depresija

Tikras stebuklas: nuo depresijos siūlo pagyti vos per 90 minučių – užteks vieno hipnozės seanso. Nors gydytojų rankose šis metodas tikrai naudojamas įvairiems sutrikimams gydyti, vis tik žadančiais tokius stebuklus, kaip pagijimą nuo depresijos per tokį trumpą laiką, asmenimis jie siūlo aklai nepasitikėti. Vilnietė Ieva (tikrasis vardas redakcijai žinomas) į portalą tv3.lt kreipėsi nustebinta gyduoliais save pristatančių influencerių įžūlumu.

Pasibaigus didžiosioms metų šventėms, sausio mėnesį, dažnai yra susiduriama su sunkumais, kai reikia sugrįžti į įprastą rutiną, darbą ar studijas. Žmonės pradeda jausti emocinį diskomfortą, padidėjusį stresą ir įtampą.

Statistika atskleidžia – pervargimas ir išsekimas tampa rimta šių laikų liga. Jei į tai numojama ranka, pervargimas gali išaugti į depresiją, nerimo sutrikimus ar net iššaukti lėtinių ligų atsiradimą. Ar įmanoma sau padėti natūraliais būdais ir kada jau vertėtų kreiptis pas specialistus? Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie organizmo išsekimą bei taisykles, kurių turėtų laikytis žmogus, kad jo nekamuotų pervargimas.

Psichotropinės medžiagos daugeliui tikrai nėra depresijos gydymo sinonimas. O štai britų mokslininkai nusprendė tai pakeisti – esą vadinamuose magiškuose grybuose yra medžiaga, kuri gali padėti įveikti gydymui nepasiduodančią depresiją. Šie atliko tyrimą, kuriame dalyvavo per 200 sunkia depresija sergančių žmonių. Tai, kad 7-ame dešimtmetyje surengtame hipių muzikos festivalyje žmonės galimai vartojo psichotropines medžiagas, turbūt nieko nestebina.

Vis labiau vėstant orams, rečiau džiuginant saulės spinduliams ir trumpėjant dienoms, prasideda ne tik peršalimo ligų sezonas: daugelis iš mūsų pajaučia ir psichologinės savijautos sušlubavimą. Atrodo, kad rytais nebenorime keltis, dažnai norisi miego, greičiau pavargstame, jaučiamės liūdni, prislėgti, mažiau energingi. Kai kurie tai vadina „rudeniniu liūdesiu“ ir tikisi, kad jis pasibaigs kartu su šaltomis dienomis.

Lietuvos gydytojai sako, kad pastaruoju metu išgyvename tikrą psichologinių problemų epidemiją, kuri daro įtaką ne tik žmonių emocinei, bet ir fizinei sveikatai. Kaip žmonėms susidoroti su tokiu iššūkiu, kokių veiksmų imtis pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius ir Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Virmantas Rinkevičius.

Saulės vitaminu vadinamas vitaminas D yra įvardijamas kaip vienas svarbiausių vitaminų, kuriuos būtina vartoti. Tačiau kokie ženklai išduoda, kad jums trūksta vitamino D? „The Sun“ pakalbino ekspertus, kad išsiaiškintų, kas išduoda šio gyvybiškai svarbaus vitamino trūkumą. 1. Neaiškios kilmės skausmas Jei jaučiate nugaros ar kaulų skausmą, didelė tikimybė, kad jūsų organizme yra per mažai vitamino D. Šis vitaminas padeda organizmui įsisavinti kalcį, kuris būtinas kaulų ir dantų sveikatai.

Naujienų portalas tv3.lt ir tevudarzelis.lt pristato tinklalaidę „Tėvai paprastai“. Antrajame epizode tinklalaidės vedėjas, tinklaraštininkas ir trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas kartu su psichologe Kristina Široniene ir laidų vedėja Gerda Žemaite gvildena labai sunkią ir sudėtingą temą apie pogimdyvinę depresiją. Visas naujausias tinklalaidės epizodas – vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.

Klaipėdietė Monika kasdien pro duris žengia su šypsena ir meile pasauliui. Tačiau ilgus metus už jos šypsenos slėpėsi skausmas, depresijos diagnozė, kuomet kiekviena diena buvo juoda ir niūri, vėliau prisidėjo ir valgymo sutrikimai, savęs alinimas ir noras pritapti.

Lietuva jau kurį laiką liūdnai pirmauja pagal savižudybių skaičius. Specialistai konstatuoja, kad tiek kalbėti apie psichikos sveikatą vis dar lieka tabu, tiek ir pagalbos sistema šalyje gerokai šlubuoja. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas neslėpė, kad šiandien psichikos sveikatai vis dar yra skiriamas per mažas dėmesys.

Atsiradęs nuovargis, jėgų ir energijos stoka, didesnis mieguistumas ryte, nuotaikų svyravimai, nestabilus kraujospūdis, stipriau slenkantys plaukai, išsausėjusi oda ir pasikartojančios virusinės infekcijos – dažniausi nusiskundimai, kuriuos atėjus pavasariui įvardija pacientai.

Nuolatinė baimė, keisti pojūčiai ir mintis, kad mirsi – taip atrodydavo šiaulietės Ievos Degimaitės gyvenimas po lemtingojo epilepsijos priepuolio. Nuo tada, nors epilepsijos forma išliko labai silpna, merginą ėmė kankinti nerimas ir panikos priepuoliai, o blogiausiu metu 5 minutes pabūti namuose vienai buvo kone neįmanoma.

Prieš kelis metus Daivos ir Valdo šeimą ištiko skaudi nelaimė – netikėtai žuvo jų dar nepilnametė dukra. Po tokios netekties Valdas palūžo ir pradėjo savo skausmą skandinti alkoholio liūne. To neapsikentusi vyro žmona kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“, kurios metu pasakojo, kad 16 metų mergina žuvo. „Policija sakė, kad tai nelaimingas atsitikimas“, – teigė Daiva. Vyrui labai sunku susitaikyti su skausmu, kad dukra nebegrįš namo, todėl jis bando pabėgti nuo realybės.

Po kelerius metus pasaulį kausčiusio koronaviruso prisidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje nusidriekė eilės prie psichologų ir psichiatrų kabinetų. Žmonės skundžiasi nerimu, daugėja depresijos atvejų, dažniau kankina panikos atakos. Specialistai ragina nepasiduoti emocijoms ir ieškoti veiklų, kurios padėtų bent trumpam atitrukti nuo blogų minčių. Vilnietis Tomas spalvindamas paukštį prisipažįsta – prisėsti ir imtis pieštukų pastarosiomis dienomis norisi vis daugiau.

Pandemija visame pasaulyje stipriai išaugino psichikos sutrikimus patiriančių žmonių skaičių. Jaunai architektei, kuri norėjo būti pristatyta Ievos vardu, ji taip pat tapo lūžio tašku, kai gražiausius gyvenimo metus, kupinus aktyvaus laisvalaikio, draugų ir kelionių staiga pakeitė monotoniška kasdienybė, atnešusi didžiulį išbandymą ir psichikos sveikatai. Ieva džiaugiasi, kad savo istoriją šiandien gali pasakoti be ašarų, nors dar visai neseniai tai būtų sunkiai įsivaizduojama.

Vasario 28 d. minint Tarptautinę retų ligų dieną LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė papasakojo apie depersonalizacijos sutrikimą, kuris, jos teigimu, šiuolaikinėje visuomenėje nėra toks ir retas. Pradėkime nuo pacientų žodžių.

Įsibėgėjus žiemos sezonui, dalį žmonių apniunka liūdesys ir nerimas. Priežasčių tam yra daug – gauname mažai saulės šviesos, šventės ir atostogos jau praeityje, daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose ir rečiau užsiimame aktyvia fizine veikla, tad ne veltui trečiasis sausio pirmadienis yra vadinamas liūdniausia metuose diena (angl.

Praėjus didžiausioms metų šventėms, kurių metu daugelį užvaldo pakili nuotaika, jaukus šurmulys ir laukimo jausmas, ne vienas iš mūsų susimąsto – o kas gi toliau? Dažnas metų pradžioje netikėtai susiduria su rimtais psichologiniais iššūkiais, kurie pasireiškia vidine tuštuma, liūdesiu, vienišumo jausmu ar mintimis, kad ne viskas gyvenime klostosi taip, kaip tikėtasi.

Panikos priepuolis yra nepaprastai nemalonus ir bauginantis dalykas. Kai jis ištinka, galite jaustis taip, lyg jus būtų ištikęs širdies smūgis, arba galite būti įsitikinę, kad mirsite.  Panikos priepuoliai gali būti dar blogesnė patirtis, kai aplinkiniai nežino, kaip į tai reaguoti. Jei jie pradeda panikuoti, tai gali tik sustiprinti jūsų paniką. Tačiau jei žmonės žino, ką daryti, tai tikrai gali padėti palengvinti jūsų simptomus.

„Aš atsikeldavau ir žinodavau, kad mano užduotis yra tiesiog išbūti šią dieną“, – prisimena Laura Tulaitė, prieš trejus metus patyrusi psichozės epizodą bei depresiją. Prieš kelias savaites antrą kartą iš psichiatrinės ligoninės išėjusi moteris sako, kad trūksta žmonių, kurie dalintųsi savo istorijomis su kitais. Su Laura susitikome gausiai žmonių pripildytoje Vilniaus kavinėje, kur žmonių pašnekesiai mūsų pokalbį ištirpdė šurmulyje.

Apie psichinę sveikatą šiais laikais žmonės išmano daug daugiau, nei prieš maždaug dešimtį metų – dabar jau visi žino, kad depresija tikrai nėra „tik kažkoks liūdesys“. „Mental Health First Aid England“ duomenimis, kiekvienais metais su psichinės sveikatos problemomis susiduria kas ketvirtas žmogus. Ši institucija teigia: „Psichinės ligos yra antras pagal dažnumą susirgimas Anglijoje.

Pastarąją savaitę pasirodo naujienos apie visuomenėje gerbiamų žinomų profesijų atstovus, kurie nusižudė. Psichiatras Martynas Marcinkevičius sako, kad šie atvejai neparodo tikrosios situacijos, tačiau ateityje savižudybių skaičių kreivė šaus į viršų. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, kad šiuo metu savižudybių skaičiai drastiškai nepadidėjo, o statistiškai per dieną Lietuvoje nusižudo maždaug 2 žmonės.

Nuskambėjus žiniai apie žinomos vizažo meistrės mirtį ir pralaimėtą kovą su sunkia psichikos liga, ekspertai skambina pavojaus varpais – visame pasaulyje vienas iš siautėjančios pandemijos padarinių yra suprastėjusi psichikos sveikata, o matomos tendencijos kelia nerimą.

Daugelis žmonių, atėjus rudeniui, mėgsta sakyti, kad užklupo rudeninė depresija. Tačiau ar galime taip laisvai vartoti sunkios ligos pavadinimą? Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras dr. Edgaras Dlugauskas sako, kad ruduo – nėra depresija.

Nuotaka siaubūnė atskleidė, kaip ji planuoja paprašyti savo geriausios draugės per vestuves užsidėti peruką po to, kai draugė nugrimzdo į sunkią depresiją ir nusikirpo plaukus.

Gyventi yra brangu, todėl daugeliui mūsų darbas yra būtinas išgyvenimui. Kadangi daugelis dirba nuo devynių iki penkių, darbovietė dažnam tampa antraisiais namais. Taigi savaime suprantama, kad darbo aplinka gali turėti nemažą poveikį darbuotojų fizinei ir psichinei savijautai. Darbas šalia bendraminčių gali motyvuoti ir įkvėpti, o štai įstrigus su visiškais peštukais, dažnai yra pastebimas priešingas rezultatas.

Depresija yra labai rimta liga. Bet gali būti, kad ją galima gydyti juoko dujomis, net jei tai atrodo kaip idėja iš vaikiškos užrašų knygutės. Diazoto monoksidas (N₂O), dar vadinamas juoko dujomis, naudojamas medicinoje. Pavyzdžiui, juo malšinamas skausmas prieš gimdymą ar po traumų. Tačiau mokslininkai dabar mano, kad azoto oksidas galėtų būti naudojamas ir depresijos gydyme. Sunkūs depresijos atvejai kartais sunkiai pasiduoda medikamentiniam gydymui.

Profesoriaus Aleksandro B. Niculescu vadovaujama mokslininkų grupė iš Indianos universiteto medicinos mokyklos sukūrė RNR biomarkerio (biologinio žymeklio) kraujo tyrimą, kuris gali nustatyti paciento depresijos sunkumą, taip pat informuoti apie riziką, kad pacientas gali susirgti sunkia depresija ar bipoliniu sutrikimu ateityje.

Daugelio gerbėjų mylima Lietuvos estrados pažiba Giulija Baužienė spinduliuoja energija ir jaunatviškumu. Ir nors atrodytų, kad iš atlikėjos veido niekada nedingsta šypsena, dar prieš keletą metų ji sako išgyvenusi vieną sunkiausių gyvenimo etapų – dėl tuo metu moterį užklupusių problemų jai teko kovoti su depresija. Tačiau atsigauti po sunkių išgyvenimų ir atsistoti ant kojų jai padėjo muzika, be kurios žavioji atlikėja neįsivaizduoja savo gyvenimo.

Nauji tyrimai pateikia papildomų įrodymų, kad astrocitai, specializuotas žvaigždės formos smegenų ląstelių potipis, gali vaidinti svarbų vaidmenį sergant depresija. Kanados Makgilio universiteto mokslininkai padarė skrodimą 20-čiai vyrų, kurių pusė sirgo depresija ir nusižudė, o kita pusė mirė staiga ir dėl kitų priežasčių.

Nerimas – tai ne visai baimė. Tai greičiau laukimas, kad nutiks kažkas negera ar baisaus. Šio jausmo priežastis paprastai būna neaiški, neadekvati ar nelogiška, bet kartais jis kyla tiesiog dėl to, kad klaidingai interpretuojame situaciją. Vis dėlto nutinka ir taip, kad kai kurie žmonės net neįsivaizduoja turintys tokią problemą, ir ji nepastebimai tampa lėtine, kirsdama per sveikatą, savivertę, naikindama mus iš vidaus.

Depresija pakeičia beveik visą žmogaus kasdienybę: nuo judėjimo ir miego, iki bendravimo su jį supančiais žmonėmis. Tam tikri depresijos ženklai gali būti pastebimi ir žmogaus kalboje bei rašyboje. Kartais ši „depresijos kalba“ gali turėti smarkų poveikį kitiems. Pagalvokite apie milžinišką Sylvios Plath ir Kurto Cobaino poezijos bei dainų įtaką. Abu šie menininkai, kovojo su depresija.

Kur nors sutikęs Neringą Butkutę, nė nepagalvotum, kad ši jauna mergina visai neseniai kovojo su depresija ir vis dar bando susidraugauti su bipolinio sutrikimo diagnoze. Įvairios ją gyvenime užplūdusios problemos kankino ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai – mergina numetė daug svorio, ištisas paras negalėdavo užmigti, o jos kūną buvo nusėjusi pūslelinė.

Kur nors sutikęs Gabrielę Raudytę, nė nepagalvotum, kad ši jauna mergina visai neseniai kovojo su depresija. Ji plačiai šypsosi, visur stengiasi įžvelgti teigiamą pusę, neįsivaizduoja gyvenimo be šokio ir apie savo patirtį kalba garsiai, nes neabejoja, kad tai daryti labai svarbu. 23-ejų metų Gabrielė dabar gyvena Vilniuje, turi savo šokių mokyklą ir jau net su pačiais mažiausiais mokiniais kalba apie emocinio intelekto svarbą.

Tikriausiai ne kartą girdėjote pasakymą, kad „grožis reikalauja aukų“. Jaunos merginos žurnalų viršeliuose ir socialiniuose tinkluose mato iki tobulumo nugludintus modelius, o vėliau žiūrėdamos į veidrodį galvoja, ką reikia padaryti, kad ir pačios taip atrodytų. Į panašias pinkles buvo pakliuvusi ir Justina. Daug metų ji kovojo su valgymo sutrikimais – anoreksija, o vėliau bulimija. Tačiau šiandien ji sako gana – atėjo laikas su dietomis išsiskirti.

Jei lietuviai anksčiau į psichologą ar psichiatrą kreipdavosi rečiau ir nedrąsiai, šį rudenį poliklinikų psichikos sveikatos specialistų duris varsto dvigubai daugiau žmonių nei pernai. Privačiai dirbantys psichologai sako, kad jų užimtumas dabar yra toks didelis, kad nebegali priimti visų norinčių. Dėl ko nerimauja tautiečiai? Ir ar nepritrūks jiems galinčių padėti medikų? Vilnietė Aistė jau trejus metus lankosi pas psichologą.

Japonų prevencinės medicinos ekspertė, „Beža Familia“ grožio namų prezidentė Erika Stankevičiūtė apie rytinius ritualus, liūdesio žavesį ir pažadus kitiems metams su šypsena ir juoku.  Kaip geriausiai pradėti rytą?  Mano rytas prasideda iš vakaro. Japonų kultūra mane įkvepia planuoti, rūpintis savimi. Vakare aš vengiu užsibūti prie televizoriaus, dažniausiai skiriu laiko pokalbiams su draugėmis, nes tai puikus būdas išsikalbėti, pasidalinti.

Trumpėjančios dienos ir subjuręs oras daugeliui atneša vis slogesnę nuotaiką bei tingulį. Kaip su liūdesiu kovoti ir kodėl jis atsiranda portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Bedarbis dviejų vaikų tėtis, pandemijos metu gyvenęs vienumoje, Twitter'yje prisipažino: „Man nėra viskas tvarkoje“. Tokia vyro žinutė sulaukė dauguybės palaikymo. Jungtinės Karalystės gyventojas Edmundas O‘Leary (51) jau daugiau nei dešimtmetį serga depresija. Vyras pripažino, kad atsiradus koronavirusui jo psichologinė sveikata pablogėjo ir kad jis „pasiekė dugną“. Savo prasta savijauta ir nerimu jis nuoširdžiai pasidalino Twitter'yje.

Įtariate, kad galbūt sergate depresija? Štai keletas depresijos požymių ir simptomų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį – ir kaip prireikus gauti pagalbos. Kartkartėmis gyvenime jaustis nusiminus yra visiškai normalu, bet kai apima tokios emocijos kaip neviltis ir desperacija, ir jų niekaip nepavyksta atsikratyti, tuomet gali būti, kad sergate depresija.

Mes jau žinojome, kad citrinos yra naudingos ne tik maistui ar gėrimams pagerinti. Tačiau tikriausiai nežinojote, kad perpjautą citriną verta laikyti ant spintelės šalia savo lovos. Rytais išgėrus stiklinę drungno vandens su citrinų sultimis, taip pat galite pradėti virškinimą ir tai gali pagerinti odos kokybę iš vidaus.

Didžiausias tėvų noras – kad jų vaikas būtų laimingas. Tačiau, specialistų teigimu, dažnai pamiršta pasirūpinti ne tik fizine, bet ir emocine vaiko sveikata. Ieškodami vaiko sveikatos sutrikimų priežasties, jie varsto gydytojų kabineto duris, negalvodami, kad problema gali slypėti vaiko psichikoje.

Ruduo ne vienam asocijuojasi su slogesne nuotaika, jėgų trūkumu ir, atrodytų, nei iš šio, nei iš to užklumpančiu liūdesiu. Kai kuriuos net aplanko mintis, kad galbūt jie susirgo depresija, tačiau ar tikrai ji prasideda būtent taip? Vilniaus universiteto Santaros klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras dr. Edgaras Dlugauskas sako, kad ruduo yra viso labo natūralus gamtos reiškinys, kurį žmonės gana dažnai sieja su depresija.

Depresijos gydymo centro įkūrėja ir psichologė Aušra Mockuvienė dalinasi įžvalgomis apie savipagalbos svarbą depresijos gydymo kontekste, apie savipagalbą kaip savęs įgalinimą, pasirūpinimą savimi ir pasirinkimą gyventi sveikiau. Depresija susirgusiam žmogui Lietuvoje dažniausiai pasiūlomi vaistai, o kitos pagalbos galimybės lieka nuošalyje – pastebi „Depresijos gydymo centro“ įkūrėja psichologė Aušra Mockuvienė.

Vilnietei Onutei (vardas pakeistas) depresija diagnozuota, kai ji buvo 23-ejų. Vis dėlto moteris mano, kad liga prasidėjo gerokai anksčiau, visos jos problemos atsineštos iš vaikystės ir nedarnios tėvų šeimos.  Pasak Onutės, depresija – tarsi amerikietiškieji kalneliai, būna ir sunkesnių, ir lengvesnių laikotarpių: „Depresija – tai liūdesys, kurio niekaip negali atsikratyti. Viską darai mechaniškai, dingsta natūralumas, spontaniškumas.

Mėnesius besitęsęs karantinas paveikė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir mūsų psichinę sveikatą. Tyrimai fiksavo panikos ir nevilties bangas, pakilusius pykčio ir streso lygius. Kaip susitvarkyti su besitęsiančiu stresu, o gal net ir pirmaisiais depresijos požymiais, klausiame psichoterapeutės Genovaitės Petronienės.

Vilnietės Agnės (vardas pakeistas) gyvenimas primena amerikietiškuosius kalnelius – pakilimus, susikurtą ekonominę gerovę keitė nuosmukiai ir nepriteklius. Kaskart Agnė vėl ir vėl stengėsi kabintis į gyvenimą, stotis ant kojų ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo vaikų.  Gyvenimas moters nelepino nuo vaikystės – abu jos tėvai sirgo psichikos liga, vilnietei teko patirti tėvo smurtą.