darbuotojai

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad ekonomikos nuosmukio metu siekiant išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus valstybė turėtų iš dalies apmokėti jų prastovas ir skirti lėšų gerinti jų kvalifikaciją.  „Mūsų pasiūlymas, kad pasinaudoti tuo keliu, kuriuo jau naudojomės kovido metu, – bent dalinai padėti įmonėms apmokėti prastovas ir skirti pinigų darbuotojų kvalifikacijai“, – penktadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Krupavičienė.

Darbo netektis – ne vien nerimas dėl finansinės ateities. Šis pokytis daugeliui siejasi su tam tikra krize, kurios sprendimo sėkmė priklauso nuo paties žmogaus. Taip teigia Užimtumo tarnyboje ne vienerius metus dirbantis psichologas Tomas Norvilas, rašoma pranešime spaudai. Jis atkreipė dėmesį, kad žmonių emocinė būsena daugiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu netenkame darbo: „Sudėtingiausia tiems, kurie dirbo ilgą laiką ir buvo atleisti.

Pasiimti biuletenį ar laikiną nedarbingumą anksčiau ar vėliau tenka daugeliui dirbančiųjų. Liga per atostogas pasitaiko rečiau, bet, jeigu taip nutinka, specialistai pažymi, kad tokiu atveju tęsti atostogų nevertėtų. Specialistai paaiškino, kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš atostogas ar jų metu, kaip nusikelia atostogų dienos, kaip jos skaičiuojamos. Gali būti atvejų, kai atostogauti pavyksta iškart pasveikus, tačiau neretai atostogų laiką reikia iš naujo aptarti su darbdaviu.

„Lidl Lietuva“ pradėjo darbuotojų atranką naujajam logistikos centrui Vilniuje, netoli Lentvario. Bendrovė į savo komandą jau kviečia prisijungti sandėlio grupių vadovus, planuojama, kad kitąmet veiklą pradėsiančiame logistikos centre dirbs apie 200 darbuotojų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Praėjusių metų rugsėjį pradėtas naujojo „Lidl Lietuva“ logistikos centro Lentvaryje statybas planuojama užbaigti kitų metų viduryje. Investicijos į projektą siekia daugiau nei 100 mln. eurų.

Darbdaviai pradėjo sezoninių darbuotojų medžioklę, tad rinkoje žvalgomasi įvairių sričių specialistų. Pašnekovai vardija, kiek šiuo metu gali uždirbti skirtingų sričių atstovai sezoniniu laikotarpiu. Tačiau ūkininkai jau dabar neslepia, kad susirasti tinkamą darbuotoją gali būti misija neįmanoma, o kai kuriais atvejais jie netgi pasiryžę darbuotojui mokėti ir 4 tūkst. eurų už mėnesį.

Nors nuo tada, kai Rusija buvo pašalinta iš Europos Tarybos, jau praėjo daugiau nei metai, šioje žmogaus teisių organizacijoje tebedirba dešimtys Rusijos piliečių, kurie jai kelia nemenką diplomatinį galvos skausmą. Pasak Strasbūre įsikūrusios institucijos diplomatų, dėl to, kad Europos Taryboje tebedirba rusai, ypač nepatenkinti Ukrainos atstovai šioje organizacijoje. Nuogąstavimų išreiškė ir kelios kitos valstybės narės, įskaitant Estiją, o Latvija tokią padėtį pavadino netoleruotina.

Lietuvos oro uostai skelbia darbuotojų paiešką, o už 4 darbo dienas per savaitę iš viso per mėnesį gautumėte daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Paviešintame darbo skelbime rašoma, kad šiuo metu yra ieškoma kandidatų, kurie norėtų tapti keleivių patikros ir oro uosto saugumo specialistais.

Birželio 1-ąją įsigalioja darbo kodekso pataisa: panaikinama kompensacija už kilnojamojo darbo pobūdį, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI) Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo.

Bankrutuojančiai kelių tiesimo bendrovei „Žemaitijos keliai“ apie atleidimą įspėjus visus 128 darbuotojus, juos įdarbinti žada to paties verslo grupė „Fegda grupė“ – ji antradienį pranešė galinti įdarbinti visus atleidžiamus Telšių įmonės darbuotojus.  „Mūsų grupės įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“ įgyvendina didžiulės apimties projektus „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, dirbame visoje Lietuvoje, turime projektų ir Žemaitijoje.

Lietuvoje – vis daugiau atvykėlių iš kitų šalių. Tai rodo pabėgėlio statusą turinčių asmenų dinamika Užimtumo tarnyboje. Pirmąjį metų ketvirtį šios tikslinės grupės klientų registruota 1,6 tūkst. arba net devynis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 171, teigiama tarnybos pranešime. Šią statistiką augino atvykusių ukrainiečių srautas, tačiau tokių klientų grupėje yra ir kitų šalių piliečių, turinčių pabėgėlio, papildomos ar laikinosios apsaugos statusą.

Suėjus pensiniam amžiui 50 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų planuotų dirbti toliau, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Gyventojai nurodo tris pagrindines priežastis likti darbo rinkoje – tai noras paįvairinti savo kasdienybę, poreikis prisidurti lėšų prie būsimos pensijos ir siekis palaikyti socialinius ryšius, rašoma banko pranešime spaudai. „Per pastaruosius metus darbingo amžiaus žmonių, kurie planuotų dirbti sulaukę pensinio amžiaus, padaugėjo 4 proc. punktais iki 50 proc.

Estijos kapitalo pramoginių renginių organizatorė „Live Nation Lietuva“ kovą mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – keturiems darbuotojams išmokėta po 44,4 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo atviri „Sodros“ duomenys. JAV privataus kapitalo investicinių fondų valdytoja „Schonfeld Strategic Advisors“ septyniems darbuotojams išmokėjo po 30,2 tūkst. eurų, vieno turtingiausių Lietuvos žmonių Nerijaus Numos ir Igno Staškevičiaus kontroliuojama „Vilniaus prekyba“ (11 darbuotojų) – po 30,1 tūkst. eurų.

Lietuvos pramonė susiduria su sunkumais. Pavyzdžiui, baldų gamybos sektorius mažina arba stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Kuo gyvena ir kas laukia šalies pramonės ir darbuotojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Bankrutuojanti Klaipėdos rajono skydinių medinių namų gamintoja bendrovė „Liskandas“ pranešė atleisianti visus 48 darbuotojus. Užimtumo tarnybai apie planuojamą darbuotojų grupės atleidimą bendrovė pranešė balandžio 27-ąją, tačiau tokio sprendimo priežasčių ji kol kas nekomentuoja. „Vadovas priėmė tokį sprendimą, kad dabar nekomentuoja“, – BNS teigė įmonės atstovė.

Šiuo metu Lietuvos pramonė išgyvena nelengvą laikotarpį. Finansų specialistai išskiria baldų gamybos sektorių, kuris patiria ypač daug iššūkių, todėl mažina ar stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Be darbo jau liko keli tūkstančiai darbuotojų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Eglė Stonkutė pripažino, kad pastaruoju metu energijos išteklių kainos stabilizavosi, infliacija – net jei ir ne tiek, kiek norėtųsi – slūgsta.

Artėjant šiltajam sezonui prekybos tinklai ieško kelių šimtų sezoninių darbuotojų. Daugiausiai jų ieškoma pajūryje. Prekybos tinklų atstovai naujus darbuotojus stengiasi prisivilioti ne tik alga, bet ir nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ir papildomomis naudomis. Prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich tikino, kad šiltajam sezonui jau intensyviai ruošiamasi, o darbuotojų įdarbinimas prasidės gegužės mėnesį.

Reikšdami tokį nepasitenkinimą, kokio pasaulis nematė nuo laikų prieš COVID-19 pandemiją, demonstrantai pirmadienį išėjo į miestų gatves paminėti Tarptautinės darbo dienos. Prancūzijos profesinės sąjungos reikalavo prezidento atšaukti pensinio amžiaus padidinimą, Pietų Korėjoje buvo reikalaujama didesnių atlyginimų. Ispanijoje teisininkai reikalavo teisės pasiimti laisvų dienų, o ekonominės krizės apimtame Libane protestavo namų pagalbininkais dirbantys migrantai.

Ilgos darbo valandos, per maži atlyginimai ir augantis stresas yra pagrindinės darbuotojų problemos, minint Tarptautinę darbo dieną sako profesinių sąjungų atstovai, Kaune surengę eitynes Laisvės alėja.

Lietuvai minint Tarptautinę darbo dieną, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į darbdavius ir Vyriausybę, ragindama spręsti Lietuvai būdingą dirbančių žmonių skurdo problemą, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nestabilumas darbe, nežmoniški darbo krūviai ir netikrumas dėl ateities yra didelis įtampos šaltinis mūsų žmonėms. Daugelis priversti nerimauti, ar turės tą darbą, ar užteks pajamų, kaip reikės aprūpinti vaikus.

Kenčiančios mėnesinių skausmus Ispanijos moterys gali lengviau atsikvėpti – šalies valdžia įteisino „menstruacijų atostogas“, tad prasidėjus skausmams jos gali į darbą neiti net 3 dienas per mėnesį. Nors Lietuvos politikai apie tokį dalyką kol kas nė nesvarsto, tiek daugelis moterų, tiek medikai tikina, kad kai kurioms moterims laisvadieniai per mėnesines labai praverstų. Mat dažnai užėjus skausmui tenka ryti saujas vaistų, o kartais ir tai nepadeda.

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“, pernai patyrusi 6,7 mln. eurų nuostolių, dividendų šiemet nemokės. Dėl to įmonės akcininkai nusprendė susirinkime penktadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Pernai įmonė taip pat dividendų nemokėjo. 2021 metais akcininkams išmokėta 7,538 mln. eurų dividendų, 2020-aisiais – 7,9 mln. eurų, arba 100 proc. grynojo pelno.   Konsoliduoti grupės nuostoliai pernai siekė 5,9 mln. eurų.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė, praėjusiais metais uždirbusi 12,6 mln. eurų grynojo pelno, išmokės 3,17 mln. eurų dividendų, arba 26,5 cento akcijai. Tai bendrovės akcininkai nusprendė penktadienį susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė.  Akcininkai iš viso paskirstė 39,1 mln. eurų pelno, iš kurio 35,9 mln. eurų perkelta į kitus metus.   2022 metais Vilkyškių pieninė išmokėjo 2,4 mln. eurų dividendų.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“, pernai uždirbęs 143 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 64 proc. daugiau nei 2021 metais, dėl griežtėjančių reikalavimų sektoriui dividendų už 2022 metus bankas nemokės.  Visą praėjusių metų pelną nuspręsta skirti banko plėtrai, ketvirtadienį pranešė „Swedbank.  Pirmąjį šių metų ketvirtį bankas uždirbo 99 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu (24 mln.

Praėjusių metų „LinkedIn Talent Solutions“ atliktas tyrimas rodo, kad žmonės prioretizuoja tokį darbą, kuris yra nesunkiai suderinamas su asmeniniu gyvenimu, suteikia lankstų grafiką ir perspektyvią karjerą. Dabar susirasti darbo vietą paprasta ir per „LinkedIn“ – programėlė tam pristatė net 5 naujas funkcijas, rašoma pranešime spaudai. Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, sako, kad naudojantis šiais nustatymais greičiau susirasite darbą ir išskirsite iš kitų kandidatų.

JAV integruotų mokėjimo sprendimų kompanija „Shift4“ plečia padalinį Vilniuje ir iki metų pabaigos padidinti darbuotojų skaičių iki 600. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu bendrovėje dirba apie 400 darbuotojų.

Liko daugiau kaip 2 mėnesiai apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Pasitikrinti, ar esate vienas iš jų, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Artėjant vasaros sezonui iš tiesų vis labiau tampa aktuali sezoninio darbo sutartis. Tokią darbo sutarties rūšį reglamentuoja Darbo kodekso 100 straipsnis, pagal kurį sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI). Sezoniniai darbai – tai darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu, ir yra...

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad dviejuose Kauno apskrities daržovių ūkiuose nustatė 670 nelegaliai dirbančių asmenų, kurie dirbo su žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitais, nors pagal atliekamų darbų pobūdį turėjo sudaryti darbo sutartis. Skaičiuojama, kad dėl to nesumokėta apie 244 tūkst. eurų mokesčių.

Kaunietė kreipėsi į portalą „Kas vyksta Kaune“, nes po langais vis dar tvarkoma Vilniaus gatvė jai kelia klausimų. Anot moters, darbininkai nesaugo praeivių ir gyventojų turto, o grindinį plauna aukšto slėgio srove, kuri nešvarumus taško ant praeivių ir šalimais esančių namų sienų. Kita bėda – kylančios dulkės darbų metu, moteriai kilo klausimas, ar šios neaiškios dulkės nėra pavojingos gyventojų sveikatai.

Kiekvienas darbuotojais su darbdaviu paprastai aptaria, kaip bus atliekamos paskirtos užduotys. Tačiau darbuotojų atstovai pripažįsta, kad retas įmonės vadovas leidžiasi į kalbas dėl geresnių darbo sąlygų ar nuotolinio darbo. Nors susikalbėti ir gali būti sunku, yra būdų, kaip pagrįsti savo reikalavimus darbdaviui būtų galima paprasčiau. Tiesa, darbuotojai turi neužmiršti ir savo pareigų, mat kai kuriais atvejais gresia rimti nemalonumai.

Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje,kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių.

Šiemet sausį-kovą Užimtumo tarnyba gavo 18 pranešimų apie planuojamus atleisti 828 darbuotojus, kai pernai tuo pačiu metu gauta 12 pranešimų apie 732 darbuotojus. Šiemet daugiausiai pranešimų apie grupinius atleidimus sulaukta kovą – įmonės pranešė planuojančios atleisti beveik tiek pat darbuotojų, kiek planavo sausį ir vasarį kartu, skelbia tarnyba.

Darbo paklausa prieš vasaros sezoną – kovą, palyginti su vasariu – išaugo 44,1 proc., tačiau ieškomų sezoninių darbuotojų skaičiaus augimas yra mažesnis nei pernai ar užpernai, skelbia Užimtumo tarnyba.  „Tai reiškia, kad šiemet įmonės linkusios labiau išlaikyti esamas darbų apimtis ir veiklos stabilumą, nei plėstis“, –  pranešime sakė tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. Anot jos, per mėnesį vien žemės ūkio srityje darbo pasiūlymų padaugėjo tris kartus, o statybose – 35 procentais.

Praėjusiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vykdė kampaniją „Vizija nulis“, kuria siekta atkreipti dėmesį į augantį tragiškų nelaimių darbe skaičių. Tačiau iki visiškų nulių šioje srityje Lietuvoje dar labai labai toli. Per 2022-uosius iš darbo į namus negrįžo 23 žmonės. Mirčių darbo vietose pernai neišvengta ir pajūryje. Kiekvienų metų balandžio 28-ąją yra minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena.

Kiekvienas darbuotojas, susitaręs su savo darbdaviu, pasinaudoja galimybe išeiti apmokamų atostogų. Tiesa, neatostogaujantys ir liekantys dirbti galiausiai turi pavaduoti savo kolegas, o tai pareikalauja ir didesnio krūvio.  Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kokiais atvejais ir kokio dydžio priedai priklauso darbuotojams, kurie pavaduoja atostogaujančius kolegas.

Daugelis darbuotojų už komandiruotėje patirtas išlaidas gali gauti dienpinigius. Vis dėlto, ne visi darbuotojai žino, kaip dienpinigiai skirstomi, apskaičiuojami ar kada išmokami. Valstybinė darbo inspekcija savo pranešime žiniasklaidai atsakė į pagrindinius klausimus, susijusius su dienpinigiais.

Šiaulių bankas 35 grupės darbuotojams perdavė 2,5 mln. vienetų banko akcijų. Opcionai penktadienį įgyvendinti už 2019 metų rezultatus. Perdavus akcijas bankas nuosavų akcijų neturi, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas. Praėjusią savaitę kaip dalį metinio atlygio už 2022 metus 24 darbuotojams bankas suteikė opciono teisių 2027 metais gauti 1,056 mln. vienetų akcijų, o septyniems darbuotojams 2028-aisias – 644,8 tūkst. akcijų.

Jau netrukus prasidės svarbiausi pavasario darbai, o Panevėžio rajono žemės ūkio sektoriaus darbdaviai nerimauja, kas jų ūkiuose dirbs. Kaip ir kasmet ūkininkai susiduria su darbuotojų trūkumu, nors minimalaus atlyginimo jau seniai nesiūlo. Kvalifikuotus žemės ūkio darbuotojus ūkininkai saugo kaip savo akį, o kaip privilioti nekvalifikuotą darbo jėgą – lieka nemenkas iššūkis.

Šiaulių bankas 31 grupės darbuotojui perduos dar 1,7 mln. vienetų banko akcijų.  Kaip dalį metinio atlygio už 2022 metus 24 darbuotojams bankas suteikė opciono teisių 2027 metais gauti 1,056 mln. vienetų  akcijų , o septyniems darbuotojams 2028-aisias – 644,8 tūkst. akcijų. Bankas penktadienį taip pat patvirtino trečdalį už 2021, 2020 ir 2019 metų darbuotojų rezultatus suteiktų opcionų teisių: 2025 metais – 581,7 tūkst. akcijų, 2024 metais – 757,5 tūkst.

Aviacijos sektorius pandemijos laikotarpiu patyrė beprecedentį sulėtėjimą. Jis privertė daugybę specialistų išeiti į pensiją ar persikvalifikuoti. Dabar, kai gyvenimas vėl grįžo į įprastas vėžes, o skrydžių apimtys beveik pasiekė priešpandeminį lygį, atsirado milžiniškas kvalifikuotų aviacijos sektoriaus darbuotojų, galinčių prižiūrėti ir remontuoti lėktuvus, stygius.

Lietuviško kapitalo bendrovė „Komfovent“ Kaišiadorių rajone planuoja investuoti 25 mln. eurų ir sukurti 302 naujas darbo vietas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrove pasirašė sutartį, kuria šiam projektui suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, rašoma pranešime. „Svarbu, kad pasinaudojus žaliojo koridoriaus iniciatyva stambiems investuotojams įgyvendinami projektai, kurie koncentruojasi ne tik aplink Vilnių, bet ir suteikia postūmį įvairioms Lietuvos apskritims.

Raudonasis Kryžius antradienį paskelbė, kad per ateinančius metus panaikins 1 500 darbo vietų, dėl lėšų stygiaus siekdamas sumažinti šimtamilijonines išlaidas. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (ICRC) teigė, kad dėl numatomo humanitarinės pagalbos biudžeto sumažėjimo per ateinančius dvejus metus bus priverstas gerokai apkarpyti išlaidas.

Dizainerės Ramunės Piekautaitės-Verslovės vadovaujama viršutinių moteriškų drabužių modeliavimo, siuvimo ir prekybos bendrovė „Mados aikštė“ atleidžia du trečdalius – 14 darbuotojų. Bendrovė apie tai Užimtumo tarnybai pranešė praėjusią savaitę. Anot tarnybos, darbo neteks siuvėjos, siuvėjos–dekoratorės bei mezgėjos. Įmonė nurodė, kad atleidimo priežastys – struktūriniai pertvarkymai, darbuotojų mažinama darbdavio iniciatyva.  „Mados aikštė“ situacijos BNS nekomentavo.

Kėdainiuose statoma viena moderniausių dviračių gamyklų „Pon.Bike“ jau pradėjo direktoriaus paieškas. Siūlomas solidus 6–8 tūkst. eurų siekiantis atlyginimas. Ieškomas vadovas turi būti baigęs bakalauro studijas, turėti įmonės vadovavimo patirties. Pageidautina, kad darbo patirtis būtų automobilių, metalų apdirbimo ar pan. sektoriuose. Reikalinga darbo su „Lean“ sistema patirtis.

Dar pernai Europos atstovai paskelbė veiksmų planą, kaip kiekvienas gyventojas galėtų ne tik sumažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ar dujų, bet taip pat ir sutaupyti. Europos Komisija (EK) su Tarptautine energetikos agentūra (TEA) pasidalijo kiek anksčiau pasidalijo planu, kaip būtų galima suduoti skaudų kirtį Rusijos ekonomikai.  Skaičuojama, kad jeigu kiekviena šeima laikytųsi naujų rekomendacijų, būtų galima sutaupyti daugiau kaip 450 eurų.

Rudenį turėtų startuoti vieno langelio principu veiksianti skaitmeninė švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema. Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi į...

Didžiausia pasaulyje pramogų ir žiniasklaidos bendrovė „Walt Disney“ maždaug 7 tūkst. darbo vietų mažinimo trim etapais planą, apie kurį buvo paskelbta praėjusio mėnesio viduryje, pradės įgyvendinti šią savaitę. Apie tai bendrovės darbuotojams pranešė Bobas Igeris, jos valdymą perėmęs pernai. Įgyvendindama šį drastišką planą „Walt Disney“ tikisi išlaidas per metus sumažinti 5,5 mlrd. JAV dolerių.

Seimas nutraukė svarstymus, ar įpareigoti darbdavius atlyginti dalį darbuotojų išlaidų jiems ginčijantis Darbo ginčų komisijoje.    Seimas antradienį po svarstymo atmetė tai numatančias Darbo kodekso pataisas. Už jų atmetimą balsavo 109 parlamentarai, prieš buvo vienas, o 10 susilaikė. Dabar šias pataisas iniciatoriai galės tobulinti ir vėl teikti.