dnb nord

Dar neseniai masiškai perkantys butus lietuviai kreipdavosi į bankus paskolos, tačiau nesuvokdami skolinimosi rizikos patys sau paspendė spąstus - po pusmečio pakitusios palūkanos dažnai sukelia šoką, bet su tuo tenka susitaikyti. Dabar tokių klientų mažiau, rašo pirmadienio „Respublika“. Imdami būsto kreditą, lietuviai dabar vis dažniau pasidomi kredito įmokų draudimu, kurios apsaugo nuo rizikos priverstinai netekus darbo arba laikinai tapus nedarbingam dėl nelaimingo atsitikimo.

Liepą metinė infliacija neaugo ar net sumažėjo - taip mano „Respublikos“ infliacijos orakulai. Violeta Klyvienė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Lėtesnį kainų augimą vasaros mėnesiais lemia sezoniniai veiksniai PROGNOZĖ: 12,5 proc. Mūsų prognozėmis, liepos mėn. metinis vartojimo kainų pokytis išliks toks pat kaip ir birželį - 12,5 proc., mėnesinė infliacija bus apie 0,6 proc., vidutinė metinė paskutinių 12 mėn. infliacija - 9,7 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vis dar auga – šį ketvirtį jis buvo 5,5 proc. Didesnis nei prieš metus. Tačiau tokio mažo ūkio augimo rodiklio nebūta jau nuo 2005 m. Antrąjį šių metų ketvirtį BVP siekė 28393,3 mln. Litų to meto kainomis ir, palyginti su 2007 m. Antruoju ketvirčiu, padidėjo 5,5 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį BVP buvo išaugęs 6,2 proc., palyginti su 2007 m. Pirmuoju ketvirčiu.

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedimino Marcinkevičiaus perduotoje nagrinėti apygardos teismui  baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo nuosavybei paskelbtas nuosprendis, kuriuo Kauno bendrovės „Ragutis“ Panevėžio distribucijos centro kasininkė sekretorė I. J. pripažinta kalta dėl jai patikėto didelės vertės turto pasisavinimo. Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Žiliškių kaimo 46 metų gyventojai paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos krepšinio rinktinės rėmėjams investicijos atsiperka jau dabar: olimpiečių vardų ar olimpiados atributikos naudojimas reklaminėse kampanijose sulaukia klientų susidomėjimo ir neša finansinę naudą. Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvausiantys sportininkai daro įtaką ir Lietuvos verslui. Įvairias reklamines kampanijas ar ypatingas paslaugas siūlančios įmonės, jaučiančios lietuvių olimpines nuotaikas, klientų susidomėjimo sulaukia dar neprasidėjus olimpiadai.

Suprasdami, kad neišgalės pelningai įgyvendinti naujų investicinių projektų, šalies verslininkai vis rečiau kreipiasi į bankus dėl kreditavimo. Tuo metu optimistiškai nusiteikusiuosius į realybę grąžina kritiškas bankininkų žvilgsnis. Dar visai nesenai šalies ekspertai teigė, kad verslininkus yra įtraukęs skolinimosi verpetas, keliantis didelę grėsmę jiems ekonomikos lėtėjimo periodu. Akivaizdu, kad šis laikas atėjo anksčiau nei tikėtasi.

Bankų atstovai tikina, kad Europos centrinio banko padidinta bazinė palūkanų norma stiprina lūkesčius, kad ir terminuotų indėlių palūkanos augs. Indėlių palūkanų normoms po truputį didėjant, bankai siūlo klientams įvairesnes indėlių paskolų formas, kur palūkanų norma yra susieta su kokiu nors įvykiu, pavyzdžiui, krepšinio rinktinės varžybomis.

Lietuviai neskuba susivilioti kelionių išsimokėtinai siūlomomis paslaugomis - už keliones moka iš savo santaupų. Bankų ir kelionių agentūrų atstovai teigia, kad Lietuvos gyventojai nesiveržia skolintis pinigų kelionėms. Bankams sugriežtinus vartojamųjų paskolų išdavimo tvarką, norinčiųjų atostogauti „skolon“ dar labiau sumažėjo. Lietuvos banko (LB) duomenimis, vartojimo ir kitoms paskoloms taikomų standartų išdavimo sąlygas šį pusmetį bankai sugriežtino 64 procentais.

Dėl Lietuvos finansų stabilumo kol kas nerimauti nebūtina, tačiau dabartinė nekilnojamojo turto sektoriaus padėtis leidžia kalbėti apie bankų sistemos riziką. Lietuvos finansų sistema stabili, teigia Lietuvos bankas naujoje Finansinio stabilumo 2008 m. apžvalgoje. Apžvalgoje pažymima, kad Lietuvos finansų sistema ir jos reikšmingiausia dalis - bankų sistema - vertintina kaip stabili ir pajėgi atlaikyti vidaus ir išorės šokus.

Specialistai konstatuoja, kad Lietuvoje nėra aiškios darbo politikos - valdžia ne tik nekuria sąlygų emigrantams sugrįžti, bet ir neapsisprendžia, kokią poziciją užimti trečiųjų šalių darbo jėgos atžvilgiu. Pasak ekspertų, valdžia nesugeba operatyviai reaguoti į ekonominę situaciją ir dažnai darbo rinkai taiko nelogiškus apribojimus, o jei juos ir atšaukia, tai tik pavėluotai.

Lietuvoje gausėja kelerius metus iš eilės mažėjusios bedarbių gretos. Tačiau darbdaviai teigia, kad oficiali nedarbo statistika skiriasi nuo realybės - esą kai kurie biržoje užsiregistravę bedarbiai dirbdami nelegaliai naudojasi pašalpomis, o įsidarbinti legaliai nenori. Darbo birža piktnaudžiavimo neįžvelgia.

Pirmojo šių metų ketvirčio ekonominė statistika ir ekspertų prognozės rodo, jog nėra jokio pagrindo kalbėti apie Lietuvos ūkio krizinę situaciją, teigia ūkio ministras Vytas Navickas. Anot jo, dabar šalyje ekonomika šiek tiek sulėtėjusi, vyksta tam tikri struktūriniai persitvarkymai, tačiau jokios krizės nėra. Ministras išliko optimistas ir dėl infliacijos.

Sparčiai didėjančios būtiniausių vartojimo prekių ir paslaugų kainos bei brangstančios žaliavos ir energetiniai ištekliai smukdo verslo, ir namų ūkių lūkesčius, gerokai sumažindamos vidaus vartojimo augimą ir tuo pablogindamos šalies ekonomikos plėtros galimybes, sako DnB Nord banko analitikai.

Gegužės infliacijos rodikliai optimistiškesni net už Statistikos departamento išsakytas prognozes. Vis dėlto iki kainų mažėjimo Lietuvoje dar toli, rašo „Respublika“. Statistikos departamentas vakar pranešė, kad gegužę vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,8 proc. (Statistikos departamento buvo numatytas 0,9 proc. kainų augimas). Tam didžiausią įtaką turėjo 3,0 proc. pabrangusios transporto grupės prekės ir paslaugos, 0,8 proc. - maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 0,6 proc.

Brangstant maisto produktams, analitikai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nelengva ne tik minimalias, bet ir vidutines pajamas turintiems gyventojams, rašo „Lietuvos žinios“. Brangstantiems maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams Lietuvos gyventojai atseikėja apie trečdalį pajamų. Pastaruoju metu daugėja nemokamo maitinimo galimybę turinčių žmonių. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai sudaro 33 proc.

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1,65 tūkst. Lt – 26,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Tačiau įvertinus infliaciją augimas sumažėja iki 14,2 proc., skelbia statistikai. Vyrai tebeuždirba gerokai daugiau už moteris. Anot analitikų, bendras atlygio didėjimas, nors lauktas, savo sparta kiek stebina ir metų eigoje lėtės – gali būti, jog gana smarkiai ir jau antrąjį ketvirtį.

Nors centrinis šalies bankas neseniai pablogino Lietuvos ūkio raidos prognozes, jas gali tekti dar kartą pabloginti. „DnB Nord“ banko prezidento patarėjo Vadimo Titarenkos teigimu, susidariusią ekonominę padėtį pakeisti gali tik strateginis valdžios (susi)mąstymas, rašo „Respublika“. Didžiausias nuosmukis nuo Rusijos krizės „Manyčiau, kad Lietuvos banko prognozė pernelyg optimistinė šiems metams“, - „Respublikai“ sakė V.Titarenka.

Kylančios degalų kainos nerimą kelia ne tik vairuotojams. Maisto produktų gamintojai dėl brangstančių degalų priversti didinti produkcijos savikainą. Vis dėlto maisto produktų produkcijos savikainai daugiau įtakos turi kiti veiksniai. Be to, vis dar abejojama, ar visada pagrįstai branginamos maisto prekės.

Daugėja bankų skolininkų, kuriems kreditai tampa nepakeliama našta ir šie vėluoja juos grąžinti. Nors yra „pakibusių“ daugiau kaip 282 mln. litų paskolų, bankai tikina, kad padėtis kontroliuojama, ir džiaugiasi, jog kaimynams latviams - daug blogiau. Vis daugiau bankų skolininkų Lietuvoje neįstengia laiku sumokėti paskolų įnašų ir palūkanų.

Lietuvoje pastaruoju metu itin populiarėja indėliai Didžiosios Britanijos svarais sterlingų. To priežastis - į šią šalį išvykusių dirbti lietuvių tikėjimas, kad po kiek laiko svarai vėl pabrangs - esą tada juos ir bus galima juos išsikeisti į litus, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Bankininkai pastebi, klientų, taupančių šia valiuta, padaugėjo kritus svaro kursui.

Vyriausybė jau iš esmės pritarė papildomoms transporto lengvatoms. Tai kelia nerimą vežėjams, tačiau ekspertai teigia, kad lengvatos yra efektyvi priemonė mažinant infliacijos poveikį mažas pajamas turintiems gyventojams. Nuo liepos 1 dienos papildomas transporto lengvatas ketinama taikyti mokiniams ir studentams per vasaros atostogas bei pensinio amžiaus žmonėms nuo 65 metų.

Gauti lengvatinę paskolą būstui įsigyti įmanoma, bet mažiau uždirbantys didžiųjų miestų gyventojai už ją įsigytų tik varganą pastogę. Be to, jiems vis tiek reikėtų ieškoti papildomų pinigų remontui. Bankų atstovai pripažįsta, kad iš lengvatinės paskolos jų klientai būstą galėtų įsigyti tik su artimųjų finansine parama arba sukaupę ne vieną dešimtį tūkstančių litų santaupų, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Lengvatinėms paskoloms šiemet skirta 180 mln. litų.

Per pasaulį besiritanti finansinė krizė smogs ir Lietuvai. Kol kas mūsų šaliai sekasi geriau nei kaimynams latviams ir estams, tačiau 2010 metais, kai už elektrą, ko gero, teks mokėti dvigubai daugiau nei dabar, verslui bus itin sunku. Tai pajus ir eiliniai piliečiai, daugumai kurių algos jau nebekils tiek, kiek infliacija. Analitikai prognozuoja, kad jau artimiausiu metu daugelis gyventojų bus priversti peržiūrėti savo išlaidas ir atsisakyti nebūtiniausių prekių bei paslaugų.

Lietuvoje naujų statybų banga rimsta, o didžiosios statybų bendrovės neslepia, kad subrangovų - mažų ir vidutinių rinkos   dalyvių - paslaugų reikės vis mažiau. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje buvo įkurta apie 2,5 tūkst. naujų statybos įmonių, dauguma jų - nedidelės ir individualios.

Didžiausia privati gyvybės ir pensijų draudimo kompanija Norvegijoje „Vital Life“ pradėjo veiklą Lietuvoje, kur ilgalaikėje perspektyvoje tikisi įsitvirtinti kaip viena iš rinkos lyderių. „Vital Life“ filialas Lietuvoje bendradarbiauja su tai pačiai grupei priklausančiu „DnB Nord“ banku, per kurį jau siūlo paskolos gavėjo investicinį gyvybės draudimą.

Neramumai globalioje rinkoje euro įsivedimui turi mažiau įtakos nei netvarka Lietuvos vidaus rinkoje. Slovakija yra puikus pavyzdys, kaip šalies užsidegimo įsilieti į euro zoną nenumalšina net visą pasaulį pasiekusios audros, rašo „Lietuvos žinios“. Analitikai kalba, kad euro įsivedimas Lietuvai jau tampa nebe tikslu, o vizija, ir tolina bendros Europos Sąjungos valiutos įsivedimo datą.

Nors Lietuvos gyventojų atlyginimai nuo Vakarų europiečių algų skiriasi net kelis kartus, „Vakarų ekspreso“ atliktas eksperimentas parodė, kad už maistą mokame beveik tiek pat, o kartais net daugiau nei turtingųjų šalių gyventojai.

Nors Lietuvos gyventojų atlyginimai nuo Vakarų europiečių algų skiriasi net kelis kartus, „Vakarų ekspreso“ atliktas eksperimentas parodė, kad už maistą mokame beveik tiek pat, o kartais net daugiau nei turtingųjų šalių gyventojai.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pernai suteikė 524-ias garantijas - 13 proc. daugiau nei pernai, arba 151,4 mln. litų garantavo už įmonių ir žemės ūkio produktų perdirbėjų imamus kreditus. Iš viso žemdirbiai pernai su fondo pagalba skolinosi 256 mln. litų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Aktyviausiai žemdirbiams skolina „DnB Nord“ bankas - šiam bankui garantuota 27 proc. visų pernykščių garantijų. Pirmąjį šių metų ketvirtį fondas suteikė 77 garantijas 17 mln.

Užsienyje dirbantys mūsų šalies prekybininkai jau pastebėjo, kad kaimyninėse valstybėse pastaruoju metu sumažėjo gyventojų perkamoji galia, tačiau baiminamasi, kad ši banga netrukus gali atsiristi ir į Lietuvą. Lietuvos bankas ir dalis komercinių bankų, sekdami Estijos ir Latvijos pavyzdžiu, gegužės pradžioje rengiasi paskelbti pakoreguotas šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BPV) augimo prognozes. Didžiausi optimistai kalba apie 7 proc., pesimistai - 4 proc.

Užsienyje dirbantys mūsų šalies prekybininkai jau pastebėjo, kad kaimyninėse valstybėse pastaruoju metu sumažėjo gyventojų perkamoji galia, tačiau baiminamasi, kad ši banga netrukus gali atsiristi ir į Lietuvą. Lietuvos bankas ir dalis komercinių bankų, sekdami Estijos ir Latvijos pavyzdžiu, gegužės pradžioje rengiasi paskelbti pakoreguotas šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BPV) augimo prognozes. Didžiausi optimistai kalba apie 7 proc., pesimistai - 4 proc.

Ilgą laiką mažėjusios darbo neturinčių gyventojų gretos šiemet turėtų vėl pradėti didėti - žmonės jau sutinka dirbti už kuklesnį atlyginimą. Darbo ir darbuotojų paieškos kompanija „CV market“ žmonių antplūdį pajuto metų pradžioje, penktadienį informuoja dienraštis „Lietuvos rytas“. „Pastebime tendenciją, kad į privatų sektorių nori pereiti vis daugiau valstybės tarnyboje dirbančių žmonių. O prieš porą metų visi veržėsi į valstybės tarnybą“, - sakė bendrovės personalo vadovė Jovita Suslonova.

Aštrėja ginčas tarp teigiančiųjų, jog jau esame duobėje ir telieka lėtas kilti į viršų, ir tų, kurie teigia, kad bus dar blogiau. Nors nebuvo didelių tarptautinių bankų nuostolių skelbimo, įtampa neslūgo. Kai ekonomika lėtėja, belieka ginčytis - lėtės ji greičiau ar lėčiau. Per savaitę VVPB  bendrovės paskelbė nemaža įdomių naujienų. Optimizmą didino bankų, „Lifosos“ ir TEO rezultatai. Nustebino TEO LT sėkmė vengiant pajamų priklausomybės nuo fiksuoto ryšio paslaugų.

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Prime Real Estate“ dukterinė įmonė „Saulės sonata“ pasirašė sutartį su DnB NORD banku dėl poilsio apartamentų ir komercinių patalpų komplekso Druskininkuose statybų finansavimo. „Ši sutartis - ilgalaikio ir produktyvaus bendradarbiavimo su DnB NORD banku tęsinys. Džiaugiamės, kad turime tokį gerą partnerį, kuris padės įgyvendinti dar vieną, ypatingą antrojo būsto projektą“, sako „Prime Real Estate“ generalinis direktorius Rimvydas Baranauskas.

Verslininkai tikina: prieš porą savaičių įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama pelno mokestį padidinti 4 proc. – nuo 15 iki 19 proc. – ne tik pablogintų Lietuvoje veikiančių įmonių būvį. Pasak verslo atstovų, kai kurios įmonės gali nutraukti veiklą Lietuvoje ir persikelti į tas šalis, kur palankesnis verslo klimatas. O dėl nuolat kintančios mokesčių sistemos kelią į Lietuvą pamirš užsienio investuotojai.

Laiku negrąžintos gyventojų skolos pastaraisiais mėnesiais didėja neregėtais tempais. Šiuo metu skolų nesugeba grąžinti apie 195 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jų skolos per metus padidėjo beveik pusantro karto - nuo 138 iki 196 mln. litų, rodo didžiausią šalyje skolininkų registrą sukūrusios bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Anot bendrovės vadovo Andriaus Bogdanovičiaus, gyventojų skolos pastebimai pradėjo augti šių metų pradžioje. Vien vasarį jos padidėjo beveik 25 mln. litų.

Ūkio ministerijos valdomos garantijų bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) garantuotų paskolų suma pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 1,9 proc. iki 50,6 mln. litų. Per tris šių metų mėnesius „Invega“ garantavo už 91 verslo paskolą, leisiančią pradėti arba išplėsti įmonių veiklą.

Valstybės valdoma Lietuvos elektrinė, pernai uždirbusi 33,917 mln. litų grynojo audituoto pelno, balandžio 21 dieną akcininkams nesiūlys mokėti dividendų. Iš viso akcininkams bus siūloma paskirstyti 81,885 mln. litų pelno, iš jo 4,094 mln. litų siūloma skirti į įstatymo numatytus rezervus, 74,225 mln. litų - į kitus rezervus, 500 tūkst litų -labdarai ir paramai, 3 mln. litų - darbuotojų premijoms, 65 tūkst. litų valdybos narių tantjemoms, pranešė įmonė per biržą.

„General Financing“ - mažmeninio lizingo bendrovė, teikianti paslaugą „Kreditas 123“, pradėjo bendradarbiauti su didžiausiu Baltijos valstybėse prekybos centrų tinklu „MAXIMA LT“. Nuo balandžio 10 dienos, kiekvienas MAXIMA parduotuvės, įsikūrusios „Akropolyje“, klientas gali pasinaudoti paslauga „Kreditas 123“, ir gauti vartojimo kreditą pavedimu į asmeninę sąskaitą. Paslauga teikiama Vilniaus Akropolio MAXIMA Paslaugų skyriuje.

Visiems metams nustatyta stabili gamtinių dujų kaina gyventojams neturėtų jų pernelyg džiuginti - įmonėms šis kuras nuolat brangsta, tad didėjančius gamybos kaštus kai kurie pramonininkai bus priversti perkelti ant vartotojų pečių. Gamtines dujas Lietuvoje naudoja ne vienas tūkstantis nebuitinių vartotojų.

Valstybės valdoma ir iš esmės modernizuojama Lietuvos elektrinė, pernai spalį paskelbusi tarptautinį konkursą projektuoti ir statyti naują maždaug 800 mln. litų vertės 350-450 megavatų galios kombinuotojo ciklo dujų jėgainę, dar kartą atidėjo paraiškų pateikimo terminą. Potencialių konkurso dalyvių prašymu paraiškos bus priimamos iki balandžio 10 dienos, BNS pranešė Ekonomikos skyriaus vadovaujantis inžinierius Algimantas Jašinskas.

Pastarųjų mėnesių įvykiai tebekausto pasaulio finansų rinkų dalyvių dėmesį ties Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kuriose vasaros pabaigoje įsisuko blogų paskolų verpetas. Šio regiono investicinės bankininkystės gigantai vienas po kito skelbia milijoninius nuostolius, o minorinę gaidą įgavusio akcijų kainų kadrilio baiminasi vis daugiau investuotojų. Pastarieji ieško saugių užutėkių savo lėšoms ir tuo veja pirminių išteklių kainas aukštyn.

„Leo LT“ – naudingesnis „NDX energijai“, o ne Lietuvos žmonėms, teigiama „The Economist“ tyrimų ir konsultacijos padalinio „Economist Intelligence Unit“ (EIU) parengtoje ataskaitoje. EIU ekspertų teigimu, „Leo LT“ kūrimas nėra tinkamai pagrįstas nei finansiškai, nei nacionalinių interesų gynimo prasme. Tuo tarpu valdančiųjų partijų veiksmai siekiant įgyvendinti šį projektą bei nutildyti jo kritikus, kaltinant juos nacionalinių interesų nepaisymu, primena sovietinės eros taktiką.

Galimas „Gazpromo“ sprendimas pereiti prie atsiskaitymo rubliais artimiausiu metu įtakos vartotojams neturės. LŽ archyvo nuotrauka Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ svarsto galimybę pereiti nuo atsiskaitymo už dujas doleriais prie atsiskaitymo rubliais. Jei būtų nuspręsta pakeisti atsiskaitymo valiutą, Lietuvos importuotojams dujos veikiausiai dar labiau pabrangtų.

Dividendai. Trumpa prekybos savaitė buvo permaininga, tarptautinėse rinkose išliko baimės dėl finansų sektoriaus ateities. Smulkieji prekiautojai gana neblogai jaučiasi kiek apleistoje VVPB. Ypač dabar, kai skelbiami sprendimai dėl dividendų mokėjimo. Tiesa, artėja I ketvirčio rezultatų skelbimas, rezultatai dar neturėtų itin stebinti pokyčiais, nors tarptautines rinkas nerimauti verčia Credit Suisse perspėjimas, kad bankas patirs nuostolius.

Perpardavėjų aukso amžius jau senokai pasibaigė, tačiau nekilnojamasis turtas gali būti „įdarbintas“ bei nešti pajamas ir toliau. „Šiltnamio efektas, kai nekilnojamojo turto kainos per metus augo 30-50 procentų, baigiasi. Žvelgiant įvertybinių popierių ir nekilnojamojo turto rinkas, akivaizdu, kad dabartinis periodas tiek stambiems, tiek smulkiems investuotojams užduoda galvosūkių ir verčia aiškiai apibrėžti savo investavimo strategiją.

Vilniuje, Neries dešiniajame krante jau baigtas statyti naujas verslo centras – „Vilniaus verslo uostas“, kuriame įsikurs per 100 įmonių ir įstaigų. Visas biurų kompleksas, kurio bendras plotas siekia apie 20 000 kv. metrų, bus atidaromas palaipsniui. B korpusą ruošiamasi atidaryti balandžio mėnesį, C korpuso 17 aukštų biurų pastatą tikimasi atidaryti birželio-liepos, o 24 aukštų kompleksą – liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Latvijoje veikia 1300 lietuvių įmonių. 36 proc. tiesioginių Lietuvos užsienio investicijų tenka Latvijai. Nors vis garsiau kalbama apie kaimyninės Latvijos ekonomikos augimo lėtėjimą, Latvijoje įsitvirtinęs lietuvių verslas iš ten trauktis nė nemano - planuoja plėtrą ir augsiančius pardavimus. „Žinios apie Latvijos ekonomikos augimo lėtėjimą mūsų negąsdina, nes Latvijos pieno žaliavos rinką traktuojame kaip vietinę.

Paskolų našta vis sunkiau slegia ne tik gyvenančius nuo atlyginimo iki atlyginimo. Vieno recepto, kaip palengvinti paskolų grąžinimą, nėra. Tačiau pagrindinis patarimas ir sunkiais, ir lengvais laikais lieka tas pats – skaičiuoti ir dar kartą skaičiuoti. Ne tik pinigus, bet ir, pavyzdžiui, laiką iki rinkimų, rašoma „Verslo žiniose“. Kažin ar beliko žmonių ir įmonių, kuriems galva nesopėtų dėl paimtų kreditų, net jei jie negrasina nuostoliais.