depresija

Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt Tikra tiesa, kad lietuviai linkę į pesimizmą ir susvetimėjimą, įsitikinęs psichologas Justinas Burokas. Jo nuomone, turime imtis kryptingų žingsnių, kad tai galėtume pakeisti. „Manau, kad kiekvienas galėtų nešti savo asmeninę atsakomybę, galvodamas apie tai, kaip gali būti labiau žmogumi kitam žmogui“, – interviu LRT Radijo laidai „Čia ir dabar“ sako J. Burokas.

Lietuvoje, pagal oficialią statistiką, žmonių, kurie gydosi nuo depresijos, yra apie 25–30 tūkst. Tačiau depresija sergančiųjų mūsų šalyje iš tiesų gali būti kelis kartus daugiau. Dalis sergančiųjų į gydytojus nesikreipia, o kiti gydosi privačiose įstaigose, tad į oficialią statistiką nepatenka.

Tyrimo, kurį atliko Niujorko mokslininkai, rezultatai skelbia, kad kompiuteriniai žaidimai padeda pagyvenusiems žmonėms įveikti sunkios formos depresiją. Tyrime dalyvavo 272 žmonės (50-88 m.), kuriems depresijos gydymas vaistai buvo neveiksmingas. Pacientai žaidė du kompiuterinius žaidimus. Vienas jų buvo skirtas dėmesio koncentracijai ir tikslumui, kitas – reagavimo greičiui. Kuo tiriamasis geriau žaidė, tuo sudėtingesnis tapo žaidimas. Po 4 dienų (kasdien žaista po 4,5 val.

Žinių radijas Po kiekvienų ilgesnių švenčių pas psichologus, psichiatrus, kreipiasi daugiau klientų, prašydami pagalbos, „Žinių radijui“ sakė psichologas Albinas Bagdonas. Visgi jis pažymi, kad pavadinti depresija žmonių savijautą po švenčių būtų per stipru: „Tam tikri simptomai yra, bet žodis „depresija“ daugiau reiškia ligą, sutrikimą, tai man tas žodis per stiprus.

 „Gyvenimas nesibaigia skyrybomis – vaikams reikia abiejų tėvų“ – skaitytojų istorijos Daiva, Vilnius Mano devynmečiui sūnui depresija. Su vyru išsiskyrėme prieš pusmetį, nuo to laiko vaikas neatsitraukia nuo kompiuterio, pradėjome smarkiai dėl to pyktis. Jis nenori užsiimti jokia kita veikla, vos grįžęs iš mokyklos sėda prie kompiuterio ir žaidžia žaidimus. Jis jaučia nuoskaudą ir pyktį, kad tėvas paliko šeimą, jam labai trūksta tėviško palaikymo.

Hiphopo muzika gali padėti įveikti depresiją bei kitas psichikos ligas. Prie tokios išvados priėjo Kembridžo universiteto mokslininkai. Mokslininkai mano, kad gydomasis efektas pasireiškia dėl to, kad šio stiliaus muzikoje dažnai dainuojama apie kliūčių įveikimą. „Šis muzikos stiliuje dažnai paliečiamos socialinės problemos. Dainose ne tik įvardijamos problemos, bet ir ieškoma jų sprendimų būdų“, - teigia Kembridžo universiteto daktaras Akimas Sule.

Rudenį skundžiamės, kad vis dažniau apima liūdesys, subjūra nuotaika. Tokiai būsenai įveikti tikrai nebūtini vaistai - yra daug maisto produktų, kurie gali mūsų organizmą aprūpinti „džiaugsmo vitaminais“. Riebi žuvis Tyrimai parodė, kad šalyse, kuriose žmonės dažnai valgo žuvies, depresijos ir savižudybių atvejų pasitaiko rečiau, nei šalyse, kurių gyventojai “mėsėdžiai”. To priežastis - omega 3 riebalų rūgštys, kurios naudingos ne tik širdžiai bei kraujagyslėms, bet ir smegenims.

 Net 30 proc. į depresiją linkusių žmonių susiduria su padidėjusio svorio problema – tokia statistika apie neigiamų emocijų malšinimą maistu dalinasi psichologai. Sveika mityba besidominti psichologė Asta Petrulienė teigia, kad didžiausia su neigiamomis emocijomis susidūrusio žmogaus problema – bandymas nuotaiką pakelti dideliu nesveiko maisto kiekiu. Maistas neturėtų padėti kovoti su liūdesiu ar kitomis emocijomis.

Prieš pusantro šimto metų gydytojai pastebėjo tamsių dienų įtaką žmogui. Bet į rudens – žiemos sezono lemiamus psichologinius ir fizinius žmogaus organizmo pakitimus mediciniškai imta žiūrėti tik dvidešimto amžiaus pabaigoje. Žmogaus evoliucijos aidas? Vadinamąją „rudeninę depresiją“ galima priskirti sezoniniams afektiniams sutrikimams (SAS). Žmones, jaučiančius gilų liūdesį žiemą, depresija apninka kiekvieną rudenį. Paprastai jie negali normaliai gyventi iki pat pavasario.

Tarptautinė mokslininkų grupė nustatė, kad omega-3 polinesočiosios riebiosios rūgštys mažina žmogaus organizmo uždegimų sukeliamos depresijos tikimybę. Kontroliuojamam klinikiniam tyrimui buvo parinkti 152 hepatitu C sergantys pacientai. Yra žinoma, kad smarkiu uždegimu sergantys ir gydymui imunines reakcijas reguliuojančius baltymus citokinus vartojantys ligoniai yra linkę susirgti depresija. Pavyzdžiui, pusę metų taikant gydymą interferonu alfa, maždaug 30 proc.

Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį minėta Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Medikų teigimu, psichikos susirgimų daugėja. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, psichikos sutrikimai sudaro daugiau nei dešimtadalį visų ligų, be to, prognozuojama, kad skaičius tik augs.

Nori, kad Tavo sūnus būtų laimingas? Tuomet daugiau šypsokis. Štai Tau dar viena priežastis liautis vaikščiojus paniurusiam: surūgėlių tėvų vaikai neretai ir patys pradeda rodyti visus depresijos ženklus. Jie prasčiau miega, niekuo nesidžiaugia ir mažiau bendrauja su draugais. Ar to linki savo atžalai? Patikslinsime: vidutiniškai depresijos požymiai pastebimi 7 proc.

JAV mokslininkai teigia nustatę, kad depresija sergančiai nėščiajai rizika pagimdyti autistą vaiką yra padidėjusi. Atlikdami tyrimą mokslininkai išnagrinėjo tūkstančio autizmo sindromą turinčių vaikų duomenis. Paaiškėjo, kad dažniau jis kamavo tuos vaikus, kurių motinos nėštumo metu išgyveno depresines nuotaikas. Taip pat išaiškėjo, kad negatyvūs išgyvenimai didina stiprios toksikozės, priešlaikio gimdymo ir net kūdikio apsigimimų riziką.

Depresija plinta kaip virusas. Antidepresantai, maitinantys daugybę farmacijos kompanijų, nepajėgūs numalšinti kiekvieno atskiro žmogaus sielos alkio, užgydyti jo žaizdų, numaldyti nebylaus jo šauksmo. Mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad depresija yra antra nedarbingumo priežastis pasaulyje.

Pažiūrėjus iš šono, Emmos Mullings iš Sidnėjaus gyvenimas atrodė tikrai pavydėtinas – jai 29 metai, ji turi gerą vyrą, du žavingus vaikus, o karjera žiniasklaidoje klostosi puikiai. Tačiau jauna moteris kiekvieną dieną kovojo su noru nusižudyti, rašo dailymail.co.uk. Moteris teigia supratusi, kad kažkas negerai tuomet, kai išgirdusi apie pažįstamo asmens savižudybę ji pirmiausiai pagalvojo, kaip “jie tai padaro” ir ėmė ta informacija domėtis internete.

Mitas ar tikra tiesa, kad žmogus, kuris tikrai galvoja apie savižudybę, šią mintį brandina tyliai ir tai įvykdo, o tas, kas apie tai prakalbo, tai tik nori daugiau dėmesio? Jaunimo „prikolas“ Kasdienybėje netrūksta situacijų, kurios net ir subrendusiam, daug šilto ir šalto mačiusiam žmogui atrodo kaip naujos ir netikėtai išmuša iš įprastų vėžių.

Niūrėjant orams vis daugiau žmonių apima melancholija ir liūdesys. Tariant trumpiau – rudeninė depresija. Kaip apėmusią apatiją šalin veja žinomi Lietuvos vyrai? Tenka pripažinti, kad jų pozityvumas nustebino ir apklausos rengėjus. Klausimas: Kaip kovojate su rudenine depresija? Linas Adomaitis Nekovoju. Nėra su kuo kovoti. Deivydas Zvonkus Nesu dėkingas pašnekovas tokia tema - depresijos nekankina. Marijonas Mikutavičius Aš nekovoju. Laukiu, kol praeis.

Žodis „depresija“ nepajudinamai įsitvirtino mūsų kalboje – kiekvienas esame bent kartą pasakę: „Atstokite nuo manęs – man depresija“, net nežinodami, ką tai iš tiesų reiškia. Dauguma žmonių tardami žodį „depresija“ iš tiesų omenyje turi blogą nuotaiką, išprovokuotą visiškai objektyvių veiksnių – pavyzdžiui, barnio su artimu žmogumi, nesėkmės darbe arba meilės reikaluose. Tokia tariama depresija dažniausiai labai greitai praeina: diena ar dvi, ir gyvenimo džiaugsmas sugrįžta, lyg nieko nebuvo.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Nors atliekų kaupimas iš pirmo žvilgsnio atrodo tik blogas įprotis, iš tiesų daiktų kaupimo manija laikoma psichologiniu sutrikimu, o išsiskyrimas su šiukšlėmis kaupėjams gali sukelti depresiją ar net norą nusižudyti. Pasak psichologės-psichoterapeutės Linos Jurkštaitės-Pačesienės, kaupiami būna seni laikraščiai, maisto pakuotės ar net gyvūnai.

Depresija nėštumo metu kur kas dažnesnė nei apie tai kalbama. Manoma, kad ši liga kėsinasi užpulti 10-20 procentų nėščiųjų. Taigi devyni nėštumo mėnesiai gali tapti ne tik džiugiu laukimu, bet ir visiška džiaugsmo priešingybe. Kas tai yra nėščiosios depresija? Nuotaikos svyravimai nėštumo metu – normalu. Juos sukelia organizme pasikeitusi hormonų pusiausvyra. Tačiau užpuolus depresijai moters būklės vien bloga nuotaika nepavadinsi. Tai – liga, kuri turi būti gydoma.

Taip ilgai svajojote apie atostogas šiltuosiuose kraštuose, o nuvykę ten imate jaustis prastai. Tačiau tai ne aklimatizacijos bėdos. Beveik prieš 10 metų olandų psichologai pastebėjo, kad daug žmonių sunegaluoja pirmosiomis atostogų dienomis. Ligos simptomais dažniausiai būna panašūs į peršalimo. Viena dažniausių vadinamosios atostogų ligos priežasčių − stresas. Pasak mokslininkų XXI amžiaus streso specifika gerokai skiriasi nuo pirmapradžio.

Kaip elgtis su žmonėmis, kurie nuolat skundžiasi gyvenimu? Daugybei žmonių pasiskųsti likimu – svarbiausia. Jiems visai nereikia kokios nors ypatingos priežasties. Pradėjo lyti, sugedo rankinės užtrauktukas, pamiršo nusipirkti kefyro – įvairiausios smulkmenos gali tapti pretekstu pasiguosti likimu, ypač jei atsiranda kantrių klausytojų. Kai tik jų vidinis negatyvumas liejasi per kraštus, šie žmonės pasirengę išlieti jį ant pirmo pasitaikiusio pašnekovo.

„Vyrai nemėgsta problemų, todėl jiems patinka moterys, spinduliuojančios džiaugsmą ir laimę. O jei vyrui patinka gelbėti nelaimingas moteris, tai jis truputį nenormalus“, - sako rygietė Inga Janovska, tradicinės ir holistinės medicinos bei ajurvedos žinovė, Baltijos šalių fengšui instituto direktorė. Anot jos, yra tik vienas būdas patirti laimę santuokoje - atsinešti ten laimę su savimi. Jokio kito būdo nėra.

JAV mokslininkai nustatė, kad depresija jaunoms ir vidutinio amžiaus moterims kelia dvigubai didesnį priešlaikinės mirties pavojų, nei šia liga nesergančioms jų bendraamžėms. Emorio universiteto (Atlanta) tyrėjų teigimu, iki 55 metų amžiaus grupės moterys yra labiau linkusios į depresiją, ir tai gali būti vienas iš paslėptų rizikos faktorių, padedantis paaiškinti, kodėl moterys po širdies priepuolių miršta „neproporcingai“ dažniau, nei vyrai.

Paaiškėjo, kad 3–5 metų berniukai dažniau turi elgesio sutrikimų, jei jų tėvai atsiradus kūdikiui išgyveno depresiją. Mergaitėms tėvo būklės įtaka pasireiškia silpniau. Mokslininkų nuomone, tai susiję su reikšmingesniu tėvo indėliu į berniuko auklėjimą. Nustatyta, kad ne tik mamos, bet ir maždaug 3,6 proc. naujai iškeptų tėčių taip pat išgyvena savotišką depresiją po gimdymo.

  Turtai ir šlovė, pasirodo, šiame gyvenime nieko nereiškia. Daugelis žymių žmonių ne kartą yra prasitarę, kad šlovė juos vargina. Ranker.com pristato žymius pasaulio žmonės, kurie iki šiol kovoja su viena klastingiausių ligų - depresija.

Maitinimas krūtimi sumažina mamos patiriamą stresą prisitaikant prie pasikeitusių jos gyvenimo aplinkybių. Sumažėjus streso lygiui susilpnėja ir jos organizme vykstantys procesai, kurie skatina depresiją. Tiesa, mokslininkė pabrėžia, kad depresijos tikimybė sumažėja tik tuo atveju, jei maitinimas krūtimi vyksta sklandžiai. Pogimdyminė depresija apninka maždaug 10-20 proc. moterų.

„Nuo blogos nuotaikos ir problemų įmanoma pabėgti tikrąja to žodžio prasme. Bėgimas – neabejotinai geriausias antidepresantas“, – laidos „Viskas bus gerai“ žiūrovėms, norinčioms praskaidrinti nuotaiką, pataria žinoma televizijos laidų vedėja Livija Gradauskienė. Dviejų vaikų mama prisipažins, kad šeimoje ji visai nevadovauja, o vaikus augina laikydamasi sodininkystės principų: „Išvada, kurią aš padariau – vaikai yra kokie yra. Ką mes galime padaryti – tai netrukdyti ir nesugadinti.

Ką ypač jautrūs žmonės gali visuomenėje? Agresyviose kultūrose abejojantieji yra baliai, o drąsieji laikomi normaliais. Valstybių vadovai paprastai būna ryžtingi lyderiai, bet jiems paprastai pataria jautrūs mąstytojai. O jautriausi visais laikais buvo šamanai, kunigai, gyduoliai, poetai. Visi esame patyrę, kaip negera, kai patenki į nejautraus daktaro, slaugės ar mokytojo rankas, todėl geriau jau šių profesijų atstovai būna išties jautrūs.

Leidinyje „Sleep“ išspausdinta mokslinė išvada, kad vaikai, kuriems pasireiškia miego sutrikimai, yra daug labiau linkę į depresiją ir baimes, nei ramiai miegantys jų bendraamžiai. Pitsburgo universiteto mokslininkai ištyrė 553 vaikus, kenčiančius nuo depresijos. Beveik trys ketvirtadaliai iš jų pasireiškė ir miego sutrikimai – 53 proc. dažnai kankino nemiga, 9 proc. – vadinamoji hipersomnija, t.y. jie miegodavo per daug, o 10 proc.

JAV mokslininkams pirmą kartą pavyko atrasti klinikinės depresijos biožymenį. Tyrimo autorių straipsnį paskelbė žurnalas PNAS. Pranešama, kad tai pavyko padaryti vykdant eksperimentą, kurio metu buvo matuojamas streso hormono kortizolio lygis beveik 2 000 paauglių kraujyje. Jų kraujas buvo tiriamas tam tikrais laiko tarpais bei praėjus vieneriems metams po pirmojo tyrimo.

Kaip tvirtina tyrimai, nuolat žmogų kankinanti vienatvė 14 % padidina ankstyvesnės mirties tikimybę, rašo independent.co.uk. Panašią riziką anksčiau iškeliauti anapilin turi nutukę asmenys ar nuolat gyvenantys nepritekliuje. Žmonės gyvena ilgiau, tačiau vis didesnę gyvenimo dalį jie praleidžia jausdamiesi vieniši. Tai turi didžiulę įtaką jų tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.

Užkietėję rūkaliai, kurie meta rūkyti, pagerina savo psichologinę būklę taip smarkiai, tarsi būtų pradėję vartoti antidepresantus, atskleidžia naujas tyrimas. Mokslininkai Didžiojoje Britanijoje analizavo rūkančių žmonių psichologinę būklę. Jie tyrė, ar rūkaliai patiria nerimą, depresiją ir stresą, bei siekė išsiaiškinti, kaip pastarieji vertina savo gyvenimo kokybę, rašo AFP. Tyrime dalyvavo vidutiniškai 44 metų amžiaus asmenys, kurie per dieną surūkydavo nuo 10 iki 40 cigarečių.

Per pavasario sesiją vietoj konservatoriaus Egidijaus Vareikio Seimo delegacijoje Europos Tarybos parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) bus siūlomas kitas atstovas, pirmadienį pareiškė opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Kandidatų esą jau yra, tačiau konkrečios pavardės kol kas neįvardijamos. „Per pavasario sesiją siūlysime E. Vareikį šioje delegacijoje keisti kitu mūsų atstovu“, – pirmadienio spaudos konferencijoje sakė TS-LKD pirmininkas A. Kubilius.

Lady Gaga neseniai davė interviu žurnalui „Harper’s Bazaar“. Atlikėja kalbėjo apie ją kamavusias ligas ir savijautą. „Geriau jaučiuosi, kai valgau. Manęs pagaliau nebekankina valgymo sutrikimai. Taip pat nebeleidžiu žmonėms iš savęs pelnytis. Noriu, kad mane suptų žmonės, vertinantys mano talentą, meną ir mane“, – sake Lady Gaga. Mergina taip pat atskleidė, kad 2013 metų pabaigoje sirgo depresija. Ji buvo pikta, sarkastiška ir ciniška, rašo showbizspy.

Pasak statistikos, Lietuvoje yra apie 10% sergančių depresija, o 25% mūsiškių yra kada nors per gyvenimą turėję depresijos epizodų, tačiau reiktų žinoti, kad yra ir kita – lengva depresijos forma, kurią dažnai ignoruojame, manydami, kad tokias būsenas tiesiog lemia mūsų charakterio savybės. Kaip suvokti, kad tai rimtas sutrikimas ir kokia galima išeitis, mus pakonsultavo „Ąžuolyno“ klinikos psichologė Lina Numavičienė.

Depresijos simptomai – atsitiktinis liūdesys ir ašarojimas – yra būdingi daugeliui jaunų žmonių. Tačiau depresija skiriasi savo sunkumu; didžiąją laiko dalį vargina bloga nuotaika, tai tęsiasi keletą savaičių. Labai dažnai šiuos požymius lydi ir kiti simptomai, galintys sukelti distresą arba sunkumus mokykloje, bendraujant su draugais ar šeima. Kiti žmonės paprastai pastebi, kad jaunuolis nėra toks pats kaip visada.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Nuo alkoholizmo gydęsis parlamentaras Egidijus Vareikis tikina, jog šiandien yra sveikas. Vis dėlto jo partijos vadovybė kolegą ragina iš Seimo pasitraukti. Kodėl šis delsia priimti sprendimą – laidoje „Dėmesio centre“. – Pone Vareiki, apie tai, kad esate alkoholikas, jūsų partijos kolegos teigia nežinoję iki tol, kol buvote pirmą kartą nufilmuotas žurnalistų.

Lietuvis atvyko aplankyti savo šeimos į Tivertoną ir antrąją Kalėdų dieną nusižudė. Kaip dienraščiui middevongazette.co.uk teigė jo šeima, 62-ejų Pavelas Kovaliauskas į JK atvyko gruodžio pirmą. Gruodžio 26-ą apie 11:25 jis buvo rastas pasikoręs savo dukros namuose, esančiuose Westexe South. Į Angliją senjoras atvyko aplankyti savo dukros Ingos Verpetinskienės ir jos vyro Mariaus Verpetinsko, kurie mano, jog jis sirgo depresija.

Po kelis mėnesius trukusio nedarbingumo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Egidijus Vareikis grįžo į darbą. „Gydymo procesas yra ilgas, nes mano liga buvo depresija. Tai trunka ilgai“, – pirmadienį Seime BNS sakė parlamentaras. Jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą visą Seimo rudens sesiją, kuri prasidėjo rugsėjo 10 dieną ir baigėsi gruodžio 23 dieną. „Mano nedarbingumas baigėsi praėjusiais metais, gruodžio 23 dieną.

Žiemos šventės anaiptol ne visiems kelia džiugesį. Neišsipildę lūkesčiai, finansiniai sunkumai, begalė darbų ir kitos problemos prieš šventes gali apsunkinti gyvenimą bet kuriam, nors kiek linkusiam į depresiją. Psichologai tvirtina, kad viską lemia nusiteikimas, todėl dalijamės patarimais, kaip suvaldyti stresą. Planuokite „Planuokite laiką taip, kad galėtumėte pasirūpinti savimi, – sako Izraelio medicinos centro Bostone psichiatras Johnas Sharpas.

Vienas iš pagrindinių nusiskundimų gyvenimu šaltinių - nesiliaujantis savęs lyginimas su žmonėmis, kurie gyvena “geriau už mus”. Visa tai mūsų proto fikcijos. Mes lyginame savo turtus, bet nelyginame savo šeimyninių padėčių, vaikų, santykių su artimaisiais kokybės. Arba lyginame karjeros pasiekimus, bet nelyginame paties svarbiausio - sveikatos būklės. Mantas K. rašo: “Nežinau, ką man daryti su žmona. Pamatė mano brolio žmoną, vilkinčią lapės kailiniais - praverkė visą naktį.

Visiems gerai, o Tau taip liūdna „nors kauk“. Gyvenimas slysta iš po kojų, niekas nedžiugina... O rimtos priežasties lyg ir nėra. Tai vienas iš depresijos požymių. Svarbiausia nedelsti ir laiku pradėti ją gydyti. Tik nereikia tikėtis stebuklo Itin svarbu pasikonsultuoti su kvalifikuotu psichiatru. Tai yra pirmas žingsnis, kurį Jūs privalote atlikti. Reikia suprasti, jog problema pati savaime neišsispręs. Žmogui reikia stengtis pakeisti savo gyvenimo būdą.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Jei 2–3 savaites žmogus jaučia depresijos požymius, jo būsena bloga, nereikėtų ilgiau laukti, sako psichiatrė Vida Kilikevičienė. „Tada reikia drąsiai keliauti pas psichiatrą, psichoterapeutą. Kolegos sako – geriau dešimt kartų ateiti be reikalo, negu vieną kartą užtempti“, – pataria specialistė. Pasak V. Kilikevičienės, dažnai žmonės bijo, jog, atėję pas psichiatrą, gaus vaistų, ir nuo jų savijauta dar pablogės.

Religija, pirkinių terapija, vegetarizmas – internete gausu patarimų, kaip išsigydyti nuo depresijos. Jei į paieškos sistemą „Google“ įvesite žodžių junginį „kaip būti laimingam“ rasite milijonus patarimų – pavyzdžiui, jūsų laimei turėtų užtekti puodelio žaliosios arbatos ir daug žuvies. Nors kol kas depresija laikoma tokia sudėtinga liga, kad nežinoma, kaip ją gydyti, ir tokie gana kvaili patarimai, kaip įsigyti naują augintinį, šiuo atveju negali padėti. Svarbiausia padėties nepabloginti.

Religija, pirkinių terapija, vegetarizmas – internete gausu patarimų, kaip išsigydyti depresiją. Jei į paieškos sistemą „Google“ įvesite žodžių junginį „kaip būti laimingam“, rasite milijonus patarimų – pavyzdžiui, jūsų laimei turėtų užtekti puodelio žaliosios arbatos ir daug žuvies.

Naujausi mokslininkų tyrimai skelbia, kad atsitiktinis seksas gali būti depresijos priežastis ar net sukelti minčių apie savižudybę. Tyrėjai apklausė apie 10 tūkst. jaunuolių ir nustatė, kad paaugliai, kuriems pasireiškė depresijos simptomai, dažniau linkę į atsitiktinius lytinius santykius. Tie patys žmonės dažniau mąsto ir apie savižudybę.

Po bandymo nusižudyti Michaelio Jacksono dukra Paris Jackson buvo išsiųsta į mokyklą, skirtą problemiškiems paaugliams. Nors Paris jaučiasi geriau, kurį laiką į namus dar negrįš. Penkiolikmetė gydymo centre turėjo praleisti vos kelias savaites, tačiau panašu, kad ji ten gali likti net keleriems metams. Kas mėnesį centrui reikia mokėti po 14 000 dolerių, rašo dailymail.co.uk. Paris į šį centrą pateko vasaros pradžioje, kai persipjovė riešus ir išgėrė didelę dozę vaistų.

Nors tyrimai rodo, kad stresas didina riziką susirgti psichine liga, o savarankiškai su juo susidoroti geba tik nedaugelis, tačiau tai lietuviams, atrodo, nė motais. Jie psichologus vertina savotiškai ir į juos kreipiasi tik išimtiniais atvejais arba apskritai nesikreipia. Tai išsiaiškino Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ specialistai. Jie atliko apklausą: respondentų buvo klausiama, ar šiems yra tekę lankytis pas psichologą. Net 46 proc.