Donaldas Trumpas

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį ėmėsi ginti savo pastarųjų dienų gausų meilikavimą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. „Manau, kad tai šiek tiek skonio klausimas, bet manau, jog jis yra geras draugas“, – po NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Hagoje pareiškė M. Rutte.

Kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį NATO aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse surengė derybas su Jungtinių Valstijų vadovu Donaldu Trumpu.  „NATO aukščiausiojo lygio susitikimas – tai galimybė valstybių narių vadovams susitikti ir diskutuoti. Hagoje prezidentas Duda kalbėjosi su JAV prezidentu“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė Lenkijos prezidentūra.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pagrasino nubausti Ispaniją prekybos srityje dėl Madrido prieštaravimo įsipareigoti naujam pagrindiniam NATO gynybos išlaidų tikslui – 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Jie nori šiek tiek pasinaudoti mūsų sąskaita, bet turės atsilyginti per prekybą, nes aš to neketinu toleruoti. Tai neteisinga“, – sakė D. Trumpas žurnalistams po NATO viršūnių susitikimo Hagoje.

Istorinis sprendimas – NATO šalys sutarė dėl 5 procentų gynybos finansavimo. Hagoje nuskambėjo nemažai liaupsių Donaldui Trumpui – būtent dėl jo toks sprendimas ir priimtas. O Trumpo retoriką perėmė ir Gitanas Nausėda. Tiesa, ne viskas taip džiaugsminga, kaip gali pasirodyti – realus gynybos finansavimo procentas mažesnis, o ir laiko šalims duota net 10 metų. Neišsklaidytos ir abejonės dėl išimties Ispanijai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį gyrė „nuostabų“ NATO viršūnių susitikimą Hagoje, lyderiams užbaigus susitikimą, per kurį Aljansas pritarė jo reikalavimui didinti išlaidas gynybai.  „Manau, kad viršūnių susitikimas buvo fantastiškas. Jis buvo labai sėkmingas“, – Nyderlandų ministrui pirmininkui Dickui Schoofui sakė D. Trumpas. NATO sąjungininkės trečiadienį susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog trečiadienį priimtas NATO viršūnių sprendimas iki 2035 m. išlaidas gynybai padidinti iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvai nėra problema, todėl valstybei nereikalingas ir pereinamasis laikotarpis. „Manau, kad nesuklysiu teigdamas, kad ši NATO viršūnių konferencija arba susitikimas bus prisimenamas kaip 5 proc. viršūnių susitikimas. 5 proc.

Donaldas Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte birželio 25 d. kalbėjosi per spaudos konferenciją ir aptarė karą tarp Izraelio ir Irano. Tuo tarpu M. Rutte užsiminė ir apie tai, kad D. Trumpui „kartais tenka vartoti griežtą kalbą“, rašoma „Sky News“. JAV prezidentas palygino šias dvi šalis su „dviem vaikais mokyklos kieme“, sakydamas: „Jie pešasi kaip reikiant, jų negali sustabdyti.“ Jis pridūrė: „Leisk jiems pakovoti kokias dvi, tris minutes. Tada bus lengviau juos sustabdyti.

Norvegų turistas teigia, kad JAV jam neleido įvažiuoti dėl J. D. Vance‘o memo telefone. Tačiau valdžios institucijos tvirtina, kad tai – dėl narkotikų vartojimo, rašoma „Times“. Madsas Mikkelsenas – 21 metų turistas iš Norvegijos. Jis vietos žiniasklaidai pasakojo, kad birželio 11 d. Niujorko „Liberty“ tarptautiniame oro uoste jam buvo uždrausta įvažiuoti į JAV.

Trečiadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius dėl NATO 5 straipsnio, pareiškęs, kad vienybė yra vienas iš pagrindinių NATO principų.  „5 straipsnis yra aiškus ir nedviprasmiškas ir jis reiškia kolektyvinę gynybą, – sakė A. Duda.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį NATO viršūnių susitikime demonstruoja draugišką poziciją sąjungininkių atžvilgiu, o numatomą paskelbti susitarimą dėl išlaidų gynybai didinimo pavadino „didele pergale visiems“. Per susitikimą Hagoje viskas buvo kruopščiai suplanuota, kad neprognozuojamasis JAV prezidentas liktų patenkintas – nuo oficialios susitikimo dalies sutrumpinimo iki nakvynės karališkuosiuose rūmuose.

Britų dienraštis „The Telegraph“ pasidalijo nutekintu NATO viršūnių susitikimo Hagoje deklaracijos tekstu. Deklaracijoje, kurią pasirašys sąjungininkių šalių aukščiausi vadovai, buvo sušvelninta kritika Rusijai, pažymi dienraštis.  Tekste neliko eilutės, kad „Ukrainos ateitis – NATO“, kuri buvo įrašyta pernykščio susitikimo Vašingtone deklaracijoje. Joje taip buvo minima „Rusijos plataus masto invazija“. Dabar kalbama tik apie „įsipareigojimus“ Ukrainai.

Naujojoje Didžiosios Britanijos nacionalinio saugumo strategijoje kalbama apie galimą karą jos teritorijoje. Londonas ragina „aktyviai ruoštis“ tokiam scenarijui, rašoma „Zerkalo“. Britų vyriausybė neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu Didžiojoje Britanijoje gali kilti karo veiksmai, ir ragina šalį pasirengti tokiam įvykių vystymuisi.

Latvijos užsienio reikalų ministerija paskelbė dviejų šalies piliečių, kurie birželio 21 d. buvo paleisti iš Baltarusijos kartu su kitais politiniais kaliniais, vardus. Vienas iš jų – Dmitrijus Michailovas, kuris Baltarusijoje buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už komentarus uždaroje verslininkų grupėje. Kalėjime jis neteko 26 kilogramų svorio ir visiškai pražilo, rašoma LSM.

Benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje pradėjo kilti, o artimiausiu metu degalai gali dar šiek tiek brangti, teigia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, kuras pirmiausia brangsta dėl kasmet stebimo sezoninio kainų augimo, o ne dėl Izraelio ir Irano konflikto, į kurį rinkos sureagavo gana ramiai. „Lietuvoje degalų kainos degalinėse reaguoja į didmeninės kainos pokyčius maždaug su vienos-dviejų savaičių pavėlavimu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas dar kartą patvirtino, kad NATO sąjungininkių sprendimas ženkliai padidinti gynybai skirtas išlaidas buvo priimtas išimtinai vadovaujantis pačių narių „įsitikinimu“. „Noriu aiškiai pasakyti, kad tuos sprendimus, kuriuos dabar priimame, priimame ne tam, kad kam nors padarytume paslaugą“, – trečiadienį prieš svarbias konsultacijas Hagoje vykstančiame NATO viršūnių susitikime žurnalistams sakė F. Merzas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad NATO viršūnių susitikimo Hagoje metu įvyks planuojamas dvišalis susitikimas Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentų susitikimas. „Aš tikiuosi, kad įvyks dvišalis susitikimas tarp prezidento (Volodymyro – ELTA) Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo.

Donaldo Trumpo nurodymu suduoti smūgiai savaitgalį branduoliniams objektams Irane buvo brutaliausias veiksmas per abi JAV prezidento kadencijas ir 46 metus besitęsiantį šalies konfliktą su Islamo Respublika.

Į NATO viršūnių susitikimą Hagoje trečiadienį atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino „padaryti NATO vėl didžią“, sąjungininkėms reikšmingai padidinant finansavimą gynybai.

Ukrainos karo prezidentas nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į jo šalį, atsisakė formalių kostiumų ir vietoj jų pasirinko karinio stiliaus uniformą, simbolizuojančią solidarumą su savo kariuomene. Derybų metu tai erzino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jis net apie tai užsiminė, kai jo kolega iš Ukrainos vasario mėnesį apsilankė Vašingtone. Antradienį NATO viršūnių susitikime Volodymyras Zelenskis buvo pastebėtas šiek tiek formalesne apranga, tačiau tradicinio kostiumo nedėvėjo.

 Hagoje viršūnių susitikime NATO lyderiai trečiadienį turėtų pasirašyti įsipareigojimą dėl išlaidų gynybai, kad būtų patenkintas JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimas, jog šioms reikmėms skiriamų lėšų dalis sudarytų 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Apžvelgiame detales apie tai, dėl ko tariasi NATO: Ar tikrai 5 proc.? D. Trumpas primygtinai reikalavo, kad NATO šalys pasiektų 5 proc. ribą – gerokai didesnę nei šiuo metu Aljanso reikalaujamas 2 proc. bazinis lygis.

Rusijos invazija į NATO gali prasidėti nuo Baltijos šalių, tačiau Rusijos smūgiai gali būti nukreipti ir į tikslus už buvusios „įtakos zonos“ teritorijos ribų. Europos išlaidos karo su Maskva atveju per pirmus metus sieks 1,3 milijardo eurų, rašoma „Bloomberg“. Agentūra sukūrė galimą šio karo eigos modelį remdamasi interviu su aukšto rango vyriausybės pareigūnais. Rusijos invazija gali prasidėti nuo surežisuoto incidento arba hibridinės atakos.

 Izraeliui ir Iranui antradienį pritarus JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytam paliaubų planui 12 dienų trukusiam kariniam konfliktui užbaigti, gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje nukrito daugiau nei 12 proc., skelbia „Trading Economics“. Europa smarkiai priklausoma nuo suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo iš Persijos įlankos regiono.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, nors amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas, regis, tuo abejojo. „Man absoliučiai aišku, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios NATO, visiškai įsipareigojusios 5-ajam straipsniui“, – prieš Aljanso lyderių susitikimą reporteriams sakė M. Rutte.

Izraelio specialiosios tarnybos preliminariai įvertino JAV bombų padarytą žalą Irano branduoliniams objektams kaip „labai didelę“, rašoma „Axios“. Anksčiau „New York Times“, CNN ir „Reuters“, remiantis JAV žvalgybos šaltiniais, tikino, kad nuostoliai Iranui nebuvo žymūs.

Trečiadienį Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu susitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Po maždaug 50 minučių trukusio lyderių susitikimo, V. Zelenskis pranešė, kad susitikimas buvo „ilgas ir turiningas“. Savo ruožtu D. Trumpas pareiškė, kad su V. Zelenskiu neaptarė ugnies nutraukimo Ukrainoje, o „tiesiog norėjo sužinoti, kaip jam sekasi„. Jis taip pat pridūrė, kad „turi pasikalbėti" su Rusijos vadovu Vladimiru Pu...

 Įslaptintoje preliminarioje JAV žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Amerikos Iranui suduoti smūgiai Teherano branduolinę programą viso labo pristabdė keliems mėnesiams, o ne sunaikino, kaip teigia prezidentas Donaldas Trumpas. Antradienį JAV žiniasklaida citavo su Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) išvadomis susipažinusių asmenų žodžius, kad per savaitgalį įvykdytą antskrydį Irano centrifugos ar prisodrintojo urano atsargos sunaikintos nebuvo.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su NATO lyderiais Hagoje turėtų sutarti dėl išlaidų gynybai didinimo nuo dabartinių 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5 proc. per ateinantį dešimtmetį. Šis įsipareigojimas būtų skaidomas į dvi dalis: 3,5 proc. BVP, kurie būtų skiriami griežtai tik gynybai, ir 1,5 proc. BVP, kurie būtų skiriami su gynyba susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, kritinės infrastruktūros apsaugai, gynybos sektoriaus inovacijoms, pramonei stiprinti.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį per oficialią naujienų agentūrą IRNA paskelbtame kreipimesi į tautą pranešė apie „12 dienų karo pabaigą“. „Šiandien, po didvyriško mūsų didžios tautos pasipriešinimo, kurios ryžtas įeis į istoriją, esame liudininkai paliaubų sudarymo ir šio 12 dienų karo, kurį sukėlė Izraelio avantiūrizmas ir provokacijos, pabaigos“, – sakė M. Pezeshkianas.

Hagoje prasideda NATO viršūnių susitikimas, kuriame lyderiai turėtų paskelbti apie ambicingą dešimtmečio planą – išlaidas gynybai didinti iki penkių procentų. NATO generalinis sekretorius žingsnį vadina istoriniu, o štai užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys norėtų greitesnių sprendimų. Aljanso lyderiams ranką spaudžia ir Zelenskis, kuris jau rytoj turėtų susitikti su Trumpu. O Putinas toliau nesismulkina – surengė žiaurią ataką Dnipre. Vien sužalotų per pusantro šimto.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po 12 dienų trukusio konflikto su Iranu per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą paskelbė „istorinę pergalę“. „Mes pasiekėme istorinę pergalę“, – pasakė B. Netanyahu pradėdamas beveik 10 minučių trukusią kalbą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį atvyko į Nyderlandus, kur vyks NATO viršūnių susitikimas, per kurį sąjungininkės bandys nuraminti Amerikos vadovą pažadu skirti daugiau lėšų gynybai. D. Trumpo prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ nusileido Amsterdamo Schipolio oro uoste ir ketina vykti tiesiai į Hagą. Antradienio vakarą Nyderlandų karalius rengia vakarienę, kuria prasidės dvi dienas truksiantis transatlantinio Aljanso susitikimas.

Į NATO viršūnių susitikimą Nyderlanduose vykstantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pasidalijo iš NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘ės gautu laišku, kuriame nepagailėta pagyrimų. Savo laiške M. Rutte sveikino D. Trumpą dėl jo pergalių tarptautinėje politikoje, įskaitant pasiektą tikslą, kad NATO šalys didintų išlaidas gynybai. D. Trumpas laiško kopiją įkėlė į savo socialinį tinklą „Truth Social“, o jo autentiškumą patvirtino NATO.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį pareiškė, kad Izraelis ir Jungtinės Valstijos „negali jėga primesti neteisingų siekių“, po 12 dienų trukusių kovų tarp Irano ir Izraelio įsigaliojus trapioms paliauboms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam paskambino ir pasisiūlė padėti išspręsti Irano ir Izraelio konfliktą, praneša „Fox News“. „Kaip žinote, Vladimiras man paskambino. Jis pasakė, ar galiu jums padėti su Iranu? Aš atsakiau: ne, man nereikia pagalbos su Iranu. Man reikia pagalbos su jumis. Ir aš tikiuosi, kad mes sudarysime susitarimą su Rusija, tai yra gėda.

Į NATO viršūnių susitikimą vykstantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad parama Ukrainai galės būti įskaičiuota į planuojamą 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai rodiklį. „Ukrainos parama taip pat yra įtvirtinta, beje, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad parama Ukrainai bus įskaičiuota  į tą bendrą 5 proc. rodiklį“, – Prezidentūros vaizdo įraše antradienį teigė šalies vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė „tikriausiai“ susitiksiąs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Hagoje paraštėse.  „Taip, tikriausiai su juo susitiksiu“, – prezidentiniame „Air Force One“ lėktuve žurnalistams sakė D. Trumpas.

NATO sąjungininkų įsipareigojimas didinti išlaidas gynybai, kuris turėtų būti patvirtintas antradienį prasidedančiame istoriniu vadinamame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime, nėra skirtas tik JAV prezidentui Donaldui Trumpui įtikti, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Nedarome to, kaip kai kurie teigia, norėdami padaryti paslaugą Jungtinėms Valstijoms ir jų prezidentui“, – sakė jis Vokietijos parlamente prieš išvykdamas į susitikimą Hagoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad NATO kolektyvinės gynybos sąlyga turi „daugybę apibrėžimų“, o šie jo komentarai, tikėtina, sukels nerimo sąjungininkams, Hagoje prasidedant Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Kinija ir toliau gali pirkti iranietišką naftą, taip, regis, palengvindamas Teheranui anksčiau Vašingtono įvestas sankcijas. „Kinija dabar gali ir toliau pirkti Irano naftą. Tikėkimės, kad jie taip pat daug pirks iš JAV“, – rašė D. Trumpas savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“, pakeliui į NATO viršūnių susitikimą Hagoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, jeigu įsigaliotų paliaubos tarp Izraelio ir Irano, būtų suduotas smūgis blogio ašies valstybėms. Anot jo, tolimesnė eskalacija reikštų dar vieną karštąjį židinį pasaulyje. „Irano branduolinės užmačios yra iš tikrųjų pavojingas reiškinys, turint galvoje, kad tai tikrai yra agresyvi valstybė.

Irano vyriausybė antradienį pareiškė, kad „ėmėsi būtinų priemonių“, kad užtikrintų savo branduolinės programos pratęsimą po JAV ir Izraelio smūgių, nukreiptų prieš jos objektus. „Ėmėmės būtinų priemonių ir vertiname smūgių padarytą žalą“, – sakė Irano atominės energijos organizacijos vadovas Mohammadas Eslami per valstybinę televiziją transliuotame pareiškime.

JAV prezidentas D. Trumpas antradienį pareiškė, kad nenori „režimo pokyčių“ Irane tęsiantis šios šalies konfliktui su Izraeliu, ir pridūrė, kad tai sukeltų chaosą. „Jei taip būtų, tai būtų, bet ne, aš to nenoriu. Norėčiau, kad viskas kuo greičiau nurimtų“, – sakė D. Trumpas žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. „Režimo pakeitimas reiškia chaosą, o idealiu atveju mes nenorime matyti tiek daug chaoso“, – teigė jis.

Izraelis susilaiko nuo tolesnių smūgių Iranui po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir izraeliečių ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pokalbio, antradienį pranešė jo biuras. D. Trumpas piktai apkaltino ir Iraną, ir Izraelį pažeidus jo vėlai pirmadienį paskelbtas paliaubas, tačiau po kelių valandų jis paskelbė, kad jos jau galioja. „Po prezidento Trumpo pokalbio su ministru pirmininku Netanyahu Izraelis susilaiko nuo tolesnių smūgių“, – sakoma pareiškime.

NATO siekis per ateinančius 10 metų padidinti savo gynybos finansavimą iki 5 proc. yra didesnė ambicija negu anksčiau, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, lyginant su ankstesnėmis diskusijomis dėl išlaidų gynybai, Aljansas dabar daro kokybišką šuolį ir didins finansavimą palaipsniui. „Taip, numatytas 10-ies metų pereinamasis laikotarpis, tačiau mes nesunkiai galime palyginti, kaip mes diskutuodavome anksčiau. Šalys, kurios turėdavo šiek tiek mažiau negu 2 proc.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė kaltinimus, kad neišnaudoja visų diplomatinių priemonių Ukrainos karui nutraukti. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas supranta „tik jėgos kalbą“, sakė jis antradienį Bundestage kalbėdamas prieš NATO ir ES viršūnių susitikimus šią savaitę. V. Putinas esą nerodo jokio noro sudaryti taiką. „Todėl dirbti taikos labui dabar reiškia, kad reikia kalbėti šia kalba“, pabrėžė F. Merzas. F. Merzas: „Pripažinome, kad klydome.

JAV jau beveik penkis mėnesius neskelbė apie jokius naujus karinės pagalbos paketus Ukrainai, todėl Kyjivas priverstas ieškoti alternatyvių sprendimų. Tuo metu laikas nenumaldomai bėga, o Rusijos pajėgos lėtai artėja prie rytinės fronto linijos ir ruošiasi naujai vasaros puolimo bangai.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasveikino, anot jos, istorinį NATO įsipareigojimą didinti gynybos išlaidas, sakydama, kad Europos gynybos pramonė „pagaliau pabudo“. „Gynybos Europa pagaliau pabudo. Rytoj viršūnių susitikime bus nustatyti išties istoriniai nauji NATO sąjungininkių išlaidų tikslai“, – teigė ji. Per NATO viršūnių susitikimą Hagoje, Nyderlanduose, sąjungininkės ketina susitarti per ateinantį dešimtmetį skirti 5 proc.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo nusiteikęs optimistiškai. „Kaip žinote, dabar vykstu į NATO, – sakė jis antradienį Vašingtone prieš išskrisdamas. – Manau, kad susitikimas bus sėkmingas“. Hagoje antradienio vakarą susirinks 32 NATO šalių lyderiai. Aljanso partnerės prieš viršūnių susitikimą susitarė iki 2035 m. bent 3,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusiai infrastruktūrai.

Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį paskelbė, kad Jungtinė Karalystė (JK) yra įsipareigojusi gynybai skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) pagal naują įsipareigojimą, kurį planuojama paskelbti per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Aljanso dviejų dienų susitikimo Hagoje išvakarėse paskelbtame pareiškime K. Starmeris pažymėjo, kad jo vyriausybė sieks šį įsipareigojimą įgyvendinti iki 2035 metų.