su didesniais kitų metų tarifais. Dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu.