dnb nord

Kreditai verslui, finansinių tarpininkų išduodami per Ekonomikos skatinimo plano (ESP) priemonę Atvirų kreditų fondas (AKF), jau šį mėnesį bus išduodami ir eurais. Tai šiandien po susitikimo su valstybės remiamus kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) teikiančiais bankais (Medicinos banko, „Parex“ banko, Šiaulių banko, Ūkio banko, DnB Nord banko, Finasta banko, SEB banko, Unicredit Banko) ir INVEGOS vadovais pranešė ūkio ministras Dainius Kreivys.

Tiksliausias Lietuvos makroekonomines prognozes pastaraisiais metais pateikia „DnB Nord“ ir „Nordea“ bankų analitikai, o didesnę šalies rinkos dalį užimantiems bankams tai sekasi prasčiausiai, rodo portalo NTspekuliantai.lt atlikta 2007-2008 m. makroekonominių apžvalgų analizė. Prognozių tikslumas vertintas pagal 3 rodiklius: bendrąjį vidaus produktą (BVP), infliaciją bei nedarbo lygį.

Naujųjų mokslo metų pradžios proga mūsų valdžia, padidinusi PVM, dar sykį giliau įkišo savo ranką į mūsų piliečių kišenes ir prailgino ekonominę krizę. Nuo rugsėjo 1 d. šalyje įsigaliojo Vyriausybės užsiprašytas, Seimo priimtas ir Prezidentės patvirtintas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas (buvo 19 proc.). Tiesa, laikinai dar galioja lengvatiniai tarifai šilumos energijai, knygoms ir vadovėliams.

Finansų ministerija, leisdama Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), per šių metų liepą pasiskolino 761,8 mln. litų. Per aukcionus buvo išplatinta litais nominuotų VVP, už 180 mln. litų (vidutinis svertinis pelningumas – 8 proc.). Finansų ministerija siekdama užtikrinti, kad valstybės išlaidos ir skoliniai įsipareigojimai būtų finansuojami skolintomis lėšomis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika, naudoja  neviešą skolinimąsi.

Komunikacijos monitoringo ir analizės bendrovės, atliekančios  kokybinius ir kiekybinius   tyrimus, „Cision Lietuva“ duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį komunikacijos lyderiais tapo „Švyturys-Utenos alus” (alaus pramonė), „DnB Nord” (bankų sektorius), „ERGO Lietuva” (draudimo rinka), „Omnitel” (mobilusis ryšys), „Maxima LT” (prekybos sektorius) ir „Panevėžio Statybos Trestas” (statybos sektorius). „Cision Lietuva“ nuolat analizuoja aštuoniolikos aktyviausiai komunikuojančių be...

Per septynis šių metų mėnesius Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kedito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus beveik 50 mln. litų kreditų suteikė 113 garantijų už 30 mln. litų. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai suteiktos 3 garantijos už kredito įstaigų išduotus 65,4 mln. litų kreditų, skirtų 2008 metų grūdų derliui supirkti. Ekonomikos sunkmetis turi įtakos tiek žemdirbių, tek ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklai.

Lito kurso keitimas euro atžvilgiu dabartinėje situacijoje prilygtų operacijai – greitam gydymo metodui, rašo valstietis.lt. Mažinami atlyginimai verslo įmonėse ir valstybinėse įstaigose, vis aiškiau šnekama, kad reikės mažinti ir socialines išmokas – visa tai jau galima vadinti perkamosios galios devalvacija. Ar to užteks, kad vieną rytą nebūtų devalvuotas litas? Lietuvos ekonomikos „sveikata“ jau seniai nebuvo tokia prasta. Dauguma pirmo šių metų ketvirčio rodiklių įgijo minuso ženklą.

Ekonomikos sąstingio metais nedirbančių žmonių skaičius auga ne dienomis, o valandomis. Lietuvos darbo biržos duomenimis, užfiksuotas bedarbių skaičius liepą siekė beveik 10 proc. Šį mėnesį Darbo biržoje darbo ieškojo beveik 210 tūkst. gyventojų. Nuo liepos 1 dienos iki 31-os nedarbas šoktelėjo net 0,4 proc. DnB Nord vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis tvirtina, kad bedarbių skaičius iš tiesų yra didesnis. „Darbo birža pateikia ne nedarbo lygį, o registruotų bedarbių ir gyventojų santykį.

Nuo gegužės pradžios iki liepos pabaigos vpinfo.lt pastebėjo ir užregistravo 863 naujienas, susijusias su Vilniaus biržos įmonėmis. Bendra statistika rodo, kad blogų naujienų pasirodo daugiau nei gerų. vp.info.lt duomenimis, gerų naujienų gauta 17 proc. (145 vnt.), blogų – 29 proc. (252 vnt.), o neutralių – 54 proc. (466 vnt.). Palyginus su balandžio-birželio mėnesių naujienų statistika matosi, kad santykinis gerų naujienų skaičius išliko panašus (17 proc., 149 vnt.

Ekonomikos nuosmukis ir nekilnojamojo turto krizė sudavė stiprų smūgį Lietuvos verslui. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pradėta dvigubai daugiau bankroto procedūrų nei per tą patį laikotarpį pernai. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos preliminariais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje jau pradėti 936 įmonių bankrotai, tai yra 55 proc.

Bankų pusmečio veiklos rezultatų ataskaitos parodė, kad Lietuvos ekonominę padėtį jie vertina nepalankiai. Kone visi bankai praneša šį pusmetį padarę didžiulius atidėjinius dėl galimai blogų paskolų ir todėl patyrę nuostolių. Kita vertus, reaguodami į prastą ekonomikos ir verslo padėtį Lietuvoje, bankai sėkmingai sumažino savo išlaidas. Bankų analitikai teigia, kad dėl didelių bankų atidėjinių ir mažėjančio kreditavimo kaltas nemokių klientų skaičiaus augimas, sukeltas ekonomikos nuosmukio.

Nors trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų sako, kad per pastarąjį mėnesį jų šeimos pajamos nesumažėjo, tik mažiau nei pusė visų respondentų atidėjo pinigų santaupoms ar pasirengimui „juodai dienai“, tam skirdami vidutiniškai dešimtadalį uždirbtų lėšų. Artimiausioje ateityje dauguma gyventojų ketina taupyti mažindami išlaidas pramogoms, maistui, aprangai ir avalynei, rodo gyventojų finansinės elgsenos tyrimas – DnB NORD barometras.

Šeši bankai – AB Ūkio bankas, AB Šiaulių bankas, AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius, AB „DnB NORD“ bankas, AB „Parex“ bankas ir AB bankas „Snoras“ – gali teikti paskolas įmonėms su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantija. Paskolas su garantija gali gauti tiek labai mažos, mažos, vidutinės (MVĮ), tiek didelės, patiriančios laikinus finansinius sunkumus, įmonės.

SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 176,6 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius, atidėjinius paskoloms ir vienkartines nematerialiojo turto (prestižo) nurašymo išlaidas, tačiau dėl atidėjinių galimiems nuostoliams padengti ir nematerialiojo turto nurašymo išlaidų 2009 m. pirmąjį pusmetį SEB banko grupė  patyrė 224,9 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio. SEB bankas pirmą pusmetį patyrė 168,5 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio.

Norvegų bankas DnB NOR (ISIN NO0010031479) antrame ketvirtyje uždirbo 1,1 mlrd. Norvegijos kronų, arba 121 mln. eurų. Tai yra ketvirtis to, ką norvegai uždirbo prieš metus. Didelę dalį nuostolių norvegams pažėrė DnB Nord – bendrinė DnB Nor ir vokiečių banko NordLB kompanija, aktyviai veikianti Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Dėl paskolų nurašymo Baltijos šalyse DnB Nord patyrė prieš mokesčius 1,9 mlrd. kronų nuostolį.

Finansų ministerija, leisdama Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), per šių metų birželį pasiskolino 1 mlrd. 987,9 mln. litų. Užsienio finansų rinkose buvo sėkmingai išplatinta 1 mlrd. 726,4 mln. litų (500 mln. eurų) nominaliosios vertės euroobligacijų emisija. Per aukcionus buvo išplatinta litais nominuotų VVP, kurių bendra nominali vertė – 136 mln. litų (vidutinis svertinis pelningumas – 7,83 proc.

Liepos 9 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusiame susitikime su Lietuvos bankų asociacijos nariais pristatytos finansų inžinerijos priemonės, finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, bankų atstovai supažindinti su sąlygomis gauti tikslines paskolas, kurias teiks Žemės ūkio ministerijos kuriamas Paskolų fondas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 45,5 mln. Lt kreditų suteikė 93 garantijas už 27,6 mln. Lt, praneša Žemės ūkio ministerija. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai suteiktos 3 garantijos už kredito įstaigų išduotus 65,4 mln. Lt kreditų, skirtų 2008 m. grūdų derliui supirkti.

Kelis mėnesius iš eilės mažėjusios, palūkanų normos birželį pakeitė kryptį. Net 9 iš 12 Lietuvoje veikiančių bankų didino palūkanų normas už metinius terminuotus indėlius litais. Kai kurie net 1,5 procentinio punkto. Dvylikos mėnesių trukmės terminuotų indėlių analizę pateikia palūkanų palyginimo sistemos indeliai.lt atstovai. Birželio mėnesį net 9 iš 12 Lietuvoje veikiančių ir informaciją apie save indeliai.lt tinklapyje skelbiančių bankų didino metinių terminuotų indėlių litais palūkanas.

Nuolat girdime, jog bankai susiduria su kapitalo pakankamumo problemomis. Kas tai yra? Kodėl tai yra problema? Ką reiškia blogi bankų balansai? Kodėl nesibaigia nuostoliai? Kodėl jie bankrutuoja dabar? „Orios Securities ASA“  kapitalo rinkų strategijos vadovas Aurelijus Burda pasakoja, jog bankų ir kitų draudimo įmonių balansas kaip ir kitų įmonių sudarytas iš dviejų dalių: turto ir įsipareigojimų. Lietuvoje beveik visą bankų turtą sudaro paskolų portfelis.

Nuo šių metų birželio 25 d. draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ generaliniu direktoriumi tapo Sigitas Žutautas. Iki tol jis pareigas ėjo banko „DNB Nord“ valdyboje. „Tapdamas „PZU Lietuva“ generaliniu direktoriumi sieksiu stiprinti bendrovės pozicijas rinkoje, vadovavimą jai priimu kaip iššūkį, todėl išnaudosiu visas dabartinio laikmečio suteikiamas augimo galimybes.

Finansų ministerija, leisdama Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), per šių metų gegužę vidaus rinkoje pasiskolino 457,6 mln. litų. Per aukcionus buvo išplatinta litais išleistų VVP, kurių bendra nominali vertė – 200 mln. litų (vidutinis svertinis pelningumas – 8,19 proc.

Gegužės 19 dieną Elektrėnuose pradėti bendrovės Lietuvos elektrinės devintojo  bloko statybų darbai. Simboliškai darbų pradžios ceremonija užbaigta padedant kertinį akmenį su kapsule. Kombinuoto ciklo dujų turbininio bloko statybos Lietuvos elektrinėje pradėtos siekiant padidinti šios elektrinės pajėgumus. Efektyvus elektrinės darbas ypač svarbus uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) šių metų pabaigoje. Naujojo bloko galia bus 444 MW.

„Balsas.lt savaitėje“ skelbiama, jog šalies valdžiai padidinus mokesčius, akivaizdžiai matyti, kad norėdami išlikti verslininkai slepiasi šešėlyje ir grįžta prie vokelių politikos. Ekonomika ir aritmetika – ne tas pats Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį į valstybės biudžetą mokesčių surinkta 15 proc. mažiau nei planuota.

Teikiame paskolas nuo 1000 litų iki 100 000 eurų. Palūkanos nuo 20 procentų. Užstatas nebūtinas. Argi ne pasaka? – ši tema narpliojama šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“. Tokių ir panašių skelbimų internete sunkmečiu galima rasti begales. Bankams sugriežtinus paskolų ir kreditų teikimo tvarką, fiziniai asmenys ir privačios įmonės, užsiimančios paskolų davimu, sukruto. Finansinių sunkumų prispaustiems žmonėms tokie paskolų davėjai gali atrodyti kaip išsigelbėjimas.

Pirmieji šių metų statistiniai duomenys patvirtina prognozes, kad ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili: vidaus vartojimas slops, eksporto apimtys sumažės, o nedarbas išaugs iki rekordinio lygio, sako DnB NORD banko analitikai.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva balandžio 21 d. LR Prezidento Rūmų Baltojoje salėje bus apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Jaunuosius mokslų daktarus sveikins LR Prezidentas Valdas Adamkus, dviems laimėtojams bus įteikti rėmėjų įsteigti piniginiai prizai, teigiama LJMS pranešime.

Savavališkas euro įvedimas, kurį krizės kamuojamoms Rytų ir Centrinės Europos valstybėms neoficialiai siūlo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Lietuvai atsirūgtų ES paramos nutraukimu. Dėl euro sprendžia ne TVF Įtakingas verslo dienraštis „Financial Times“ paviešino konfidencialią TVF ataskaitą, kurioje siūloma Vidurio ir Rytų Europos šalims atsisakyti nacionalinių valiutų ir įsivesti eurą, nelaukiant, kada bus galima oficialiai prisijungti prie euro zonos.

Didžiausiame Baltijos šalių viešųjų ryšių agentūrų konkurse „Baltic PR Awards 2009“ pirmąją vietą vienoje iš reikšmingiausių kategorijų „Korporatyvinė ir verslo komunikacija“ užėmė lietuviško kapitalo Latvijos reklamos agentūra „Shark media“, pristačiusi projektą „JIKA Santechnikų diena 2008“. „Baltic PR Awards“ yra vienintelis viešųjų ryšių projektus vertinantis konkursas Baltijos šalyse, rengiamas nuo 2005 metų.

Kaip ir vasario mėnesį, kovą Lietuvoje veikiantys bankai nedidino metinių indėlių eurais palūkanų. Litais priešingai – keturi bankai metinių indėlių palūkanų normas padidino, o jei mažino, tai nežymiai. Tokius duomenis pateikia palūkanų palyginimo sistemos indeliai.lt atstovai. Kovo mėnesį palūkanas metiniams indėliams eurais mažino 5 iš 12 indeliai.lt sistemoje savo palūkanų normas skelbiantys bankai. Labiausiai palūkanų normą sumažino „Swedbank“ ir SEB bankas – po 0,7 proc. punkto.

Telšiuose aptiktas greičiausiai padirbtas 100 litų nominalo banknotas. Telšių apskrities VPK pranešė, kad pirmadienį banko "Dnb NORD" kasoje rastas įtartinas banknotas. Įtariama, kad jis padirbtas. Pastaruoju metu Lietuvoje aptinkama nemažai padirbtų 100 litų banknotų.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, kad ekonomikos nuosmukis žmones verčia elgtis skirtingai. Vieni laukia didesnio būsto kainų kritimo, kiti žūtbūt stengiasi gauti paskolą, „kol dar duoda“. Ar verta pirkti būstą dabar, kai nekilnojamojo turto kainos smarkiai nukrito, bet paskolų palūkanos išaugo? Ar paėmęs paskolą būstui žmogus netampa banko vergu? Klauskite savęs: ar galiu? Apie paskolą būstui įsigyti SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė patarė svarstyti...

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad šią savaitę buvo pristatytas mokslinis tyrimas „ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai efektyvumo įvertinimas“. „Norime išgirsti jūsų pastebėjimus tam, kad mūsų numatytos kaimo plėtros priemonės, pasirinktos kryptys būtų kuo efektyviau įgyvendinamos“, – į šio tyrimo vykdytojus – kompanijos „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ specialistus, kreipėsi žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Kokia iš tiesų šiuo metu yra Skandinavijos bankų padėtis ir kaip tai gali paveikti Lietuvos bankų sistemą, naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje buvo pasiteirauta Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo. - Maždaug prieš metus Švedijos bankai SEB ir „Swedbank“ sulaukė kritikos, kad Baltijos šalių rinkoje veikia pernelyg agresyviai. Kaip pastaraisiais metais Skandinavijos bankai veikia šiose mažose rinkose? - Ekonomikos ciklai daugiausia lemia kreditavimo aktyvumą.

Nors penkto pagal turtą Lietuvoje komercinio banko „Snoras“ vadovas Raimondas Baranauskas nesibodi viešai demonstruoti esąs pasakiškai turtingas ir neslėpti fakto, jog pernai gavo 1,679 mln. litų ikimokestinio atlyginimo (vidutiniškai po 140 tūkst. litų per mėnesį), tačiau jo vadovaujamą banką kaip ir daugelį kitų šiuo metu lydi prieštaringi pranešimai. Šiuo metu įsibėgėjus ekonominio sunkmečio traukiniui Lietuvoje vidutiniškai surašomi 480 turto areštų aktų per vieną darbo dieną.

Lietuvos bankams pasirašant sutartis su užsienio fondais dėl smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo, palūkanų palyginimo sistemos indeliai.lt atstovai sako, kad tokios programos padės šaliai po truputį išbristi iš krizės. „Lietuvai išgyvenant sunkmetį ir pačiai esant nepajėgiai ištempti verslo iš sunkios padėties, iniciatyvos imasi privatus kapitalas. Šiuo metu bankams yra ypač sunku pritraukti lėšų indėlių pavidalu – tai rodo ir jau kurį laiką kylančios indėlių palūkanos.

Buvusiam Valstybės turto fondo (VTF) vadovui Povilui Milašauskui prokurorai pareiškė įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi privatizuojant Alytaus alkoholinių gėrimų gamintoją „Alitą“. Vilniaus apygardos prokuratūra neatmeta, kad gali būti konfiskuotas P.Milašausko turtas. „Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, yra laikinai apribotos nuosavybės teisės į P. Milašausko turtą“, - rašoma prokuratūros pranešime spaudai.

Septyni iš dvylikos Lietuvoje veikiančių bankų vasario mėnesį mažino indėlių eurais palūkanų normas. Indėlių litais palūkanų normos buvo nekeičiamos arba didinamos. Tokias tendencijas užfiksavo palūkanų palyginimo sistemos indeliai.lt atstovai.

Suprantama, jog buvo būtina rengtis neišvengiamam ekonomikos nuosmukiui, biudžeto problemoms išspręsti. Bet ne tokiomis drastiškomis priemonėmis, kurios numatytos valdančiosios koalicijos krizės įveikimo plane, ypač mokesčių srityje. Padidintas pridėtinės vertės mokestis, pelno mokestis ir akcizai, įvestas privalomas sveikatos draudimas.

Tris, penkis ar net dešimt kartų. Tiek mažiau paskolų gyventojams šiais metais, palyginti su 2008-ųjų pradžia, suteikė mūsų šalyje veikiantys komerciniai bankai, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos Rytas“. Pavyzdžiui, „Swedbank“ pernai sausį gyventojams suteikė 108,6 mln. litų būsto paskolų. Šįmet sausį – 11 kartų mažiau. SEB bankas šiemet suteikė 10 kartų mažesnę būsto paskolų sumą, „DnB Nord“ – penkis kartus mažiau.

„Balsas.lt savaitės“ redakciją pasiekė nauji faktai apie aferomis išgarsėjusio 26 metų kauniečio Algirdo Rutkausko „žygdarbius“. Milijonus pasiskolinusius ir gudriai suregztomis aferų schemomis pasižymėjusius skolininkus ne kartą medžioję ir stebėję antstoliai bei kreditoriai teigia, kad A. Rutkauskas pateks į Lietuvos istoriją kaip vienas greičiausiai ir įžūliausiai veikiančių machinatorių.  „Balsas.

Vykdydama valstybės biudžete numatytą deficito finansavimo planą, šiandien Finansų ministerija išplatino 16,5 mln. eurų nominalios vertės 12 mėnesių trukmės obligacijų emisiją, rašoma ministerijos pranešime. Ją išpirko DnB NORD bankas, emisijos sąlygose numatyta galimybė šias obligacijas platinti antrinėje rinkoje. Minėti vertybiniai popieriai bus įtraukti į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą viešai prekybai.

Eilės išsinuomoti socialinį būstą Lietuvoje ilgėja, tuo tarpu tokių būstų pasiūla gerokai atsilieka nuo paklausos. Statistikos departamentas pranešė, kad išsinuomoti socialinį būstą Lietuvoje pernai pageidavo apie 23,76 tūkst. šeimų, o iš savivaldybių jį pavyko išsinuomoti 821 šeimai - atitinkamai 17 proc. daugiau bei 11 proc. mažiau nei 2007 metais. Daugiausia gyvenamųjų patalpų savivaldybės išnuomojo jaunoms šeimoms (26 proc.) bei šeimoms iš bendrojo (24 proc.) ir neįgalių asmenų (21 proc.

Šalies gyventojai nori aiškiai suprasti finansinių paslaugų ypatybes, o priimti galutinį sprendimą jie yra pasirengę tik gerai pasvėrę paslaugos privalumus bei trūkumus. Šiandien iš bankų žmonės labiausiai pageidauja aiškiai suprantamų finansinių paslaugų, nes tik ketvirtadalis jų sako esą pajėgūs savarankiškai įsigilinti į jų esmę ir priimti tinkamą sprendimą. Tai rodo banko „DnB NORD“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Vakar Lietuvos banko valdyba nusprendė sumažinti mokėjimo nurodymų įvykdymo įkainius ir pareiškė, jog tai turėtų būti paskata mažinti įkainius ir komerciniams bankams. Tačiau pastarųjų atstovai konkrečių pažadų dalinti neskuba. Lietuvos bankas vakar išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad nuo šių metų balandžio 1-osios skubaus mokėjimo nurodymo įvykdymo įkainis bus sumažintas nuo 31 iki 23 centų, o neskubaus - nuo 28 iki 21 cento.

Trečio pagal turtą Lietuvos komercinio banko „DnB Nord“ bankomate Garliavoje aptikta nelegali duomenų nuskaitymo įranga. Sukčiams nusiėmus svetimus pinigus Bulgarijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje, bankui padaryta apie 27 tūkst. litų žalos. „DnB Nord“ pranešė, kad yra apsidraudęs nuo tokios rizikos. Banko duomenimis, sukčiai pasisavino 15-os „DnB Nord“ mokėjimo kortelių, kuriomis Garliavos bankomate pasinaudota sausio 24 dieną, duomenis.

Trečiadienį didžiausias „DnB NORD“ banko akcininkas „Bank DnB NORD A/S“ (Danija) pradeda įgyvendinti savanorišką nekonkurencinį oficialų pasiūlymą įsigyti visas likusias „DnB NORD“ 324 998 vardines akcijas.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, jog Švedijos „Swedbank“, valdančio vieną didžiausių komercinių bankų Lietuvoje, per praėjusius metus akcijų kursai pasiekė neįtikėtinas žemumas.  „Euroland“ paskelbtais duomenimis, vien per metus banko akcijų visuminė vertė smuko nuo 10,1 iki 1,67 mlrd. eurų. Tai yra 82 procentais.

Pirmąjį šių metų mėnesį vartojimo kainos ūgtelėjo visu procentiniu punktu iki 9.6 proc. Tam daugiausią įtakos turėjo dėl didesnio nuo 2009 m. sausio 1 d. akcizo tarifo penktadaliu išaugusios transporto grupės kainos, apie 13 proc. šoktelėjusios būsto, vandens, elektros ir kito kuro kainos, ženklios įtakos turėjo ir PVM tarifo padidinimas atskiriems maisto produktams, farmacijos gaminiams. Tačiau vargu, ar aukštesni infliacijos tempai galėtų išsilaikyti ilgesnė laikotarpį.