dnb nord

JAV centriniam bankui (FED) nepaliaujamai karpant palūkanų normą, analogiškų žingsnių veikiausiai imsis ir Europos centrinis bankas (ECB).  Prognozuojama, kad priklausomai nuo ECB sprendimo paskolų palūkanos Lietuvoje sumažės 1-2 procentiniais punktais. Užvakar FED palūkanų normą apkarpė radikaliai - nuo 3 iki 2,25 proc.  Tiesa, dauguma analitikų prognozavo dar didesnį palūkanų normos sumažinimą - iki 2 proc.

Didėjančios žaliavų ir darbo jėgos kainos bei lėtėjantis ekonomikos augimas – tokius išbandymus ūkiui akcentavo analitikai klubo „Pinigų srautas“ organizuotoje diskusijoje „Makroekonominė situacija šalyje“. Apie lėtėjančią plėtrą signalus siunčiantis šalies ūkis verčia pasukti galvą, kokioje ekonominėje aplinkoje šiemet gyvens verslas, kokie pokyčiai paveiks kiekvieno asmens finansus. Anot analitikų, akivaizdu, kad šalies ūkis negali ilgą laiką augti po 8-10% ar dar spartesniu tempu.

Penkios dienos kupinos naujienų ir pokyčių: Lietuvoje skelbiami pranešimai apie dividendus, investuotojų kalendoriai šiems metams. Graiboma grietinėlė – dividendai. Vienur liesesni, kitur – kaip ir pernai. Tik trys dienos skirtos prekybai, todėl kelis didesnius psichologinius šuolius VVPB praleidžia. Įtampa didėja – FRB palūkanų normos mažinimo rezervas visai nedidelis, o ženklų, rodančių gerėjančią situaciją nedaug.

Per dvylika mėnesių, nuo 2007 metų vasario iki šių metų vasario, infliacija pasiekė 10,8 proc., skelbia Statistikos departamentas. Šį dydį daugiausia lėmė 17,2 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 17,4 proc. – būstas, vanduo, elektra, dujos, 14,9 proc. – transporto paslaugos. Per mėnesį, nuo šių metų sausio iki vasario, prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,1 proc. Didžiausią poveikį tam turėjo 1,8 proc. pabrangę maisto produktai, 4,3 proc.

„DnB Nord“ banko analitikai vakar vykusioje konferencijoje pristatė pirminę 6 Baltijos jūros regiono šalių - Danijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos - ekonomikos analizę ir ateities prognozes. Pasak „DnB Nord“ banko analitikų, Baltijos jūros regiono šalių ekonomika lėtėja. Vis dar aukštus rodiklius išlaiko Suomija, Danija stabtelėjo jau pernai, o Lietuva, Latvija ir Estija tempus sumažinti ruošiasi šiemet.

Iki šių metų pabaigos Latvijos nekilnojamojo turto rinkoje atsiras daug pigių butų. Bankai atiminės butus iš nemokių klientų ir stengsis juos parduoti mažesne kaina, skelbia Latvijos verslo portalas „Biznews.lv“. Tokią nuomonę pareiškė didžiausios šalyje statybos bendrovės „Skonto būve“ vadovas Guntis Ravis.

„DnB Nord“ bankui neseniai teko susidurti su nemokančiais skaityti klientais. „Keista, tačiau ne visi žmonės moka skaityti. Sakau tai neperdėdamas, tai - tikrų tikriausia tiesa“, - „Lietuvos rytui“ sakė „DnB Nord“ banko Jonavos klientų aptarnavimo poskyrio vadovas Vytautas Drungilas. Stulbinanti naujiena paaiškėjo tuomet, kai banke buvo įdiegta eilių reguliavimo sistema.

Norint sumažinti šildymo kainą, vienintelė galimybė yra būstų renovacija. O norintiems tai padaryti pirmiausiai reikia nebijoti rizikuoti bei turėti nuosavų lėšų investicijoms. Apie tai bei apie kitas su šildymo bei karšto vandens kainomis susijusias lazdijiečių problemas savo nuomone vakar atvirai dalijosi UAB „Lazdijų šiluma“ direktorius Gintautas Tulaba. G. Tulaba: “Viltis - kvailių motina”. - Pastaruoju metu rajono spaudoje mirga publikacijos šilumos kainų klausimais.

Praėjusią savaitę Druskininkuose tarptautinėje verslo konferencijoje „Verslas regione: dabartis ir ateitis”, kurią surengė Alytaus verslo konsultacinis centras, pranešimą skaitė ir DnB NORD banko vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. Analitikas atsakė ir į keletą „Alytaus naujienų” korespondento Gedimino Vaitekūno klausimų. - Gerbiamasis profesoriau, per porą metų šalyje nekilnojamojo turto (NT) kainos išaugo daugiau negu tris kartus.

Latvijoje padaugėjo atvejų, kai vėluojama grąžinti iš bankų pasiimtus kreditus. Tai pripažino šalies bankų atstovai, pranešė „Baltic Business News“. Pasak leidinio, kol kas ši tendencija dar netapo kritiška, tačiau akivaizdu, kad ekonomikos augimo tempų lėtėjimas atsilieps paskolų grąžinimui. „Palyginti neseniai, kai ekonomika sparčiai augo, kredito įmokų vėlavimo atvejai buvo itin reti“, - sakė „Hansabanko“ atstovas G. Kalninis.

Pagal Lietuvos Banko duomenis, pernai Lietuvoje veikiančių bankų, kartu su užsienio bankų filialais, pelnas išaugo 73%  ir sudarė 1,1539 mlrd. Lt, palyginti su 667 mln. Lt, uždirbtais 2006 m. - rašo „Verslo žinios“. Sparčiausiai augusių bankų trejetuke rikiuojasi Šiaulių, DnB Nord bankai ir Hansabankas. Daugiausiai pelno uždirbusių – SEB, Hansabankas ir DnB Nord. DnB Nord banko pelnas išaugo iki 105,2 mln. Lt. O tai 87% daugiau nei užpraėjusiais metais.

TEO grynasis pelnas per 2007 metus augo 24,7 proc. iki 163 mln. litų, praneša TEO LT. Integruotų telekomunikacijų, IT ir TV paslaugų teikėjos TEO LT, AB (toliau – TEO) įmonių grupės 2007 metų dvylikos mėnesių pajamos buvo 793 mln. litų ir, palyginti su 2006 metų dvylikos mėnesių pajamomis – 735 mln. litų, padidėjo 8 procentais.2007 metų dvylikos mėnesių pelnas, neatskaičiavus pelno mokesčio, palyginti su 2006-ųjų laikotarpio pelnu, neatskaičiavus pelno mokesčio – 162 mln.

Kai kurių ūkio sektorių augimas dėl pasikeitusių vartotojų lūkesčių ir išaugusių gamtinių išteklių kainų šiais metais gali sulėtėti, tačiau sparčios ekonomikos plėtros vis dar tikimasi.Tikėtina, kad šiais metais ekonomikos augimą skatins į vidaus rinką orientuoti sektoriai, tokie kaip žemės ūkis, statyba bei besiplečianti pramonė – prognozuoja Ūkio ministerija.„DnB Nord“ vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka pastebi, kad rinkos konjunktūra itin palanki žemės ūkiui.

Nekilnojamasis turtas (NT) 2007 metais pigo JAV, D. Britanijoje, Ispanijoje, artimiausių kaimynų valstybėse – Latvijoje (17,1%) ir Estijoje (apie 11%). Europoje tik keliose valstybėse – Bulgarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje ir , kažkodėl, Lietuvoje, NT vertė dar inertiškai auga.Kaimynų nekilnojamojo turto rinkos tendencijos gali padėti orientuotis keliant ateities hipotezes. Latvijos NT vystymasis yra panašus į Lietuvos. Čia daug panašumų paties būsto bei naujų projektų klasifikacijoje.

Finansų specialistų raginimai nepulti išparduoti akcijų nuėjo perniek. Vakar Baltijos šalių vertybinių popierių rinkose siautėjo tikra audra: akcijos buvo toliau masiškai išparduodamos, rašo "Vilniaus diena".„Nauja savaitė prasidėjo akcijų kursų kritimu Azijos biržose, Europos rinkos pasekė jų pavyzdžiu. Europos akcijų indeksai smigo žemyn ir kritimas buvo panašus į tą, kurį praėjusią savaitę demonstravo Baltijos šalys. Taigi dabartinę situaciją rinkoje galima apibūdinti kaip nevaldomą paniką.

Nekilnojamojo turto kainų kritimo laukiantys pirkėjai tampo pardavėjams nervus – paskutiniaisiais praėjusių metų mėnesiais apyvarta smuko ne procentais, o kartais. Tačiau kainos niekaip nekrinta, rašoma dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Būstas“.„Sumažinti būsto kainą bet kuriam investuotojui reikštų savižudybę“, – sako „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.„Namas nepastatomas per naktį. Projektui įgyvendinti reikia bent trejų metų.

Premjeras Gediminas Kirkilas, neseniai gyręsis, jog susitarus su prekybos tinklu „Maxima“ pavyko sumažinti maisto prekių kainas, dabar gali džiūgauti, kad tikriausiai nebedidės ir elektros kainos, rašo „Kauno diena“.Verslas pakluso spaudimuiPremjeras šiomis savaitėmis ne kartą viešai ragino energetikos įmones įvertinti galimybes nuo kitų metų nedidinti elektros kainų. „Aš vis tiek sieksiu, kad kainos nebūtų keliamos.

Ar kada nors skaičiavote, kiek stalčiuje ar seife laikote sutarčių? „Vos vienas aplankas, mano visos sutartys jame“, – atsakysite. Tačiau jeigu suskaičiuotume įmonės dokumentus? Šiandien net ir nedidelė įstaiga priversta turėti savo archyvą, prigrūstą popieriaus lapų su įmantriai užraitytais parašais bei kompanijų antspaudais. Šie dokumentai pasirašyti dalyvaujant abiem šalims, siųsti registruotu paštu ar perduoti per kurjerį.

Dalis lietuvių indėlius keičia į eurus, o bankai pataria taupyti litais. Kalbos apie kaimynų valiutų nestabilumą ir nemažėjančią infliaciją visose Baltijos šalyse įkaitino atmosferą ir Lietuvos viduje, rašo „Klaipėda“ . Bankai trina rankomis, nes dalis turinčių indėlius litais juos keičia į indėlius eurais, taip leisdami bankams uždirbti iš valiutos keitimo ir mažesnių palūkanų. Tuo pačiu jie pataria žvelgti ekonomiškai ir indėliui rinktis tą valiutą, kuriai siūlomos didžiausios palūkanos.

Medienos perdirbimo sektoriui iškilo rimta grėsmė: trūkstant žaliavos fabrikuose išmontuojamos staklės, praneša LTV „Panorama“. Sukdami galvas, kaip pagerinti padėtį, stambieji perdirbėjai siūlo įteisinti naujas apvalios medienos pardavimo taisykles. Tačiau jų nenori mažesnės įmonės. Štai lentpjūvė „Pajūrio mediena“ buvo sustabdyta spalio viduryje. Taip pasielgti privertė žaliavos trūkumas. Vidaus rinkoje apvaliosios medienos stinga, nes jos poreikis auga, o kirtimų apimtys – ne.

Gyventojų pajamos, bendrovių pelnas ir visos šalies ekonomika auga vos ne rekordiniais tempais. Tačiau taip pat sparčiai mažėja ir gyventojų optimizmas, rašo „Lietuvos rytas“.  Lietuvos ekonomikos apžvalgą pristatę „DnB Nord“ banko analitikai pabrėžė, kad vartotojų lūkesčiai sumenko dėl išaugusios infliacijos. Didėjančios kainos jau kelia grėsmę šalies įmonių konkurencingumui, didėja atskirtis tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių gyventojų.

Nors 2006 metais, palyginti su 2005-aisiais, dalies į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių pajamos buvo mažesnės, vidutinis mėnesio visų bendrovių darbuotojų darbo užmokestis padidėjo 10 procentų. Statistikos departamento duomenimis, lyginamuoju laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo 17 procentų, rašo „Lietuvos žinios“.Vertybinių popierių komisija (VPK) pirmą kartą paskelbė, kiek uždirba į Vilniaus vertybinių popierių biržos sąrašus įtrauktų įmonių vadovai ir kiti darbuotojai.

Neslūgstanti įtampa pasaulio rinkose dėl išlendančių JAV kreditų krizės nuostolių nervingai tąso ir Vilniaus vertybinių popierių biržą. Daugėjant ženklų, kad Baltijos šalių ūkis paklius į sulėtėjusios pasaulio ekonomikos gniaužtus, Lietuvos akcijų kursai nuriedėjo žemyn apie 1-5 proc., rašo „Verslo žinios“. Pasak dienraščio, lapkričio 20 d. Baltijos biržos pasidavė pardavėjų spaudimui, OMX Vilniaus indeksas nukrito 1,60 proc., o Estijos biržoje nepabrango nė viena akcija.

Įtardamas, kad iš bankomato Kaune galėjo būti pavogti mokėjimo kortelių duomenys, „DnB Nord“ bankas užblokavo 65 mokėjimo korteles. Bankas praneša, kad mokėjimo kortelių duomenys galėjo būti pavogti iš „DnB Nord“ bankui priklausančio bankomato Kaune, A. Baranausko g. 26. Duomenų, kad šiais banko klientų mokėjimo kortelių duomenimis būtų neteisėtai pasinaudota, nėra.

Pirmadienį pasirodė pranešimai, kad „VP Market“ valdoma „NDX energija“ ketina trauktis iš nacionalinio investuotojo, jei jis bus kuriamas valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ pagrindu. DnB NORD vyriausiasis analitikas, profesorius Rimantas Rudzkis naujienų portalui „Balsas.lt“ teigė nemanantis, kad „VP Market“ iš tikrųjų ketina trauktis, o tik nori, kad būtų pakeista nacionalinio investuotojo struktūra.

Buvęs prezidentūros kancleris, šalia Vilniaus autobusų ir geležinkelio stoties įsikūrusio viešbučio „Panorama“ vadovas, Osvaldas Markevičius siekia išvalyti prasto vardo stoties rajoną nuo prostitučių, rašo „Lietuvos rytas“.Kol kas žengtas tiktai pirmas žingsnis. Prostitučių nebeliko prie „Panoramos“ viešbučio, kuris, Kadaise vadintas „Gintaru“, buvo laisvo elgesio merginų pamėgta vieta. „Tiesiog sukūrėme nepakantumo atmosferą.

Metinė infliacija spalį Latvijoje pasiekė 13,2 proc. Tokio kainų augimo Latvijos ekonomika ilgai neišlaikys. Įmonės sparčiai praranda konkurencingumą, o nekontroliuojamas kainų didėjimas jau gresia socialiniu sprogimu, tvirtina Latvijos verslo dienraštis „Business&Baltija“. Vien tik per spalį kainos Latvijoje padidėjo 2,2 proc. Jei tokie tempai išsilaikys ir toliau, nebedaug beliko ir iki 30 proc. metinės infliacijos, tvirtina dienraštis.

Rekordiniais tempais augančios būsto paskolų palūkanos nekilnojamojo turto rinkoje sukėlė sumaištį. Žmonės jau ėmė baimintis imti paskolas, todėl ir perkančiųjų būstą akivaizdžiai sumažėjo, rašo „Klaipėda“. Padidėjo dvigubai Nors palūkanų augimas pastebimas jau kelerius metus, šiemet jos augo itin sparčiai.

Nuo penktadienio, spalio 19 d., lietuviai jau gali naudotis mobiliuoju e-parašu. „Prieš metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pirmaujančių šalies įmonių ir asociacijos „Langas į ateitį“ pasirašyta Elektroninio parašo proveržio programa ir metus trukęs bendras darbas davė pirmųjų rezultatų.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad periferijoje atlyginimai auga sparčiau nei šalies didmiesčiuose, todėl juose mato prekybos centrų plėtros perspektyvą. Tačiau į daugumos verslininkų akiratį dėl menkos perkamosios galios ir mažos rinkos mažesni miestai nei Šiauliai ar Panevėžys nepatenka. Į juos prekybos centrų plėtros banga, manoma, atsiris tik po keleto metų, rašo „Verslo žinios“. Dauguma verslininkų kol kas skeptiškai vertina prekybos mažesniuose miestuose perspektyvas.

Klubas "Degantys ratai" šių metų spalio 20 dieną Daukšių aerodrome Kėdainiuose organizuoja renginį "Greičio šou 2007, kurio metu bus fiksuojami automobilių ir motociklų greičio rekordai.Visi Lietuvos greičio mėgėjai kviečiami išmėginti jėgas 2 km aeroparko trasoje. Greičio rekordus fiksuos Lietuvos rekordų registravimo agentūra "Factum".Rekordo bus siekiama tik "Mažeikių naftoje" pagamintu kuru.

Lemiamos krepšinio kovos Ispanijoje išjudino sirgalius – parduotuvės ir barai užsako papildomų alaus atsargų, gera apyvarta džiaugiasi buitinės technikos pardavėjai, telekomunikacijų įmonės ir net bankai, šeštadienį rašo “Kauno diena”.Aludariai pasiraitojo rankovesSavaitgaliais, kai rodomos krepšinio rungtynės, alus liejasi laisvai, o šį savaitgalį laukia net dvejos svarbios krepšinio rungtynės.

Ekspertus džiugina šalyje kaip ant mielių augantis eksportas ir importas. Lietuva per septynis šių metų mėnesius išvežė 24,5 mlrd. litų vertės prekių, o įsivežė už 34,4 mlrd. litų - atitinkamai 9,6 ir 17 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, skelbia "Lietuvos žinios". Statistikos departamento duomenimis, vien liepos mėnesį, palyginti su birželiu, eksportas padidėjo 3,3 proc., importas - 2,1 proc., o palyginti su 2006 metų liepa - atitinkamai 24,2 ir 25,1 procento.

Europos centrinio banko sprendimas dabar nedidinti palūkanų normos kol kas nepalengvino gyvenimo Lietuvos bankų skolininkams. Vilniaus tarpbankinės rinkos VILIBOR* 6 mėn. palūkanos muša naujus rekordus, praneša "Vz.lt".Penktadienį jos buvo padidintos dar dviem baziniais punktais, iki 5,68%.Paskutinį kartą didesnės jos buvo tik 2001 m. rugpjūčio 2 d. Tuomet VILIBOR 6 mėn.

Nenustebkite, jei televizoriaus ekrane, laukdami Europos krepšinio čempionato rungtynių, pamatysite savo mėgstamus krepšininkus netikėtame amplua. Vilkėdami matadorų kostiumus, Lietuvos rinktinės atstovai filmavosi simboliškai pergalę žyminčiame reklamos klipe.Reklamos idėja pratęsė praėjusių metų tradiciją, kai krepšininkai Dnb NORD banko klipuose pasirodė vilkėdami samurajų kostiumus.

Lietuva pavirto šalimi, kurioje yra labai daug studentų ir labai mažai studijas baigusių specialistų, kurių gebėjimais būtų galima neabejoti, rašo „Verslo žinios“. Į aukštąsias mokyklas priimama studentų atsižvelgiant ne į jų sugebėjimus mokytis ir įgyti žinių, o į tai, kiek biudžete yra skiriama pinigų aukštojo mokslo finansavimui, teigia dienraštis.

Pasaulio bankui nerimą kelia augantis Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos bankų skolinimasis užsienyje. Lietuviai teigia, kad nerimauti neverta, nes šalies skolininkų našta toli gražu nepasiekė ES vidurkio. Bet skolinimo tempus žada netrukus mažinti, rašo "Vz.lt".Pasaulio banko (PB) ataskaitoje apie pasaulines finansų rinkų tendencijas skelbiama, kad augantis Lietuvos bankų skolinimasis užsienyje įsiūbuoja skolinimąsi ir Lietuvoje, o išaugęs vartojimas grasina vis didesne infliacija.

SEB Vilniaus bankas organizavo sindikuotą 10 metų trukmės 95,3 mln. litų (27,6 mln. eurų) paskolą, kuri suteikta Vilniaus miesto savivaldybei. Paskolos lėšas kartu su SEB Vilniaus banku teikia dar keturi šalies bankai – „Hansabankas“, „DnB NORD“, „Nordea“ ir „Sampo“. Šios lėšos bus skirtos savivaldybės 2007 metų investicijų programai finansuoti, sakoma SEB Vilniaus banko pranešime.

Savaitės prekyba buvo prieštaringa. Prasidėjo niūriai, o baigėsi optimistiškai, nors, tokie trūkčiojimai jau gana įprasti. Nepaisant penktadienį brangusių akcijų, kol kas nereali atrodo metų pradžioje įprasta 15 ar daugiau mln. Lt prekybos apyvarta. Kiek įdomiau, kad pradėtos spręsti didžiausios VVPB mįslės - „Snaigė“ (SNG1L) ir „Alytaus tekstilė“ (ATK1L). Pirmadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 2,4 mln.

Vienintelė Baltijos šalyse buitinių šaldytuvų gamintoja „Snaigė“ ieško investuotojo kontroliniam akcijų paketui, o tarp potencialių pirkėjų minima naujose rinkose siekianti įsitvirtinti Slovėnijos „Gorenje“, praneša "Vz.lt" VŽ paskelbus apie tai, jog parduodamas „Snaigės“ kontrolinis akcijų paketas, ši akcija šiandien Vilniaus biržoje yra viena aktyviausiai prekiaujamų. Jos kaina per pirmąją prekybos valandą pašoko 13%. „Snaigės“ akcijų buvo parduota už 0,74 mln. Lt.

Iki metų pabaigos būsto kainos šalyje vidutiniškai gali išaugti iki 40 proc. O uostamiestyje - dar daugiau. Kai kurie butai Klaipėdos centre per pusmetį pabrango apie 60 proc, pirmadienį rašo dienraštis „Klaipėda“. Nerealūs pinigai Klaipėdoje Ryšininkų gatvėje - netoli prekybos centro „Avitela“ - blokiniame dešimtaukštyje trijų kambarių su holu 79 kvadratinių metrų ploto butas pernai lapkritį kainavo apie 300 tūkst. litų. Šiemet gegužę už tokį pat butą šiame name jau prašoma 474 tūkst. litų.

Lietuvos verslo ir gyventojų optimizmas – ant savo galimybių pervertinimo ribos. Ekonomistai perspėja, kad yra požymių, jog kai kurie lūkesčiai yra pernelyg dideli, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios"Naujausi verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai rėkte rėkia, kad verslas bei gyventojai kaip niekada optimistiškai vertina ateities perspektyvas.

Verslo atstovai ir finansų analitikai pasigenda ryžtingų Vyriausybės žingsnių ir viliasi, kad pasižadėjimai keisti mokesčių sistemą bus įvykdyti artimiausiu laiku, rašo „Verslo žinios“. Banko DnB NORD vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis, pažymėjęs sėkmingą dar Algirdo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės sprendimą sumažinti gyventojų pajamų mokestį, pasigedo tolesnių ryžtingesnių veiksmų dėl mokesčių sistemos pertvarkos.

Metų pradžioje „flyLAL Group” įsteigta UAB „Aviation assets management“ užsiims  lėktuvų įsigijimu ir ilgalaike jų nuoma. Dar šiemet naujai įsteigta įmonė planuoja įsigyti 7 lėktuvus. Pirmųjų trijų lėktuvų pirkimui bankų paskolas jau patvirtino bankas „DnB NORD“. Iki 2008 m. orlaivių parką planuojama padidinti iki 12-15 lėktuvų. „Lėktuvas yra brangi prekė, reikalaujanti didelių pirminių investicijų – iš nuosavų lėšų iš karto reikia padengti 20-30 proc. visos kainos.

Vilniuje sulaikytas įtariamasis, kuris iš komercinio banko „DnB Nord“ pernai spalį pavogė daugiau kaip 1 milijoną litų, praneša Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariatas.  Įtariamasis A. P. įtariamas sukčiavimu ir dokumentų klastojimu. Teismai jį leido suimti dešimčiai parų. Kaip jau skelbta anksčiau, milijoną litų iš banko sąskaitos pavogė gerai organizuoti sukčiai. Nusikaltėliai nusitaikė į žemę pardavusio žmogaus pinigus.

Trys povelykinės darbo dienos – mažokas laikotarpis prekybai įsibėgėti. Nors į tris dienas įsispraudė nemažai svarbios informacijos ir pranešimų apie bendrovių rezultatus, prekyba buvo vangi. Bankai paskelbė rezultatus, kurie patvirtino sektoriaus stiprumą ir plėtrą. Išryškėjo pirmojo ketvirčio bendrovių rezultatai, paskelbti ateities planai. Trečiadienio apyvarta be tiesioginių sandėrių – 10,6 mln.

Statistikos departamento duomenys liudija, kad gyvenimo lygis šalyje gerėja, nors atotrūkis tarp geriausiai ir skurdžiausiai gyvenančiųjų vėl padidėjo, rašo „Lietuvos žinios“. „Pamėginkite vakare rasti laisvą vietą Vilniaus kavinėse. Ne taip paprasta tai padaryti. Savaitgaliais kaimo turizmo sodybos užimtos, vandens atrakcionų parkas Druskininkuose pilnas. Tai rodo, kad gyvenimo kokybė Lietuvoje gerėja“, - sako „DnB Nord“ banko valdybos pirmininko patarėjas Vadimas Titarenka.

Galinga energetikos įmonių grupė Lietuvoje turėtų pradėti veikti jau nuo 2008 metų, rašo „Lietuvos rytas“.Kaip skelbė dienraštis, prie elektros perdavimo bendrovės „Lietuvos energija“ bus jungiamos skirstomųjų tinklų įmonės VST ir Rytų skirstomieji tinklai. Naujoji grupė taps didžiausia Baltijos šalyse energetikos įmone.Kaip sakė „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis, naujasis darinys turėtų pradėti veikti nuo kitų metų pradžios.

Latvijos ekonomikai demonstruojant perkaitimo simptomus, ekspertai nelinkę manyti, kad kaimyninėje valstybėje būtų imtasi kardinalios priemonės - devalvuoti latą, rašo "Verslo žinios".Vadimas Titarenka, DnB NORD banko Ekonominių tyrimų padalinio vadovas, mano, kad tikimybė, jog latas galėtų būti devalvuotas – artima nuliui, ir nors teoriškai „visko gali būti“, tačiau rimtų makroekonominių priežasčių devalvuoti latą nėra.